Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-13 · Byla Nr. ATP-357-843/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-02-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
ATP-357-843/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17143-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas, Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
A. J.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-357-843/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17143-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.7.; 3.26.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Loretai Davenienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J.,jo atstovei advokatei Julijai Asovskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutarimo, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirta:

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 30 € bauda;pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 370 € bauda;

vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi A. J. skirta galutinė administracinė nuobauda – 370 € bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nubaustas už tai, kad 2015 m. spalio 29 d., apie 17.10 val., Viršupio g., Vilniuje, vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Taip A. J. padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo minėtą automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip A. J. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliantas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamo teisme metu, o taip pat surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis nuosekliai aiškino, kad transporto priemonės nevairavo iki policijos pareigūnas R. Šlaičiūnas jam nurodė važiuoti paskui jį, kaip vėliau sužinojo, iki reido vykdymo vietos. Jis pajudėjo iš automobilio stovėjimo vietos tik po policijos pareigūno reikalavimo, t.y. vairavo transporto priemonę vykdydamas policijos pareigūno nurodymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-41836401-15 pastabų grafoje jis įrašė, kad automobiliu nevažiavo. Teisme paaiškino, kad jis nevairavo, nes neturi teisės vairuoti, vairavo draugas. Jie sustojo ant šaligatvio, nes automobilis pradėjo netinkamai dirbti, draugui paskambino, jam reikėjo kažkur nuvažiuoti, todėl prie jų privažiavus kitam asmeniui, draugas su juo išvažiavo, o jis pasiliko laukti automobilyje. Lauke buvo gana šalta, todėl jis, persėdęs į vairuotojo vietą, automobilį užvedė. Priėjęs policijos pareigūnas, kaip vėliau sužinojo - R. Šlaičiūnas, paprašė vairuotojo pažymėjimo. Jis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, o paprašytas pateikti asmens dokumentą jis padavė visą vizitinių kortelių dėklą, kuriame buvo ir 50 €. Pareigūnas, pamatęs pinigus, liepė važiuoti jam iš paskos, ką pagal pareigūno reikalavimą jis ir padarė. Privažiavus kitus policijos automobilius, pareigūnas kolegoms pasakė, kad jis bandė duoti kyšį.

Kadangi vairuotojo pažymėjimo jis neturi, tačiau jam reikia vykti pas klientus, jis tiek tą kartą, tiek ir kitus kartus prašo draugų jį pavežti, dažniausiai važiuodavo su J. B..

Nors teismas policijos pareigūnų parodymus vertino kaip patikimus, tačiau be aplinkybių, kurių jis ir pats neginčijo (kad policijos pareigūno R. Šlaičiūno nurodymu iš stovėjimo vietos pavažiavęs apie 200 m sustojo pareigūno nurodytoje vietoje, kurioje jau kiti policijos pareigūnai ir galėjo matyti jo automobilį bei tai, kad jis automobilyje buvo vienas ir už vairo), jokios kitos reikšmingos informacijos gauta nebuvo. Apeliantas pabrėžia, jog policijos pareigūnai net negalėjo vienodai paaiškinti, kokia situacija buvo reido metu - ar eismas buvo intensyvus ir stabdė ne kiekvieną automobilį (E. Kazakov), ar eismas buvo nedidelis ir stabdė kiekvieną transporto priemonę (R. Šlaičiūnas), be to, visi pareigūnai į klausimus dėl tam tikrų aplinkybių aiškino, kad neprisimena. Nesutapimai yra ir tarnybiniame pranešime bei administracinio teisės pažeidimo protokole - laikas skiriasi net 40 min.

A. J. pažymi, jog nėra aišku, kaip jo nurodyta aplinkybė, kad automobilį vėliau pavyko užvesti, gali būti įrodymu, jog jo ir J. B. parodymai yra neįtikinantys, prieštaringi ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Be to, teismo teiginys, kad J. B. parodymais tikėti negalima, kadangi jis yra jo draugas ir yra suinteresuotas bylos baigtimi, savo parodymais siekia padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, nėra paremtas jokiais konkrečiais faktais ir yra tik teismo prielaida.

Apeliaciniame skunde A. J. nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, jog jo paaiškinimai, kad automobilio nevairavo, o policijos pareigūnas priėjo jam sėdint automobilyje, kuris stovėjo šalikelėje, ir tik policijos pareigūnui pareikalavus, jis pavažiavo iki nurodytos reido vietos, nėra niekuo paremti ir visiškai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Tokius jo teiginius, anot apelianto, galėtų patvirtinti policijos automobilio, kuriuo tarnybos metu 2015-10-29 naudojosi R. Šlaičiūnas, telemetriniai duomenys, kurių jis bei jo atstovė prašė teismo išreikalauti.

Šalies argumentai

A. J. teigimu, teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nes teisėjas, teismo posėdžio metu pateikus prašymą išreikalauti telemetrinius duomenis, pasakė, jog nesvarbu - vairavau jis ar nevairavo, kas leidžia teigti, kad teismas buvo iš anksto nusiteikęs jo atžvilgiu ir buvo padarę išankstines išvadas. Tokie teisėjo žodžiai nėra užfiksuoti teismo posėdžio protokole, tačiau tai, kad buvo pasakyti, patvirtina teismo posėdžio garso įrašas.

Tokiu būdu teismas nevertino visų bylos aplinkybių, neišnaudojo visų galimybių nustatyti tiesą byloje bei, turėdamas išankstinę nuomonę, padarė nepagrįstas išvadas, kadangi tiesiogiai nuo to, ar jis vairavo iki pareigūno nurodymo važiuoti, priklauso, ar jis galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. J. ir jo atstovė palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti. A. J. nurodė, kad jis iki privažiuojant policijos pareigūnams automobilio nevairavo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Rolandas Zakrasovas nurodė, kad 2015-10-29 Viršupio g., išvažiavime į Batoro g., ties viaduku, su kolega Šlaičiūnu dirbo policijos priemonėse. Matė kaip A. J. vairuojamą automobilį Raimondas Šlaičiūnas sustabdė pamojęs lazdele. Jis (liudytojas) buvo 2-1,5 m atstumu nuo jų, dalinai girdėjo pokalbį. A. J. prašė, kad neformintų įvykio. Matė, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Raimondui Šlaičiūnui padavė dokumentų dėklą, o šis parodė jam ir kitiems pareigūnams, kad jame buvo 50 Eur. Reido metu buvo 3-4 jų tarnybiniai automobiliai ir reikalui esant, pavyzdžiui bėgant automobiliu, bet kuris pareigūnas gali naudotis bet kuriuo tarnybiniu automobiliu, raktai būna spynelėje. Tą dieną apie 17 val. buvo apie 4 nuvažiavimai, tačiau kas konkrečiai važiavo jis neprisimena. Tarnybinį pranešimą surašė spalio 29 d. važiuodamas į 4 policijos komisariatą. Rašydamas įvykio valandą galėjo suklysti, nes skaičiai 1 ir 2 yra šalia, todėl galimai vėliau klaida buvo taisyta. Tikslaus A. J. sustabdymo laiko nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, ištyręs ir įvertinęs byloje ir teismo posėdžio metu naujai surinktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. J. veikoje yra ATPK 128 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis.

Apylinkės teismas, pripažindamas, kad A. J. vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir buvo sustabdytas policijos pareigūno Raimondo Šlaičiūno, pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų Raimondo Šlaičiūno, Edgar Kazakov, Dariuš Biajgo parodymais. Visi šie liudytojai patvirtino minėtas kaltinimo faktines aplinkybes, patvirtino, kad pareigūnas Raimondas Šlaičiūnas sustabdė A. J. vairuojamą automobilį reido vietoje, liudytojai R. Šlaičiūnas ir E. Kazakov patvirtino, kad R. Šlaičiūnas iš reido vietos išvažiavęs nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta šių liudytojų parodymų analize ir jos nekartoja. Liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, R. Šlaičiūno parodymai sutampa su jo įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. J., nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad pagrįstai juos vertino kaip patikimus įrodymus ir jais rėmėsi nustatydamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes.

Minėtų policijos pareigūnų parodymus, o tuo pačiu ir teismo padarytas išvadas, patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausto liudytojo policijos pareigūno Rolando Zakrasovo parodymai. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad matė, kaip A. J. vairuotą automobilį reido metu reido vietoje pamojęs lazdele sustabdė pareigūnas R. Šlaičiūnas, kaip jam administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padavė dokumentų dėklą, po ko R. Šlaičiūnas jam ir kitiems pareigūnams parodė jame buvusius 50 Eur. Šis liudytojas parodymus davė taip pat būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jo parodymai iš esmės sutampa su parodymais, fiksuotais pareigūno įvykio dieną rašytame tarnybiniame pranešime. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu. Jo parodymai sutampa su aukščiau aptartus duomenimis ir dar labiau sustiprina byloje padarytas išvadas dėl pažeidimų sudėties konstatavimo.

Teismas atsižvelgia į apelianto įvardytus neatitikimus, o būtent besiskiriantį nurodytą pažeidimo padarymo laiką administracinio teisės pažeidimo protokole (17.10 val.) ir pareigūno R. Šlaičiūno tarnybiniame pranešime (16.30 val.). Minėtas laikas iš 17.20 į 17.10 val. taisytas ir pareigūno R. Zakrasovo tarnybiniame pranešime. Tačiau šie neatitikimai teismui abejonių dėl policijos pareigūnų parodymų patikimumo nesukėlė ir byloje padarytų išvadų nepaneigė. Liudytojas Raimondas Šlaičiūnas paaiškino, jog jo tarnybiniame pranešime nurodytas laikas (16.30) galimai per apsirikimą paliktas nepakeistas ir likęs rašant kitą tarnybinį pranešimą. Liudytojas patvirtino, kad protokole fiksuotas pažeidimo laikas yra geras, nes protokolas surašomas iš karto sustabdžius automobilį ir nustačius pažeidimą. Protokole fiksuotą veikos padarymo laiką patvirtina ir laikas, nurodytas pranešime dėl nušalinimo nuo vairavimo (17.12 val.). Pats A. J. taip pat nurodė, kad įvykis buvo apie 17.00 val. Liudytojas R. Zakrasovas taip pat įvardijo technines rašymo klaidos jo tarnybiniame pranešime atsiradimo aplinkybes. Įvertinus byloje nustatytus faktus dėl pareigūnų darbo specifikos ir intensyvumo įvykio metu, teismas liudytojų nurodytas techninių klaidų atsiradimo aplinkybes vertina kaip įtikinamas.

Raimondas Šlaičiūnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigęs, jog įvykio metu buvo mažas srautas, vėliau patikslino nurodydamas, jog eismas buvo intensyvus, tačiau lyginant su Ukmergės gatvės intensyvumu – mažesnis, intensyvumas priklauso nuo pačios gatvės. Tokie jo parodymai neprieštarauja liudytojo Edgaro Kazakovo parodymams.

A. J. byloje neginčijo, kad teisės vairuoti transporto priemones jis neturi, kad automobilio valdytojo civilinė atsakomybė nėra apdrausta, tačiau, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, jis nuosekliai, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neigė vairavęs automobilį iki policijos pareigūno R. Šlaičiūno nurodymo važiuoti, tvirtino automobiliu pavažiavęs tik vykdydamas pareigūno nurodymą. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais jo parodymais. Kaip nurodė apylinkės teismas, J. J. parodymų kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ir apygardos teismas su šia išvada sutinka. J. J. nurodyta įvykių versija prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų pareigūnų Raimondo Šlaičiūno, Edgar Kazakov, Dariuš Biajgo ir Rolando Zakrasovo parodymams, kurie teismo vertinti kaip patikimi įrodymai. J. J. parodymų, teismo vertinimu, nepatvirtina ir liudytojo J. B. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad įvykio dieną nuo 16.00 val. vairavo J. J. automobilį nuo Jeruzalės iki Batoro gt., kur automobiliui sugedus paliko jį su A. J.. Policijos pareigūnų nematė. Vėliau atvažiavęs rado J. J. automobilį kitoje vietoje, šiek tiek toliau. Vertinant šio liudytojo parodymus atsižvelgtina ne tik į tai, kad jis yra patraukto administracinėn atsakomybėn asmens draugas, bet ir į tai, kad iš liudytojo parodymų seka, jog jis nebuvo kartu su A. J. prieš šiam pradedant bendrauti su policijos pareigūnais, tad negalėjo matyti, ką konkrečiai darė A. J. jam išvykus – liko sėdėti jo paliktame automobilyje ar vis tik liudytojui nuvažiavus vairavo automobilį. Todėl liudytojo J. B. parodymai nepaneigia kitais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, kad A. J. prieš jo sustabdymą automobilį vairavo. Tuo labiau, kad pats A. J. tvirtino, kad išvykus liudytojui J. B. jis persėdo į vairuotojo vietą ir jam pavyko užvesti automobilio variklį. Ši faktinė aplinkybė, minima ir apeliaciniame skunde, patvirtina, kad A. J. turėjo galimybę automobilį vairuoti, kas netiesiogiai patvirtina byloje nustatytus faktus. Vertinant J. J. parodymus atsižvelgtina ir į tai, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog pareigūnas R. Šlaičiūnas priėjo prie jo jau kurį laiką stovinčio automobilio ir prašė dokumentų, teismo vertinimu, ne tik paremta kitais įrodymais, bet ir apskritai nėra įtikinama. Byloje nėra ginčijama liudytojų nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnai įvykio metu vykdė policijos priemones – buvo stabdoma daug automobilių, tikrinamas vairuotojų neblaivumas, tad J. J. įvardytas pareigūno pasitraukimas iš vykdomo reido vietos vien tam, kad patikrinti ne važiuojantį, o nuošaliai stovintį automobilį, neatitiko nustatytų įvykio aplinkybių, nėra logiškas ir, kaip minėta, neįtikinamas.

A. J. apeliaciniame skunde teigia, jog jo nurodytas aplinkybes galėtų patvirtinti automobilio, kuriuo įvykio dieną naudojosi Raimondas Šlaičiūnas, telemetriniai duomenys. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti ir ištirti Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys apie automobilio ŠKODA OKTAVIA, valstybinis Nr. HJ740, borto numeris V1865, trajektoriją 2015-10-29 nuo 15.00 val. iki 19.00 val., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jie nei patvirtino, nei paneigė apelianto teiginius. Minėtuose duomenyse yra fiksuoti šio tarnybinio automobilio stovėjimo laikai, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 17.11 val. yra fiksuoti trys neilgi važiavimo periodai, kiekvienas maždaug po 1 min. trukmės, o po 17. 11 val. automobilis stovėjo 42 min. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad būtent pareigūnas R. Šlaičiūnas tuo metu važiavo tarnybiniu automobiliu. Be to, pagal A. J. parodymus, tokių trumpų važiavimų turėjo būti tik du – iki A. J. stovinčio automobilio ir atgal iki reido vietos. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į liudytojų Edgaro Kazakovo ir Raimondo Šlaičiūno parodymus, kad pastarasis iš reido vietos išvažiavęs nebuvo, o liudytojai Raimondas Šlaičiūnas ir Rolandas Zakrasovas patvirtino, jog, jei reikia skubėti, bet kuris pareigūnas gali sėsti į bet kurį tarnybinį automobilį ir pasivyti, pavyzdžiui, nuvažiavusį automobilį. Liudytojas R. Zakrasovas taip pat patvirtino, kad įvykio dieną apie 17 val. tokių nuvažiavimų buvo apie keturis. Šie parodymai atitinka minėtus Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis (16.27 val. fiksuotas 2 min. trukmės važiavimas ir jau aukščiau minėti trys trumpi važiavimai).

Pagrindo spręsti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, nėra. Tokią išvadą daryti vien todėl, kad teismas netenkino visų A. J. prašymų, o tik jų dalį, negalima.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti remiantis A. J. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Aušra Valinskienė Vladislavas Lenčikas