Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-02-04 · Administracinė byla Nr. eAS-243-492/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-04
Bylos Nr.
eAS-243-492/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03329-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Mažeikių rajono savivaldybės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-243-492/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03329-2025-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas, Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą įgyvendinti įstatymą (VSĮ 27 str. 2 d. 7–8 p.; VTĮ 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punktus bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos „Smurto ir priekabiavimo prevencijos Politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje“ 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas bei tinkamai iš naujo nagrinėti 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu; pripažinti / suvokti, kad antri metai pagrobta / grobiama pareiškėjo nūdiena ir ateitis. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo ir priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodo, kada gavo Raštą, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko teismas nustatė, kad pareiškėjui 2025 m. vasario 19 d. buvo žinoma apie Raštą, kadangi dar 2025 m. vasario 19 d. jis kreipėsi į Regionų administracinį teismą, ginčydamas šį aktą (administracinė byla Nr. eI3-9183-809/2025). Atsižvelgęs į tai, kad šis skundas dėl Rašto teismui pateiktas tik 2025 m. lapkričio 4 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde neprašo teismo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas nurodė, kad, atsisakius priimti pagrindinį pareiškėjo reikalavimą, atsisakytina priimti ir procesinį reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 2025 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1932 sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas nesprendžiamas.

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne)tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nesąžiningai vertino nustatytas aplinkybes ir pateikė neteisingas išvadas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą (pareiškimą).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su identiškais skundais (pareiškimas), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Mažeikių rajono merą atlikti atitinkamus veiksmus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui apie ginčijamą Raštą buvo žinoma jau 2025 m. vasario 19 d., taigi pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su skundu (pareiškimu) šioje byloje 2025 m. lapkričio 4 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo teismui terminą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Regionų administracinis teismas analogiškus pareiškėjo skundus (pareiškimus) dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakė priimti (žr., pvz., administracinėse bylose Nr. eI3-14852-780/2025; Nr. eI3-15056-809/2025; Nr. eI3-16358-426/2025). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus ir paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo nutartis (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.), nustatęs, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir įpareigojimo Mažeikių rajono merą atlikti veiksmus. Taigi, dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paduoti skundą dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Mažeikių rajono merą atlikti veiksmus praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtose nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), nustatęs, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių pareiškėjui nustatytu terminu ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus ABTĮ nustatytą terminą ir nesant pagrindo šį terminą atnaujinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kai termino praleidimo faktas yra akivaizdus (kaip ir šiuo konkrečiu atveju), teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Termino praleidimo fakto konstatavimas ir prašymo atnaujinti terminą nebuvimas yra pakankamos sąlygos atsisakyti priimti teismui paduotą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025 ir kt.).

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-993-492/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie teismo nebūtų įvertinti anksčiau, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės. Toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasArtūras DrigotasVirginija Volskienė