Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-12 · Byla Nr. A2.6.-1347-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-02-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-12
Bylos Nr.
A2.6.-1347-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-17143-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
A. J.
Advokatai
Julija Asovskaja
Kategorijos
  • 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1347-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-17143-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.7. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. J.,jo atstovei advokatei Julijai Asovskajai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. spalio 29 d., apie 17:10 val., Viršupio g., Vilniuje, vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Taip A. J. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis vairavo minėtą automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taip A. J. padarė ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Apklaustas 2015-11-27 teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. nurodė, jog jis sėdėjo mašinoje, kuri stovėjo šalikelėje, sėdėjo vairuotojo vietoje, nes norėjo pašildyti automobilį, iš kažkur atėjo policininkas ir pasakė, kad jis vairavo. Policijos pareigūnui pateikė vizitinių kortelių dėklą ir netyčia ten buvo pinigai. Policijos pareigūnas pasakė jam, kad važiuotų paskui jį, jis pavažiavo, o pareigūnas pasakė, kad jis važiavo be teisių. Jį policijos pareigūnas išprovokavo. Pareigūnas sakė, kad jis bandė duoti kyšį. Dabar nagrinėjama byla Naujosios Vilnios policijos komisariate. Policijos pareigūnas R. Š. vienas prie jo privažiavo (b. l. 10).

Apklaustas 2016-01-19 teismo posėdžio metu (dalyvaujant atstovei) administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. nurodė, jog su jam surašytu protokolu nesutinka. Paaiškino, kad viskas vyko Viršupio gatvėje, apie 17 val. Jis važiavo su draugu, draugas vairavo, jis nevairavo, nes neturi teisės vairuoti. Jiems sustojus prie jų kažkas privažiavo ir draugą išsivežė. Tada jis atsisėdo į mašiną, į vairuotojo vietą, ir užvedė automobilį, kad būtų šilčiau, automobilio nevairavo. Automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, ten nėra ženklo stovėti draudžiama. Tuo metu kalbėjo telefonu. Priėjo policijos pareigūnas, kaip vėliau sužinojo, R. Š., ir paprašė jo vairuotojo pažymėjimo. Pasakė, kad neturi, tada jo paprašė asmens dokumento. Pareigūnui jis padavė visą vizitinių kortelių dėklą, kuriame buvo 50 €. Pareigūnas pamatė pinigus ir liepė važiuoti jam iš paskos. Jis pagal pareigūno reikalavimą pavažiavo. Privažiavus kitus policijos automobilius, pareigūnas iššoko iš mašinos ir kolegoms pasakė, kad jis bandė duoti kyšį. Automobilis VOLVO yra jo. Teisių jis niekada neturėjo. Automobilis jam yra reikalingas darbui. Paskutiniu metu jį draugai veža, tąkart vežė J. B.. Prie jo buvo privažiavęs policijos pareigūnas R. Š., ne E. K.. Tarnybiniame automobilyje R. Š. buvo vienas. Dėl kyšio davimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 18).

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. nurodė, jog nevažiavo automobiliu, policininkas priėjo dėl jam nežinomos priežasties (b. l. 1).

Liudytojas – policijos pareigūnas E. K., apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog A. J. prisimena. Paaiškino, kad prie Naujosios Vilnios, Viršupio g., priešais garažus, vyko priemonės – jie stabdė automobilius, tikrino vairuotojų blaivumą. Reide dalyvavo trys ekipažai. Eismas buvo intensyvus, jie stengėsi stabdyti kiek galima daugiau automobilių. A. J. automobilio jis nestabdė, matė, kaip jis stabdomas, jį sustabdė jo kolega R. Š., o jis, pats, kadangi yra patrulis ir jam buvo pavesta, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Neprisimena, kokie A. J. dokumentai jam buvo paduoti. Jam padavė dokumentus ir pasakė, kad A. J. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kad jam surašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kyšio jam A. J. nesiūlė, nematė, kad kam kitam siūlytų. Matė, kaip automobilis buvo sustabdytas, automobilis buvo sustabdytas jam iš kairės, nuo jo kažkur apie 10-15 metrų atstumu, nežino, apie ką jie kalbėjosi. Prisimena, kad A. J. buvo išlipęs iš automobilio. Jis jam įsiminė, kad važiavo be teisių, tai rimtas pažeidimas. Automobilio modelio ir kur stovėjo A. J. automobilis, neprisimena, taip pat neprisimena, kokie dar automobiliai buvo sustabdyti. A. J. anksčiau nėra matęs. Reido metu A. J. automobilis pasirinktas netyčia. Įvykio vietoje dar dirbo S. K., nežino, su kuo dirbo R. Š.. Neprisimena, su kuriuo automobiliu buvo R. Š., jis iš reido vietos niekur nebuvo išvažiavęs. Automobiliuose yra registratoriai, budėtojai mato filmuotą medžiagą.

