Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijos Tamošiūnienės,

dalyvaujant ieškovo atstovams įgaliotam asmeniui V. V. ir advokatei Jolantai Voroneckienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-756-653/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoangaras“ ieškinį atsakovui E. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacine tvarka civilinė byla nagrinėjama atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį bei teisinį pagrindą, nes apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo, išskyrus tiesiogiai įstatyme nurodytas išimtis. Šiuo konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apibrėžia apelianto E. M. skundo argumentai (CPK 320 str. 1 d.), susiję su įrodinėjimo proceso pirmosios instancijos teisme įgyvendinimu, nustatinėjant žalą bei jos dydį, juolab kad teisėjų kolegija, kartu atsižvelgdama ir į dispozityvumo principą (CPK 13 str.), neturi įstatyminių prielaidų apeliacinio skundo ribų peržengimui. Taip pat aktualūs yra ir šioje byloje priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutarties (b. l. 165-170) išaiškinimai bei joje konstatuotas faktas, jog pirmosios instancijos teismo ir pirmiau šią bylą nagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo išvados, kad apeliantas E. M. nevykdė jam, kaip įmonės vadovui, tekusios pareigos tinkamai apskaityti įmonės turtą, jį išsaugoti ir perduoti įmonei, nutrūkus darbo santykiams, apelianto nėra ginčijamos (CPK 362 str.). Vadinasi, tokios civilinės atsakomybės sąlygos, kaip apelianto veiksmų neteisėtumas, kaltė ir priežastinis ryšys byloje jau yra nustatytos. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl žalos bankrutavusiai įmonei ir jos dydžio nustatymo aspektų.

Dėl įrodinėjimo proceso

Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai teismui, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir remiantis logikos dėsniais, tenka pareiga spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, teismas gali remtis ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma patvirtina arba paneigia ieškinyje nurodytas aplinkybes ir leidžia teismui suformuoti teisinę poziciją dėl ginčo baigties.

Nagrinėjamoje byloje aktuali teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai ginčas inicijuotas pagal bankroto administratoriaus ieškinį, teismas turi būti aktyvus, nes šiuo atveju ginamas ne tik privatus, bet ir viešasis interesas. Ši pareiga pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismams teisę veikti ex officio. Tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet, esant tokiam poreikiui, rinkti įrodymus ir savo iniciatyva ir / ar naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų bei registrų, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes (CPK 179 str.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalių pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva reikalautus naujus duomenis, registruose bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus, kaip visumą, įvertino tinkamai, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir teisingai išsprendė apelianto civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, kai tokia žala kildinama dėl įmonės turto ir dokumentų neišsaugojimo, paskesnio jų neperdavimo bankroto administratoriui (faktinis ieškinio pagrindas), klausimą. Apeliantas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, tvirtindamas, kad įmonėje bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo turto už tokią sumą, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad jo turėjo likti dešimteriopai mažiau, o teismas ištyrė ne visus reikšmingus tokios aplinkybės nustatymui įrodymus, jam tenkančios šių aplinkybių įrodinėjimo pareigos tinkamai neįgyvendino, dar daugiau, visiškai nusišalino nuo įrodinėjimo proceso.

Kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos, apeliantas dalyvavo tik viename teismo posėdyje (b. l. 69-71), kuriame apklausiamas dėl žalos bendrovei padarymo aplinkybių jis nurodė, jog kitų skolų įmonė, išskyrus skolas SODRAI, neturėjo, veiklą vykdė, todėl jis nusprendė bankroto bylos nekelti, o akcijas parduoti. Šiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus dėl naujų įrodymų pateikimo, į viešo intereso egzistavimą bei siekdamas išsamiai išnagrinėti faktines aplinkybes, teismo posėdį atidėjo, iškvietė šalių nurodytus asmenis liudyti. Tačiau kituose dvejuose teismo posėdžiuose apeliantas nedalyvavo (b. l. 83, 100). Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių apklausti liudytoja įmonės buhalterės L. Ž., paneigiami byloje esančia informacija – teismas tokį apelianto prašymą patenkino, siuntė jo nurodomu adresu šaukimus, kurie nebuvo įteikti, o liudytoja neatvyko. Pažymėtina, kad teismo posėdyje apeliantas yra pripažinęs galimybę susisiekti su buvusia įmonės buhaltere (b. l. 69), tačiau tuo jis nepasinaudojo, kad užtikrinti L. Ž. atvykimą liudyti, be to, kaip pirmiau nurodyta, ir pats į teismo posėdžius du kartus neatvyko. Jokių kitokių teisėtų priemonių (liudytojo paieškos paskelbimo, jo atvesdinimo) civilinės bylos procese įstatymų leidėjas nenumato.

Kita vertus, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo 2015-03-27 nutarties nurodymus pakartotinai išnagrinėti aplinkybes, susijusias su įmonės 2010 m. balanse nurodyto turto sudėties bei jo vertės galimais pokyčiais, 2015-05-28 nutartimi (b. 1. 177-178) paskyrė žodinį šios bylos nagrinėjimą ir pripažino apelianto dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Be to, teisėjų kolegija pasiūlė apeliantui pateikti papildomus įrodymus savo atsikirtimams į ieškovo reikalavimus pagrįsti (suteikti tokią galimybę yra prašoma jo apeliaciniame skunde) bei pavedė užtikrinti liudytojos, kurios apklausos taip pat yra prašoma apeliaciniame teisme, atvykimą į teismo posėdį. Tačiau apeliantas ir šios nutarties reikalavimų neįvykdė, posėdyje pats nedalyvavo, iki nutartyje nustatyto termino - 2015-07-20 - nepateikė jokių savo rašytinių paaiškinimų apie tai, kokios vertės ir sudėties trumpalaikio turto buvo ir / ar turėjo būti įmonėje bankroto bylos iškėlimo dieną, neužtikrino siekiamos apklausti liudytojos, kuria teismo šaukimas byloje esančiu adresu neįteiktas (b. l. 186) dalyvavimo ir nepatikslino vietos, kurioje jai būtų galima įteikti šaukimą. Dėl to teismo posėdis buvo atidėtas, tačiau ir į kitą posėdį apeliantas neatvyko, nepaisant jam skirtos piniginės nuobaudos (b. l. 196-198).

Tokioje situacijoje teisėjų kolegija konstatuoja, kad pats apeliantas, nebendradarbiaudamas su siekiančiais bylą tinkamai išnagrinėti teismais (CPK 8 str.), nesiekia pasinaudoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis teikti į bylą įrodymus bei paaiškinimus dėl kiekvienos byloje nustatinėjamos faktinės aplinkybės, o šio akivaizdaus procesinio pasyvumo neigiami padariniai tenka jam pačiam. Teismai net ir bylose, turinčiose viešo intereso požymių, negali būti aktyvesni už pačią ginčo šalį. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas negalėjo ir neturėjo teisinės pareigos atlikti įrodinėjimo pareigas už ieškovą, antraip būtų pažeidęs šalių lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi principus (CPK 6 str., 12 str., 17 str.). Apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimo instituto pažeidimo pirmosios instancijos teisme atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti.

Dėl žalos fakto ir dydžio

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-07-10 nutartimi (c. b. Nr. B2-4835-567/2012) ieškovui buvo iškelta bankroto byla; įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Verslo konsultantai“, o įmonės valdymo organai per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą balanso sudaryto nutarties iškleti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis (b.l. 13-15).Vykdomais raštas ir antstolio patvarkymų turinys (b.l. 17-24) patvirtina, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas įmonės turtas. Naujasis BUAB „Autoangaras“ akcininkas H. K., visas apeliantui priklausiusias 5 000 vnt. paprastąsias vardines nematerialias įmonės akcija, kurių nominali vertė 1 Lt, pagal Akcijų pirkimo - pardavimo 2011-11-24 sutartį iš apelianto, buvusio įmonės savininko, įgijęs už 1 Lt, t. y. iš esmės neatlygintinai (b. l. 45-46), tiek antstoliui (b. l. 22), tiek ir apklausiamas liudytoju teisme (b. l. 100 – 101) nurodė, kad įmonės dokumentai, turtas ar įmonės lėšos jam nebuvo perduoti, nebuvo perduoti ir raktai nuo sandėlio, kuriame buvo laikomas įmonės turtas, vėliau, jo žiniomis, už nesumokėtas skolas iš sandėlio iškraustytas. Apelianto, kaip įmonės vadovo, darbo santykiai su įmone tęsėsi iki 2011-11-30 (b. l. 47), tačiau po jam priklausančių akcijų perleidimo H. K. ir iki bankroto bylos iškėlimo kitas vadovas įmonėje nebuvo paskirtas. Įrašas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre patvirtina, kad E. M. vadovavo įmonei nuo 2005-09-12 iki 2012-08-01 (b. l. 10-12).

Vieninteliai faktiniai duomenys apie įmonės turto sudėtį ir vertę yra Juridinių asmenų registrui teiktas ieškovo įmonės balansas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 (b. l. 8-9). Iš jo duomenų nustatyta, kad 2010 metų pabaigai įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų ir įsipareigojimų už 312 444 Lt. Priešingai nei tvirtina savo apeliaciniame skunde apeliantas, paskesnių metų balanso naujasis dalies akcijų savininkas H. K. nesudarė, nors tokio balanso bankroto bylos iškėlimo momentui reikalavo ieškovo paskirtasis įmonės administratorius (b. l. 25; taip pat ieškovo atstovų paaiškinimai apeliacinės instancijos teismui). Iš rašytinių ieškovo paaiškinimų (b. l. 187-188) matyti, kad įmonės dokumentai ar turtas neperduoti bankroto administratoriui iki šiol. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad turto bankroto bylos iškėlimo metu buvo dešimteriopai mažiau, nei užfiksuota šiame 2010 m. balanse, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str.) ar bent tikėtinais apelianto paaiškinimais, kur ir kaip, kuriuo metu, kokią ūkinę veiklą vykdant buvo panaudotas įmonės 2010 m. balanse apskaitytas 90 490,03 Eur (312 444 Lt) vertės turtas, ar šis turtas (jo dalis) buvo panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriams per vienerius metus trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti (balanso 20 eilutė; 322 278 Lt). Pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 9) patvirtina įmonės veiklos nuostolingumą, o aplinkybė, kad apeliantui priklausančios akcijos buvo perleistos faktiškai neatlygintinu sandoriu (visos už 1 Lt), nors, apelianto teigimu, įmonė turėjusi turto už 30 000 Lt ir neturėjusi skolų (išskyrus skolas SODRAI), neleidžia padaryti net tikėtinos išvados, kad jis, perleisdamas akcijas, siekė ieškovo įmonės veiklos tęstinumo. Priešingai, kolegija prieina prie išvados, kad akcijos buvo perleistos statytiniam asmeniui (H. K.) siekiant išvengti įmonės pareigų kreditoriams vykdymo ir / ar išvengti teisinės atsakomybės už įmonės turto praradimą / neišsaugojimą. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantys duomenys (CPK 179 str. 3 d.) pagrindžia tokias faktines aplinkybes, kad H. K. buvo teisiamas už sukčiavimą, susijusį su lizinguojamu turtu, kitoje byloje už areštuoto bankrutuojančios įmonės turto pardavimą, nuteistas ir pridėtinės vertės mokesčio grobstymo byloje, ne kartą buvęs bankrutuojančių įmonių akcininku bei vadovu, kuriam skirtos baudos už šių įmonių turto bei dokumentų neperdavimą, kaip iš vadovo priteistas žalos atlyginimas, vienos iš paskutinių jo vadovaujamos įmonės BUAB „Primtela“ bankrotą Vilniaus apygardos teismas 2015-06-19 nutartimi yra pripažinęs tyčiniu (nutartis neįsiteisėjusi). Vadinasi, susiklosčiusioje šioje konkrečioje byloje situacijoje labiausiai tikėtinas akcijų pardavimo tikslas buvo būtent apelianto siekis išvengti civilinės atsakomybės už įmonės turto neišsaugojimą, juolab kad nėra pagrįsti ir apelianto atsikirtimo į ieškinį argumentai, kad H. K. jam nepažįstamas ir akcijos buvo parduotos jam atsitiktinai. Šiuos teiginius paneigia H. K. sąsajos su ieškovo interesus nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teisme atstovavusiu advokatu V. B. (pirmiau kolegijos įvardinta tyčinio BUAB „Primtela“ bankroto pripažinimo byla Nr. 2-3711-275/2015).

Apibendrindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad ir žalos padarymo (ketvirtoji civilinės atsakomybės sąlyga) bankrutavusiai bendrovei anksčiau jau nustatytais apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, neteisėtais tyčiniais veiksmais faktas yra byloje nustatytas (CPK 185 str.). Padarius išvadą, kad žala yra padaryta, aptartinas jos dydis, kurį turėtų bendrovei kompensuoti apeliantas. Iš BUAB „Autoangaras“ bankroto bylos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-02-13 nutartimi (c. b. Nr. B2-4835-567/2012) teismas patikslino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, patvirtindamas reikalavimus 15 831,33 Eur (54 662,42 Lt) sumai. Tokiu atveju yra didesnė tikimybė, kad įmonės balanse už 2010 m. dalis per vienerius metus vykdytinų kreditoriams įsipareigojimų (322 278 Lt) buvo apmokėti ar įvykdyti įmonės turto sąskaita, o nebaigtos vykdyti sutartys bent iš dalies įvykdytos. Atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias faktines aplinkybes (atitinkamos vertės įmonės turto neišsaugojimas ir praradimas), teisėjų kolegija įmonei padaryta žala pripažįsta 15 831,33 Eur sumą (CK 6.249 str. 1 d.), nes balanso duomenys ne visada atspindi realią įmonėje apskaityto turto rinkos vertę ir ne visada gali būti pakankamas pagrindas nustatyti žalos, kurį įmonė ar jos kreditoriai patyrė dėl turto praradimo, dydį. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, sumažinant iš apelianto ieškovui priteistą nuostoliams atlyginti sumą nuo 312 444 Lt iki 15 831,33 Eur (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas valstybei, proporcingai sumažinant valstybei iš apelianto priteistą žyminį mokestį, tačiau nemažinat procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi šios išlaidos didžia dalimi buvo patirtos byloje dėl apelianto procesinio pasyvumo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 96 str. 5 d.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, jau sumažino kompensuojamą ieškovui jo turėtų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dalį iki 1 000 Lt (290 Eur), šioje dalyje teismo sprendimas nekeistinas (CPK 93 str. 4 d. ir 5 d.). Taip pat ieškovui proporcingai patenkintų apelianto reikalavimų dydžiui (17 proc.) priteistinos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus, kad tokių išlaidų jis turėjo 170 Eur, jam priteistina 30 Eur. Priteistina ir 17 proc. kasacinės instancijos teisme ieškovo patirtų 600 Lt išlaidų (b. l. 157-158) dalis, t.y. 30 Eur.

Iš apelianto priteistinos 9,01 Eur pašto išlaidos kasacinės instancijos teisme (b. l. 171), ir 5,74 Eur išlaidos apeliacinės teisme (b. l. 182).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. M. 15 831,33 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-07-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 290 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB „Autoangaras“ naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. M. 30 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų BUAB „Autoangaras“ naudai.

Priteisti iš E. M. 475 Eur žyminio mokesčio ir 7,20 Eur pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme, 5,74 Eur pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 9,01 Eur pašto išlaidų kasacinės instancijos teisme, valstybės naudai.