Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-02-19 · Civilinė byla Nr. e2-4079-734/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
e2-4079-734/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-45800-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Atsakovas
T. K.
Kategorijos
  • 2.5.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-4079-734/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45800-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.6.1.; 3.2.6.6.2.(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios M. K. individualiosios įmonės atstovaujamos bankroto administratoriaus L. K. ieškinį atsakovei T. K. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 15022,34 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e.b. l. 1-3).

Atsakovei ieškinys su priedais bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str., nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu.

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. sausio 30 d. nutartimi byloje eB2-3072-567-2017 Vilniaus apygardos teismas ieškovei M. K. IĮ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. K.. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. vasario 10 d. Bankroto administratorius nurodė, kad buvo nuvykęs tiek įmonės buveinės adresu, tiek atsakovės įmonės direktorės adresu, tačiau įmonės turto ir dokumentų nerado. Atsakovė iki ieškinio pareiškimo dienos bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų neperdavė, todėl atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 4 d. 6 p., ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. Nustatyta, kad bankroto byloje 2017 m. birželio 23 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. liepos 5 d., patikslinti kreditoriniai reikalavimai, kurie sudaro 15022,34 Eur, o 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. rugpjūčio 22 d., įmonei taikytas supaprastintas bankrotas, kadangi įmonė neturi turto.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismų praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (LAT 2013-03-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-64/2013). Be to, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, kad priteistos žalos dydį sudaro patvirtintų finansinių reikalavimų suma (LapT 2014-02-13 nutartis c. b. Nr. 2A-290/2014, 2015-10-13 nutartis c. b. Nr. 2A-636-464/2015, VAT 2016-02-18 nutartis c. b. Nr. 2-1789-577/2016). IBĮ 2 str. 8 d. įtvirtinta įmonės nemokumo sąvoka, kuri apibūdinama kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bankroto bylą iniciavo ne atsakovė įmonės direktorė, o VMI prie LR FM (e. b. l. 4-6). Bankroto byloje konstatuota, kad įmonė turto neturi, todėl iš šio darytina išvada, kad atsakovė pažeidė ir ĮBĮ 8 str. 1 d. įtvirtintą pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi bankroto bylos iškėlimo metu įmonė neturėjo jokio turto. ĮBĮ 8 str. 4 d. numato, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant įmonė nemokumui, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai turi nustatyti momentą, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šio momento nustatymas yra tiesiogiai susiję su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, nes tokiu atveju žala yra laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (LAT 2014-01-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-111/2014; 2014-06-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-344/2014). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad susidarius išskirtinei situacijai, kai įmonės vadovas nuo pat įmonės pradžios nėra pateikęs jokių finansinių dokumentų, nebuvo sudarinėjamas įmonės balansas, nevedama įmonės buhalterinė apskaita, o iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įmonė neturėjo ir jokio turto, laikoma, kad kreditoriams padaryta žala yra lygi kreditorių bankroto byloje patvirtintiems finansiniams reikalavimams (2015-12-17 LapT nutartis c. b. Nr. 2A-790-370/2015).

Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, darytina išvada, kad atsakovės padaryta žala įmonei laikytina patvirtintų finansinių reikalavimų suma (LapT 2014-02-13 nutartis c. b. Nr. 2A-290/2014, 2015-10-13 nutartis c. b. Nr. 2A-636-464/2015, VAT 2016-02-18 nutartis c. b. Nr. 2-1789-577/2016), todėl ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 15022,34 Eur žalos atlyginimą.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą bendrą sumą (15022,34 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 338 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 7 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai M. K. individualiai įmonei atstovaujamos bankroto administratoriaus L. K., į. k. 224973990, iš atsakovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15022,34 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (15022,34 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gruodžio 27 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 338 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus atsakovei įteikti kopijos paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė