- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-441-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00157-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. Č.
- Nukentėjusysis
- M. M., D. G. Č., Ž. B.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir subendrinta bausmė paskirta 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 3 (trejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. balandžio 20 d., 19.10 val., iki 2018 m. balandžio 22 d., 15.47 val.; nuo 2018 m. birželio 14 d., 11.40 val., iki 2018 m. birželio 15 d., 12.03 val.; nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. vasario 25 d.
Iki bausmės vykdymo pradžios G. Č. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.
Iš G. Č. civilinių ieškinių tenkinimui priteista: Ž. B. – 700 Eur (septyni šimtai eurų), V. M. Š. – 70 Eur (septyniasdešimt eurų), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 77 Eur (septyniasdešimt septyni eurai).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. jis 2018 m. sausio 17 d., apie 18 val., būdamas svečiuose, R. S. namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudavė nukentėjusiajam V. M. Š. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į galvos sritį, taip nukentėjusiajam atimdamas galimybę priešintis bei palaužęs nukentėjusiojo valią, pastarajam praradus sąmonę, iš nukentėjusiojo vidinės striukės kišenės, matant pašaliniams asmenims, pagrobė svetimą, V. M. Š. priklausantį, turtą – 50 eurų vertės kupiūrą ir 20 eurų vertės kupiūrą, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ bei jo pakrovėją, bendrai kainuojančius 25 eurus, tuo iš viso padarydamas nukentėjusiajam V. M. Š. 95 eurų turtinę žalą.
1.2. Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. balandžio 20 d., apie 18.38 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. M., t. y. sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvos sritį ir tokiu būdu dėl muštinės žaizdos virš dešinio antakio ir poodinės kraujosruvos jos aplinkoje bei dešinės akiduobės minkštuose audiniuose nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. M. sveikatą.
1.3. Be to, jis 2018 m. birželio 9 d. – 2018 m. birželio 10 d. laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą D. G. Č. ir Ž. B. priklausantį turtą – metalinius dviejų dalių kiemo vartus su ornamentais, kurių bendra vertė 600 eurų, bei kieme buvusias metalines kopėčias, kurių vertė 100 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiosioms D. G. Č. ir Ž. B. bendrą 700 eurų turtinę žalą.
1.4. Be to, jis 2018 m. birželio 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą M. M. priklausantį turtą – metalinę statinę, kurios vertė 50 eurų, automobilio greičių dėžę, kurios vertė 150 eurų, ir iš gyvenamojo namo koridoriaus slapta pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230 DS“, kurio vertė 50 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. M. bendrą 250 eurų turtinę žalą.
1.5. Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. liepos 9 d., apie 0.22 val., metaliniu strypu išdaužęs lauko durų stiklo paketą, 77 eurų vertės, pateko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę, (duomenys neskelbtini), iš kur pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – tris motorinius pjūklus „STIHL“: MS 170 Nr. 814 479 460, 113,17 eurų vertės, MS 261C Nr. 184 376 029, 448,25 eurų vertės, MS 291 Nr. 183 680 66, 391,36 eurų vertės, motorinę žoliapjovę „STIHL“ FS 70 C Nr. 511522563, 252,26 eurų vertės, ir reklaminę kepuraitę „STIHL“, 3,47 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas įvykio vietoje policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti – nusikalstamą veiką dėl D. G. Č. ir Ž. B. priklausančio turto vagystės perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 1 dalį, o dėl M. M. priklausančio turto vagystės perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 4 dalį; sumažinti jam paskirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai bei sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Apeliacinį skundą prašoma nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad dėl dviejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimą. Nuteistasis pažymi, kad jo veikos dėl D. G. Č. ir Ž. B. bei M. M. priklausančio turto vagystės turi būti perkvalifikuotos iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį (D. G. Č. ir Ž. B. turto vagystė) ir BK 178 straipsnio 4 dalį (M. M. turto vagystė), nes šių nusikalstamų veikų epizoduose nėra veiką kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.
2.2. Nuteistojo teigimu, adresu (duomenys neskelbtini), jis atėjo norėdamas pasiteirauti dėl darbo – malkų skaldymo ar kito ūkyje reikalingo atlikti darbo. Tyčia pavogti D. G. Č. ir Ž. B. priklausančius daiktus nebuvo susiformavusi prieš patenkant į namo kiemą ir nebuvo iš anksto apgalvota. Į namo teritoriją jis pateko teisėtai, ieškodamas papildomo uždarbio, nes jo gaunamos pajamos buvo mažos. Tai, kad sodyba buvo parduodama ir apie tai buvo pakabinta informacija, nesudaro pagrindo išvadai, kad sodyboje niekas negyvena ir kad joje negalima gauti jokio darbo. Apeliantas nurodo, kad materialinių vertybių, buvusių adresu (duomenys neskelbtini), nesaugojo jokios apsaugos priemonės, nebuvo jokių spynų ar užraktų. Namo vartai buvo pavogti iš viešos vietos, o metalinės kopėčios taip pat buvo laikomos viešai po atviru dangumi.
2.3. Dėl M. M. priklausančių daiktų vagystės nuteistasis aiškina, kad į šio nukentėjusiojo gyvenamojo namo koridorių, iš kurio pavogė mobilaus ryšio telefoną, pateko ne prieš savininko valią, o teisėtai, t. y. pats M. M. pakvietė jį skaldyti malkas. Įvykio dieną gyvenamojo namo koridoriaus durys buvo praviros, pakviestas savininko jis užėjo tam, kad šeimininkas jam parodytų, kur sudėti suskaldytas malkas. Prieš patekdamas į patalpą, jis neturėjo tikslo pagrobti mobilaus ryšio telefoną ar kitą daiktą, tik vėliau, bendraujant su M. M. sutuoktine, jam kilo staigus, neapgalvotas sumanymas paimti telefoną „Nokia“, ką jis ir padarė, paimdamas telefoną nuo palangės ir įsidėdamas į savo kelnių kišenę. Kiti pavogti daiktai – metalinė statinė, automobilio greičių dėžė, buvo lauke, t. y. nesaugomoje ir neaptvertoje teritorijoje. Kadangi pavogtų daiktų vertė neviršija 5 MGL dydžio, todėl jo veika turėjo būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas.
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su paskirtos bausmės individualizavimu. Kadangi dvi jo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotinos į švelnesnes, todėl ir bausmės už jų padarymą turi būti skiriamos mažesnės. Apylinkės teismas, skirdamas jam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, nepakankamai atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. neįvertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos, sugrąžino nukentėjusiajam Valdui M. Š. mobilaus ryšio telefoną, taip pat sugrąžino visus daiktus, pavogtus iš M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sukeltus padarinius skundo autorius teigia stengęsis sumažinti ir nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu – pirko jai vaistus, slaugė ir globojo. Likusią neatlygintą žalą visiems nukentėjusiesiems žada atlyginti dalimis. Be to, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo kaltės rūšį. Visuose epizoduose kaltės rūšis buvo staigioji tyčia, iš anksto jis neplanavo daryti nusikalstamų veikų, joms nesirengė. Kad Valdas M. Š. turi pinigų, jam pasakė J. M., tuomet jam kilo neplanuota tyčia paimti tuos pinigus. Paėmęs pinigus, juos perdavė J. M., kur ši padėjo pinigus, nežino. J. M. atžvilgiu jis smurtavo, nes ši pažemino jo orumą. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad J. M. yra daug kartų gydyta psichiatrijos ligoninėse, du kartus realiai atlikusi laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, yra konfliktiška, agresyvi asmenybė, kuri ne kartą buvo sutrikdžiusi sveikatą ir skundo autoriui, taip pat jį apvogusi. Įvykio metu jis išreiškė J. M. pretenzijas dėl nederamo elgesio, tuomet ji, būdama neblaivi, užsimojo jam suduoti kumščiu į galvos sritį, tačiau nepataikė, o jis, nesusitvardęs ir iš anksto nepagalvojęs, sudavė jai vieną smūgį, tačiau dėl to labai stipriai išgyvena ir gailisi.
2.5. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jo nusikalstamos veikos buvo padarytos dėl susidariusios nepalankios materialinės situacijos. Dėl antstolių daromų išskaičiavimų iš gaunamo atlyginimo jis negalėjo oficialiai dirbti, be to, dirbo visuomenei naudingus darbus seniūnijoje, o jo gaunamos socialinės išmokos buvo mažos. Todėl jis aktyviai ieškojo papildomo darbo. Jo prioritetas buvo sąžiningas darbas, o nusikalstamos veikos buvo padarytos atsitiktinai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad paleistas į laisvę po anksčiau paskirtos bausmės atlikimo, siekė sukurti šeimą ir pradėjo kartu gyventi su buvusia sugyventine, oficialiai įsidarbino, tačiau gaunamų pajamų, išskaičiavus antstolių daromas išskaitas, neužteko pragyvenimui, todėl jis pradėjo atlikinėti visuomenei naudingus darbus ir už tai gaudavo išmokas iš Kaišiadorių rajono savivaldybės, tačiau ir šios išmokos nebuvo pakankamos pragyvenimui, todėl papildomai uždarbiavo skaldydamas malkas. Susirasti geriau apmokamą oficialų darbą jam trukdė ir sugyventinė J. M., kuri skambindavo darbdaviams ir prašydavo, kad jo nepriimtų į darbą. Ji taip elgdavosi iš pavydo, kad jis dirbs moteriškame kolektyve ir gaus didesnes pajamas nei ji. Tokiu būdu susidarė kebli socialinė aplinka ir nepalanki materialinė padėtis. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, kadangi jis nutraukė visus ryšius su buvusia sugyventine ir sukūrė naujus, tvirtus socialinius ryšius su kita moterimi. Apeliantas žada oficialiai dirbti ir atlyginti likusią padarytą žalą, savo elgesį vertina itin neigiamai ir visų nukentėjusiųjų atsiprašo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti nukentėjusiuosius M. M., D. G. Č. ir Ž. B. bei liudytoją V. M., kurie pirmosios instancijos teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą nebuvo apklausti.
3.1. Nukentėjusysis M. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad G. Č. yra jo kaimynas, kuris kartą atėjo skaldyti malkų ir pavogė greičių dėžę, metalinę statinę bei namo viduje prie lauko durų ant palangės gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną. Tą dieną nukentėjusysis grįžo namo pavargęs, gulėdamas žiūrėjo televizorių. Jis G. Č. malkų skaldyti neprašė, į svečius nuteistasis nebuvo atėjęs. Kadangi anksčiau ieškodamas darbo G. Č. jam buvo davęs savo telefono numerį, su juo dėl malkų skaldymo kontaktavo žmona. Jis nematė, ar nuteistasis buvo užėjęs į namą. Neatsimena, kad nuteistasis jo prašė duoti kirvį ir kur vyko toks pokalbis. Ar žmona galėjo pakviesti nuteistąjį užeiti į kambarį, nežino. Tiksliai neatsimena, bet galimai mobiliojo ryšio telefono pasigedo kitą dieną iš ryto.
3.2. Nukentėjusioji D. G. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad po tėvų mirties namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jai ir seseriai. Tėvai mirė 2015 m., bet iš namų išvažiavo 2014 m. lapkritį arba gruodį. Skelbimas dėl namo pardavimo atsirado po tėvo mirties 2015 m. Skelbimas buvo matomas iš visų pusių. Jo nepastebėti nuimant vartus negalima. Tame name niekas negyveno, todėl komunalinės paslaugos buvo atjungtos, kiemas apaugęs gyvatvote, buvo metaliniai suveriami, spyna nerakinami vartai. Namas šildomas dujomis. Malkų name nebuvo ir jų nereikėjo. Paaiškino, kad dingo metalinės kopėčios, kurios buvo atremtos į šiltnamį, ir buvo nukelti metaliniai fasado vartai. Apie dingusius daiktus Ž. B. pranešė (duomenys neskelbtini) gyvenanti M. N., kuri prižiūrėdavo sodybą.
3.3. Nukentėjusioji Ž. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad nuo 2015 m. vasario mėn. buvo įdėtas skelbimas apie parduodamą namą. Kieme stovi apie tai informuojantis stendas, kuris matomas iš abiejų gatvių. Iki mirties tėvai jokių nepažįstamų asmenų samdyti darbams atlikti negalėjo, nes ji, jos sesuo ir jų sutuoktiniai patys važiuodavo jiems padėti. Malkomis namas buvo šildomas gal prieš 30 metų, po to visą laiką – dujomis. Židinio name taip pat nėra. Aplink kiemą buvo gyvatvorė. Į jį patekti buvo galima pro vartus, kurie buvo pavogti. Nors yra durų skambutis, tačiau dėl atjungtos elektros jis neveikia. Praėjus parai po vagystės, jos sutuoktinis apie 21.30–22 val. gavo žinutę, kad saugotų savo turtą, nes jis yra vagiamas.
3.4. Liudytoja V. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad G. Č. gyveno jos kaimynystėje, galimai jis pats pasisiūlė suskaldyti malkas. Kai jos sutuoktinis iš vakaro pasigedo mobiliojo ryšio telefono ir kitą rytą po G. Č. apsilankymo jo nerado, ji prisiminė, kad kieme, bekalbėdama su G. Č., pamatė SIM kortelę, kurią išmetė į šiukšlinę, todėl ją iš šiukšlinės išėmė ir nuvažiavo į „Omnitel“ saloną, kur pasitvirtino, kad kortelė priklausė M. M.. Kadangi mobiliojo ryšio telefonas buvo ant palangės, esančios šalia nerakintų lauko durų, jį buvo lengva paimti. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 162, 165). Parodė, kad G. Č. skaldant malkas, jo nematė, ji su M. M. buvo namo viduje, taip pat trumpam buvo išvykę. Išvykdami duris užrakino. Nei ji, nei sutuoktinis su G. Č. namo viduje nebendravo, jam nebuvo tikslo eiti į namą. Pamačiusi ateinantį G. Č., ji pati išėjo į lauką jo pasitikti. Kai ji M. M. pasiteiravo dėl kirvio, G. Č. laukė lauke. G. Č. po įvykio jiems grasino, kad kreipėsi pareiškimu dėl nelegalaus darbo.
3.5. Nuteistasis G. Č. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną M. M. jį matė namo koridoriuje. Nuteistąjį į koridorių pakvietė jo žmona. Kai jam atėjus V. M. atidarė namo duris ir nusisukusi pakvietė M. M., nuteistasis paėmė telefoną. Taip pat paaiškino, kad jis gyvena kitame miesto gale nei namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ten malkas skaldė 2008 metais. Paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo apklausos protokole aprašant jo parodymus nurodyta, kad jis ėjo ne skaldyti malkų, nežino. Jis šiame miestelyje gyvena apie 40 metų, 10 metų buvo suimtas, todėl nežinojo, kad namas parduodamas. Užrašas, skelbiantis apie pardavimą, matomas tik už prieangio.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Nuteistasis apeliaciniame skunde kelia savo kaltės padarius 2018 m. birželio 9–10 d. ir 2018 m. birželio 12 d. vagystes įrodytumo klausimą, taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl 2018 m. birželio 9 d.–2018 m. birželio 10 d. vagystės
7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog G. Č. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. iki birželio 10 d. iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą D. G. Č. ir Ž. B. priklausantį turtą – metalinius dviejų dalių kiemo vartus bei kieme buvusias metalines kopėčias, konstatavo nuteistojo veiksmuose vagystę kvalifikuojantį alternatyvųjį požymį – įsibrovimą į saugomą teritoriją. Apeliantas, kaltės dėl svetimo turto vagystės neneigdamas, ginčija minėto jo veiksmus kvalifikuojančio požymio egzistavimą ir teigia, jog jis išankstinės tyčios pagrobti svetimą turtą įsibraudamas į saugomą teritoriją neturėjo, o į D. G. Č. ir Ž. B. priklausančią sodybą ėjo ieškodamas darbo.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjama baudžiamąja byla ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą ir apklausęs pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje neapklaustas nukentėjusiąsias, konstatuoja, jog pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, remdamasis išsamiai ir objektyviai ištirtais įrodymais, padarė išvadą apie BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į saugomą teritoriją – egzistavimą.
9. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji Ž. B. nurodė, kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje anksčiau gyveno jos dabar jau mirę tėvai, prižiūri (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė M. N.. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta M. N. paaiškino, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 22 val. ji matė (duomenys neskelbtini) namo įvažiavimo vartus, tačiau 2018 m. birželio 10 d. apie 8.30 val. jų jau nebebuvo. Be to, apžiūrėjusi teritoriją, ji pastebėjo, kad nėra ir metalinių kopėčių, kurios buvo atremtos į šiltnamio šoną (2 t., b. l. 77). Šios liudytojos parodymai iš esmės sutapo su nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų Ž. B. ir D. G. Č. parodymais, kurie nekito viso proceso metu. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad minėtu adresu buvo birželio 9 d. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosioms priklausantis turtas buvo pagrobtas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 9 d. apie 22 val. iki 2018 m. birželio 10 d. apie 8.30 val. Nukentėjusioji D. G. Č. parodė, kad M. N. jai paskambino apie 8.36 val., tai yra iš karto po to, kai pastebėjo galimą turto vagystę, o Ž. B. parodymo atpažinti metu atpažino likusias metalinių vartų ir kopėčių dalis (2 t., b. l. 62). Be to, ji ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jos sutuoktiniui skambino moteris, vardu J., kuri jam pasakė, kas pavogė vartus ir kopėčias. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino jos sutuoktinis liudytojas S. B., kuris paaiškino, kad 2018 m. birželio 11 d. 22.30 val. jis į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo trumpąją žinutę, kurioje buvo nurodyta saugoti savo sodybą, nes yra vagiama. Perskambinus telefono numeriu, iš kurio buvo siųstas pranešimas, atsiliepė moteris, vardu J., kuri pasakė, kad iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), vartus ir kopėčias pavogė jos sugyventinis G. Č. ir nurodė jo gyvenamosios vietos adresą. Šių aplinkybių kaip liudytoja baudžiamojoje byloje apklausta nuteistojo sugyventinė J. M. nepaneigė. Jos parodymai sutapo su kitų baudžiamosios bylos baigtimi visiškai nesuinteresuotų liudytojų parodymais. Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 11 d. apie 8.50 val. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis eina direktoriaus pareigas, metalo laužo supirktuvę atvyko G. Č. ir jo sugyventinė Jurgita, kurie karučiu atvežė priduoti 212 kg metalo laužo. Šiuos jo parodymus patvirtino liudytojas P. S., dirbantis minėtoje bendrovėje metalo pjaustytoju, kuris patikslino, kad G. Č. ir jo sugyventinė atvežė metalines kopėčias ir metalinius vartus. Liudytojai S. Š. ir V. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2018 m. birželio 10 d. G. Č. iš pastarojo pasiskolino karutį. Aptartos aplinkybės, paties nuteistojo parodymai, kad jis iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė kaltinime nurodytus daiktus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai patvirtina apelianto kaltę dėl Ž. B. ir D. G. Č. turto vagystės.
10. Apeliantas skunde teigia, jog jis išankstinės tyčios pagrobti svetimą turtą neturėjo, o į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko ieškodamas darbo. Šiuos jo argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, turint tikslą paneigti vagystę kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į saugomą teritoriją.
10.1. Minėta, kad liudytoja M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018 m. birželio 9 d. apie 22 val. ji vis dar matė (duomenys neskelbtini) sodybos vartus. Pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais nenustatyta, kadangi pats apeliantas taip pat nurodė minėtu adresu atvykęs birželio 9 d., tamsiu paros metu. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, logiškai nepagrindžiama aplinkybė, jog nuteistasis į nepažįstamų ar mažai pažįstamų asmenų namus tokiu paros metu eitų ieškodamas darbo. Pasak nuteistojo, jis anksčiau šioje sodyboje uždarbiavo skaldydamas malkas, tačiau jokie bylos duomenys šios aplinkybės nepatvirtina ir, priešingai, sudaro pagrindą manyti, jog tokio pobūdžio veikla nagrinėjamu atveju sodyboje nebuvo reikalinga. Nukentėjusiosios nurodė, jog poreikio skaldyti malkas nebuvo, nes namas jau ilgą laiką – apie 30 metų buvo šildomas dujomis, krosnies jame taip pat nebuvo. Nukentėjusioji Ž. B. paaiškino, kad tėvai jokių nepažįstamų asmenų samdyti darbams atlikti negalėjo, nes ji, jos sesuo ir jų sutuoktiniai patys važiuodavo jiems padėti, jie nieko neprašė skaldyti malkų. Taigi, šie nukentėjusiųjų parodymai, objektyvios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės, visų pirma jos padarymo laikas, kelia pagrįstų abejonių nuteistojo argumentų, jog į sodybą jis atėjo vedamas tikslo užsidirbti skaldydamas malkas, pagrįstumu.
