- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- A-362-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02329-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja V. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir jo patikslinimais, prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus 2000 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 58778 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Valdybos Kauno skyrių įtraukti į bendrą pareiškėjos stažą 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpį, dirbtą kenksmingomis sąlygomis, perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydį ir išmokėti neišmokėtos kompensacijos dalį, taip pat perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios pensijos dydį.
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad nuo 1987 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. Kauno elektromechaninėje gamykloje „Elektra“ dirbo liejike, t. y. dirbo kenksmingomis sąlygomis darbą, nurodytą Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų 1 sąraše, patvirtintame buvusios Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – ir TSRS) Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173, todėl už šį laikotarpį pareiškėjai buvo apskaičiuota ir išmokėta kompensacija. Pareiškėjos teigimu, kenksmingomis sąlygomis ji pradėjo dirbti anksčiau, nes nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. ji dirbo liejiko mokine ir jos darbo veikla, pobūdis, užduotys, darbo aplinka ir specifika buvo tokia pati kaip ir dirbant liejike, tačiau Valdybos Kauno skyrius į 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpį neatsižvelgė, nes šios pareigos nebuvo pažodžiui nurodytos sąraše. Valdybos Kauno skyrius apsiribojo formaliu pateiktų duomenų vertinimu, nesiaiškino visų kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimui reikšmingų aplinkybių, nepagrįstai 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpio nelaikė darbu kenksmingomis sąlygomis ir neteisingai apskaičiavo pareiškėjos darbo stažą. Ginčijamas Sprendimas prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, pagal kurią, sprendžiant dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, privalu vertinti ne tik pareigybių pavadinimus, bet ir aiškintis darbuotojo faktiškai vykdytas funkcijas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Valdybos Kauno skyrius atsiliepime nurodė, kad pagal įrašus pareiškėjos darbo knygelėje bei Valdybos Kauno miesto Santakos pensijų poskyrio 2000 m. vasario 2 d. patikrinimo pažymos duomenis pareiškėja nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. dirbo Kauno elektromechaninėje gamykloje „Elektra“ liejiko mokine. Pagal TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų, kurios suteikia teisę gauti valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio, sąrašų taikymo tvarkoje esantį TSRS Ministrų tarybos Valstybinio komiteto klausimų, susijusių su darbo užmokesčiu, ir Visasąjunginės Profesijų Sąjungų Tarybos Sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. išaiškinimą Nr. 5/8 (12 p.) individualaus–brigadinio mokymosi laikotarpiu tomis profesijomis, kurios tiesiogiai nurodytos sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, pavyzdžiui, mokiniams–ėsdintojams ir mokiniams–liejikams, stažas, suteikiantis teisę į lengvatinį pensinį aprūpinimą, neužsiskaito. Atsižvelgiant į šią nuostatą, į stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, negali būti įtrauktas 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpis, kai pareiškėja buvo liejiko mokine. Pareiškėjai kompensacija už ypatingas darbo sąlygas buvo paskirta Valdybos Santakos pensijų poskyrio Sprendimu pagal tuo metu galiojusią kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Skundžiamas Sprendimas vykdymo laikotarpiu nebuvo apskųstas, nors pareiškėja žinojo apie tokio sprendimo priėmimą, jis yra visiškai įvykdytas 2009 metais, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo pareiškėjai išmokėti neišmokėtos kompensacijos dalį, nes visa jai priklausanti kompensacija už ypatingas darbo sąlygas yra išmokėta.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Valdybos Kauno skyriaus skundžiamu 2000 m. liepos 24 d. Sprendimu skyrė pareiškėjai kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas, nustatė, kad pareiškėja ypatingomis sąlygomis dirbo 7,0833 metų skaičių ir jai paskyrė kompensaciją už 113.00 mėnesių. Kompensacija pradėta mokėti 2000 m. liepos 1 d. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad atsakovas į stažą kompensacijai gauti neįskaitė 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpio, kai pareiškėja Kauno elektromechaninėje gamykloje „Elektra“ dirbo liejiko mokine.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundas dėl Valdybos Kauno skyriaus Sprendimo Valdyboje buvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka. Valdyba 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7171 pareiškėjos skundo netenkino ir konstatavo, jog Valdybos Kauno skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja skundą teismui dėl Valdybos Kauno skyriaus Sprendimo panaikinimo pateikė 2017 m. sausio 12 d. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą dėl Valdybos Kauno skyriaus Sprendimo panaikinimo, nes gavusi 2016 m. gruodžio 19 d. išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimą Nr. (6.5)I-7171, skundą teismui pateikė 2017 m. sausio 12 d.
