Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant ieškovui P. M., kuris taip pat yra ieškovo D. M. įstatyminis atstovas, ieškovo atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, atsakovams J. B. ir L. B., jų atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikinei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų D. M. ir P. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. B. ir L. B. dėl nuostolių atlyginimo, ir atsakovų J. B. ir L. B. priešieškinį ieškovams D. M. ir P. M. dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 12 d. mirė ieškovo D. M. bei atsakovės L. B. motina ir ieškovo P. M. sutuoktinė A. M. (b.l. 18). Po A. M. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi P. M., kuris palikimą priėmė pagal Turto apyrašą (b.l. 19-20). Turto apyraše, sudarytame 2012-03-02 antstolės kontoroje, nurodyta, kad be kito turto, jį sudaro ir automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis yra įregistruotas A. M. vardu, o šio automobilio naudotoju įrašytas J. B. (b.l. 51). Automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. M. vardu 2012-01-06 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kurį L. B. (tuo metu buvusi pavardė B.) perleido savo motinai A. M., sutartyje nurodyta automobilio kaina 4054,68 Eur (14 000 Lt), (b.l. 21, 22).

2013-02-05 atsakovė L. B. kreipėsi Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y., kad ji po savo mamos A. M., mirusios 2012-01-12, mirties priėmė palikimą, faktiškai jį pradėdama valdyti (civilinė byla Nr. 2-4973-192/2013). Kauno apylinkės teismo 2013-11-11 sprendimu atsakovės pareiškimas atmestas. Kauno apygardos teismo 2014-02-26 nutartimi pirmos instancijos sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. 2A-494-657/2014). 2014 m. birželio 9 d. Kauno miesto 27-jo notarų biuro netarė išdavė Paveldėjimo teisės liudijimą į mirusios vardu registruotą turtą (b.l. 8-14). 2014-06-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad A. M. turtą, tame tarpe ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paveldi ieškovai P. M. ir D. M.. 2014-06-09 notarė taip pat išdavė nuosavybės teisės liudijimą, pagal kurį ½ dalis ginčo automobilio P. M., pragyvenusiam sutuoktinę A. M., mirusią 2012-01-12, priklauso nuosavybės teise (CK 3.88 str.), (b.l. 21). Atsakovai J. B. ir L. B. ieškovų paveldėtą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-12-25 pardavė tretiesiems asmenims už 4054,68 Eur (14 000 Lt).

Ieškovai ieškiniu prašo, proporcingai pagal paveldėtą turto dalį, jiems iš atsakovų priteisti 4055 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos jie patyrė dėl atsakovų neteisėtai perleistos tretiesiems asmenims ieškovų paveldėtos transporto priemonės. Tuo tarpu atsakovai priešieškiniu prašo pripažinti 2012-01-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, t.y. įrodinėja, kad buvo sudarytas tariamas sandoris, todėl teigia, kad ginčo transporto priemonė po A. M. mirties ieškovų paveldėta nebuvo, nes ji niekada nuosavybės teisėmis mirusiajai nepriklausė.

Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei bylos šalių išreikštą poziciją, sprendžia, kad ieškovų ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, atitinkamai atsakovų priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

Nagrinėjamoje byloje, rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp atsakovų ir mirusios A. M., kurios teisių ir pareigų perėmėjai yra ieškovai, buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovai pardavė, o A. M. (palikėja) nupirko automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis VĮ „Regitra“ buvo įregistruotas A. M. vardu, o šio automobilio naudotoju įrašytas J. B.. Parduodamą automobilį sutarties šalys įkainojo 4054,68 Eur (14 000 Lt).

Atsakovai įrodinėjo, kad šių pinigų pirkėja jiems nemokėjo, nes sandoris buvo tariamas, t.y. siekiant, kad už draudimą reikėtų mokėti mažesnę įmoką, A. M. nesiekė įgyti nuosavybės teisės į transporto priemonę ir tik formaliai tapo turto savininke, be to ji yra atsakovės motina, neturi vairuotojo pažymėjimo. Ieškovas P. M. nurodė, kad nežino kokiu būdu jo sutuoktinė atsiskaitė su atsakovais, nes jis sandoryje nedalyvavo (tuo metu dirbo Baltarusijoje). Ieškovas nurodė, kad jie turėjo finansines galimybes sumokėti už automobilį, nes jis dirbo Baltarusijoje ir gaudavo apie 6000-7000 Lt pajamų „vokeliuose“, be to, jo teigimu, automobilis galėjo būti perrašytas už atsakovės skolą, t.y. už dingusią jų grandinėlę, kurios vertė buvo apie 8000 Lt. Tačiau ieškovas šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, t.y., pagal byloje esančius duomenis nėra jokio pagrindo spręsti, kad jis tokias pajamas gaudavo bei pinigus perduodavo savo sutuoktinei. Taip pat pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo spręsti, kad dukra buvo skolinga savo motinai (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovų iniciatyva buvo išreikalauti duomenys iš banko apie mirusios turėtas pinigines lėšas bei disponavimą šiomis lėšomis (b.l. 109-122), taip pat duomenys iš SoDros duomenų bazės (b.l. 124-125), kurie patvirtina, kad santaupų banke A. M. neturėjo, o ieškovo P. M. pajamos vidutiniškai sudarė nuo 1700 Lt iki 2400 Lt per mėnesį (b.l. 126-127). Tačiau šie įrodymai nepaneigia galimybės, kad už automobilį galėjo būti atsiskaityta kitais būdais, t.y. piniginėmis lėšomis, turėtomis grynaisiais pinigais (santaupomis), juolab, kad viena iš sandorių šalių yra mirusi ir negali nei patvirtinti, nei paneigti įrodinėjamų aplinkybių. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šiuo automobiliu ir toliau (nuo pardavimo A. M. iki pardavimo tretiesiems asmenims) visą laiką naudojosi bei juo rūpinosi tik atsakovai. Tačiau pažymėtina, kad tuoj pat po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo (2012-01-06) A. M. mirė (2012-01-12), o palikimą priėmę ieškovai neprieštaravo, kad automobiliu ir toliau naudotųsi atsakovai, juolab, kad atsakovas oficialiai buvo šio automobilio naudotojas. Kad atsakovų ir ieškovo P. M. tarpusavio santykiai po A. M. mirties iš pradžių buvo geri pripažino abi šalys, ir tik praėjus apie pusei metų po palikėjos mirties prasidėjo tarp jų konfliktai. Tačiau nepaisant to, kad tarp šalių kilo ginčai dėl palikėjos turto, t.y. ieškovas aiškiai išreiškė valią, kad ginčo automobilio neperduos atsakovams, tą teismo posėdžio metu pripažino ir atsakovai, tačiau atsakovai vis viena transporto priemonę pardavė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu, skirtingai nei buvo aiškinama ikiteisminio tyrimo metu, atsakovai pripažino, kad jau perleisdami automobilį žinojo, kad ieškovas P. M. persigalvojo ir neketina atsakovams perleisti ginčo automobilio. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. sausio mėnesį ieškovo D. M. atstovė netgi kreipėsi į policiją dėl ginčo automobilio (b.l. 7, 17, 23-27, 55-59), palikėjos dukra L. B. 2013-02-05 kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus palikėjos turtą valdyti (be to, 2013-11-04 dėl neturtinės žalos priteisimo iš P. M., teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tačiau atsakovai iki 2015-09-30 (gautas teisme priešieškinis) neginčijo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovai nuo pat pradžių žinojo, kad ginčo automobilis yra įtrauktas į 2012-03-02 Turto apyrašą, nes padėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, neabejotinai žinojo ir tai, kad pasibaigus teisminiams ginčams 2014-06-09 bus išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas bei Nuosavybės teisės liudijimas į dalį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovai iki šiol neginčija ieškovų paveldėjimo ir nuosavybės teisių į automobilį (2014-06-09 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, Nuosavybės teisės liudijimo). Esant šioms aplinkybėms, vien pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimas, neginčijant notaro išduoto paveldėjimo teisės bei nuosavybės teisės liudijimo, nesukeltų atsakovų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams jokių materialinių teisinių pasekmių.