Liudytojas – policijos pareigūnas R. Š., apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog A. J. prisimena. Paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, buvo organizuojamos priemonės – stabdomi automobiliai Viršupio - Batoro g., prie garažų. Buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Dar buvo siūlytas kyšis. Kadangi su jais buvo patruliai, jiems davė surašyti protokolą. Jis reido metu buvo su tarnybiniu automobiliu ŠKODA, borto numerio nepamena, lygtai 1865. Važiavo su Z.. Z. buvo šalia jo, jie stovėjo lauke. Su E. K. buvo K.. Dar buvo D. B. ir jų vadas J.. Iš viso reido metu dirbo 3-4 ekipažai. Jie visi atskirai stabdydavo automobilius ir tikrindavo vairuotojus. Patruliai laisvu nuo protokolų rašymo metu irgi stabdė automobilius. Buvo mažas srautas, visas mašinas stabdė. A. J. prisipažino neturįs vairuotojo pažymėjimo, gailėjosi. Automobilyje A. J. buvo vienas. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą A. J. pristatė į 4 policijos komisariatą dėl kyšio davimo, kadangi sustabdžius A. J. jis automobilyje pasakė, kad jie gali susitarti ir į aplanką įdėjo 50 €. Dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. J. automobilį matė visi pareigūnai. Jie turėjo matyti, kaip jis sustabdė A. J. automobilį. Automobilis buvo sustabdytas prie stotelės, prie išsišakojimo į garažus, tai yra reido vietoje. Vėliau automobilis buvo paliktas įvykio vietoje, jie nelaukė to A. J. draugo, kuriam skambino. Neprisimena, ar A. J. pateikė automobilio dokumentus. Automobilį jie patikrina duomenų bazėje.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. Š. 2015-10-29 tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

Liudytojas – policijos pareigūnas D. B., apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog A. J. prisimena. Paaiškino, kad dienos neprisimena, Viršupio g. vykdė prie garažų priemones – stabdė nuo Šilo tilto link Batoro gatvės važiuojančius automobilius. Matė, kaip prieš jį R. Š. sustabdė Volvo automobilį, tai yra matė, kaip buvo sustabdytas A. J. automobilis. A. J. automobilyje buvo vienas. Po jo sustabdymo nežino, ar kas buvo išlipęs. Netrukus R. Š. priėjo prie jo ir informavo, kad jam bandė duoti kyšį, parodė kupiūrą. R. Š. pas jį atėjo kaip pas rangu aukštesnį asmenį. Šalia jo buvo J., jis irgi turėjo matyti. Reido metu jie stovėjo vienoje linijoje, R. Š. sustabdė E. J. automobilį, o jis - sekantį po jo automobilį. Jo tarnybinio automobilio borto numeris 1877, dirbo ne su R. Š., nežino, kas dirbo su juo. Jis pats su A. J. veiksmų neatliko.