8. Byloje pateikti dokumentai, t. y. pareiškėjos darbo knygelės išrašas, akcinės bendrovės „Kauno energija“ 1995 m. spalio 19 d. pažyma Nr. 20 tikslinanti ypatingą darbo pobūdį arba darbo sąlygas, suteikiančias teisę gauti lengvatinę pensiją, Valdybos Kauno miesto Santakos pensijų poskyrio 2000 m. vasario 2 d. patikrinimo pažyma, neabejotinai patvirtino, kad pareiškėja nuo 1987 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., t. y. 7 metus 1 mėnesį, Kauno elektromechaninėje gamykloje „Elektra“ dirbo liejike, t. y. darbą, nustatytą Sąraše Nr. 1. Nurodytas laikotarpis įskaitytas į pareiškėjos stažą kompensacijai už ypatingas sąlygas gauti, tačiau įrašai darbo knygelėje ir Valdybos Kauno miesto Santakos pensijų poskyrio 2000 m. vasario 2 d. patikrinimo pažyma byloja, jog pareiškėja nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. Kauno elektromechaninėje gamykloje „Elektra“ dirbo liejiko mokine. Liejiko mokinio darbas nebuvo nustatytas minėtuose Sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2. Pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų duomenų ir įrodymų, kad jos darbas liejiko mokine pagal savo pobūdį atitiko Sąraše Nr. 1 įvardintą liejiko profesiją bei tai, kad dirbdama liejiko mokine pareiškėja visą darbo dieną dirbo tokio pat pobūdžio darbą ir tokiomis sąlygomis kaip liejikas, veikiant tiems patiems kenksmingiems faktoriams. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos darbas liejiko mokine nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. negali būti pripažintas darbu kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.
III.
9. Pareiškėja V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.
10. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, kad 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu dirbant mokine liejike, o 1987 m. gruodžio 1 d. – 1994 m. gruodžio 13 d. laikotarpiu – liejike, nepasikeitė nei pareiškėjos darbo valandų skaičius, nei valandinis darbo užmokesčio tarifas. Pareiškėjos 1987 metų asmens apskaitos kortelė patvirtina, kad pareiškėja nuo 1987 m. spalio 13 d. kenksmingomis sąlygomis dirbo 14 dienų (112 valandų), 1987 m. lapkritį kenksmingomis sąlygomis dirbo 19 dienų (150 valandų). Nors ir dirbdama mokine liejike, pareiškėja visą dieną dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, todėl 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpis turi būti įskaitytas į stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas Valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Ginčas šioje byloje kilo dėl Valdybos Kauno skyriaus Sprendimo, kuriuo 1987 m. spalio 13 d. – 1987 m. lapkričio 30 d. laikotarpis, kai pareiškėja dirbo liejiko mokine, neįtrauktas į pareiškėjos stažą kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
14. Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas mokėjimas buvo numatytas Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymas Nr. X-209, įsigaliojęs nuo 2005 m. liepos 1 d. redakcijos) 67 straipsnyje (kompensacijos pareiškėjai skyrimo metu galiojusios redakcijos 56 straipsnyje). Šio įstatymo taikymo prasme darbu ypatingomis sąlygomis laikytinas darbas asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (1995 m. sausio 1 d.) dirbo požeminius darbus, darbus kenksmingomis darbo sąlygomis ir karštuosiuose cechuose, nurodytus Lietuvoje galiojusiame (patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 1173) gamybos, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr. 1, taip pat dirbusiems kitus darbus sunkiomis sąlygomis, nurodytus sąraše Nr. 2. Šio įstatymo prasme darbams ypatingomis sąlygomis taip pat priskiriami atitinkami darbai, numatyti kituose iki 1995 m. sausio 1 d. Lietuvoje galiojusiuose sąrašuose (Skraidymo ir skraidymų bandymo sudėties darbuotojų pareigų sąrašas; Civilinės aviacijos inžinerijos – technikos darbuotojų pareigų sąrašas; Tolimosios Šiaurės rajonų ir Tolimosios Šiaurės vietovių sąrašas; Tekstilės pramonės gamybos ir profesijų sąrašas; Gamybos ir profesijų sąrašas).
15. Pagal pensijų įstatymo 67 (56) straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems iki 1995 m. sausio 1 d. nebuvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ar ištarnauto laiko pensija, Lietuvos Respublikos ar personalinė pensija arba po 1995 m. sausio 1 d. – kitų teisės aktų nustatyta nuolatinė kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas ir kurie dirbo šiame straipsnyje nustatytomis ypatingomis sąlygomis, suteikiama teisė gauti kas mėnesį mokamas kompensacijas. Teisė gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją tokiems asmenims suteikiama bendra šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
16. Pagal Pensijų įstatymo (kompensacijos skyrimo metu galiojusios redakcijos) 56 straipsnį, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas skiriama, jei moterys į Sąrašą Nr. 1 įtrauktus darbus dirbo ne mažiau kaip 7,5 metų. Jei šiuos darbus jos dirbo trumpiau, t. y. neturi stažo visai kompensacijai už ypatingas darbo sąlygas gauti, vadovaujantis Pensijų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies nuostatomis, skiriama kompensacijos dalis proporcinga dirbtam laikui, jeigu darbus, nustatytus Sąraše Nr. 1, moterys dirbo ne mažiau kaip 3 metus ir 9 mėnesius.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja Kauno elektromechaninėje gamykloje ,,Elektra” nuo 1987 m. gruodžio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. (7 metus ir 1 mėnesį) dirbo liejike, t. y. darbą, nustatytą Sąraše Nr. 1, todėl atsakovas šį laikotarpį įskaitė į pareiškėjos stažą kompensacijai už ypatingas sąlygas gauti, ginčo dėl to byloje nėra.
18. Įrašai darbo knygelėje bei Valdybos Kauno miesto Santakos pensijų poskyrio patikrinimo pažyma patvirtina, kad pareiškėja Kauno elektromechaninėje gamykloje ,,Elektra” nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. dirbo liejiko mokine. Šio laikotarpio atsakovas į stažą kompensacijai už ypatingas sąlygas gauti neįskaitė, motyvuodamas tuo, kad pagal TSRS Ministrų tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu patvirtintų Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų, kurios suteikia teisę gauti valstybinę pensiją lengvatinėmis sąlygomis ir lengvatinio dydžio, sąrašų taikymo tvarkoje esantį TSRS Ministrų tarybos Valstybinio komiteto klausimų, susijusių su darbo užmokesčiu ir Visasąjunginės profesijų sąjungų tarybos sekretoriato 1976 m. balandžio 2 d. išaiškinimą Nr. 5/8 (12 punktas) individualaus–brigadinio mokymosi laikotarpiu tomis profesijomis, kurios tiesiogiai nurodytos sąrašuose Nr. 1 ir Nr. 2, stažas, suteikiantis teisę į lengvatinį pensinį aprūpinimą, neužsiskaito. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą laikėsi pozicijos, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog darbas liejiko mokine atitinka ar gali būti prilyginamas Sąraše Nr. 1 nurodytam liejiko darbui.
19. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas, yra išaiškinęs, jog tuometinio TSRS Valstybinio darbo ir darbo užmokesčio komiteto Išaiškinime Nr. 5/8 nėra išreikšta tiesioginio teisėkūros subjekto valia, todėl jo taikymas nėra privalomas nagrinėjamu atveju (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-397/2011; 2013 m. sausio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A552-88/2013 ir kt.). Sprendžiant, ar laikotarpis, kai pareiškėja dirbo elektromechaninėje gamykloje liejiko mokine, turėtų būti įtrauktas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą, atsižvelgtina į tai, kad liejiką–mokinį tokiu pačiu intensyvumu veikia tokie patys kenksmingi faktoriai, kaip ir liejiką. Profesijos mokymasis darbo vietoje skiriasi nuo profesinio mokymo specialiose mokymosi įstaigose, kuriose derinami praktiniai ir teoriniai užsiėmimai, jie vyksta ne gamybos sąlygomis. Pareiškėja iš karto po apmokymo darbo vietoje buvo paskirta dirbti liejike, todėl toks mokymosi laikotarpis įskaitytinas į darbo ypatingomis sąlygomis stažą.
20. Tokiu būdu laikytina, kad pareiškėja ypatingomis sąlygomis dirbo nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d., t. y. 7 metus 2 mėnesius ir 18 dienų.
21. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškėjos skundą tenkinti: Valdybos Kauno skyriaus 2000 m. liepos 24 d. sprendimą panaikinti, įpareigoti Valdybos Kauno skyrių įtraukti į V. M. bendrą darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis išdirbtą laiką nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. bei perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydį ir jį išmokėti.
22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)17-T-2818-11865 suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-626-428/2017 apskundimo (b. l. 95), 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)17-P-2818-12762 pakeistas pareiškėjai paskirtas advokatas (b. l. 101). Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 26 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai turi būti priteista 91 Eur pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos suma (b. l. 108).
23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas nagrinėjamas vadovaujantis ir ABTĮ redakcijos, galiojusios iki 2018 m. gruodžio 29 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo 16 str. 2 d. 2 p.), nuostatomis.
24. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas buvo patenkintas, todėl jai suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma gali būti atlyginama.
26. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
27. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, jog priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų nuostatas, už apeliacinį skundą priteistino maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 2,5 (8.9 p.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas advokato parengtas trečiąjį 2017 metų ketvirtį, todėl šiuo atveju aktualus 2017 metų pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 817,60 Eur. Taigi maksimali už apeliacinį skundą priteistina suma yra 2 044 Eur (2,5 × 817,60 Eur). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 91 Eur, t. y. ženkliai mažesnę sumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašoma priteisti suma atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, todėl valstybei iš atsakovo Valdybos Kauno skyriaus priteisiama 91 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos V. M. skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 2000 m. liepos 24 d. sprendimą.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrių įtraukti į V. M. bendrą darbo stažą ypatingomis darbo sąlygomis išdirbtą laiką nuo 1987 m. spalio 13 d. iki 1987 m. lapkričio 30 d. bei perskaičiuoti pareiškėjai priklausančios kompensacijos dydį ir jį išmokėti.
Priteisti Lietuvos valstybės naudai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 91 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas neskundžiamas.