- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- I-169-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00005-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui G. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. L. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. l–7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 8 000 neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2016-11-10 iki 2017-11-21. Pažymėjo, kad buvo kalinamas kamerose, kurių plotas nuo 6,43 m² iki 8 m², ir tose kamerose buvo laikoma po 2 asmenis. Būdamas perpildytoje kameroje patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, visi šie veiksniai darė įtaką jo dvasinei pusiausvyrai. Dėl šių priežasčių yra sutrikęs jo miegas, jaučia nuolatinę depresiją, tokios gyvenimo sąlygos yra nepriimtinos ir prilygintos prie nežmoniškų sąlygų. Kameroje buvo tik dvi kėdės, o suimtieji keturi. Kameroje sanitariniai mazgai buvo toje pačioje patalpoje ir atskirti nuo likusio kameros ploto tik maža sienele, kurios aukštis ne didesnis nei 1,35 m. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi nėra kabinos, dėl ko jis sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus. Kamerose buvo tarakonų, langai nevalomi, dėl ant langų esančių grotų patys išvalyti langus neturėjo galimybės. Visą kalinimo laikotarpį jo orumas buvo žeminamas. Dėl to patyrė dvasinius sukrėtimus, pažeminimą, dėl to pasidarė labai dirglus ir nervingas. Turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors tokia praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tomis dienomis kai negalėjo nusiprausti po dušu jautėsi nemaloniai. Ventiliacija kameroje neveikė, kamerose drėgna ir tamsu. Nuo drėgmės puvo čiužiniai, rūdijo lovos. Oro švarumas neatitiko nustatytų reikalavimų, be to oro judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kameras, o kamerose esantis dirbtinis apšvietimas buvo labai stiprus, nuo jo skaudėjo akis ir galvą. Patys neturėjo galimybės išjungti šviesą, kadangi kamerose nėra jungiklių. Žiemą temperatūra buvo 10–14 oC, o vasarą iki 35 oC. Ne kartą prašė administracijos išmatuoti temperatūrą, tačiau to padaryta nebuvo. Lukiškių TI-K administracija neatlieka parazitų naikinimo darbų. Kalėjime nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė – maistas neskanus, o jo energetinė vertė nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją į vienam asmeniui turintį tekti minimalų plotą negali būti įskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo užimamas plotas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad spalio mėnesį buvo patiekta labai skysta bulvių košė, kurios pareiškėjas nevalgė. Atsikirsdamas į atsiliepime nurodytus duomenis, pareiškėjas pažymėjo, kad 2016-11-23 kameroje Nr. 288, 2017-03-14 kameroje Nr. 282, 2017-03-21 kameroje Nr. 324, 2017-03-27 kameroje Nr. 329, 2017-05-13, 2017-05-31, 2017-06-06, 2017-06-09 kameroje Nr. 289, 2017-06-12 kameroje Nr. 135, 2017-06-15 ir 2017-06-16 kameroje Nr. 158, 2017-08-01, 2017-08-03 kameroje Nr. 175 buvo kalinama ne po vieną, o po du asmenis.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–31). Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat sudaryta galimybė naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, o taip pat atlieka teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems ir suimtiesiems. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. To paties skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos. Sanitarinio mazgo patalpa yra apie 0,56 m² dydžio. Reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai sugadina metalinį tinklą, padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ir pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte teigiama, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Asmenų privatumui užtikrinti gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose nuo 2017 metų pakabintos užuolaidos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas kamerose įrengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punktu. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais šių reikalavimų nepažeidžia. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintus Valgiaraščius parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Kiekvieną dieną patiekalų kokybė tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistą patvirtina parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale, o leidimą išduoti pagamintą maistą leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Lukiškių TI-K yra pateikimas visas pagal valgiaraštį priklausantis maistas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu tam skirtoje teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Aštuonių valandų per dieną rekomendacija yra taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu, o ne pasivaikščiojimui gryname ore. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose netinkamomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009, Nr. A-309-438/2017, Nr. A-235-492/2017, Nr. A-2533-822/2017). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012, Nr. A-575-836/2016, A-440-525/2018).
Iš atsakovės pateikto atsiliepimo matyti, jog pareiškėjas G. L. laikotarpiu nuo 2016-11-11 iki 2017-12-01 buvo laikomas kamerose Nr. 105, 375, 288, 341, 186, 157, 156, 143, 147, 278, 282, 287, 324, 329, 289, 135, 158, 167, 175, 257, 253, kurių plotas nuo 7,37 m² iki 34,57 m². Šiose kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 9 asmenų. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-11-23 kameroje Nr. 288, 2017-03-14 kameroje Nr. 282, 2017-03-21 kameroje Nr. 324, 2017-03-27 kameroje Nr. 329, 2017-05-13, 2017-05-31, 2017-06-06, 2017-06-09 kameroje Nr. 289, 2017-06-12 kameroje Nr. 135, 2017-06-15 ir 2017-06-16 kameroje Nr. 158, 2017-08-01, 2017-08-03 kameroje Nr. 175 buvo kalinama ne po vieną, o po du asmenis. Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis kameros Nr. 288 plotas – 7,68 m², kameros Nr. 282 plotas – 7,82 m², kameros Nr. 324 plotas – 7,68 m², kameros Nr. 329 plotas – 7,61 m², kameros Nr. 289 plotas – 7,78 m², kameros Nr. 135 plotas – 8,02 m², kameros Nr. 158 plotas – 7,94 m², kameros Nr. 175 plotas – 7,56 m².
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs atsakovės atsiliepime nurodytą vienam asmeniui tenkančio ploto normą, konstatuoja, kad pareiškėjui minimalus plotas būnant Lukiškių TI-K buvo užtikrintas visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
Pasak pareiškėjo pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją į vienam asmeniui turintį tektį minimalų plotą negali būti įskaičiuojamas ir sanitarinio mazgo užimamas plotas. Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), matyti, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m², – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-764-525/2018). Taigi nagrinėjamu atveju kameroje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas būtų reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
Pareiškėjo teigimu, kamerose yra tik dvi kėdės, o suimtieji yra keturi, tačiau iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kamerose, kurių plotas nuo 7,37 m² iki 8,02 m² pareiškėjas buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu, o kamerose, kurių plotas 34,57 m² 34,43 m² buvo laikoma po 6–9 asmenų, taigi pareiškėjas nebuvo laikomas kamerose, kuriose būtų apgyvendinti keturi asmenys, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl inventoriaus trūkumo atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas mano, kad vienos valandos pasivaikščiojimo kiemelyje praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Tačiau teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [ CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose ir užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto vandens, todėl jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tomis dienomis kai negalėjo nusiprausti po dušu jautėsi nemaloniai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas, teigdamas jog jam nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po šiltu dušu kartą per savaitę, šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė nors apytikrio laikotarpio kada negalėjo nusiprausti po šiltu dušu. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu išvesti į dušą be eilės ir taip užsitikrinti galimybę nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo nurodyti nusiskundimai dėl galimybės nusiprausti nepagrįsti konkrečiais argumentais ar byloje surinktais objektyviais duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, kameroje sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje ir atskirti nuo likusio kameros ploto tik maža sienele, kurios aukštis ne didesnis nei 1,35 m. Sienelė neatitinka higienos normų reikalavimų, kadangi nėra kabinos, dėl ko jis sulaikytųjų atžvilgiu jautė diskomfortą, patyrė gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtinta, kad sanitariniai mazgai turi būti įrengti atskirose patalpose su atskira vėdinimo sistema arba esant galimybėms visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto. Iš Lukiškių TI-K 2018 m. vasario 2 d. pranešimo Nr. 24-1223 „Dėl G. L. skundo“ (b. l. 40–42) matyti, kad nuo 2013 metų gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, nuo 2012 kamerose Nr. 386–395, nuo 2015 metų kamerose Nr. 406–417, nuo 2016 metų kamerose Nr. 418–426 sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos. Iš atsakovės atstovo duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. spalio 17 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 257, nuo 2017 m. spalio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo kalinamas kameroje Nr. 253, kurioje nuo 2013 metų sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa. Iš minėto pranešimo taip pat matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nėra galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, šios patalpos nuo likusio kameros ploto atskirtos 1,5 m aukščio pertvara su pakabintomis užuolaidomis. EŽTT praktikoje šiuo klausimu ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiat ar perpildytose kamerose nebuvo viršyta priimtina kentėjimo riba, prie svarbių veiksnių priskirtina galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal EŽTT praktiką privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Nagrinėjamu atveju iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų bei pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų nustačius, jog laikotarpiu nuo 2016-11-11 iki 2017-08-23 kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo uždengtas užuolaida, konstatuojama, kad pareiškėjo privatumas besinaudojant sanitariniu įrenginiu nebuvo užtikrintas, jis galėjo buvo matomas kameroje kartu esančių asmenų bei prižiūrėtojų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, konstatuojama, kad pareiškėjo teisė tinkamai naudotis sanitariniu įrenginiu laikotarpiu buvo pažeista 286 dienas.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose yra tarakonų, langai nevalomi, dėl ant langų esančių grotų patys išvalyti langus neturi galimybės. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 metų Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pagrįsdamas savo teiginius atsakovės atstovas pateikė 2015 m. gruodžio 30 d. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį lankytis Lukiškių TI-K ir užtikrinti kenkėjų naikinimą (b. l. 98-101), bei 2016 m. gruodžio 21 d. su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, kuria UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ įsipareigojo keturis kartus per mėnesį lankytis Lukiškių TI-K ir užtikrinti kenkėjų naikinimą (b. l. 102–105). Taigi, Lukiškių TI-K yra užtikrinama, jog parazitų naikinimo darbai būtų vykdomi. Duomenų byloje apie tai, kad atsakovės atstovo pateiktos paslaugų teikimo sutartys būtų vykdomos netinkamai, nėra, taip pat nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus dėl kamerose esančių tarakonų, todėl šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, jog kameroje esančio lango angoje turi būti įstatomos metalinės grotos, o lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi, minėtos taisyklės leidžia langus aptraukti metaliniu tinklu, o į lango angą įstatyti metalines grotas.
Pareiškėjo teigimu, ventiliacija kameroje neveikia, kamerose drėgna ir tamsu. Nuo drėgmės pūva čiužiniai, rūdija lovos. Oro švarumas neatitinka nustatytų reikalavimų, be to, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Nėra užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa beveik nepatenka į kameras, o kamerose esantis dirbtinis apšvietimas yra labai stiprus, nuo jo skauda akis ir galvą. Patys neturi galimybės išjungti šviesą, kadangi kamerose nėra jungiklių. Žiemą temperatūra yra 10–14 oC, o vasarą iki 35 oC. Ne kartą prašė administracijos išmatuoti temperatūrą, tačiau to padaryta nebuvo.
Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktą kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punktą gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx; gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Gyvenamųjų patalpų temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti 18–28 oC, šaltuoju – 18–22 oC, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų periodu turi būti 0,15–0,25 m/s, šaltuoju 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos higienos normoje HN 134:2015.
Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 2 d. pranešimo Nr. 24-1223 (b. l. 40-42) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose dirbtinė šviesa ne mažesnė nei 200 lx, visose gyvenamosiose kamerose yra skaidraus stiklo langai, kameros vėdinamos natūraliai per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Iš atsakovės atstovo į bylą pateikto 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-744 (16.16.8.10.12), kad kameroje Nr. 329, kurioje pareiškėjas buvo kalinamas nuo 2017-04-05 iki 2017-05-10, 2017 m. gegužės 4 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas atliko patikrinimą, kurio metu jokių pažeidimų nenustatė (b. l. 62-63). Iš kitų atsakovės atstovo pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atlikti ne tuo metu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K arba ne tose kamerose (b. l. 43-56, 63-72, 75-77,83-92). Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas vėdinimas ir dirbtinė apšvieta. Kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės, temperatūros, vėdinimo, oro švarumo byloje nėra, todėl šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai. Taigi, minėtos taisyklės nenumato elektros jungiklių įrengimo kameroje, todėl pareiškėjo argumentas, kad pats negalėjo išjungti elektros atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K laikymo laikotarpiu dėl laikymo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais išmatuoti temperatūrą, pats pareiškėjas nenurodė konkrečių su jo kreipimusi susijusių aplinkybių, nenurodė kokiu būdu ir kada kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su tokiais prašymais.
Pareiškėjas skundžiasi maisto kiekiu ir kokybe, nurodė, kad 2017 m. spalio mėnesį buvo patiekta labai skysta bulvių košė, kurios jis nevalgė. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 110 punktą maistą tikrina sveikatos priežiūros tarnybos specialistas ir juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Pagal Lietuvos higienos normos HN 2010:76 8 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas; laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus (9 punktas). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas pataisos įstaigos direktoriui pateikė 2017-09-19 skundą, kuriame nurodė, kad 2017-09-18 per pietus patiekti makaronai buvo kaip tešla, kaip sriuba (b. l. 38). Lukiškių TI-K į minėtą pareiškėjo 2017-09-19 skundą pateikė 2017-10-18 atsakymą Nr. 96-4759, kuriame pažymėjo, kad 2017-09-18 pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale, pastabų ar įrašų dėl netinkamai pagimto maisto nėra (b. l. 36-37). UAB „Grustė“ teikianti maitinimo paslaugas Lukiškių TI-K 2017-10-06 rašte Nr. S-2270 Lukiškių TI-K administraciją informavo, kad maistą gamina vadovaudamasi teisės aktais (b. l. 39). Byloje įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su skundu į pataisos įstaigos administraciją dėl patiektos skystos bulvių košės nėra. Pareiškėjas dėstydamas argumentus dėl maisto kaloringumo nenurodė argumentų, kuriais remiantis padarė išvadą, jog jam išduoto maisto kaloringumas neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nenurodė, kada ir kokio maisto kaloringumas jo manymu neatitiko nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos maisto kokybės ir kiekio vertina kaip bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl atmeta juos kaip nepagrįstus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų dėl to, kad sanitarinis mazgas įrengtas neužtikrinant pareiškėjo privatumo, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (LVAT 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; LVAT 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ).
Pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 str. 1 d. yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė. Neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, turi aiškintis ir vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgti į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, vienam asmeniui turinčios tekti minimalios ploto normos pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008, LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. AS22-1440/2014, 2016-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-438/2016, 2017-01-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-264-525/2017).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K trukmę, taip pat į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad byloje nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog dėl aukščiau aptartų netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę ginčo laikotarpiu. Teismas, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir LVAT praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius (LVAT 2018-01-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018-02-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-896-624/2018), vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 600 Eur suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 8 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.