Kauno apygardos teismo sprendimas

2015-03-05 · Civilinė byla Nr. 2A-384-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2015-03-05
Bylos Nr.
2A-384-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13816-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-384-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13816-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 121.18
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18056-638/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inkomsta“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2014 m. vasario 6 d. šalys pasirašė detalių pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį Nr. 2014-02-06-VB/S1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti jas ir atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių priėmimo - perdavimo dienos (PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos) bei mokėti 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių sumos, nurodytos PVM sąskaitoje - faktūroje. Ieškovė teigė, kad tinkamai vykdė savo prievoles, kylančias iš sutarties, o atsakovė nėra atsiskaičiusi.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 26 589,75 Lt (7 700,92 Eur) dydžio skolą, 2 578,01 Lt (746,64 Eur) delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė pareiškė, kad atsisako reikalavimo dėl 6 proc. metinių palūkanų priteisimo. Ieškovo atstovė pripažino, kad dalis skolos buvo apmokėta, todėl teismo posėdžio dieną įsiskolinimas yra 23 281,62 Lt (6 742,82 Eur).

Atsiliepimas

Atsakovė sutiko su skola, tačiau nesutiko su netesybomis bei prašė išdėstyti sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 23 281,62 Lt (6 742,82 Eur) skolos, 2 578,01 Lt (746,64 Eur) delspinigių, 875 Lt (253,42 Eur) žyminio mokesčio, priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 6 proc. metines palūkanas ir šioje dalyje bylą nutraukė. Teismas priteisė iš atsakovės 23,51 Lt (6,80 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė skolą pripažino, teismas sprendimą grindė sutrumpintais motyvais konstatuodamas, kad ieškovė įvykdė savo pareigą ir pagal sutartį atsakovei perdavė prekes, atsakovė prekes priėmė, todėl jai atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalys buvo susitarusios dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog atsakovė jau po ieškinio pateikimo ir apmokėjo dalį skolos, delspinigių suma dėl to nėra perskaičiuojama. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl netesybų mažinimo nurodydamas, kad nėra jokio pagrindo laikyti, jog ieškovė, įvertinus šalis siejančių santykių praktiką, pati atsisakė savo teisės į delspinigius, kadangi jų dydžio nenurodė tarpusavio skolų suderinimo akte, kadangi susitarimas dėl delspinigių yra įstatymu reikalaujamos formos – rašytinės, delspinigių norma nėra akivaizdžiai per didelė ar diskriminuojanti vieną šalį, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius yra visiškai teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas. Spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismas nurodė, kad atsakovė šio prašymo nepagrindė, todėl jis teismo buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimu delspinigių priteisimo dalyje ir teismo sprendimo vykdymo išdėstymo dalyje ir šiose dalyse prašo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą ieškinį delspinigių priteisimo dalyje atmesti, tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad susiklosčiusios faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovė savo reikalavimo delspinigių dalyje yra atsisakiusi. Atsakovė pažymi, kad dalį skolos yra sumokėjusi, tuo metu iš jos ieškovė delspinigių nereikalavo, o surašant tarpusavio skolų suderinimo aktą delspinigių iš viso nenurodė. Apeliantė teigia, kad teismų praktika formuojama ta linkme, kad delspinigius kreditorius turi pasiskaičiuoti iš karto gavęs įmoką iš skolininko, t. y. pirmiausia dengti juos, o tik paskui skolą, to nepadaręs iš kart, o reikalaudamas delspinigius dengti vėliau, kreditorius laikomas nesąžiningu.

Apeliaciniu skundu atsakovė taip pat nesutinka su tesimo sprendimo dalimi, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė pažymi, kad pateikė įrodymus, kad turi laikinų finansinių sunkumų, o priteistą sumą dalimis galės sumokėti ir toks mokėjimas nepažeis ieškovės interesų. Todėl teismas, atsisakydamas tenkinti šį atsakovės prašymą pažeidė CPK 284 straipsnio nuostatas, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad delspinigių dydį šalys aptarė sutartyje ir kreditoriaus teisė spręsti, ar laikytis įmokų paskirstymo tvarkos, ar taikyti skolininkui palankesnę įmokų įskaitymo tvarką. Ginčo atveju ieškovė, gavusi dalinį apmokėjimą neprieštaravo, kad pirmiausia būtų dengiama skola, todėl jos teisė vėliau reikalauti delspinigių išlieka. Ieškovė taip pat pažymi, kad teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, kadangi nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė turėjo aštuonis mėnesius vykdyti skolos mokėjimą dalimis, tačiau visos skolos ieškovei taip ir nesumokėjo.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 6 d. tarp šalių buvo sudaryta detalių pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis Nr. 2014-02-06-VB/S1, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti jas ir atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių priėmimo - perdavimo dienos (PVM sąskaitos - faktūros išrašymo dienos) bei mokėti 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių sumos, nurodytos PVM sąskaitoje - faktūroje. Kaip nurodo ieškovė, ji tinkamai vykdė savo prievoles, kylančias iš sutarties, tuo tarpu atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė ir nėra atsiskaičiusi už prekes bei suteiktas paslaugas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė jai skolinga 26 589,75 Lt (7 700,92 Eur) už perduotas prekes bei suteiktas paslaugas, o pagal sutartį Nr. 2014-02-06-VB/S1 priskaičiuoti delspinigiai sudarė 2 578,01 Lt (746,64 Eur). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė pripažino, kad dalis skolos buvo apmokėta, teismo posėdžio dieną nustatytas įsiskolinimas yra 23 281,62 Lt (6 742,82 Eur), kurį pirmosios instancijos teismas priteisė.

Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas reikalavimas priteisti 0,1 proc. sutartines netesybas bei netenkintas atsakovės prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

Prievolės šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnis). CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Buvo minėta, kad šalys susitarė raštu, jog už laiku neįvykdytą prievolę atsakovė už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną turi mokėti po 0,1 proc. dydžio delspinigius. Ginčo, kad atsakovė laiku neįvykdė prievolės pagal sutartį byloje nėra. Atsakovės teigimu, šalims sudarius tarpusavio skolų suderinimo aktą ir jame nenurodžius netesybų dydžio, ieškovė prarado teisę reikalauti priteisti delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais, ir pažymi, jog atsakovė teismo sprendimu priteistos skolos tiek iki ieškinio šio byloje pateikimo dienos, tiek iki apeliacinio skundo nagrinėjimo dienos nėra sumokėjusi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesumokėjusi už suteiktas paslaugas bei prekes, nors šalių sutartiniai santykiai ir nutrūko, bet skola nebuvo grąžinta, todėl atsakovė darė tęstinį prievolės pažeidimą. Be to, pažymėtina, kad CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

Minėta, kad ieškiniu ieškovė prašė priteisti sutartines netesybas, būtent delspinigius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad iki teismui pateikiant ieškinį atsakovė su ieškove nebuvo atsiskaičiusi, ir kaip numatyta sutartyje, ieškovė pareikalavo sumokėti netesybas – delspinigius, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius, sumokėti sutartyje nustatytas netesybas – delspinigius (CK 6.256 str. 2 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovė, neatsiskaičiusi su ieškove iki pastarajai pateikiant teismui ieškinį dėl netesybų (delspinigių) priteisimo, t. y. laiku neįvykdžiusi prievolių pagal detalių pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartį, privalo atlyginti šios patirtus nuostolius, sumokėdama sutartyje sulygtas netesybas – delspinigius (CK 6.158 str., 6.189 str.). Kadangi atsakovė apskritai neigia pareigą mokėti delspinigius ir teismo priteistų delspinigių dydžių neginčija, todėl plačiau apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų delspinigių dydžių nepasisako.

CPK 118 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodytą kitą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu iš atsakovės priteisė bendrą 23 281,62 Lt (6 742,82 Eur) skolą, 2 578,01 Lt (746,64 Eur) delspinigių. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė, nors neginčydama pagrindinės skolos dalies, yra pradėjusi vykdyti ir iki šios dienos yra sumokėjusi bent dalį įsiskolinimo. Teigdama, kad negali sumokėti visos skolos iš karto šiuos savo argumentus iš esmės grindžia vien tik savo paaiškinimais apie sunkią finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nepateikus duomenų apie įmonės finansinę padėtį, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė byloje surinktais įrodymais prašymo dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo nepagrindė. Spręstina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę. Vien tik atsakovės noras išvengti bet kokių galimų jai neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Elgdamasi sąžiningai bei siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, atsakovė pagal savo turtinę padėtį yra pajėgi gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškove, jas skolindamasi ir kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas