Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja V. M. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, kuriais prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, Kauno skyrius) 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. (10.1)DV_S-35368; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (10.8E)DV_S- 37028; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2022 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-5854; 4) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pareiškėjai perskaičiuoti senatvės pensiją pridedant kompensaciją už kenksmingą darbą prie pajamų apskaičiuojant pensiją ir išmokėti negautą kompensaciją už kenksmingą darbą nuo 2000-07-01 iki 2002-04-05 pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo lygį.

Pareiškėja skunde ( b. l.1-4), skundo patikslinimuose (b. l. 37-39, 79) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Nurodė, jog apskaičiuojant senatvės pensiją, nebuvo atsižvelgta į jos gautą kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas. Gautos pajamos už kompensaciją nebuvo įskaičiuotos nustatant senatvės pensijos dydį. Tvirtino, jog tiek kompensacija, tiek darbo užmokestis yra pajamos, todėl jos turėjo būti draudžiamos ir į jas atsižvelgta apskaičiuojant senatvės pensiją. Dėl to atsakovas privalo perskaičiuoti jos senatvės pensiją nuo 2009 m. gruodžio 11 d. ir išmokėti padidintą senatvės pensiją.

Nurodė, jog jai nebuvo išmokėta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. Tvirtino, jog neturėjo indėlininko knygelės, į kurios sąskaitą Nr.18984 buvo mokama kompensacija ir negalėjo tuo laikotarpiu pasiimti kompensacijos išmokų iš banko. Teigė, jog nežino, kas naudojosi jos indėlininko knygele. Neteisėtai disponuojant jos indėlininko knygele, buvo pažeistos pareiškėjos teisės, negalėjo privatizuoti buto, todėl priversta iš savivaldybės nuomotis būstą, jos šeima socialiai skriaudžiama.

Teigė, jog kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių ir į Fondo valdybą dėl negautos kompensacijos už kenksmingą darbą nuo 2000-07-01 iki 2002-04-05 ir dėl senatvės pensijos nuo 2009 m. gruodžio 11 d. perskaičiavimo ir išmokėjimo, tačiau skundžiamais sprendimais jos prašymai nepagrįstai buvo atmesti. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjai senatvės pensija buvo paskirta nuo 2009-12-11 VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839. Pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, asmens, kuriam senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2018-01-01, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys nustatomos iš naujo, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis.

Pažymėjo, jog pareiškėja atsakovui nepateikė jokių papildomų stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenų už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo. Tvirtino, jog pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, kompensacija nėra darbo užmokestis, tai yra kompensacinė išmoka, kuri Pensijų įstatymo nustatyta tvarka skiriama ir mokama asmenims, dirbusiems ypatingomis sąlygomis.

Atsakovo teigimu, Kompensacija nėra asmens draudžiamosios pajamos, nuo jos neturėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, todėl nėra pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos gautą Kompensaciją apskaičiuojant (perskaičiuojant) senatvės pensiją. Kompensacijos mokėjimo laikotarpiai ir sumos negali būti vertinama kaip asmens stažas ar darbo užmokestis, todėl VSDFV Kauno skyriaus skundžiamu 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (10.1)DV_S-35368 buvo pagrįstai atsisakyta į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas įskaityti gautą Kompensaciją ir nebuvo pagrindo perskaičiuoti senatvės pensijos.

Nurodė, jog pareiškėja 2000 m. liepos 18 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė 2000-07-17 prašymą „pervesti pensijos pinigus į Lietuvos Taupomojo Banko Centro Nr. 6763/05 sąskaitos Nr. 18984.“ VSDFV Kauno skyrius į pareiškėjos prašyme nurodytą sąskaitą nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio (Kompensacija mokama už praėjusį mėnesį) iki 2002 m. gegužės mėnesio kas mėnesį mokėjo Kompensaciją. Pareiškėja su skundu teismui pateikė tai patvirtančius dokumentus. Pervestos išmokos iš banko VSDFV Kauno skyriui nebuvo sugrąžintos, todėl atsakovas neturi pagrindo pareiškėjai Kompensaciją už laikotarpį nuo 2000-07-01 iki 2002-04-05 mokėti antrą kartą. Skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. (10.8E)DV_S-37028, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjai antrą kartą išmokėti Kompensaciją už minėtą laikotarpį, yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jo panaikinimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-35368, VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (10.8E)DV_S- 37028 ir ginčą išnagrinėjus ikiteismine tvarka priimto Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5854 teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (perskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensiją, išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2022 m. kovo 23 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu (skundu), iš kurio turinio spręstina, jog juo prašė pridėti kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas prie jos gautų pajamų, apskaičiuojant senatvės pensiją (b. l. 57).

Bylos duomenimis, pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio mėnesio. Nurodė, jog neturėjo indėlininko knygelės ir negalėjo tuo laikotarpiu pasiimti pensijos iš banko. Prašė išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas pagal šiuo metu galiojančius įkainius ir pragyvenimo lygį.

Šioje byloje skundžiamais sprendimais VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos prašymus atsisakė tenkinti. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimais, 2022 m. gegužės 15 d. pateikė du skundus Fondo valdybai (b. l. 90-93). Skunde dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-35368 prašė: 1) perskaičiuoti senatvės pensiją, pridedant kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas prie pajamų; 2) sugrąžinti neišmokėtą sumą nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki to mėnesio, kurį gauna senatvės pensiją su perskaičiuota pensija, pridėjus kompensaciją. Skunde Fondo valdybai nurodė, jog kompensaciją už kenksmingas darbo sąlygas mokėjo Fondo valdyba, todėl jos turėjo būti apdraustos, juolab, kad institucijose jos laikomos pajamomis (b. l. 90-91). Kitame gegužės 15 d. skunde prašė išmokėti kompensaciją (pensiją) už 21 mėnesį už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pagal šiuo metu galiojantį pragyvenimo lygį 730 eurų, nurodydama, jog šiuo laikotarpiu Fondo valdybos Kauno skyrius jai priklausančią kompensaciją mokėjo į banko sąskaitą, apie kurią pareiškėja sužinojo tik 2017 metais, tos sąskaitos ji neatidarė, indėlininko knygelės neturėjo, todėl disponuoti pinigais negalėjo. Pareiškėjos teigimu, pinigus pasiėmė tas, kas disponavo indėlininko knygele. Tvirtino, jog III pensijų poskyris pasisavino indėlininko knygelę ir pinigus, dėl to pareiškėja ir jos sūnus nukentėjo, buvo priversti badauti, sūnus susirgo psichine liga, pareiškėja negalėjo privatizuoti buto (b. l. 92-93).

Šioje byloje skundžiamu VSDFV 2022 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. (18.2E)I-5854 pareiškėjos skundus atsisakyta tenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839 nuo 2009-12-11 buvo paskirta senatvės pensija, kuri sudarė 890,07 Lt ( b. l. 56).

Pensijos bylos Nr. 58778 duomenimis nustatyta, jog 2000 m. liepos 24 d. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų poskyrio sprendimu Nr. 58778 nuo 2000-07-01 iki 2009-12-01 buvo paskirta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kuri sudarė 207,00 Lt. Byloje nustatyta, jog pareiškėja Santakos pensijų poskyrio sprendimą Nr. 58778 ginčijo teismine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-362-756/2019 buvo panaikintas atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2000 m. liepos 24 d. sprendimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius įpareigotas įtraukti į V. M. bendrą darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis išdirbtą laiką nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. bei perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydį ir jį išmokėti.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjai priklausė mokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas nekyla. Taip pat nėra ginčo dėl minėto teismo sprendimo vykdymo.

Pareiškėja, ginčydama skundžiamus sprendimus, siekia, jog kompensacija už ypatingas darbo sąlygas (toliau – ir Kompensacija) būtų įskaityta į jos draudžiamąsias pajamas ir dėl to perskaičiuotas senatvės pensijos dydis, taip pat siekia Kompensacijos išmokėjimo už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d.

Socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą, mokėjimą, perskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas, aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 01 01 iki 2022 07 01) ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžių tikslinimą reglamentuoja Pensijų įstatymo 50 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, jog, jei pateikiami papildomi stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, asmens, kuriam senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 45, 46, 47 ir 48 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio (asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento) duomenis. Duomenis apie iki 1994 m. sausio 1 d. turėtą darbo užmokestį galima pateikti tik tuo atveju, jeigu 2017 m. gruodžio 31 d. pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos papildoma dalis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių.

Laikotarpių įskaitymą į stažą reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnis, kurio 6 dalyje numatyta, jog nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusio 8 straipsnio nuostatas, apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Įstatymo 12 straipsnyje buvo nurodyta, jog asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas apskaičiuojamas sudedant šio asmens kiekvienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant savarankiškai.

Nuostatų, galiojusių iki 2017 m. gruodžio 31 d., 14 punktas numato, jog, jei asmuo pagal Pensijų įstatymo 50 straipsnį pateikia papildomus duomenis apie darbo užmokestį iki 1994 m. sausio 1 d., asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuojami iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka. Nuostatų 15 punkte įtvirtinta, jog Pensijų įstatymo 2 priedo 1.1 papunktyje nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas, įskaitytinas į stažą, nurodytas Nuostatų 1 priede.

Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėja būtų priklausiusi asmenų sąrašui pagal Nuostatų 1 priedą.

Įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asmens draudžiamąsias pajamas, numatyta, jog draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos asmenų pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. Prie draudžiamų pajamų priskiriamos ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, tačiau pagal minėtą ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas nėra priskirta prie draudžiamųjų ir jiems prilygintų pajamų, todėl atsakovui nebuvo pagrindo Kompensacijos įskaityti į pareiškėjos draudžiamąsias pajamas ir dėl to perskaičiuoti senatvės pensijos dydį. Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog senatvės pensija pareiškėjai paskirta VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2010 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 10.33S-839, atsižvelgiant į minėtame sprendime nurodytą pareiškėjos įgytą 40,4773 metų stažą ir 1998-2008 metų laikotarpiu turėtas draudžiamąsias(joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai (1,5879 ir 0,7431), turintys įtakos senatvės pensijos apskaičiavimui. Pažymėtina, jog sprendimas dėl senatvės pensijos paskyrimo nenuginčytas, todėl laikomas teisėtu, dėl to nėra pagrindo abejoti jame nurodytais stažo ir draudžiamųjų pajamų duomenimis. Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė papildomų stažo ir (ar) darbo užmokesčio (jam prilyginamų pajamų) duomenų už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą nėra pagrindo Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas prilyginti įstatymo numatytoms draudžiamosioms pajamoms, todėl pareiškėjos skundas dėl VSDF Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (10.1)DV_S-35368 ir Fondo valdybos 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5854 panaikinimo apimtyje dėl Kompensacijos neįskaitymo į jos draudžiamąsias pajamas ir atsisakymo perskaičiuoti senatvės pensiją nepagrįstas, atmestinas.

VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. (10.8E)DV_S- 37028 atsakovas atsisakė pareiškėjai išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., nurodydamas, jog kompensacija pareiškėjai buvo išmokėta.

Kaip jau minėta, Kompensacija pareiškėjai buvo paskirta 2000 m. liepos 24 d. VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu Nr. 58778 nuo 2000-07-01 iki 2009-12-01.

Pareiškėja tvirtino, jog Kompensacija už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. nebuvo jai išmokėta. Tuo metu galiojusio Pensijų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2000 06 01 iki 2000 07 19) 56 straipsnio, reglamentuojančio Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, 8 dalis numatė, jog Kompensacijų apskaičiavimo bei išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 267 buvo patvirtintas Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 1999 m. vasario 20 d. , minėtas nutarimas neteko galios nuo 2018 01 01). Tačiau teismas pažymi, jog nei Pensijų įstatyme, nei Apraše konkreti Kompensacijos mokėjimo tvarka nebuvo nustatyta.

Nagrinėjamos bylos (b. l. 60) ir pareiškėjos Pensijos bylos Nr. 58778 duomenimis nustatyta, jog V. M. 2000 m. sausio 17 d. pateikė prašymą Santakos pensijų poskyriui, prašydama pervesti pensijos pinigus į Lietuvos Taupomojo banko Centro skyrių, sąskaitos Nr. 18984. Senatvės pensija pareiškėjai buvo paskirta 2010 metais, todėl pagal prašymo turinį, jo datą, jame nurodytus asmens tikslius asmens duomenis spręstina, jog šiuo prašymu buvo siekiama, kad į minėto banko sąskaitą Nr. 18984 būtų pervedama Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas. Prašymas pasirašytas pareiškėjos, savo parašo tikrumo teismo posėdžio metu ji neginčijo.

Nors pareiškėja tvirtino, jog atsakovas kompensacijos už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. jai nepervedė, tačiau byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Kompensacijos išmokos už laikotarpį nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. pareiškėjai buvo išmokėtos, pinigus pervedant į pareiškėjos prašyme nurodyto banko sąskaitą Nr. 18984.

Šias aplinkybes įrodo pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, t. y. Swedbank (buvęs AB bankas Hansabankas, perėmęs teises iš Lietuvos Taupomojo banko) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2000-01-04 iki 2000-12-02 (b. l. 12), sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2001-01-02 iki 2003-01-01 (b. l. 11), kuriame nurodyta, kad į šias sąskaitas nuo 2000-08-11 iki 2002-04-10 periodiškai kas mėnesį (išskyrus 2000 m. gruodį, kadangi sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo pabaiga yra 2000-12-02, o sąskaitos (duomenys neskelbtini)pradžia – 2001-01-02) buvo pervedama 207 Lt dydžio Kompensacija, o 2002-05-10 – 213 Lt dydžio Kompensacija. Šias aplinkybes taip pat patvirtina Pensijos byloje pateikti Išmokos gavėjo asmeninės kortelės (Dalis 3) Duomenys apie sumas, išmokėtas per laikotarpį nuo 1995-01-01 iki 2010-04-30, iš kurių matyti, jog per banką nuo 2000 m. rugpjūčio mėnesio buvo pervedama kas mėnesį ginčo laikotarpiu po 207 Lt, o nuo 2002 m. gegužės mėnesio – po 213 Lt ( b. l. 62-64).

Kadangi pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog Kompensacija už ginčo laikotarpį buvo išmokėta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. (10.8E)DV_S- 37028, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo, panaikinimo ir dėl Valdybos 2022 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5854 toje apimtyje panaikinimo.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus (perskaičiuoti ir išmokėti senatvės pensiją, išmokėti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas). Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjant bylą, nesurinkta įrodymų, kad VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai būtų disponavę pareiškėjos indėlininko knygele, kaip kad tvirtino pareiškėja. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog atsakovui buvo pateikta tik banko sąskaita, į kurią pervestos Kompensacijos išmokos.

Pažymėtina tai, jog pagal Pensijos duomenis nustatyta, jog pareiškėja dėl kompensacijos mokėjimo aplinkybių kreipėsi jau 2017 m. sausio 11 d. Kompensacijos mokėjimo aplinkybės jai buvo išaiškintos VSDFV Kauno skyriaus 2017 m. sausio 19 d. raštu, kuris nebuvo ginčytas, į bylą nepateikta duomenų dėl kreipimosi į ikiteismines institucijas dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinę bylą atsakovo nusikalstamų veiksmų nenustatyta, tačiau administracinio ginčo išsprendimas netrukdo pareiškėjai kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, manant, kad buvo padaryta nusikalstama veika.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.