Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Petkevičiui, atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kristroma“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Kristroma“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–11) prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-06/13.

Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamu nutarimu jai buvo paskirta 1 250 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą pažeidimą dėl to, kad 2012 m. gruodžio 2 d. apie 22.50 val. UAB „Kristroma“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, barmenė D. Č. pirkėjui R. J. pardavė uždarytą 0,5 l talpos alaus „Brok Sambor“ skardinę, kurią pirkėjas išsinešė iš baro. Pareiškėjos skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1. Skundžiamas nutarimas buvo priimtas praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį vieno mėnesio terminą. Pagal AKĮ 35 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą susietas su pažeidimo nustatymo diena. Sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad galimai yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas. Kompetentingos taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnių nuostatas kontrolės institucijos yra numatytos AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje, tai: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo ir eksporto licencijas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, kuri turi būti informuojama apie alkoholio produktų (išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą savivaldybių institucijos ir policija. Skundžiamame nutarime nurodytu atveju tyrimą pradėjo ir visą reikšmingą informaciją surinko policija – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK VPS Centro PN (toliau – ir Policija). Tokiu būdu AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. gruodžio 6 d., nes būtent šią dieną buvo nustatytos visos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Departamento nutarimas. Vėliau jokios papildomos ir reikšmingos informacijos nebuvo gauta. Tokiu būdu vieno mėnesio terminas baigėsi 2013 m. sausio 6 d. ir nutarimo priėmimo metu (2013 m. sausio 11 d.) tikrai buvo pasibaigęs. Policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino skaičiavimui iš naujo. Jeigu būtų pripažinta, kad skundžiamo nutarimo atveju AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai informaciją gavo Departamentas, būtų pripažįstamas neteisėtas šio naikinamojo termino atnaujinimas bei sudaromos galimybės perduodant medžiagą iš vienos kompetentingos institucijos kitai priimti nutarimus per neapibrėžtą laiką. Pareiškėjo įsitikinimu, medžiagos perdavimas galėtų nulemti termino skaičiavimą iš naujo tik tuo atveju, jei medžiagą institucijai, kompetentingai taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnių nuostatas, perduotų institucija, kuri nėra įgaliota taikyti šių straipsnių. Šiuo atveju Policija, surinkusi ir Departamentui perdavusiu medžiagą, buvo kompetentinga ir įgaliota pareiškėjo atžvilgiu taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnius, todėl medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą skaičiuoti iš naujo.

2. Skundžiamame Departamento nutarime nurodytas alkoholinis gėrimas nebuvo parduotas UAB „Kristroma“ bare. 2012 m. gruodžio 2 d. 21 val. 23 min. – 23 val. 14 min. UAB „Kristroma“ priklausančio baro kasos juosta patvirtina, kad nutarime nurodytu laikotarpiu šiame bare nebuvo parduotas alus „Brok Sambor“, kurio vieneto kaina yra 1,80 Lt. Kasos juostoje nėra užfiksuota jokių alkoholinių gėrimų pardavimų, kurių vieneto kaina būtų lygi 1,80 Lt. Nėra ir jokių kitų objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti alkoholinių gėrimų pardavimą UAB „Kristroma“ priklausančiame bare. Pagal kontrolines kasos aparato juostas kasos kvitai nurodytu laikotarpiu buvo spausdinami, todėl tuo atveju, jei pirkėjui būtų buvęs parduotas alus išsinešimui, tai tikrai būtų buvę užfiksuota kasos juostoje. Taigi tiek policijos pareigūnų, tiek pirkėjo paaiškinimai laikytini neatitinkančiais tikrovės ir neįrodančiais alkoholinių gėrimų pardavimo fakto UAB „Kristroma“ priklausančiame bare. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei alkoholiniai gėrimai būtų buvę tikrai parduoti UAB „Kristroma“ priklausančiame bare, tai policijos pareigūnai, kurie neva buvo šalia jo, žinodami, jog pardavimai vykdomi netinkamai – išsinešimui, tikrai būtų atlikę UAB „Kristroma“ patikrinimą, būtų apsilankę bare ir patys stebėję pardavimus jo viduje arba surengę barmenės ir pirkėjo akistatą, tačiau jokie patikrinimai UAB „Kristroma“ priklausančiame bare 2012 m. gruodžio 2 d. nebuvo atliekami, policijos pareigūnai nebuvo net užėję į baro vidų. Policijos pareigūnai nematė, nedalyvavo ir tikrai negali patvirtinti, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti šiame bare. Be to, nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ir alkoholinių gėrimų išsinešimo iš UAB „Kristroma“ priklausančio baro faktą.

3. Už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą taikoma administracinė atsakomybė, todėl priimant skundžiamą nutarimą visos kilusios abejonės turėjo būti aiškinamos UAB „Kristroma“ naudai. Atsakovui kilo abejonės dėl pardavimo fakto egzistavimo, kadangi nebuvo surinkta jokių šį faktą patvirtinančių objektyvių įrodymų, todėl jos turėjo būti aiškinamos UAB „Kristroma“ naudai, tačiau Departamentas pasielgė priešingai ir visas abejones aiškino išimtinai UAB „Kristroma“ nenaudai.

4. Juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas veikė intra vires – pagal savo kompetenciją ir laikydamasis juridinio asmens nurodymų. Pareiškėja yra atlikusi visus įmanomus teisėtus veiksmus, kuriuos buvo įmanoma atlikti siekiant laikytis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto normos reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi ir pareiškėjos darbuotojai. Tokiu būdu net jei ir būtų buvęs pardavimo faktas ir jam esant barmenė būtų pažeidusi AKĮ, ji būtų veikusi ultra vires ir prieš pareiškėjos interesus, todėl nebūtų pagrindo taikyti atsakomybę pareiškėjai, nes pareiškėja yra atlikusi visus įmanomus teisėtus veiksmus, kuriuos buvo įmanoma atlikti siekiant laikytis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų ir užtikrinti, kad šių reikalavimų laikytųsi ir pareiškėjo darbuotojai (UAB „Kristroma“ visus darbuotojus yra pasirašytinai supažindinusi su AKĮ nuostatomis bei įpareigojusi laiku nuo 22 iki 8 valandos prekiauti tik pilstomais ar atidarytoje pakuotėje esančiais alkoholiniais gėrimais ir tik vartoti vietoje bei informuoti klientus, kad įsigytus alkoholinius gėrimus jie privalo vartoti tik vietoje; UAB „Kristroma“ priklausančiame bare gerai pirkėjams matomose vietose yra iškabinusi išsamius ir aiškius informacinius pranešimus, kuriais pirkėjai yra informuojami apie pareigą laikotarpiu nuo 22 iki 8 valandos iš UAB „Kristroma“ įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje; UAB „Kristroma“ nuolatos organizuoja neoficialius susirinkimus ir pasitarimus su darbuotojais, kurių metu darbuotojams yra primenami bei aiškinami AKĮ reikalavimai, pabrėžiama pareiga laikytis šių reikalavimų ir jų nepažeisti). Skundžiamame nutarime visiškai nenagrinėti nei barmenės veiksmai, nei tai, ar barmene veikė intra vires. Atsakovas privalėjo nustatyti tiek barmenės (pareiškėjos darbuotojos) kaltę, tiek ir tai, ar barmenė veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, tačiau 2013 m. sausio 11 d. nutarime visiškai to nenagrinėjo.

5. Atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti pareiškėjos kaltę, tačiau to nepadarė, tokiu būdu neįrodė visų pažeidimo sudėties elementų ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

6. Skundžiamu nutarimu paskirtos ekonominės sankcijos dydis yra nepagrįstas. AKĮ 34 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog padarę pažeidimą įmonės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. Skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Vien tas faktas, kad pareiškėja aktyviai bendradarbiavo su atsakovu, pateikė jam išsamius paaiškinimus, leidžia pripažinti, jog skundžiamo nutarimo priėmimo metu tikrai buvo lengvinančių aplinkybių, t. y. pareiškėja padėjo Departamentui tyrimo metu. Taigi atsakovas, priimdamas skundžiamą nutarimą, klaidingai nustatė, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokiu atveju, kai nustatoma bent viena lengvinanti aplinkybė (padėjimas pasireiškiantis paaiškinimų pateikimu ar kitokiu bendradarbiavimu), atsakovas analogiškais atvejais visada skiria 500 Lt baudą. Kadangi šiuo atveju buvo skiriama 1 250 Lt bauda, darytina išvada, jog pareiškėja buvo diskriminuojama kitų ūkio subjektų, kuriems skiriamos mažesnės baudos, atžvilgiu. Be to, nutarime klaidingai ir nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėja jau yra bausta už AKĮ pažeidimus, nors pareiškėjos atžvilgiu nėra įsiteisėjęs nė vienas nutarimas ar teismo sprendimas, kuris galėtų patvirtinti, jog UAB „Kristroma“ jau yra bausta už AKĮ pažeidimus, todėl atsakovo teiginiai, kad egzistuoja aplinkybės, neigiamai charakterizuojančios pareiškėją, yra visiškai nepagrįsti.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 28–33) nurodoma, jog atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta pareiškėjos ginčijame nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardinta, kokiu pagrindu pareiškėjai taikyta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimo nesilaikymą, o atsiliepime į skundą yra akcentuotini atsikirtimai į pareiškėjos argumentus dėl ginčijamo nutarimo neteisėtumo. Pareiškėjos motyvai, kad juridiniam asmeniui galima inkriminuoti teisės aktų pažeidimą tik tada, jei jo atstovas, padaręs pažeidimą, veikė intra vires, taip pat, jog atsakovas neįrodė pareiškėjos kaltės, vertintini kritiškai, prieštarauja teisės aktų aiškinimui ir taikymui, protingumo, teisinio tikrumo principams, taip pat suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. AKĮ už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (AKĮ 34 straipsnis), bei fizinių asmenų atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nustatyta tvarka (AKĮ 33 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą nėra keliami aukštesni rūpestingumo ir AKĮ įgyvendinimo reikalavimai, lyginant su keliamais juridiniam asmeniui, be to, ATPK teisės pažeidėjui numato ir švelnesnę nuobaudą. Tuo tarpu iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto dispozicijos matyti, kad joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis, pakanka, kad alkoholiniai gėrimai būtų parduoti draudžiamu laiku nuo 22 iki 8 valandos, kad būtų nustatytas pažeidimas. Pareiškėjai kaip mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojai užtenka nustatyti tik pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Kitaip tariant, teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kada pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Nustatyto draudimo pažeidimo faktas jau yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas, todėl atmestini pareiškėjos argumentai, neva jos veiksmuose nebuvo nustatyta ir nagrinėjama kaltė, kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Dėl numatytos už šio draudimo nuostatų pažeidimą atsakomybės tinkamo subjekto, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2005 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. Al5-39/2005 pažymėjo, kad juridiniai asmenys savo veiklą vykdo per savo atstovus bei darbuotojus, kurių atitinkamos teisės aktus pažeidžiantys veiksmai sąlygoja juridinio asmens atsakomybę. Į šio įstatymo pažeidimo priežastis, esant pagrindui, gali būti atsižvelgiama skiriant ekonominę sankciją. Šio teisės pažeidimo kvalifikavimui juridinės reikšmės neturi pareiškėjos skunde dėstomas vienos iš subjektyviosios pažeidimo pusės dalis – kaltės – pasireiškimas. Kaltės kaip psichologinio santykio buvimas nėra būdingas juridiniam asmeniui, todėl juridinio asmens kaltės problema negali būti išspręsta vadovaujantis psichologinės kaltės samprata. Juridinio asmens kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Teisės aktų leidėjas, reglamentuodamas prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo klausimus, susiejo išduodamos mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos pagrindu licencijos turėtojui atsirandančią teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais su reikalavimu, kad tokia veikla būtų vykdoma, laikantis licencijoje nustatytų sąlygų, be kita ko, kad tokia veikla būtų vykdoma tik licencijoje nurodytoje vietoje. Tą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-3020-11). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 14 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys, <...>. Taigi darytina prezumpcija, kad visi ūkio subjektai, pagal turimas licencijas, užsiimantys šia licencijuojama veikla (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), žino ir supranta sąlygas, kurių privalo laikytis <...>. Darbdavys (pareiškėja) turi diskrecinę teisę ir veiklos laisvę bei AKĮ numatytas pareigas užtikrinti šio įstatymo reikalavimus, nes tik darbdavio iniciatyva ir veiksmai lemia, kad jis yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, vykdantis AKĮ reikalavimus. Pareiškėjos ūkinė komercinė veikla kuriama ir plėtojama kitų pareiškėjos atstovų, pvz. akcininkų, ar kitų vadovaujančias pareigas užimančių asmenų, nes tokie jų įgaliojimai ir darbo pobūdis. Pareiškėjos atstovė, savo ruožtu, veikėjos įgaliojimų ribose ir tai, kas numatyta jos darbo sutartyje. Tuo tarpu juridiniam asmeniui pagal AKĮ yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti AKĮ nuostatų laikymąsi, nei fiziniam asmeniui. Iš to seka, kad būtent licencijos gavėjui kyla pareiga laikytis licencijoje nustatytų reikalavimų ir teisės aktais įtvirtintų apribojimų. Licencijos gavėjas ir jo atstovai privalo imtis visų priemonių, kad būtų laikomasi licencijoje numatytų reikalavimų, kurių laikymasis negali būti perkeliamas pirkėjui ar darbuotojams, kaip nurodoma pareiškėjos. Pareiškėja privalo laikytis Lietuvos Respublikose galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis, o ne pasyviomis priemonėmis, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi (pateikiami informaciniai skelbimai, pirkėjai bet kokia forma informuojami apie alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje, pareiškėjos darbuotojai pasirašytinai supažindinti su įstatymo pataisomis, rengiami neoficialūs susirinkimai). Be to, logiška, kad net jeigu ūkio subjektai ir skelbiasi apie tai, kad neparduoda alkoholinių gėrimų išsinešimui (panašiai kaip alkoholis ir tabako gaminiai nepilnamečiams), tokie veiksmai nepanaikina ūkio subjekto atsakomybės, įvykus teisės pažeidimui. Atsakovo nuomone, jeigu pareiškėja neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje ir įstatymu buvo imperatyviai įpareigotas tokiais alkoholiniais gėrimais neprekiauti, tačiau iškeldama savo individualius komercinius interesus prieš įstatymą ir viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus. Kokį priimtiną veikimo modelį pasirinks atskiras ūkio subjektas siekdamas įgyvendinti įstatymu jam nustatytą pareigą prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku (nuo 22 iki 8 valandos) tik vartojimui vietoje, yra kiekvieno ūkio subjekto diskrecijos teisė. AKĮ numato kriterijus, kurių laikantis yra įgyvendinamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas draudžiamu metu alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, t. y. turi būti parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ar alkoholiniai gėrimai, parduodami atidarytoje pakuotėje užtikrinant jų vartojimą tik vietoje. Alkoholinių gėrimų pilstymas, jų pateikimas stiklinėse, taurėse, bokaluose, stikliukuose ir pan. yra neatsiejama įprasto viešojo maitinimo veikla. Tiek pareiškėja, tiek bare dirbantys darbuotojai privalo užtikrinti tokį alkoholinių gėrimų pateikimo būdą, kad jie būtų suvartoti vietoje ir taip užtikrintas licencijos sąlygų laikymasis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos veiksmai, kai tik konformistiškai prisitaikoma prie įstatymo normos įgyvendinimo, kai nėra laikomasi net tiesiogiai įstatyme įtvirtinto reikalavimo alkoholinius gėrimus parduoti atidarytose pakuotėse, prieštarauja tiek AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto keliamam tikslui, tiek sveikam protui. Atsakovo aukščiau išdėstyta pozicija neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai analogiškose bylose (2013 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-326/2013, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-370/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 10 d sprendimu administracinėje byloje Nr. A444-326/2013 konstatavo, kad „Teisėjų kolegija, įvertinusi normos turinį, daro išvadą, kad joje imperatyviai nurodoma, jog alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali būti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, t. y. turi būti tenkinamos abi sąlygos. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo suvartoti vietoje, nors ir buvo parduoti atidarytoje pakuotėje“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtame sprendime taip pat pažymėjo, kad „Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi“. Iš paminėto seka pagrįsta išvada, kad pareiškėjos skunde nurodomas argumentas, neva atsakovas neįrodė pareiškėjos kaltės, yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai, neva paskirtos ekonominės sankcijos dydis nepagrįstas, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, prieštaraujantys individualaus teisės taikymo akto institutui, teisingumo ir protingumo principams, todėl atmestini. AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 500 litų iki 2 000 litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 2 000 litų iki 5 000 litų bauda. AKĮ 34 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Atsakovas, priimdamas individualų teisės taikymo aktą – 2013 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-06/13, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, o skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į nutarime konstatuotas faktines aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Be to, nagrinėjamu atveju skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo AKĮ ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo turėti omenyje įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo, proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės. Atsakovo duomenimis, AKĮ pažeidimus pareiškėja padaro nebe pirmą kartą: 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. ATK2-227/12 taikyti ekonomines sankcijas už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, nutarimas nėra įsigaliojęs, tačiau tai vertintina kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1167/2010, 2009 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, yra konstatavęs, kad „yra būtina pabrėžti, kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas (analogiškai kitoms specialaus teisinio reguliavimo akcizinėms prekėms – alkoholiniams gėrimams), yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda sukelianti nepageidaujamas pasekmes preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo“. Atsakovas pareiškėjai nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė ir savo kompetencijos ribose, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdamas į pažeidimo reikšmingumą, į tai, kad pažeidimo pobūdis yra pavojingas, keliantis grėsmę visuomenės sveikatai, skyrė baudos vidurkį atitinkančią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra nepagrįsta. Atmestini ir pareiškėjos argumentai, kad nutarimo priėmimo metu buvo praleistas AKĮ 35 straipsnio 2 dalies nustatytas vieno mėnesio terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK VPS Centro PN pareigūnų alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo užfiksuotas 2012 m. gruodžio 2 d. Policijos pareigūnai pagal prevencinių priemonių planą vykdydami tarnybines pareigas ir užfiksavę galimą AKĮ pažeidimą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų jiems suteiktomis teisėmis ir pareigomis, surinko su pažeidimu susijusią medžiagą ir, siekdami užtikrinti nešališkumo ir objektyvumo teisės principus, pagal žinybingumą ją 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 20-22-S-17846 persiuntė Departamentui, kuris siųstą medžiagą gavo 2012 m. gruodžio 12 d. ir pagal turimus duomenis nedelsiant UAB „Kristroma“ atžvilgiu surašė 2012 m. gruodžio 17 d. protokolą Nr. ATK2-309, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindai, ir tik nuo 2012 m. gruodžio 17 d. skaičiuojamas naikinamasis vieno mėnesio terminas bylai išnagrinėti ir paskirti ekonomines sankcijas (Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-326/2007 analogiškai kitoms specialaus teisinio reguliavimo akcizinėms prekėms – tabako gaminiams – yra pasisakęs, kad „Pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas <...> Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus“. Vadovaujantis išdėstytu, institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimo diena yra laikoma ne subjektyvus pažeidimo atsiradimo momentas kaip nurodo įmonė, o surinktos atitinkamos informacijos ir surašyto protokolo diena, t. y. 2012 m. gruodžio 17 d. Tokiu būdu atsakovas nuo AKĮ įtvirtintų reikalavimų nenukrypo, kadangi Departamento darbuotojai, vadovaudamiesi Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK VPS Centro PN 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 20-22-S-17846 gauta medžiaga, nustatę ir įvertinę AKĮ pažeidimą, 2012 m. gruodžio 17 d. įformino nustatyto turinio protokolą Nr. ATK2-309 juridiniam asmeniui – UAB „Kristroma“. Priimant skundžiamą nutarimą nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos, todėl naikinti šį nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė UAB „Kristroma“ skundą prašydamas jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti remiantis atsiliepime į skundą pateiktais argumentais.