Be to, atsakovai nors nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė formaliai, siekiant, kad už draudimą reikėtų mokėti mažesnę įmoką, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, t.y., kad automobilį perrašius A. M. vardu ginčo automobilis buvo apdraustas bei apdraustas ženkliai mažesne įmoka, nei būtų reikėję atsakovams mokėti, jei automobilis būtų registruotas jų vardu. Vien tik prielaidos, kad draudimo įmoka būtų buvusi mažesnė, jeigu būtų automobilis apdraustas A. M. vardu, nepatvirtina atsakovų argumentų, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta vien dėl to, kad už draudimą atsakovams reikėtų mokėti mažesnę įmoką. Liudytojos U. A. aiškintos aplinkybės apie tai, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vien dėl to, kad atsakovams būtų pigesnis draudimas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pagrįstos kitais objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, atsakovai po A. M. mirties ir patys savęs nelaikė teisėtais ginčo automobilio savininkais. Nors automobilį perleido tretiesiems asmenims, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta jų vardu, po palikėjos mirties buvo tik tariamasi su paveldėtojais dėl automobilio perrašymo jų vardu, beveik ketverius metus neginčijo pirkimo-pardavimo sutarties, iki šiol neginčija paveldėtojų nuosavybės teisės į ginčo automobilį, t.y. galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pripažino, jog automobilio teisėta savininkė buvo palikėja, o šiuo metu palikėjos paveldėtojai. Atsakovas nurodė, kad ketino automobilį perrašyti pirkėjų vardu, kai baigsis teisminiai procesai dėl turto, todėl anksčiau neginčijo ir pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl palikėjos dukters teisės, kartu su kitais paveldėtojais, paveldėti turtą (jo dalį). Jeigu ir būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, atsakovė būtų paveldėjusi tik dalį automobilio. Visos ankščiau nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad sutarties šalys sąmoningai siekė sudaryti ginčijamą sutartį bei suprato, kokio pobūdžio sandorį sudaro, todėl atsakovai turėjo ir galėjo suprasti, kad jų pasirašyta sutartis reiškia nuosavybės teisės į automobilį praradimą. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas sandoris pasirašytas laisva šalių valia, atsakovai patys atsako už savo veiksmų neigiamas pasekmes.

Teismas, apibendrindamas aptartų byloje įrodymų visumą, sprendžia, jog atsakovai neįrodė, kad atsakovai ir A. M., sudarydami ginčytiną automobilio pirkimo – padavimo sutartį, nesiekė sukurti tarp šalių civilinių teisinių santykių, kad ginčijami sutarties šalių veiksmai buvo fiktyvūs, todėl nėra pagrindo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti niekine kaip tariamą sandorį (CK 1.86 str., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl nuostolių atlyginimo.

Ieškovai D. M. ir P. M. prašo solidariai iš atsakovų J. B. ir L. B. priteisti: ieškovui D. M. 1520,62 Eur, ieškovui P. M. 2534,38 Eur žalos atlyginimo.

Byloje nekilo ginčo, kad atsakovai, be palikėjos turto paveldėtojų (ieškovų) sutikimo, automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4054,68 Eur (14 000 Lt) 2012-12-25 perleido tretiesiems asmenims. Tačiau, atsakovų teigimu, atsakovas J. B. buvo įsitikinęs, kad automobilis yra jų nuosavybė, todėl parduodamas savo automobilį jokios žalos ieškovams nepadarė. Tačiau šiuos atsakovų argumentus paneigia byloje anksčiau nustatytos aplinkybės, kurios įvertintos sprendžiant dėl automobilio pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Ieškovų nuosavybės teises į ginčo automobilį patvirtina 2014 m. birželio 9 d. Kauno miesto 27-jo notarų biuro notarės išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios vardu registruotą turtą (b.l. 8-14, 21). 2014-06-09 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad A. M. turtą, tame tarpe ir automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paveldi ieškovai P. M. ir D. M.. 2014-06-09 notarės išduotas nuosavybės teisės liudijimas patvirtina, kad ½ dalis ginčo automobilio P. M., pragyvenusiam sutuoktinę A. M., mirusią 2012-01-12, priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 str.). Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad ½ dalis ginčo automobilio P. M., pragyvenusiam sutuoktinę A. M., mirusią 2012-01-12, priklauso nuosavybės teise (CK 3.88 str.).

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Byloje nustatyta, kad atsakovai už 4054,68 Eur (14 000 Lt) 2012-12-25 realizavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) beje tokio paties dydžio automobilio kaina buvo nurodyta ir 2012-01-06 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, tą bylos nagrinėjimo metu pripažino ir atsakovai. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovų prašomo priteisti žalos dydžio. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jie turėjo teisinį pagrindą perleisti jiems nepriklausantį turtą, todėl pripažintina, kad jie šį turtą perleido neteisėtai. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovai patyrė 4054,68 Eur (14 000 Lt) nuostolių. Kadangi už ieškovų patirtus nuostolius atsako būtent atsakovai, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovų patirtą nuostolius (žalą) yra visiškai pagrįstas. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms atsakovų atsakomybės sąlygoms, ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. Solidariai iš atsakovų J. B. ir L. B. ieškovui P. M. priteistina 2534,18 Eur (4054,68 Eur x 62,5 proc.) žalos atlyginimas, ieškovui D. M. - 1520,50 Eur (4054,68 Eur x 37,5 proc.) žalos atlyginimas (CPK 178 str., 185 str., CK 245 str. – 6.249 str.). Pažymėtina, kad ieškovai, apskaičiuodami nuostolių dydį, padarė aiškią perskaičiavimo iš litų į eurus klaidą, todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimų dydis (ieškinio suma) yra 4054,68/14000 Lt, o ne 4055 Eur – ekvivalentas būtų 14001,10 Lt.

Atkreiptinas dėmesys, kad pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys nelaikytini prima face įrodymais ir neturi jokios prejudicinės reikšmės šioje byloje. CPK 14 str. 1 ir 2 d. nustatyta, jog teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (1 d.). Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (2 d.). Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai bei priimtam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytinos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos), nuostatos. Todėl, vadovaujantis CK 6.2 str., 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. įtvirtintomis nuostatomis, ieškovams iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties termino. Atsakovai prašo teismo taikyti ieškovų ieškinio reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo ieškinio senatį. Nurodo, kad ieškiniams dėl padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų senaties terminas, kuris ieškovams pasibaigė 2015-03-02. Atsakovų vertinimu, ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo Turto apyrašo sudarymo dienos (2012-03-02), nes nuo tada ieškovams buvo žinoma apie tai, kad jiems padaryta turtinė žala ir tai, kad jų žinioje nėra paveldėtos transporto priemonės.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Vien tai, kad 2012-03-02 buvo sudarytas Turto apyrašas, tačiau ieškovams nebuvo perduotas ginčo automobilis, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovai nuo šios dienos turėjo suprasti, kad jų teisės yra pažeistos. Teismas daro išvadą, jog ieškovai apie jų teisių pažeidimą sužinojo tik sužinoję, kad atsakovai ginčo automobilį perleido tretiesiems asmenims (2012-12-25), t.y. praėjus beveik vieneriems metams po palikėjos mirties. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog sutrumpintas trejų metų senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tuo tarpu, ieškovai teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikė 2015-07-01. Todėl teismas sprendžia, kad jie termino ieškiniui paduoti nepraleido.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus priešieškinį, o ieškinį patenkinus, sprendimas priimtas ieškovų naudai, todėl ieškovams iš atsakovų priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovų prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

Ieškovai pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 122 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis, pagal kiekvieno ieškovo reikalavimo dydį bei už jį sumokėtą žyminį mokestį, priteistinos ieškovams (CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 Eur, teismas šių išlaidų iš atsakovų nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268- 270 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2534,18 Eur (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis eurus, 18 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1520,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt eurų, 50 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovui P. M. 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, ieškovui D. M. - 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės L. B. ieškovui P. M. 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, ieškovui D. M. - 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.