Liudytojas J. B. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog A. J. pažįsta, jis yra jo draugas. Paaiškino, kad neprisimena, ką tiksliai veikė 2015-10-28. 2015-10-29 vakare važiavo su A. J.. A. J. paprašė nuvažiuoti su juo pas kažkokį pažįstamą klientą į Rokantiškes. A. J. tiesiog jo paprašė, kad jeigu jis turi laiko, kad pavairuotų jo automobilį. Tai buvo popiet, kažkur apie 16 val., tiksliai neprisimena. Susitiko prie A. J. namų Jeruzalėj. Važiavo, automobilį vairavo jis (J. B.), buvo Rokantiškėse. Važiavo link Batoro g. Mašina blogai važiavo, sustojo, kad sutvarkyti ar kažką nuspręsti padaryti. Užvesti neišėjo, palaukė biški. Paskambino žmogus, sutarė su žmogumi taip, kad jam netoli, tai jis atvažiavo ir jį paėmė. Ir jis paliko A. J. su mašina. Po to A. J. paskambino, pasakė, kad jį policija sustabdė, ar kažką tokio ir ar jis galėtų mašiną parvairuoti namo. Jį žmogus nuvežė. Kai pasiiminėjo mašiną, matė policiją. Prieš tai, kai važiavo su A. J., policijos ten nebuvo, jis nematė. Kai atvažiavo paimti automobilio, jis jau buvo kitoje vietoje, negu jis buvo sustojęs prieš tai, biški toliau, netoli garažų. 2015-10-29 jis vairavo automobilį. Automobilį jis paliko vienoje vietoje, o pasiėmė kitoje vietoje, šiek tiek toliau, netoli garažų.

Iš VĮ „Regitra“ 2015-11-13 duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-10-29 nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 6).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina A. J. kaltę padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Nors A. J. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę neigė, tvirtino, jog jam priklausančio automobilio protokole nurodytu metu nevairavo, vairavo tik jau policijos pareigūnui liepus važiuoti paskui jį, tačiau šie jo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, o būtent liudytojų – policijos pareigūnų E. K., R. Š. ir D. B. teismo posėdžio metu duotiems parodymams, taip pat policijos pareigūno R. Š. 2015-10-29 tarnybiniam pranešimui. Liudytojas – policijos pareigūnas E. K. nurodė, jog prie Naujosios Vilnios, Viršupio g., priešais garažus, vyko priemonės – jie stabdė automobilius, tikrino vairuotojų blaivumą, reide dalyvavo trys ekipažai, jis matė, kaip A. J. vairuojamą automobilį sustabdė jo kolega R. Š., jis pats tuo metu stovėjo kažkur 10-15 metrų atstumu ir pats A. J. automobilio nestabdė, tik vėliau surašė A. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kadangi jam padavė dokumentus ir pasakė, kad A. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, iki šio įvykio anksčiau A. J. nebuvo matęs. Kitas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas – policijos pareigūnas R. Š. taip pat nurodė, kad tikslios datos neprisimena, spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje, buvo organizuojamos priemonės – stabdomi automobiliai Viršupio - Batoro g., prie garažų, iš viso reido metu dirbo 3-4 ekipažai, buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, A. J. automobilyje buvo vienas, prisipažino neturįs vairuotojo pažymėjimo, gailėjosi, visi pareigūnai turėjo matyti, kaip jis sustabdė A. J. automobilį, automobilis buvo sustabdytas prie stotelės, prie išsišakojimo į garažus, tai yra reido vietoje, be to, sustabdžius A. J., jis automobilyje pasakė, kad jie gali susitarti ir į aplanką įdėjo 50 €, dėl kyšio davimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir R. Š. 2015-10-29 tarnybiniame pranešime. Teismo posėdžio metu apklaustas dar vienas liudytojas – policijos pareigūnas D. B. taip pat nurodė, jog dienos neprisimena, Viršupio g. vykdė prie garažų priemones – stabdė nuo Šilo tilto link Batoro gatvės važiuojančius automobilius, matė, kaip prieš jį R. Š. sustabdė Volvo automobilį, tai yra matė, kaip buvo sustabdytas A. J. automobilis, A. J. automobilyje buvo vienas. Taip pat šis liudytojas patvirtino, kad netrukus po A. J. automobilio sustabdymo R. Š. priėjo prie jo ir informavo, kad A. J. jam bandė duoti kyšį, parodė kupiūrą. Visi šie liudytojai patvirtino, jog 2015-10-29 Viršupio g., Vilniuje, vyko policijos priemonės – buvo stabdomi automobiliai, tikrinamas vairuotojų blaivumas, reide dalyvavo keli policijos ekipažai. Liudytojas R. Š. kategoriškai nurodė, jog to reido metu jis pats sustabdė A. J. vairuojamą automobilį, tai turėjo matyti ir kiti policijos pareigūnai, kad automobilyje A. J. buvo vienas, jog pats A. J. prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, gailėjosi. Kiti du liudytojai, tai yra E. K. ir D. B. patvirtino, jog matė automobilio VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo faktą, taip pat matė, kaip R. Š. sustabdė šį automobilį, be to, patvirtinto, jog automobilį vairavo A. J. ir kad automobilyje jis buvo vienas. Minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – policijos pareigūnai E. K., R. Š. ir D. B. – parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, taip pat jie sutampa su kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, byloje duomenų apie tai, kad minėti asmenys dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. J., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir patikimumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes.

A. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis neturi teisės vairuoti, tačiau teigė, jog jam priklausančio automobilio jis nevairavo, automobilį vairavo jo draugas J. B., jis pats sėdėjo keleivio vietoje, kadangi neturi teisės vairuoti, vėliau jie sustojo šalikelėje, prie jų kažkas privažiavo ir draugą išsivežė, tada jis atsisėdo į vairuotojo vietą ir užvedė automobilį, nes norėjo pašildyti automobilį, bet niekur nevažiavo, tik sėdėjo, kuomet iš kažkur atėjo policininkas, kaip vėliau sužinojo, R. Š., paprašė jo dokumentų, jis policijos pareigūnui pateikė vizitinių kortelių dėklą, kuriame netyčia buvo 50 €, policijos pareigūnas pamatęs pinigus liepė jam važiuoti paskui jį, o jis pagal pareigūno reikalavimą pavažiavo ir tada policijos pareigūnas pasakė, kad jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. B. patvirtino, jog 2015-10-29, apie 16 val., jis vairavo A. J. priklausantį automobilį, kadangi A. J. jo prašė pavairuoti, nurodė, jog jis vežė A. J. į Rokantiškes, paskui važiavo link Batoro g., mašina blogai važiavo, todėl sustojo, kad sutvarkyti ar kažką nuspręsti padaryti, užvesti neišėjo, palaukė truputį, policijos tuo metu ten nebuvo, paskambino žmogus, sutarė, kad jis atvažiuos ir jį paims, jis atvažiavo ir jį paėmė, o A. J. paliko vieną su mašina, po to A. J. jam paskambino, pasakė, kad jį policija sustabdė, prašė parvairuoti mašiną namo, jis nuvažiavo pasiimti mašinos ir matė policiją, automobilį jis pasiėmė kitoje vietoje, šiek tiek toliau, netoli garažų, nei buvo palikęs. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J., tiek liudytojas J. B. tvirtino, jog A. J. automobilį 2015-10-29 vairavo J. B., tačiau, kaip matyti iš jų abiejų parodymų, J. B. kurį laiką A. J. buvo palikęs vieną su automobiliu, be to, policijos pareigūnų jis tuo metu nematė, taigi, iš tokių jų parodymų darytina išvada, kad J. B. ne visą laiką buvo su A. J., ir kas vyko tuo metu, kada jis A. J. paliko vieną su jo automobiliu, jis nematė ir patvirtinti, jog tuo metu A. J. automobilio nevairavo, jis negali. Juo labiau, kad J. B. nurodė, jog automobilį jis pasiėmė kitoje vietoje, šiek tiek toliau, nei buvo palikęs prieš tai, kas rodo, jog automobilis judėjo. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarp A. J. ir liudytojo J. B. parodymų yra tam tikrų prieštaravimų. Liudytojas J. B. nurodė, jog mašina blogai važiavo, todėl jie sustojo, kad sutvarkyti, bet užvesti neišėjo. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. duodamas parodymus 2016-01-19 teismo posėdžio metu nenurodė, jog automobilis sugedo, jis paaiškino, kad jiems sustojus prie jų kažkas privažiavo ir draugą išsivežė, be to, jis nurodė, jog automobilį užvedė, nors J. B. paaiškino, kad jam automobilio užvesti nepavyko. Taip pat pažymėtina, jog apie tai, kad 2015-10-29 jo automobilį vairavo J. B. A. J. nurodė tik 2016-01-19 teismo posėdžio metu, nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei apklaustas 2015-11-27 teismo posėdžio metu, jis jokio draugo neminėjo. Teismas, išanalizavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad A. J. bei J. B. parodymai yra neįtikinantys, prieštaringi ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaip jau minėta, visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai nedviprasmiškai nurodė, jog jie matė, kaip A. J. vairuoja automobilį, policijos pareigūnas R. Š. patvirtino, jog jis pats sustabdė A. J. vairuojamą automobilį, o kiti du policijos pareigūnai - E. K. ir D. B. – patvirtino, kad matė, kaip R. Š., vykdydamas policijos priemones reido vietoje sustabdė A. J. vairuojamą automobilį. Be to, liudytojas E. K. nurodė, jog R. Š., iš reido vietos niekur nebuvo išvažiavęs. Kad prie jo priėjo būtent policijos pareigūnas R. Š. teismo posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J..

Tokie aukščiau minėtų liudytojų parodymai leidžia teismui daryti išvadą, jog 2015-10-29, apie 17.10 val., Viršupio g., Vilniuje, būtent A. J. vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti. Tuo tarpu, kaip matyti iš J. B. parodymų, jis yra A. J. draugas, turi teisę vairuoti, todėl teismas mano, jog jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir savo parodymais siekia padėti A. J. išvengti administracinės atsakomybės. O A. J. paaiškinimai, kad jis automobilio nevairavo, o policijos pareigūnas priėjo jam sėdint automobilyje, kuris stovėjo šalikelėje, taip pat, jog jis automobilį vairavo tik policijos pareigūnui pareikalavus, nėra niekuo paremti ir visiškai prieštarauja byloje esančiai medžiagai. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina A. J. bei J. B. parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad A. J. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog A. J. vairavo automobilį VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, o iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, jog automobilis VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-10-29 nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl darytina išvada, jog A. J. 2015-10-29, apie 17.10 val., Viršupio g., Vilniuje, vairavo minėtą automobilį neapsidraudęs arba nebūdamas apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Todėl A. J. veiksmuose yra nustatyti ir visi ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas skirtingas pažeidimo padarymo laikas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog A. J. automobilį vairavo 2015-10-29, apie 17.10 val., o policijos pareigūno R. Š. 2015-10-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog A. J. automobilis buvo sustabdytas 2015-10-29, apie 16.30 val. Pažymėtina, jog tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek tarnybiniame pranešime yra nurodytas tik apytikslis laikas, taip pat, laikas skiriasi nedaug. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tarnybinį pranešimą rašė skirtingi policijos pareigūnai ir ne vienu metu, todėl tam tikri nesutapimai dėl tikslaus pažeidimo padarymo laiko nurodymo galėjo atsirasti. Teismo vertinimu, šitas nesutapimas nedaro A. J. suformuluoto kaltinimo neaiškiu ir neturi jokios reikšmės A. J. veiksmų kvalifikavimui bei nešalina jo administracinės atsakomybės.

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - A. J. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, į jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. J. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismų taisyklių pažeidimus, tame tarpe ne vieną kartą už transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, t. y. jis nuolat daro tą patį KET pažeidimą, ignoruodamas jam taikomas priemones, turi kelias galiojančias nuobaudas, ne vieną kartą teistas, nurodė dirbantis pagal patentą. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o A. J. skirtinos baudos, viršijančios ATPK 123 straipsnio 5 dalies ir 128 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirtos baudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, bei jam paskirti:

pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį - 30 € (trisdešimties eurų) baudą;pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį – 370 € (trijų šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti – 370 € (trijų šimtų septyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 15052805809 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys