- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-28
- Bylos Nr.
- eII-17-1046/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00245-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Pareiškėjas
- S. M.
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) – atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. M. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. V. 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu S. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnį buvo nubaustas 200,00 Eur bauda ir įpareigotas nukentėjusiajai V. M. atlyginti 100 Eur turtinės žalos, už tai, kad jis 2024 m. lapkričio 3 d., 21.52 val. (duomenys neskelbtini), tyčia dažais apgadino privataus namo kiemo įvažiavimo grindinį (betonines trinkeles).
2024 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas S. M. skundas, kuriame jis nurodo, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą gynybą ir teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Informaciją apie administracinį nusižengimą ir paskirtą baudą už administracinį nusižengimą sužinojo atsitiktinai, kai pranešė (duomenys neskelbtini). Skunde nurodo, kad 2023 m. sausio 26 d. per „e.policija“ pranešė ir nurodė priežastis, kad korespondenciją siųstų pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Prašo Institucijos priimtą sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodo, kad su S. M. skundu nesutinka. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes byloje buvo surinkta pakankamai S. M. kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo visuomenei laipsnį, anksčiau S. M. skirtas administracines nuobaudas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo nubaustas aiškiai per griežtai, jam parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo bylos tyrimas bei nagrinėjimas vyko nepažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių, o S. M. skunde paminėti neva padaryti proceso teisės normų pažeidimai yra deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti. Procesiniai dokumentai S. M. buvo siunčiami jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kaip numatyta ANK 573 straipsnio 1 dalyje, nes iš Administracinių nusižengimų registro (toliau – ANR) matyti, jog S. M. būtent pastarąjį elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose bei registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Be to, nutarimas šioje byloje S. M. taipogi buvo išsiųstas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ pateikiamos detalios siuntos kelionės informacijos, asmuo pristatytos siuntos atsiimti neatvyko, dėl šios priežasties skunde nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes pareiškėjui dokumentai nebuvo siunčiami paštu (registruotu laišku), nėra pagrįsta. Institucijos teigimu, S. M. nedalyvaujant surašyti procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti adresatui ir asmeniui nebuvo sutrukdyta laiku gauti informaciją apie jo atžvilgiu priimtą nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą bei šį procesinį sprendimą nepažeidžiant įstatyme nurodyto termino apskųsti pirmosios instancijos teismui. Institucija pažymi, kad pareigūnai, siųsdami procesinius dokumentus, gali pasirinkti vieną iš ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių dokumentų perdavimo būdų ir nėra teisiškai įpareigoti rinktis tą būdą, kurio imperatyviai pageidauja siuntos gavėjas.
Šalies argumentai
S. M. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus ir skundą prašė tenkinti.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pirmiausia atsakant į pareiškėjo skundo argumentą, kad buvo pažeistos jo teisės į veiksmingą gynybą ir teisingą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, nes informaciją apie administracinį nusižengimą ir paskirtą baudą už administracinį nusižengimą sužinojo atsitiktinai, kai pranešė AB (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas nutarimas 2024 m. lapkričio 29 d. jam buvo siųstas ne tik elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas yra nurodęs valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti, bet ir registruota pašto siunta gyvenamosios vietos adresu, tačiau šios registruotos pašto siuntos per nustatytą terminą neatsiėmė pats pareiškėjas. Taigi šioje vietoje nėra pagrindo daryti išvados, kad jo teisės buvo pažeistos.
Tačiau nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą buvo padaryta pažeidimų.
Visų pirma pažymėtina, kad Institucija tiek skundžiamame nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole klaidingai nurodo ANK straipsnį, pagal kurį S. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaip matyti, Institucija savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad S. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje. Tačiau šioje vietoje pažymėtina, kad minėtas ANK straipsnis nėra išskirstytas į dalis, todėl kaltinime turėtų būti nurodytas ANK 115 straipsnis.
Be to, teismas pažymi, kad netiksliai yra suformuluotas kaltinimas S. M. ir dalyje, susijusioje su administracinio nusižengimo padarymo laiku. Susipažinus su bylos medžiaga – nukentėjusiosios V. M. protokolu-pareiškimu, jos apklausos protokolu ir byloje esančiu vaizdo įrašu, kurio kampe matoma data ir laikas – matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas ne 2024 m. lapkričio 4 d., 00.00 val., o 2024 m. lapkričio 3 d., 21.52 val.
S. M. administracinė nuobauda paskirta už ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, tai yra, už tai, kad jis tyčia dažais apgadino privataus namo kiemo įvažiavimo grindinį (betonines trinkeles). Už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, nutarta priteisti iš pareiškėjo nukentėjusiajai V. M. 100 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.
Už ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą administracinė atsakomybė kyla tam, kas turtą sunaikino ar sugadino tyčia, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Susipažinus su visa pateikta medžiaga bei ištyrus byloje esančius įrodymus nėra pagrindo sutikti su Institucijos pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl S. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinė teisena pradėta 2024 m. lapkričio 4 d. V. M. pareiškimo-protokolo pagrindu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 3 d., apie 21.52 val., adresu (duomenys neskelbtini), asmuo panašus į S. M. išpylė dažų skardinę ant jos kiemo trinkelių taip jas sugadindamas ir padarydamas jai apie 100 Eur materialinę žalą, prašo asmenį nubausti įstatymų numatyta tvarka.
Išsamesnės įvykio aplinkybės matyti nukentėjusiosios V. M. apklausos protokole, kuriame ji nurodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. išėjusi į kiemą pamatė ant trinkelių, ties įvažiavimu į kiemą, išpiltus rudos spalvos dažus, pati dažų skardinė buvo apversta ir šalia gulėjo du juodos spalvos šiukšlių maišai. Nurodė, kad jai padaryta materialinė žala, kadangi dažais išteptas maždaug dviejų kvadratinių metrų plotas. Ant jos namo esančios vaizdo stebėjimo kameros 2024 m. lapkričio 3 d., apie 21.52 val., užfiksavo vidutinio kūno sudėjimo vyriškį, vilkėjusį tamsios spalvos drabužius, užsidėjusį tamsią kepurę ir baltas pirštines, kuris atėjęs nuo (duomenys neskelbtini) pusės jos kieme išpylė dažus. Nurodė, kad iš vaizdo stebėjimo kamerų įrašų ji galimai pažino asmenį, padariusį šią nusikalstamą veiką. Mano, kad pagal asmens dėvėtus rūbus ir eiseną, tas asmuo galimai yra jos kaimynas S. M., su kurio konfliktuoja ne pirmą kartą.
Teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktus duomenis bei peržiūrėjęs vaizdo įrašus, daro išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių pareiškėjo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Peržiūrėjus V. M. pateiktus vaizdo įrašus sutiktina su jos apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis, jog vaizdo įrašuose išties matyti, kaip tamsiai apsirengęs vyras į nukentėjusios kiemą ateina nuo (duomenys neskelbtini) nešinas juodos spalvos nešuliu ir ties įvažiavimu į jos kiemą ant trinkelių iš nešulio išpila dažus, palieka dažų skardinę, maišą, į kurį buvo suvyniotas nešulio turinys, ir per išmintą taką pasišalina kirsdamas (duomenys neskelbtini). Patį faktą, kad dažai buvo išpilti ir trinkelėmis išklotas įvažiavimas į kiemą sugadintas rudos spalvos dažais įrodo ir byloje esančios nuotraukos, taip pat 2024 m. lapkričio 4 d. apžiūros protokolas. Tačiau dėl tamsaus paros meto ir vaizdo įrašuose užfiksuoto asmens aprangos nei viename iš dviejų byloje esančių vaizdo įrašų nėra galimybės įžvelgti, kad įrašuose matomus veiksmus atliko būtent pareiškėjas S. M.. Tuo labiau, pati nukentėjusioji tiek pareiškime-protokole, tiek duodama parodymus nurodė, kad asmuo į S. M. yra panašus, tik galimai jį pažino, o tokią prielaidą daro iš įraše užfiksuoto asmens aprangos ir eisenos. Teismo nuomone, tokio pobūdžio parodymai yra per daug abstraktūs ir neatspindi konkretaus administracinio pažeidimo fakto, juose nėra pagrįstų duomenų, jog tai konkretus asmuo, todėl jie negali būti laikomi S. M. kaltę dėl ANK 115 straipsnyje numatyto nusižengimo pagrindžiančiais įrodymais. Prie viso to pažymėti dar ir tai, kad pareigūnai, aiškindamiesi įvykio aplinkybes ir matydami, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo yra tik galimai panašus į S. M., nesiėmė papildomų veiksmų, t. y. nenuvyko pas S. M. ir jo neapklausė, taip pat nepareikalavo pateikti bei patys neieškojo drabužių, kuriais buvo vilkima darant administracinį nusižengimą, neieškojo kitų daiktų, galinčių patvirtinti S. M. kaltę padarius administracinį nusižengimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų buvusi nustatyta S. M. buvimo vieta administracinio nusižengimo padarymo metu ir pan. Pats S. M. teismo posėdžio metu neigė įvykdęs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nurodydamas, jog 2024 m. lapkričio 3 d. vakare buvo savo namuose ir niekur iš jų nebuvo išėjęs, o kieme išgirdęs šuns lojimą bei pažiūrėjęs pro langą matė, kad į kaimynų M. kiemą buvo nuėjęs ir jame kažką darė galimai kitas kaimynas.
Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t.y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad S. M. nagrinėjamu atveju nurodytoje vietoje ir laiku tyčia dažais apgadino privataus namo kiemo įvažiavimo grindinį (betonines trinkeles) ir padarė ANK 115 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą.
Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra per daug abejonių, kurių pašalinti nepavyko ir skundą nagrinėjant teisme, todėl visos abejonės aiškintinos administracine tvarka nubausto asmens naudai. Byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių S. M. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, padarymo, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena S. M. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
S. M. skundą tenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. V. 2024 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą S. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.