Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atstovui advokatui Sauliui Urbanavičiui, pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės atstovui Tomui Moleikaičiui, atsakovės Lietuvos valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Aleksandrai Prokopjevai bei Augustui Muliarčikui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovams advokatui Rimantui Simaičiui, Valdui Jurkevičiui ir Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą atsakovei Lietuvos valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkybė, jog energetikos įmonės derinama investicija gali didinti kainas esamiems vartotojams, nesudaro pagrindo teigti, jog neefektyvios investicijos negali būti derinamos pačios savaime, nes neefektyvios investicijos gali būti derinamos, jei tenkina Investicijų aprašo 52 p. sąlygas, t. y. yra pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir (arba) pačių energetikos įmonių. Suderinus tokio pobūdžio (neefektyvias) investicijas, jomis realizuojami valstybinės energetikos politikos strateginiai prioritetai ir užtikrinamas energetikos sistemų saugumas ir tiekimo patikimumas. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, derinant ginčo investicijas užtikrinamas vartotojų interesas tiksliai apskaityti suvartotą šilumos energiją, taikyti atitinkamą mėnesį nustatytą šilumos kainą ir gauti tikslius mokėjimus už suvartotą šilumą. Be to, ginčo investicija ateityje turės juntamą ekonominę naudą vartotojams, leidžiančią sutaupyti ir mažinti šildymo kaštus.

Nagrinėjamu atveju vertinamos Vilniaus energija 2005–2015 m. atliktos investicijos į šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą. Nutarimo priėmimui įtakos turėjo teisinio reglamentavimo pokyčiai. Komisijos vertinimas tam tikrais energetikos sektoriaus reguliavimo klausimais gali kisti ne tik dėl nurodyto teisinio reglamentavimo pasikeitimo, bet ir esant natūraliai Komisijos sudėties kaitai, t. y. keičiantis Komisijos narių požiūriui atitinkamais klausimais, kurį (be teisinio reguliavimo pasikeitimo) formuoja reikšmingos reguliuojamos rinkos tendencijos bei siektini valstybinės energetikos politikos tikslai. Nagrinėjamu atveju Komisija, įgyvendindama įstatymo deleguotas funkcijas, Nutarimo 2 p. suderinusi Vilniaus energija investicijas, pasirinko optimaliausią sprendimo variantą siekdama suderinti skirtingų subjektų - energetikos įmonių, vartotojų bei valstybės - interesus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Komisija 2010-02-19 nutarimu ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2009-2013 metų ilgalaikės reguliuojamos veiklos investicijų programos“ Nr. 03-28 suderino Vilniaus energija pateiktą 2009-2013 metų ilgalaikę reguliuojamos veiklos investicijų programą (pakeista 2010-07-30 nutarimu Nr. 03-151, 2010-08-05 nutarimu Nr. 03-153, 2010-08-12 nutarimu Nr. 03-159, 2011-02-21 nutarimu Nr. 03-30, 2012-02-24 nutarimu Nr. 03-44, 2013-04-19 nutarimu Nr. 03-132, 2014-06-30 nutarimu Nr. 03-195, 2014-07-28 nutarimu Nr. 03-477).

Vilniaus energija 2014-2015 metų faktiškai įvykdytos ir planuojamos atlikti investicijos suderintos Komisijos 2014-06-30 nutarimu Nr. 03-196 „,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ (pakeista 2014-08-07 nutarimu Nr. 03-771).

Vilniaus energija 2015-03-27 raštu Nr. 007-7092 ir 2015-06-02 raštu Nr. 007-12541 Komisijai pateikė derinti 2005-2014 metais atliktas investicijas į šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimą, 2013-2014 metais faktiškai atliktas Komisijos dar nederintas investicijas, 2014 metais faktiškai atliktų Komisijos jau suderintų investicijų papildomas dar Komisijos nederintas sumas, 2015 metais planuojamas investicijas ir 2015-2016 metų tęstinę investiciją. Minėtuose prašymuose Vilniaus energija nurodė, jog 2005-2013 metais buvo įrengtos 1448 nuotolinio duomenų surinkimo sistemos, 2014 metais - 132, o 2015 metais planuota įrengti 107 sistemas šilumos punktuose. 2005-2012 m. įvykdytų investicijų „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimas“ (toliau – ir Investicija Nr. 1) teikiama derinti suma sudaro 4324 tūkst. Eur, 2013-2014 m. įvykdytų investicijų „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimas" (toliau - ir Investicija Nr. 2) teikiama derinti vertė lygi 134,24 tūkst. Eur, o 2015 m. planuotos atlikti investicijos „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio duomenų nuskaitymo sistemos įrengimas" (toliau – ir Investicija Nr. 7) vertė – 50 tūkst. Eur.

Nustatyta, kad Investicija Nr. 1 suderinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-09-09 sprendimu „Dėl pritarimo UAB „Vilniaus energija“ 2009-2013 metų investicijų planui“ Nr. 1-1181. Minėtame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime investicija Nr. 1 pavadinta „Grupinių boilerinių likvidavimas“, tačiau ji nėra detalizuota. Investicijos Nr. 2, 7 suderintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-24 sprendimu „Dėl susitarimo prie 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutarties tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai‘‘, Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus energija“ ir Dalkia patvirtinimo“ Nr. 1-1366.

Atlikęs Vilniaus energija Komisijai pateiktų derinti investicijų vertinimą pagal Investicijų apraše numatytus kriterijus, Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius 2015-12-10 parengė pažymą ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2015-2016 metų investicijų“ Nr. 05-453, kurioje nurodė, kad pateiktos derinti investicijos pagal jų paskirtį priskirtinos investicijoms esamų sistemų rekonstrukcijai ir modernizavimui. Atsižvelgiant į tai, kad Investicija Nr. 1, Investicija Nr. 2 ir Investicija Nr. 7 netenkina Investicijų aprašo 1 priede nurodytų kriterijų, nes finansinė grynoji dabartinė vertė yra neigiama, investicijos neatsiperka (atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis už 10 metų įrangos tarnavimo laikotarpį) ir investicijos didina šilumos kainą (socialinės naudos nėra), Komisijai pasiūlyta nepritarti minėtų investicijų derinimui.

Nutarimo 2-uoju punktu Komisija nutarė derinti Vilniaus energija 2005-2015 metų investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“ nustatant, kad: 2005-2012 m. investicijų suma yra 4324 tūkst. Eur; 2013-2014 m. – 134,24 tūkst. Eur; 2015 m. – 50 tūkst. Eur (iš viso – 4508,24 tūkst. Eur );

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005-2015 metų investicijų derinimo“ Nr. 03-671 2 punkto teisėtumo bei pagrįstumo.

Nagrinėjamojoje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-05-30 sprendimu pareiškėjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą tenkino – panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-12-18 nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005-2015 metų investicijų derinimo“ Nr. 03-671 2-ąjį punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1532-858/2017 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausias administracinis teismas pažymėjo, kad investicijų derinimas Komisijoje turi būti vykdomas laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, t. y. nustatant prašomų derinti investicijų pirminę paskirtį, tipą, įvertinus prašomas derinti investicijas pagal Investicijų aprašo 1 lentelėje nustatytus kriterijus, taip pat atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus ir imperatyvus.

Pirmiausia, akcentuojama, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė, jog vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi, teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai. Dėl šių priežasčių teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją Komisija nepadarė klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar neperžengė diskrecijos ribų (administracinė byla Nr. A7-2203/2006; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).

Energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) 8 str. 9 d. 7 p. įtvirtina, kad Komisija, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą. Pagal Energetikos įstatymo 15 str. 3 d., Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Jeigu šios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti.

Pagal Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100 (toliau – ir Investicijų aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2015-04-18) 15 p., teikdama bendrai derinamų investicijų sąrašą energetikos įmonė turi pateikti savivaldybių tarybų sprendimų kopijas, nurodančias, kad teikiamos Komisijai derinti šilumos tiekimo įmonių investicijos yra suderintos savivaldybių tarnybų sprendimais. Taigi matyti, kad pirmasis žingsnis, siekiant suderinti investicijas Komisijoje yra sprendimas dėl investicijų derinimo priimtas savivaldybės taryboje.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad investicijos buvo suderintos savivaldybės taryboje. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 35 str. nustatyta tvarka Komisijai pateiktos derinti investicijos buvo suderintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais - 2009-09-09 sprendimu Nr. 1 -1181 (investicija Nr. 1), 2013-07-24 sprendimu Nr. 1-1366 (investicijos Nr. 2, 4-13, 16) ir 2014-03-05 sprendimu Nr. 1-1696 (investicijos Nr. 14-15).

Vadovaujantis Investicijų aprašo 1 priedo 1-4 p., energetikos įmonių vykdomos investicijos pagal pirminę investicijos paskirtį skirstomos į tipus: 1) investicijos, skirtos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, Nacionalinį elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektų įgyvendinimo planą, Nacionalinei šilumos ūkio plėtros programai įgyvendinti, paminėtos galiojančiuose teisės aktuose, kaip privalomos atlikti energetikos įmonėms, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atnaujinimui, elektros gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių prijungimui, šilumos vartotojų prijungimui centralizuoto šilumos tiekimo zonose (toliau – ir Investicijos teisės aktams įgyvendinti); 2) investicijos, skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų prijungimui (neapima naujų šilumos vartotojų prijungimo centralizuoto šilumos tiekimo zonose investicijų); 3) investicijos, skirtos esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui modernizuojant sistemas; 4) reguliuojamų NŠG, kurie neužtikrina šilumos generavimo šaltinių galios rezervo, investicijos.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad pareiškėjų teigimu, teisės aktai nenumato privalomo šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemos įrengimo, todėl ginčo investicijos buvo priskirtinos investicijoms, skirtoms esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui ir modernizavimui. Ttuo tarpu atsakovas teigia, kad šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija yra grįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet tokiu būdu yra vykdomi privalomi teisės aktų reikalavimai.

Teismas pastebi, kad Investicijų aprašo 88 punkte įtvirtinta, jog Komisija suderina energetikos įmonių investicijas, atsižvelgdama į investicijų vertinimo kriterijus, nurodytus Tvarkos aprašo 1 priede. Taigi nuo aplinkybės, kuriam tipui ginčo investicija bus priskirta, priklauso kokius kriterijus investicija turės tenkinti. Todėl ginčo investicijos kvalifikavimas šiuo atveju yra esminis.

Investicijų aprašo 56 p. nustato, kad išnagrinėjusi energetikos įmonių prašymus ir įvertinusi investicijų projektus, Komisija priima sprendimą dėl investicijų projekto derinimo. Taigi Komisija suderina energetikos įmonių investicijų projektus, atsižvelgdama į investicijų projektų vertinimo kriterijus, nurodytus Investicijų aprašo 1 lentelėje (Investicijų aprašo 63 p.), t. y. nustačius, kad prašomos derinti investicijos pagal pirminę paskirtį priskirtinos: 1) investicijoms, skirtoms pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atstatymui, turi būti atliekamas įmonės finansinio pajėgumo įvertinimas, taip pat vertinama investicijų įtaka reguliuojamoms kainoms bei socialiniai ir sistemos saugumo aspektai; 2) investicijoms, skirtoms esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui, sistemų rekonstrukcijai ar modernizacijai – turi būti atliekamas finansinės grynosios dabartinės vertės, finansinės vidinė grąžos normos ir įmonės finansinio pajėgumo vertinimas, investicijų atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas, įtakos reguliuojamoms kainoms vertinimas ir socialinių bei sistemos saugumo aspektų vertinimas.

Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Komisijos 2012-02-28 nutarimu Nr. 03-47 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento pakeitimo“ (toliau – ir Darbo reglamentas) 77, 78 p., nustatyta, kad Komisijos posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodoma data, eilės numeris, dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimai, klausimą pateikęs pranešėjas bei kalbėtojai ir priimtas sprendimas. Protokole nurodomi balsavimo rezultatai, pažymint, kas ir kodėl balsavo „prieš“. Darbo reglamento 84 p. nustatyta, kad Komisijos sprendimai priimami, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai ir jeigu už juos balsuoja dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma. Pagal Darbo reglamento 85 p., Komisijos narys turi teisę nesutikti su daugumos Komisijos narių nuomone posėdyje svarstomais klausimais. Tokiu atveju Komisijos narys žodžiu ir (ar) raštu išdėsto savo nuomonę, kuri užfiksuojama posėdžio protokole.

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 str. 12 d. Komisija atsako už savo nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Komisijos nutarimai priimami vardiniu balsavimu. Komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas.

2015-12-17 įvykusio viešojo Komisijos posėdžio 2015-12-21 protokolo Nr. O2-53 turinys patvirtina, kad Komisijos posėdyje dalyvavo Komisijos nariai V. V., D. B., V. S., Ž. K. ir I. Ž. (posėdžio pirmininkė).

Svarstant 3-iajį darbotvarkės klausimą „Uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005-2016 metų investicijos“ Komisijos narys D. B. išreiškė nuomonę, kad Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktoje 2015-12-10 pažymoje Nr. 05-453 nedetalizuotas nuotolinės duomenų surinkimo sistemos reikalingumas. Minėtas Komisijos narys paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymą Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, privalu laikytis šių reikalavimų – laiku ir tiksliai formuoti sąskaitas, turėti galimybę fiksuoti į pastatą tiekiamo šilumnešio kokybinius parametrus ir jų nuokrypius bei pan. Todėl Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimo investicija yra grįsta ne savanoriška įmonės iniciatyva modernizuotis, bet yra vykdomi privalomi teisės aktų reikalavimai.

Nustatyta, kad Komisijos nariai V. V. ir V. S. pritarė D. B. išsakytiems argumentams ir jo pateiktam siūlymui dėl Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateikto nutarimo projekto „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“ papildymo 2 punktu. Komisijos narė V. S. papildomai atkreipė dėmesį, kad, nepaisant to, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2012 m. spalio 25 d. direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, nuostatos dar nėra perkeltos į nacionalinę teisę, tai yra galiojantis dokumentas ir jame keliami reikalavimai dėl suvartotos energijos matavimo tikslumo ir tikslios informacijos pateikimo sąskaitose privalės būti įgyvendinti. Nuotolinės apskaitos sistemos yra greičiausiai vienintelis būdas įgyvendinti keliamus reikalavimus, atitinkantis šiandieninę techninę pažangą.

Posėdžio metu Komisijos pirmininkė I. Ž. išreiškė nuomonę, jog Pažymoje nagrinėjamos investicijos Nr. 1, 2 ir 7 neturėtų būti derinamos, nes: 1) šios investicijos nėra būtinosios; 2) šioms investicijoms turi būti taikomi ekonominiai vertinimo kriterijai, numatyti Investicijų apraše; 3) 2013 metais Komisijos pirmininko 2013-04-18 įsakymu Nr. 01-35 sudaryta tikrinimo komisija atlikto patikrinimą, kurio tikslas – nustatyti Vilniaus energija nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos, suderintos su Komisija, vertę, išnagrinėti šios sistemos nusidėvėjimo ir priežiūros sąnaudų, įskaičiuotinų į šilumos kainą, pagrįstumą bei sąnaudų paskirstymą tarp vykdomų veiklų, įvertinti su Komisija nesuderintų investicijų į nuotolinę duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemą alternatyvas bei jų ekonominę naudą. Komisija, įvertinusi minėtos tikrinimo komisijos išvadas, kad investicija į nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos įdiegimą didina šilumos kainą vartotojams ir todėl neatitinka Investicijų aprašo reikalavimų (investicija yra nederintina), šioms išvadoms pritarė 2014-02-20 nutarimu Nr. 03-54 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija" neplaninio veiklos patikrinimo“; 4) nuotolinė duomenų valdymo sistema kaip energijos efektyvumą didinanti technologija galėtų būti vertinama tik tuo atveju, jei ji veiktų pilna apimtimi ir atliktų ne tik nuskaitymo, bet ir pastato šilumos suvartojimo reguliavimo funkciją. Nustatyta, kad posėdžio metu Komisijos narys Ž. K. pritarė Komisijos pirmininkės I. Ž. išsakytiems argumentams.

Protokolo turinys patvirtina, kad apsvarstę 3-iąjį darbotvarkės klausimą Komisijos nariai: 1) vienbalsiai balsavo už Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktą nutarimo projektą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2015-2016 metų investicijų“ ir pritarė Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2015-2016 metų investicijų“; 2) Komisijos nariai Ž. K., I. Ž. balsavo „už“, Komisijos nariai D. B., V. V., V. S. balsavo „prieš“ Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktą nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“ ir nepritarė Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“; 3) Komisijos nariai D. B., V. V., V. S. balsavo „už“, Komisijos nariai Ž. K., I. Ž. balsavo „prieš“ Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktą nutarimo projektą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“ su Komisijos nario D. B. pasiūlytu 2 punkto papildymu ir pritarė Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus pateiktam nutarimo projektui „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo“, pakoreguojant nutarimą šiais papildymais: 1.1 Papildyti nutarimo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. O3-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005-2015 metų investicijų derinimo“; 1.2 papildyti nutarimą 2 punktu ir jį išdėstyti taip: „2. Derinti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2005-2015 metų investicijas: iš viso 4508,24 tūkst. Eur“.

Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Komisijos posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip keturi nariai, ir už ginčo klausimą balsavo Komisijos narių dauguma. Todėl analizuotina ar Komisijos narių daugumos pozicija dėl Investicijų tipo (Investicijos teisės aktams įgyvendinti) yra pagrįsta.

Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyriaus 2015-12-10 pažymoje Nr. O5-453 aprašyta, kad Investicijos Nr. 1, 2, 7 Šilumos apskaitos prietaisų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas. Nuotolinio duomenų surinkimo sistemos yra skirtos šilumos apskaitos duomenų surinkimui, kad būtų galima vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d. nuostatas. Įdiegus šią sistemą atsiranda galimybė ją panaudoti ir šilumos tinklo darbo sekimui bei šilumos tiekimo kokybės užtikrinimui, informacijos iš nutolusių taškų surinkimui, jos analizei ir panaudojimui. Komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos skyrius pažymoje konstatavo, kad Investicijų Nr. 1, 2, 7 finansinė grynoji dabartinė vertė yra neigiama, investicijos neatsiperka ir didina šilumos kainą, todėl siūloma šių investicijų nederinti.

Iš byloje esančio Komisijos 2012-03-14 patikrinimo akto Nr. S3-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas) matyti, kad vienas iš atliekamo patikrinimo tikslų buvo įvertinti UAB „Vilniaus energija“ taikomų ataskaitinių laikotarpių, už kuriuos pateikiamos sąskaitos, ir šiais laikotarpiais taikomų šilumos kainų taikymo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Komisija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad vartotojams pateikiamose sąskaitose atsiskaitymo laikotarpiai neatitinka teisės aktuose (Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse) nustatyto atsiskaitymo laikotarpio ir yra ilgesni nei vienas mėnuo.

Šilumos ūkio įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-01) 22 str. 3 d. numatyta, kad keičiantis šilumos ir (ar) karšto vandens kainoms, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai bei šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatyti nepriklausomi šilumos gamintojai iki mėnesio 25 dienos viešai informuoja vartotojus, savivaldybes bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie apskaičiuotas šilumos ir karšto vandens kainas. Šilumos ir karšto vandens kainos įsigalioja nuo kito mėnesio pirmos dienos.

Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297, 8 p., atsiskaitymo laikotarpis – tai ne ilgesnis negu vieno mėnesio terminas, nurodytas šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartyse, už kurį šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo apskaičiuojamos šilumos vartotojo mokėtinos sumos už patiektą šilumą bei apskaičiuojamos karšto vandens vartotojo mokėtinos sumos už patiektą karštą vandenį, šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, karšto vandens skaitiklio aptarnavimą bei kitas su karšto vandens tiekimu susijusias paslaugas. Iš nurodytų aplinkybių, matyti, kad Komisija 2012-03-14 patikrinimo aktu Nr. S3-2 konstatavo, kad UAB „Vilniaus energija“ nesilaiko teisės aktų, reglamentuojančių vartotojams pateikiamose sąskaitose nurodytą atsiskaitymo laikotarpį, reikalavimų.

Taigi įvertinus šias nuostatas matyti, kad teisės aktuose yra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dėl vartotojų atsiskaitymo laikotarpio, t. y. atsiskaitymo laikotarpis negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Todėl sutiktina su atsakovo nurodyta pozicija, kad šiuo atveju investicijos buvo skirtos ne savanoriškam esamos sistemos modernizavimui, tačiau pagrįstos atitinkamais teisės aktais.

Pastebėtina, kad pagal Investicijų aprašo 50 p., Investicijos yra skirstomos į efektyvias ir neefektyvias. Efektyvios Šilumos įmonių investicijos yra tokios, kurios tenkina Tvarkos aprašo 1 priedo lentelės 3 eilutėje nurodytus kriterijus, o neefektyvios investicijos yra tokios, kurios netenkina Tvarkos aprašo 50.1 punkto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo investicijos nėra priskiriamos Tvarkos aprašo 1 priedo 3 eilutėje nurodytoms investicijoms, jos laikytos neefektyvios. Pažymėtina, kad pagal Investicijų aprašo 52 p., neefektyvios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir (arba) pačių energetikos įmonių. Neefektyvios investicijos gali būti šilumos įmonių investicijos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarimu Nr. 284 patvirtintoje Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti numatyta (30.3 p.), kad tolesnei šilumos sektoriaus analizei palengvinti turėtų būti renkami išsamūs duomenys ir sukurta bazė iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų techninių ir ekonominių duomenų apie šilumos ir elektros gamybos įrenginius, energijos gamybą, įvairių rūšių kuro naudojimą atskiruose įrenginiuose, veikiančiuose skirtingu darbo režimu, vartotojų sudėtį, vartojimo sezoninį kitimą, teršalų išmetimus ir kitus reikšmingus veiksnius. Kadangi, kaip minėta, ginčo investicijų pagalba vartotojų suvartojamos energijos duomenys būtų renkami aktualiu laiku, sukuriant nurodytų duomenų bazę, laikytina, kad tokios investicijos gali būti traktuojamos kaip neefektyvios, Investicijų aprašo 52 p. prasme.

Pažymėtina, kad neefektyvioms investicijoms, pagal Investicijų aprašo 1 lentelėje nurodytus kriterijus, nėra reikalavimo, jog investicijos neturi didinti kainos esamiems vartotojams. Todėl pareiškėjo nurodomi argumentai dėl investicijų įtakos vartotojų suvartojamos energijos kainai atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad Komisijos Šilumos ir vandens departamentas Šilumos skyriaus 2015-12-10 pažymoje Nr. O5-453 taip pat neteisingai kvalifikavo ginčo investicijas. Kadangi ginčo investicijos laikytinos būtinos aukščiau nurodytiems teisės aktų reikalavimams įgyvendinti, tokie kriterijai, kaip finansinė grynoji dabartinė vertė ir finansinė vidinė grąžos norma ar kainos pokytis vartotojams, šiuo atveju nėra vertinami, todėl nepagrįstai pasiūlyta nederinti investicijų dėl šių priežasčių. Pažymėtina, kad Komisija ginčijamo nutarimo 2 punktu pagrįstai nutarė suderinti UAB „Vilniaus energija“ 2005-2015 metų investicijas „Šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemų įrengimas“, teisingai nustatę šių investicijų tipą bei šiam tipui taikytinus kriterijus.

Teismas pažymi, kad kiti ginčijamo sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams aspektai jau yra analizuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2017-06-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1532-858/2017, todėl teismas pakartotinai jų nevertina.

Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-12-18 nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 03-196 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ 2014-2015 metų investicijų“ pakeitimo ir 2005-2015 metų investicijų derinimo“ Nr. 03-671 (toliau – ir Nutarimas) 2 punktas priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 d 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjų AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.