- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2YT-6626-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00355-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, A. M., K. M.
- Advokatai
- Valdas Falkauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, A. M. ir K. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės M. M. mirties, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė M. M.. Jų šeima gyveno keturių kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas buvo įgytas jiems gyvenant santuokoje. Gyvendami santuokoje, jie įgijo 0,0694 ha mėgėjų sodo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjo vardu yra įteisintas garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties liko gyventi ir iki šiol tebegyvena aukščiau nurodytame bute. Niekada nesikreipė į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo, nes buvo įsitikinęs, kad po sutuoktinės mirties turtas, registruotas jo vardu, daugiau niekam negali priklausyti. Visą šį laikotarpį su turtu elgėsi kaip savininkas: juo naudojosi, valdė, tvarkė ir saugojo, mokėjo atitinkamas eksploatavimo rinkliavas ir mokesčius. Nurodė išsaugojęs dokumentų apie tokių mokesčių mokėjimą aktualiu laikotarpiu, t. y. už (duomenys neskelbtini) rugsėjo – gruodžio mėnesius. Niekada nemanė, kad tokie dokumentai gali būti reikalingi ar reikšmingi, tuo labiau, kad niekada neturėjo jokių įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Šiuo metu iškilo būtinybė valdomu turtu disponuoti, tačiau negali to padaryti, nes aukščiau išvardintas turtas turi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog jo tėvas P. M. visiškai disponuotų valdomu turtu (b. l. 40), į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 48).
Suinteresuotas asmuo K. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (b. l. 53), todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs bylą, įsitikins pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad maždaug prieš dešimt metų mirė jo sutuoktinė M. M., jis po sutuoktinės mirties į notarą dėl turto paveldėjimo nesikreipė, nes nežinojo, kad tai būtina padaryti, nes visas turtas buvo registruotas jo vardu. Po žmonos mirties, liko toliau gyventi jiems priklausiusiame bute, kurį išsipirko (duomenys neskelbtini) metais, mokėjo mokesčius už butą, taip pat toliau rūpinosi sodo sklypu, kuri turėjo. Už sodo sklypą mokesčių mokėti nereikia nes yra pensininkas. Jų sūnūs kartu negyvena, kartais atvyksta. Nurodė, kad nori sodo sklypą parduoti nes dėl sveikatos būklės nebegali dirbti, tačiau sužinojo, kad sklypas priklauso ir jo mirusiai sutuoktinei, dėl ko turėjo kreiptis į teismą, kad visas turtas būtų perregistruotas jo vardu.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Valdas Falkauskas palaikė pareiškėjo pareiškimą ir paaiškino, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties likdamas gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute ir rūpindamasis tiek butu, tiek ir sodo sklypu, mokėdamas mokesčius faktiniu valdymu priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą. Pareiškėjo vaikai kartu su juo jau negyveno, dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir disponuoti likusiu turtu.
Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo sodo kaimynas. Savo sodo sklypą yra įgijęs (duomenys neskelbtini) metais ir visą tą laiką matydavo, kad pareiškėjas dirba sodo sklype, prižiūri jį. Artimiau pradėjo bendrauti prieš keletą metų, bendravo dėl jo sodo sklypo pirkimo.
Liudytojas V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo P. M. buto kaimynas, kaimynystėje gyvena nuo 1985 metų. Nurodė, kad pareiškėjas iki sutuoktinės mirties, (duomenys neskelbtini), gyveno kartu bute. Mirus P. M. sutuoktinei pareiškėjas liko gyventi tame bute, rūpinasi juo. Pareiškėjas rūpinasi ir turimu sodu, jis kartu su pareiškėju vienų metų rudenį ten rinko obuolius. Vaikai pareiškėją aplanko, tačiau kartu negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. M. ir M. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką ((duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. 8) (b. l. 4); (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. M., o (duomenys neskelbtini) – sūnus K. M., kurie šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis (b. l. 27); gyvendami santuokoje, pareiškėjas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) prikimo paradavimo sutartimi Nr. 1-1553 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 įgijo 4 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1225 įgijo 0,0694 ha mėgėjų sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, butas bei sodo sklypas registruoti pareiškėjo vardu. Iš mirties liudijimo AA Nr. 575117 matyti, kad pareiškėjo sutuoktinė M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). 2018 m. lapkričio 14 d. Joniškio rajono notarų biuro notarės Loretos Stankevičienės liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. M. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. M. palikimo priėmimo faktų (b. l. 5). Iš mokėjimo pranešimo ir žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijų matyti, kad P. M. moka mokesčius už atliekų tvarkymą, žemės mokestį (b. l. 11-13).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjo bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjas su sutuoktine, iki jos mirties, gyveno jiems priklausančiame bute. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas naudojasi ir faktiškai valdo likusį palikimą pradėjęs juo disponuoti. Tiek pareiškėjo, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės mirties toliau gyveno jam ir palikėjai priklausančiame bute, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, tvarkė sodą, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po sutuoktinės mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas įrodo, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jo sutuoktinės mirties likusį turtą kaip savo. Pareiškėjas, kaip M. M. sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Pareiškėjo vaikai suinteresuoti asmenys A. M. ir K. M., kurie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, palikimo nėra priėmę ir į jį nepretenduoja. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas P. M. faktiškai pradėdamas valdyti yra priėmęs mirusios sutuoktinės M. M. palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo P. M. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.