Pareiškėjos skundas tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK VPS Centro PN 2012 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. 20-22-S-17846 Departamentui buvo atsiųsta medžiaga dėl galimo UAB „Kristroma“ padaryto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto pažeidimo (b. l. 37). Vadovaudamasis gauta medžiaga Departamentas 2012 m. gruodžio 17 d. UAB „Kristroma“ surašė protokolą Nr. ATK2-309 (b. l. 36). Departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. ATK2-206/13 (b. l. 73–76) UAB „Kristroma“ buvo paskirta 1 250 Lt bauda už tai, kad 2012 m. gruodžio 2 d. apie 22.50 val. UAB „Kristroma“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, barmenė D. Č. pirkėjui R. J. pardavė gamykliniu būdu uždarytą 0,5 l talpos 6 procentų alaus „Brok Sambor“ skardinę, kurią pirkėjas išsinešė iš baro. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.8.-120-919/2013 administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, teisena D. Č. atžvilgiu nutraukta nesant jos veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 83–84). Šis nutarimas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi yra paliktas nepakeistas (b. l. 85–86) ir šiuo metu įsiteisėjęs.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. ATK2-206/13 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos nuomone, ekonominė sankcija jai taikyta praleidus vieno mėnesio terminą, nustatytą AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje, be to, nėra jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti minėto alkoholinio gėrimo pardavimo ir išsinešimo iš UAB „Kristroma“ priklausančio baro faktą, šiame pažeidime nėra juridinio asmens kaltės ir Departamento paskirta 1 250 Lt bauda yra per griežta.

Nepagrįsti yra pareiškėjos skundo argumentai, kad skundžiamas nutarimas priimtas praleidus vieno mėnesio terminą. AKĮ 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo ATPK nustatyto turinio protokolą. AKĮ 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas, be to, termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą vertinant pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus (pavyzdžiui, 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-326/2007). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Departamentas medžiagą iš Policijos gavo 2012 m. gruodžio 12 d. (b. l. 37), ją tinkamai įvertinęs 2012 m. gruodžio 17 d. surašė pareiškėjai protokolą (b. l. 36), kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas. Nuo šio protokolo surašymo dienos, t. y. pažeidimo nustatymo dienos ir yra skaičiuojamas vieno mėnesio naikinamasis terminas. Departamentas nutarimą priėmė 2013 m. sausio 11 d. (b. l. 73–76), t. y. nepraleidęs AKĮ nustatyto vieno mėnesio termino, taigi veikė teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos argumentai dėl praleisto nuobaudos skyrimo termino atmestini.

Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentais dėl juridinio asmens atsakomybės. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką juridinis asmuo kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011 konstatavo, kad „<...> pareiškėjas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už nurodytų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą. Jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami picerijos, kaip atitinkamo ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie minėtos picerijos darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais. Todėl atitinkami nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti picerijos darbuotojų, laikytini pareiškėjo padarytais pažeidimais“. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2009 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-678/2009. Visgi nagrinėjamoje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar apskritai pareiškėjai priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, barmenė D. Č. draudžiamu metu pirkėjui R. J. pardavė uždarytą 0,5 l talpos alaus „Brok Sambor“ skardinę, kurią jis išsinešė iš baro. Pareiškėja tvirtina, kad nutarime nurodytas alus „Brok Sambor“ nebuvo parduotas UAB „Kristroma“ bare, o tai patvirtina 2012 m. gruodžio 2 d. 21 val. 23 min. – 23 val. 14 min. UAB „Kristroma“ priklausančio baro kasos juosta, kurioje nėra užfiksuota jokių alkoholinių gėrimų pardavimų, kurių vieneto kaina būtų lygi 1,80 Lt (tokia yra alaus „Brok Sambor“ kaina). Departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarime nurodyta, kad ši kasos juosta vienareikšmiškai nepatvirtina aplinkybės, kad įmonėje nebuvo parduotas alus išsinešimui, juo labiau, kad iš UAB „Kristroma“ priklausančioje kavinėje padarytų fotografijų matyti, kad alaus skardinės „Brok Sambor“ šioje kavinėje yra pateiktos viešojoje ofertoje, sistemiškai įvertinus visus bylos medžiagoje esančius duomenis (tiek policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, rašytiniai paaiškinimai, tiek alkoholinio gėrimo pirkėjo rašytinis paaiškinimas sutampa) tarp jų prieštaravimų nėra, be to, byloje nėra duomenų, kad pirkėjui buvo daromas poveikis duoti melagingą paaiškinimą, o policijos pareigūnai būtų buvę kaip nors suinteresuoti ir dėl to nepagrįstai kaltintų UAB „Kristroma“ pažeidimo padarymu. Teismo vertinimu, ši skundžiamo nutarimo dalis nėra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Pritartina tik tam, kad byloje nėra duomenų apie pareigūnų ar pirkėjo suinteresuotumą nepagrįstai kaltinti UAB „Kristroma“ pažeidimo padarymu, visgi būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pareigūnai neapklausė UAB „Kristroma“ barmenės (bent jau Departamento pateiktoje medžiagoje tokių duomenų nėra), baro nuotraukos darytos praėjus dviem dienoms po galimo pažeidimo (b. l. 51, 52). Be to, policijos pareigūnų paaiškinimai yra išvestiniai, kadangi jie patys matė tik tai, kad iš baro išėjo vyras, kuris rankose nešėsi uždarytą alaus skardinę, bet pareigūnai nematė alaus pardavimo fakto. Vertintina ir tai, kad pirkėjas R. J. pirminius parodymus davė būdamas jau vartojęs alkoholio (nors byloje nėra duomenų apie jo neblaivumo lygį), o vėliau pakeitė savo parodymus dėl esminės aplinkybės šioje byloje – laiko, kada jam buvo parduotas alus „Kristroma“ priklausančiame bare. Šios Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės, teismo vertinimu, yra pakankamomis abejonei dėl paties pažeidimo fakto buvimo sukelti. Be to, iš Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. A2.8.-120-919/2013 matyti, kad D. Č. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį dėl to paties įvykio, t. y. dėl to, kad ji 2012 m. gruodžio 2 d. apie 22.50 val. dirbdama UAB „Kristroma“ barmene po 22 valandos prekiavo alkoholiniais gėrimais, t. y. pardavė vieną neatidarytą 0,5 l talpos skardinę alaus „Brok Sambor“, nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų, jog alus būtų vartojamas tik pardavimo vietoje, ir tuo pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Administracinio teisės pažeidimo teisena D. Č. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimu buvo nutraukta nesant jos veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Ši aplinkybė taip pat yra reikšminga sprendžiant dėl juridinio asmens UAB „Kristroma“ atsakomybės pagal AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, nes, kaip jau buvo minėta, darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto (pareiškėjos) veiksmais. Taigi barmenės D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje teismui nustačius, kad nebuvo nei pažeidimo įvykio, nei sudėties, nėra pagrindo spręsti apie neteisėtus UAB „Kristroma“ veiksmus, nes jos teisinė atsakomybė negali būti atskirta arba kokiu nors būdu atribota nuo įmonės darbuotojos barmenės D. Č. veiksmų.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto reikalavimo pažeidimas nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas, todėl skundžiamu Departamento nutarimu pareiškėjai ekonominė sankcija skirta nepagrįstai. Departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. ATK2-06/13 naikintinas papildomai neanalizuojant motyvų, susijusių su paskirtos baudos dydžiu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad atsakomybė už pažeidimus, ūkio subjektams paskiriant ekonominio pobūdžio sankcijas (be kita ko, ir baudas), galėtų būti siejamos su administracine atsakomybe, todėl yra artimos nuobaudoms už administracinius teisės pažeidimus, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2006 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-749/2006). Todėl visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai (lot. – in dubio pro reo). Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Kristroma“ skundą tenkinti.

Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. ATK2-06/13 ir byla pareiškėjos atžvilgiu nutrauktina.

Sprendimas per keturiolika dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.