Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, Redai Šilagalytei, Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, kaltinamajam A. S. V., jo gynėjui advokatui D. S., nukentėjusiajam D. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S. V., gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., aprašyto 2015 m. lapkričio 3 d. kaltinamajame akte, padarymu, nustatė: A. S. V. buvo kaltinamas tuo, kad: 2015-06-02 apie 10.20 val. būdamas parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje Europos pr. 48, Kaune, pagrobė prie kasos langelio paliktą svetimą nukentėjusiojo D. V. turtą - 50 € vertės piniginę su joje buvusiais 400 €, tai yra jis buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., padarymu. Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad nenustatyta, jog kaltinamasis būtų padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, kaltinamasis išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.). Kaltinamajame akte įrodymais įvardinti duomenys atmestini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 2 - 4 p. pagrindu. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, parodymus davė po liudytojų apklausos, ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė. Kaltinamojo parodymai aprašomi, aprašius ir aptarus liudytojų parodymus. Liudytojas R. A. parodė: „2015-06-02 10:20 val., buvau parduotuvėje Europos pr. 48, Kaune, užsakinėjau prekes, bendravau su konsultantu. Su konsultantu bendravau prie konsultantų stalelio, paskui arčiau kasos perėjau. Tarp stalelio ir kasos apie 2-3 metrai. Girdėjau žodžius, kai žmogus, kuris stovėjo prie kasos, pasakė ,,kas paliko piniginę, kieno piniginė“. Kaltinamąjį parduotuvėje mačiau. Žmogus paklausė du kartus ,,kas paliko piniginę, kieno piniginė“. Mačiau, kaip kaltinamasis išėjo netrukus iš parduotuvės, man tai atrodė keistokai, pagalvojau, kodėl žmogus išėjo be prekių. Ne pilnai atliktas pasirodė pirkimo veiksmas, kadangi visi, jei prieina prie kasos pasiima prekes, o kad kaltinamasis kažkokias detales būtų paėmęs, nemačiau. Aplink kitų žmonių toje erdvėje nebuvo, kad kas galėtų paimti piniginę. Už kaltinamojo nugaros, berods, kažkoks žmogus stovėjo, apie 2-3 metrus nutolęs. Prie mano buvimo parduotuvėje žmogus pasigedo piniginės. Jis pasigedo piniginės, bet ar jis tikrasis savininkas negaliu pasakyti, tačiau jau piniginės nebuvo. Laiko atžvilgiu buvo po to kai paklausta ,,kieno piniginė“ jei laiku įvertinus, tai nemanau, kad minutė praėjo. Kasininkės žodžių negaliu akcentuoti, kad tikrai girdėjau. Kaltinamasis klausė ,,kieno tai piniginė“ vieną kartą pakėlė, paklausė, greitai išėjo. Kaltinamąjį prie kasos langelio ne visada stebėjau, sureaguodavau tik į klausimą. Nemačiau, kad kaltinamasis piniginę dėtų į kišenę, negaliu teigti to. Po antro paklausimo jo rankose mačiau piniginę, kurią, mano manymu, bandė kišti į striukės kišenę. Sakiau tai tyrėjai, kad, mano manymu, bandė kaltinamasis kišti piniginę į striukės kišenę. Nemačiau kaip piniginę įsikišo į kišenę. Aprašęs liudytojo parodymus teismas daro išvadą, kad liudytojas negalėjo įvardinti, kieno piniginę (savo ar svetimą) kaltinamasis įsidėjo į savo drabužių kišenes. Iš teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis nuo kasos langelio rankose nusinešė mažos apimties prekę. Teismas taip pat konstatuoja, kad liudytojo parodymai, jog kaltinamasis iš parduotuvės išėjo nieko nenusipirkęs, neatitinka tikrovės, - peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina aplinkybę, kad liudytojas sąžiningai suklydo. Liudytoja S. K. parodė: „2015-06-02 dirbau bendrovės parduotuvėje Europos pr. 48, Kaune. Apie 10 val., išgirdau žodžius ,,kas paliko piniginę, kieno tai piniginė“, kiek atsimenu, vieną kartą paklausė. Daugiau vyresnio žmogaus balsas buvo, negaliu pasakyti, kas klausė to žmogaus, tuo momentu buvau pasilenkusi. Paskui atsirado piniginės savininkas, už kokių 2-3 minučių išgirdau, kad žmogus ieško piniginės, maniau, kad atrado piniginę, kai buvo klausimas, kieno piniginė. Ta vieta, kur langelis, ar stebima kameromis nežinau, nežinau į kurią pusę kameros, aš metai iki įvykio dirbu toje parduotuvėje. Aš pati dirbu per langelį, metro storio sienoje langelis, aptarnauju klientus, kurie prieina po vieną, rašau sąskaitas. Klientų pardavimo salė tai. Palangės prie pat langelio nėra. Tik kur siena, išeina kaip stalo plotis. Toje stalo pločio sienoje paliko piniginę žmogus. Gana storas plotis, kaip stalas išeina. Prie langelio – prieiti tik vienam žmogui išeina, nežinau, kas klausė kieno piniginė. Langelis ne stiklinis, tik erdvė. Toliau sienos, kurios nepermatomos. Siena stora, apie metrą o langelis gal 60x80 cm. Šalia buvo žmogus, kuris klausė, kieno piniginė, bet nežinau, kuris klausė, buvo 3-4 žmonės”. Aprašęs liudytojos parodymus teismas konstatuoja: liudytoja parodė girdėjusi klausiant, kieno piniginė, tačiau neatkreipė dėmesio į tuos žodžius pasakiusį asmenį ir nematė, ar jis pasiėmė piniginę. Liudytojas T. J. parodė: „2015-06-02 dirbau Europos pr. 48, Kaune, pardavėju - konsultantu, aptarnavau A. R., jis mūsų nuolatinis klientas. Buvau su juo nuėjęs šalia langelio, kur lentyna išdavimo detalių. Stovi lentyna prieš langelį, kur dedamos detalės, kurios iš sandėlio atneštos. Girdėjau, kad kažkas pasakė, kieno čia piniginė. Negaliu pasakyti, koks tai žmogus. Iš nugaros to žmogaus kuris klausė nemačiau. Nuo kasos apie metru atstumu buvau. Žmogus, kuris klausė kieno piniginė buvo prie kasos, jis turėjo stovėti prie kasos. Šalia manęs dar stovėjo E. A., aš tai galiu tik iš vaizdo įrašo pasakyti, nes kas vyko tą dieną aš neatsimenu. Vėliau atsirado piniginės savininkas, jis stovėjo pas kolegą prie stalo, po kokių 5 minučių gal pradėjo ieškoti piniginės. Ar dar kas galėjo paimti piniginę, nei tas, kuris klausė kieno piniginė, pagal vaizdo įrašą nebuvo kam paimti. O tai kas tada buvo negaliu tiksliai atsiminti. Pats langelis nėra stebimas vaizdo kameromis, kamera yra kampe. Pats langelis iš priekio nestebimas, iš šono stebimas. Kai buvo įvykis, buvau pradirbęs apie mėnesį laiko”. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, - liudytojas išsako tik savo spėjimus apie galimai kaltinamojo padarytą nusikaltimą, tačiau savo akimis galimai padaryto nusikaltimo nematė. Liudytojas V. V. parodė: “2015-06-02 10:20 val. buvau parduotuvėje, mačiau kaltinamąjį. Kiek prisimenu kaltinamasis stovėjo prie kasos langelio. Nežinau kas klausė kieno tai piniginė, bet kažkas paklausė kieno piniginė ar kas paliko piniginę. Nežinau ar būtent kaltinamasis paklausė kieno piniginė, nepažįstu jo balso, negaliu pasakyti tiksliai. Mačiau kaltinamąjį, kadangi stovėjau, laukiau. Man atrodo, kad maskuojančia liemene buvo apsivilkęs, ar jis tikrai paklausė kieno piniginė negaliu to tvirtinti. Po to atsirado tikrasis piniginės savininkas, pradžioje buvo klausimas, kas paliko piniginę, pamaniau, kad atsiras, kas paliko, nekreipiau dėmesio, paskui tas žmogus pradėjo ieškoti piniginės. Aš prie langelio berods mačiau kažkokį daiktą, gal tai piniginė”. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, - liudytojas savo akimis galimai padaryto nusikaltimo nematė. Liudytojas V. B. parodė: „2015-06-02 buvau parduotuvėje Europos pr. 48, Kaunas, mačiau kaltinamąjį, jis buvo su liemene kariška. Kaltinamasis priėjo susimokėti prie kasos. Prieš tai jaunuolį mačiau, aš laukiau kampe, man pasakė, kad neįmušta į apskaitą mano prekės, stovėjau šalia, prieš mane vienas jaunuolis apsipirko. Jaunuoliui pasišalinus nuo kasos mačiau paliktą piniginę. Tai, kad vyriškis su liemene uždavė klausimą, kas paliko piniginę, girdėjau. Niekas neatsiliepė, kas paliko piniginę. Kaltinamasis po to klausimo išėjo iš parduotuvės, jis susimokėjo ir išėjo. O niekas kitas negalėjo paimti piniginės, nebuvo daugiau kam. Mačiau kaip jaunuolis užmiršo, paliko piniginę, paskui kaltinamasis priėjo prie kasos. Kai vyriškis su liemene nueidinėjo nuo kasos, aš atsisukau pasižiūrėti į jį, nusistebėjau tiesiog, nes jei žmogus paliko, pamaniau, kad prisimins ir sugrįš. Pagalvojau, kodėl taip pasielgė, aš jo nestabdžiau, nepagalvojau, galvoju gal pasivijo, gal koks pažįstamas. Kad laikytų piniginę rankose konkrečiai negaliu pasakyti. Paties proceso, kaip vyko viskas negaliu pasakyti. Manau, kad niekas kitas be jo negalėjo paimti, aš buvau paskutinis laukiantis eilėje, daugiau po jo niekas nėjo, tik aš. Kasininkė sėdėjo savo darbo vietoje. Kaltinamąjį ne visada stebėjau. Nepasakysiu ką kaltinamasis pirko, kai buvo prie kasos, mačiau tą momentą, kažką mokėjo kasininkei. Pinigų nemačiau, kad kaltinamasis duotų kasininkei. Kaltinamasis buvo prie kasos, manau susimokėjo, kam eiti prie kasos, jei nemoka pinigų”. Aprašęs liudytojo parodymus teismas konstatuoja, - liudytojas išsako tik savo spėjimus apie galimai kaltinamojo padarytą nusikaltimą, tačiau savo akimis galimai padaryto nusikaltimo nematė. Nukentėjusysis D. V. teisiamajame posėdyje parodė: „2015-06-05 parduotuvėje „Inter cars“ buvau, pirma su vadybininku bendravau, po to prie kasos ėjau susimokėti, buvau prie kasos langelio, piniginę padėjau prie kasos. Buvome užsakę telefonu prekes mano automobiliui, atvažiavau už jas apmokėti, prie kasos pastebėjau, kai ruošiausi mokėti, kad įdėtas netinkamas hermetikas, viską pamiršęs ėjau aiškintis dėl to hermetiko, o piniginė taip ir liko ten, kaltinamąjį gal ir mačiau, kokias 2 minutes piniginė buvo palikta, gal apie tiek laiko. Prie langelio nebuvo žmonių, už manęs kai ruošiausi mokėti, tai buvo eilėje; Kai palikau piniginę, kasininkė galėjo aptarnauti kitą žmogų. Civilinį ieškinį reiškiu 450 eurų, apie tiek buvo pinigų piniginėje. Buvau padėjęs piniginę ant palangės prie kasos, plati ten palangė. Negirdėjau, kad kaltinamasis klausė, kieno ta piniginė, matyt aš tuo metu bendravau su vadybininku. Reiškiu 450 eurų ieškinį, jis susideda iš piniginės vertės, apie 400 eurų kurie buvo, joje, piniginė- dovana apie 70 eurų, gal mažiau, 8 kortelės 1,5 eur -2 eur vertės, kurias atsinaujinti reikėjo. Realiai neturiu aš teisės spręsti, palieku teismui, ne mano kompetencijai čia spręsti, ar kaltas nusikaltimo padarymu kaltinamasis”. Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas įvykio vietos vaizdo įrašas. Įraše matyti konsultantas su klientu. Įraše kasos langelio nematyti, iš šono. toje vietoje, kur grindys išklotos rudomis plytelėmis – kasa. Matyti, kad vaikšto liudytojas V., kaltinamasis sėdi prie konsultanto stalo. Su mėlynais marškinėliais vaikšto liudytojas R. A.. Kaltinamasis sėdi prie konsultanto įrašo 1:59 minutė, prie kasos langelio liudytojas V.. Su pilku juostelėmis megztiniu į salę įeina liudytojas B., įrašo 02:10. 02:19 įrašo minutę– kaltinamas tarp langelio ir konsultanto. 02-23 įrašo minutę nukentėjusysis pakyla. Nueina prie kasos langelio, 02:26 įrašo minutę nukentėjusysis grįžta prie konsultanto. 02:37 įrašo minutę liudytojas B. stovi šalia langelio. 02:39 įrašo minutę kaltinamasis išeina iš parduotuvės. 02:40 įrašo minutę B. moka prie langelio. 02:46 įrašo minutę nukentėjusysis prieina prie kasos langelio. Teismas konstatuoja: byloje esančiame kompaktinės plokštelės vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad kaltinamasis būtų pagrobęs svetimą nukentėjusiojo D. V. turtą. Kaltinamasis parodė: „girdėjau liudytojų parodymus, aš neėmiau piniginės, paklausiau, kieno piniginė, pasiėmiau nusipirktus daiktus ir nuvažiavau žuvauti. Girdėjau liudytojo Burbo parodymus. Jei būčiau piniginę ėmęs, galėjau ją pasiimti tyliai ir eiti, kodėl aš pasakiau ,,kas paliko piniginę? Aš paklausiau gal vieną sykį ar du, kas paliko piniginę. Aš neėmiau piniginės, savo turėjau piniginę, su savo pinigine sumokėjau pinigus, jei moku pinigus neslepiu, matė mano piniginę gal, kur aš ją dėsiu, apsisukau ir išėjau. Nepadariau vagystės, kiek metų nesu niekur papuolęs. Nežinau, ką parodė liudytojai, sakau, kad neėmiau piniginės. Prie kasos langelio pirkėjai ėjo vienas po kito. B. buvo nusisukęs, kai kažkas atėjo. Aš sakau, kad aš neėmiau piniginės, man ji nereikalinga. Vienas žmogus ėjo, kitas ėjo prie langelio, aš mačiau įraše. Rodė įraše, kad ėjo žmonės, po manęs buvo žmonės. Ėjo link langelio pusės. Aš nežinau, kas priėjo man išėjus. Aš savo piniginę rankose laikiau, juk pirkti ėjau. Atėjau pirkti daiktą, pasiėmiau ir išėjau, neatsimenu ką pirkau. Aš gyvenu vienas, gyvenu iš pensijos, pakankama mano pensija, dar gaunu ir tremtinio pensiją, apie 1000 litais išeina. Virš 300 eurų mano pajamos mėnesinės, man vienam pakanka. Pilnamečių vaikų turiu, jie jau vedę”. Valstybinis kaltintojas kaltinimą grindė vien tik liudytojų parodymais. Parduotuvėje, kurioje buvo įvykis, buvo įrengta vaizdo kamera. Teismas, dalyvaujant proceso dalyviams, ne vieną kartą peržiūrėjo vaizdo įrašą, tačiau jame nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad kaltinamasis pagrobė svetimą nukentėjusiojo D. V. turtą. Kitų kaltinimą pagrindžiančių duomenų kaltinamajame akte valstybinis kaltintojas nenurodė ir teisiamajame posėdyje nepateikė, - išskyrus kai kurių liudytojų spėjimus, kad niekas kitas nukentėjusiojo piniginės pagrobti negalėjo – tik kaltinamasis. Teismas konstatuoja: iš toliau aprašomų liudytojų parodymų matyti, kad jie nematė, jog kaltinamasis pagrobtų nukentėjusiojo D. V. piniginę, - jų parodymai negali būti pakankamu pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Nukentėjusysis D. V. taip pat parodė, kad įvykio nematė. Jis teisiamojo posėdžio metu taip pat peržiūrėjo vaizdo įrašą, padarytą įvykio vietoje. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110/2013). Aprašytų, aptartų ir išanalizuotų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad neįrodyta, jog A. S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Jis išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu, - neįrodžius, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Civilinis nukentėjusiojo D. V. ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 1 p.) pagrindu. Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta, ji neskirtina.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 str., nusprendžia: A. S. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. str., aprašyto 2015-11-03 kaltinamajame akte, išteisinti, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d.2 p.). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. V. civilinį ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 1 p.). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento išteisintajam kardomosios priemonės neskirti. Daiktinį įrodymą (kompaktinė plokštelė, saugoma byloje) palikti saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.). Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. Teisėjas Rimantas Sipavičius