10.2. Apklausiamos apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios D. G. Č. ir Ž. B. parodė, kad jų tėvui mirus 2015 m., tai yra apie trejus metus, sodyba buvo nebegyvenama. Sklypo teritorijoje buvo iškaba, skelbianti apie sodybos pardavimą, kuri yra gerai matoma iš abiejų gatvės pusių. Šią aplinkybę patvirtina prie 2018 m. birželio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 17–24), iš kurios matyti, kad skelbimo lenta įrengta būtent pagrobtų vartų pusėje, jokių kitų pašalinių objektų neužstojama, taigi ją nuteistasis neabejotinai turėjo ir galėjo matyti. Kadangi elektra name buvo atjungta, todėl nuteistojo teiginiai apie tai, jog jis visų pirma paskambino durų skambučiu, nepagrįsti ir, juolab, įvertinus aptartas aplinkybes, nepaneigia, jog nuteistasis, įsitikinęs, kad name nieko nėra, įsibrovė į aptvertą, tai yra saugomą teritoriją, iš kurios pasisavino jam nepriklausantį, svetimą turtą.
10.3. Skunde nuteistasis teigia, jog jis pagrobė vartus iš viešos vietos. Šiame kontekste pažymėtina, jog jo pagrobti vartai sudarė vientisą saugomos teritorijos aptvaro visumą. Be to, G. Č. pagrobė ne tik sklypo teritorijos ribas žyminčią vartų konstrukciją, bet ir kiemo viduje, šalia šiltnamio, stovėjusias metalines kopėčias, kurių paėmimas objektyviai nebūtų galimas nepatekus į saugomą sklypo teritoriją, kuri, priešingai nuteistojo teiginiams, nelaikytina vieša vieta. Be to, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad materialinių vertybių, buvusių (duomenys neskelbtini), nesaugojo jokios apsaugos priemonės, nebuvo jokių spynų ar užraktų, o metalinės kopėčios buvo laikomos po atviru dangumi, įsibrovimo į saugomą teritoriją požymio nepašalina. Įsibrovimu teismų praktikoje pripažįstamas slaptas arba atviras patekimas į bet kokią saugomą teritoriją be teisėto jos savininko ar teisėto valdytojo leidimo. Jis gali būti padaromas įvairiais būdais, be kita ko, nugalėjus teritoriją saugančias kliūtis. Nagrinėjamu atveju aptverta gyvatvore, saugoma vartais gyvenamojo namo sklypo teritorija akivaizdžiai suponuoja jos savininkų valią tokiu būdu apsaugoti ją nuo pašalinių asmenų patekimo. Todėl visiškai nepagrįstas ir logikai prieštaraujantis nuteistojo teiginys, jog gyvenamojo namo teritorijoje, siekiant ją vertinti kaip saugomą, turėtų būti privalomai įrengtos tam tikros apsaugos priemonės, spynos ar užraktai, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti užtvarai – gyvatvorė ir užverti vartai yra pakankami ženklai aplinkiniams asmenims suprasti teritorijos priklausomybę ir pasirinkti tokį savo elgesio būdą, kad savininko ar teisėto nuosavybės valdytojo Konstitucijos garantuojama teisė į nuosavybę nebūtų pažeidžiama.
11. Įvertinus tai, kad nuteistasis į parduodamą, negyvenamą sodybą atėjo tamsiu paros metu – naktį, tai, kad malkų, kurias jis galėjo tikėtis suskaldyti ir taip užsidirbti, kieme nebuvo, kadangi namas kūrenamas dujomis, G. Č. keliama versija apie išankstinės tyčios vagystei nebuvimą ir jo teisėtą patekimą į gyvenamojo namo sklypo teritoriją atmetama kaip nepagrįsta. Jis, žinodamas, jog namuose nieko nėra, ne tik nuėmė metalinius vartus, bet ir pateko į aptvertą sodybos teritoriją, iš kur pagrobė metalines kopėčias, todėl pagrindo manyti, jog jo veiksmuose vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugomą teritoriją – neįrodytas, nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, jog G. Č. veiksmai kvalifikuoti teisingai ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dalį ir šią jo įvykdytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį teisinio pagrindo nėra.
Dėl 2018 m. birželio 12 d. vagystės
12. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčydamas aplinkybės, jog pagrobė nukentėjusiajam M. M. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną, metalinę statinę ir automobilio greičių dėžę, teigia, jog šiuos daiktus jis paėmė teisėtai būdamas nukentėjusiojo gyvenamosios vietos teritorijoje. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais nuteistojo skundo argumentais sutinka iš dalies.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad būtent G. Č. pagrobė nukentėjusiajam M. M. priklausančius daiktus, nėra. Tą patvirtina tiek pats nuteistasis, tiek ir kitos objektyvios bylos aplinkybės, nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. parodymai apie tai, kad birželio 11 d. jų namo kieme buvo būtent G. Č., todėl jis ir turėjo realią galimybę pagrobti kaltinime nurodytus daiktus. Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 144) parodė, jog birželio 12 d. apie 9 val. į metalo supirktuvę, kurios direktoriumi jis yra, G. Č. atnešė metalinę statinę ir automobilio greičių dėžę. Šiuos daiktus liudytojas pateikė tyrimui ir jie buvo grąžinti nukentėjusiajam, kuris apklausos metu detaliai juos apibūdino, ir šis jo apibūdinimas atitinka daiktų apžiūros protokole užfiksuotą jų aprašymą (2 t., b. l. 148–150). Be to, kaip patvirtino ir pats nuteistasis, mobiliojo ryšio telefoną po vagystės praėjus kelioms dienoms jis grąžino nukentėjusiajam. Pagrindo abejoti paties nuteistojo paaiškinimais, taip pat kitų proceso dalyvių parodymais dėl vagystės fakto ir šią veiką įvykdžiusio subjekto nėra, tačiau apeliaciniame skunde dėstomos abejonės dėl vagystę kvalifikuojančio požymio – įsibrovimo į patalpą pagrobiant iš jos mobiliojo ryšio telefoną, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, yra pagrįstos paties nukentėjusiojo M. M. bei jo sutuoktinės – liudytojos V. M. parodymų nenuoseklumu ir prieštaringumu.
14. Iš nukentėjusiojo M. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolo matyti, jog jis kreipėsi dėl 2018 m. birželio 12 d. apie 10 val. pasigestų daiktų – kieme buvusių metalinės statinės, automobilio greičių dėžės ir gyvenamojo namo koridoriuje buvusio mobiliojo ryšio telefono vagystės. Apklausiamas jis nurodė, kad įtaria, jog vagystę galėjo įvykdyti G. Č., kuris 2018 m. birželio 11 d. apie 20 val. kieme skaldė malkas bei buvo užėjęs į gyvenamojo namo koridorių. Tuo tarpu apklausiamas 2018 m. spalio 4 d. jis jau teigė, kad G. Č. į jų namus užėjęs nebuvo, jis laukė lauke, kol nukentėjusysis namo viduje kalbėjo su sutuoktine dėl nuteistojo darbui reikalingo įrankio – kirvio. 2018 m. spalio 4 d. apklausos metu nukentėjusysis nurodė, jog mobiliojo ryšio telefono birželio 11 d. vakarą, kuomet G. Č. skaldė malkas, jis nepasigedo, o SIM kortelę jis rado pats kitą dieną – 2018 m. birželio 12 d., toje vietoje, kur G. Č. skaldė malkas. Tuo tarpu 2018 m. spalio 4 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytoja jo sutuoktinė V. M. teigė, kad mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę ant žemės rado ji 2018 m. birželio 11 d., eidama link vietos, kurioje G. Č. skaldė malkas ir, nieko neįtardama, ją išmetė į šiukšlių dėžę.
Žemesnės instancijos teismas
15. Be to, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 14 d. M. M. nenurodė, kad jis iš anksto su G. Č. tarėsi, jog šis birželio 11 d. ateis į jo namus skaldyti malkų, teigė, jog užėjęs nuteistasis pats V. M. pasisiūlė jas suskaldyti. Tuo tarpu apklausiamas 2018 m. spalio 4 d. jis jau nurodė birželio 10 d. mieste sutikęs G. Č., nurodęs jam apie kitą dieną ketinamas atsivežti malkas, paėmęs iš nuteistojo lapuką su užrašytu jo telefono numeriu, kurį padavė sutuoktinei. Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiojo sutuoktinė V. M. 2018 m. birželio 19 d. parodė, kad 2018 m. birželio 11 d. apie 18 val. į jos namų kiemą atėjo G. Č., kuris pasisiūlė, primygtinai prašė suskaldyti malkas, galimai pamatęs, kad M. M. jų parsivežė. Šie jos parodymai visiškai neatitinka nukentėjusiojo parodymų apie tai, jog jis birželio 10 d. buvo susitikęs G. Č. mieste, paėmęs lapuką su jo telefono numerio, kurį perdavė sutuoktinei V. M., malkas jis atsivežė birželio 11 d. apie 19 val., o G. Č. jų skaldyti atėjo V. M. paskambinus turimu telefono numeriu. Liudytoja V. M. minėtos apklausos metu nurodė, kad ji G. Č. paslaugų atsisakė ir su sutuoktiniu 20.30 val. užrakinę duris išvyko. Atsižvelgiant į tai, kad jokių duomenų apie įsilaužimą į gyvenamąjį namą, kuriame buvo mobiliojo ryšio telefonas, nėra, o V. M. nurodė, kad G. Č. jiems bendraujant buvo tik namo kieme, akivaizdu, kad šie liudytojos parodymai yra nenuoseklūs ir logiškai nepagrindžiami. Ir tik apklausiama 2018 m. birželio 20 d. ji jau nurodė skirtingas aplinkybes, kad G. Č. jos namų kieme vis tik malkas skaldė. Toks nukentėjusiojo ir liudytojos – jo sutuoktinės parodymų nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jų nuoširdumu, todėl jų parodymai vertinami tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.
16. Nuteistasis teigia, jog mobiliojo ryšio telefoną pagrobė iš karto po V. M. pakvietimo atvykęs į jos ir nukentėjusiojo namus, kuomet ši, atidariusi jam lauko duris, trumpam nusisuko. Nors nukentėjusysis ir V. M. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog nuteistasis, jų leidimu ar kvietimu gyvenamajame name nesilankė, tačiau ši aplinkybė grindžiama išimtinai jų parodymais, kurie, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nuoseklūs viso proceso metu bei nesutampa tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis kategoriškai nebeneigė aplinkybės, kad G. Č. buvo užėjęs į gyvenamąjį namą. Jis teigė tik nematęs, ar nuteistasis buvo užėjęs į namą, neatsimenantis, kad nuteistasis jo prašė duoti kirvį ir kur vyko toks pokalbis. Ar žmona galėjo pakviesti nuteistąjį užeiti į kambarį, nurodė nežinantis.
17. Nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. parodymais nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefonas, kurį pagrobė G. Č., buvo padėtas ant palangės prie lauko durų. Mažai tikėtina, jog gavęs darbo įrankius lauke ir nebūdamas name, nežinodamas namo išplanavimo, taigi ir to, ar jis, tik įėjęs, nebus pastebėtas namo gyventojų, buvusių viduje, bei to, kokie daiktai yra prie namo lauko durų, jei jų iš viso yra, nuteistasis būtų ėjęs į namo vidų siekdamas įvykdyti vagystę. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja V. M. nurodė, kad praėjus maždaug pusvalandžiui po G. Č. atėjimo skaldyti malkų, jie išvyko ir užrakino duris, palikdami G. Č. skaldantį malkas lauke, o grįžusi sutuoktinė iš karto nuėjo ir su G. Č. atsiskaitė, po ko jis išėjo. Taigi darytina išvada, kad G. Č. mobiliojo ryšio telefoną pavogti turėjo galimybę apytiksliai pusės valandos laikotarpiu po savo atėjimo iki nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės išvykimo. Kaip nurodė nuteistojo sugyventinė liudytoja J. M., ji laikotarpiu nuo to, kai G. Č. buvo atėjęs į V. ir M. M. namus, iki pastarųjų išvykimo, du kartus, 15 min. intervalu, buvo atėjusi į (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad V. M. jos atėjimų metu buvo kieme, prie šiltnamio, ją matė. Be to, J. M. nurodė, kad atėjusi antrą kartą pranešti G. Č. apie prie namų degančias šakas, ji visą laiką iki išvykimo iš namų buvo nukentėjusiojo M. M. namo kieme, kas kelia abejonių objektyviomis nuteistojo galimybėmis nepastebėtam patekti į gyvenamąjį namą ir iš jo pavogti mobiliojo ryšio telefoną ir nepatvirtina nukentėjusiojo bei V. M. parodymų apie tai, kad visą laiką iki išvykdami jie buvo namuose, užsidarę skirtinguose kambariuose, dėl to, kas vyksta uždarame koridoriuje prie lauko durų, nematė. Taigi nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. parodymais nepaneigiama nuteistojo keliama versija, jog jis mobiliojo ryšio telefoną pagrobė iš karto atėjęs į nukentėjusiojo bei liudytojos namus, tardamasis dėl malkų skaldymo jam būnant namo koridoriuje, nukentėjusiajai nuo jo nusisukus.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu, o teismas, nagrinėjantis bylą, gali priimti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, jeigu išsamiai ir objektyviai ištyrus byloje esančius įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltės. Asmuo gali būti pripažįstamas kaltu tik tuomet, kai neginčijamai byloje surinktais įrodymais jo veiksmuose nustatomi visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai. Iš nekaltumo prezumpcijos kildinamas in dubio pro reo principas imperatyviai reikalauja, kad visos abejonės, kurių baudžiamojoje byloje patikimais ir leistinai gautais įrodymais pašalinti negalima, būtų aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, liudytojos V. M. ir nukentėjusiojo M. M. nenuosekliai dėstomus parodymus, įvertinus tai, kad nepaneigti nuteistojo paaiškinimai apie tai, jog jis mobiliojo ryšio telefoną pagrobė būtent tuomet, kai atvyko pakviestas skaldyti malkų ir teisėtai, tai yra su gyvenamojo namo savininkų žinia laukdamas namo koridoriuje, V. M. nusisukus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog neteisėto patekimo, tai yra įsibrovimo į patalpą – nukentėjusiojo gyvenamąjį namą – aplinkybė baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai įrodyta ir pakankama BK 178 straipsnyje numatytai kvalifikuotajai vagystės sudėčiai šio alternatyvaus požymio kontekste konstatuoti.
19. Tuo tarpu priešinga išvada darytina dėl kito G. Č. inkriminuoto alternatyviojo požymio – įsibrovimo į saugomą teritoriją – egzistavimo. Kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, duotų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu, metalinę statinę ir automobilio greičių dėžę, buvusius M. sodybos kieme, jis pagrobė jau po to, kai atlikęs malkų skaldymo darbus ir gavęs užmokestį, išėjo, taigi vieningos tyčios, išankstinio sumanymo pagrobti tiek mobiliojo ryšio telefoną, tiek statinę ir greičių dėžę G. Č. neturėjo. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog motyvas pagrobti sodybos kieme matytą statinę ir greičių dėžę jam atsirado manant, jog už darbą jam buvo atlyginta per mažai. Šios vagystės, nors ir įvykdytos iš to paties savininko, toje pačioje sodyboje, tačiau nuteistajam veikiant skirtingomis aplinkybėmis. Tai yra, mobiliojo ryšio telefoną nuteistasis pagrobė spontaniškai, pasitaikius progai jį paimti nuo gyvenamojo namo palangės tuo metu, kai savininkas ir kiti asmenys jo nestebėjo, tačiau tuo metu nuteistasis sodyboje buvo turėdamas teisėtą pagrindą – susitarimą skaldyti malkas. Tuo tarpu patekdamas į sodybą turėdamas tikslą pagrobti statinę ir greičių dėžę, nuteistasis veikė už tokio susitarimo ribų. Pažymėtina, kad į saugomą teritoriją asmuo gali patekti tik turėdamas jos savininko ar teisėto valdytojo leidimą ir tik veikdamas tokio leidimo apimtyje. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nuteistasis jam pavestą užduotį suskaldyti malkas jau buvo atlikęs ir gavęs darbo užmokestį, akivaizdu, jog naktį pakartotinai patekdamas į tą pačią sodybą, tam jis jos savininkų leidimo neturėjo, taigi veikė neteisėtai ir toks jo neteisėtas veikimas kvalifikuotinas kaip įsibrovimas į saugomą teritoriją, tai yra kaip vagystės veiką kvalifikuojantis požymis.
20. Minėta, jog mobiliojo ryšio telefono vagystė, ją vertinant ryšium su statinės bei greičių dėžės vagyste, nesiejamos vieningos tyčios ir vieningo sumanymo. Jos nutolusios laiko atžvilgiu, nuteistajam veikiant skirtingomis sąlygomis. Statinės ir greičių dėžės vagystė įvykdyta jau baigus pirmąją nusikalstamą veiką – mobiliojo telefono vagystę, nuteistajam veikiant ne spontaniškai įvykio vietoje, o turint motyvą, jo teigimu, sodybos savininkams netinkamai (per mažai) atsiskaičius už darbą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios vagystės turi būti vertinamos ne kaip pavienė nusikalstama veika, bet kaip atskiros veikos. Konstatavus, kad mobiliojo ryšio telefono vagystė pagal byloje surinktus įrodymus neatitinka šią veiką kvalifikuojančio BK 178 straipsnio 2 dalies sudėties požymio – įsibrovimo į patalpą, jos teisinis vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į pateiktą pagrobto daikto vertę. Šiuo atveju kaltinime nurodyta mobiliojo telefono vertė – 50 Eur, taigi, remiantis BK 190 straipsniu, tokios, mažesnės nei 5 MGL vertės turto vagystė, ją vertinant kaip pavienę veiką, baudžiamosios atsakomybės neužtrauktų. Įvertinus aptartus argumentus, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad nuteistasis G. Č. iš gyvenamojo namo koridoriaus slapta pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230 DS“, kurio vertė 50 eurų, patikslinant ir bendrą M. M. padarytos žalos dydį, nurodant, kad nukentėjusiajam padaryta bendra 200 Eur turtinė žala.
21. Nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodytos G. Č. padarytos nusikalstamos veikos datos, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs rašymo apsirikimą skundžiamame nuosprendyje, privalo jį ištaisyti. Iš bylos duomenų matyti, jog G. Č. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2018 m. birželio 11 d., ką nuosekliai tvirtino ir pats nukentėjusysis bei liudytoja V. M.. Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai neteisingai nurodyta, jog G. Č. veiką padarė 2018 m. birželio 12 d. Prokurorė, apylinkės teismui pateikusi prašymą pakeisti kaltinimą byloje, aprašydama G. Č. inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė, jog veika M. M. atžvilgiu padaryta 2018 m. birželio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad šis rašymo apsirikimas nuteistojo teisinės padėties neįtakoja ir nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, jis ištaisytinas, nurodant, kad G. Č. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką M. M. atžvilgiu padarė 2018 m. birželio 11 d.
Dėl G. Č. paskirtos bausmės
22. Nuteistasis prašo sumažinti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai bei sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Motyvuojama tuo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį padarytos žalos: sugrąžino nukentėjusiajam V. M. Š. mobilaus ryšio telefoną, taip pat sugrąžino visus daiktus, pavogtus iš M. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sukeltus padarinius jis stengėsi sumažinti ir nukentėjusiosios J. M. atžvilgiu – pirko jai vaistus, slaugė ir globojo. Likusią neatlygintą žalą visiems nukentėjusiesiems žada atlyginti dalimis. Nusikaltimus darė dėl sunkios materialinės padėties. Be to, jo veikos padarytos iš anksto neplanuojant ir joms nesirengiant, o prieš sugyventinę smurtavo jos išprovokuotas.
23. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nustačius, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, priešingai nei teigia skundo autorius, apylinkės teismas šią skunde nurodytą aplinkybę įvertino ir, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Šiame kontekste pažymėtina, jog nuteistasis vis tik pripažino ne visas BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčiai nustatyti reikšmingas aplinkybes – jis neigė įsibrovimo į saugomas teritorijas faktą, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą abejoti nuteistojo kaltės pripažinimo nuoširdumu.
24. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, G. Č. padarė tyčinius keturis baigtus nusikaltimus ir vieną nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Be to, apylinkės teismas nurodė, jog visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams. Nors apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal nuteistojo skundą, atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties pasunkinti negali, tačiau pažymėtina, jog, priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, keturi iš G. Č. padarytų nusikaltimų priskiriami apysunkiams, o ne nesunkiems nusikaltimams.
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino aplinkybes, kad nuteistasis yra dešimt kartų teistas, sistemingai baudžiamas administracine tvarka, jo veiksmams būdingas nusikaltimų nuosavybei darymo modelis. Kadangi naujas tyčines nusikalstamas veikas nuteistasis padarė neišnykus ir nepanaikinus teistumo už ankstesnius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis, galima spręsti apie recidyvo nuteistojo veiksmuose buvimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą ši aplinkybė įprastai vertinama kaip atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti, tačiau nagrinėjamu atveju, siekiant nesunkinti apeliacinį skundą padavusio nuteistojo teisinės padėties, ankstesni nuteistojo teistumai vertintini tik kaip jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Kadangi didelė dalis ankstesnių jo padarytų veikų taip pat buvo nukreiptos į neteisėtą svetimo turto užvaldymą ir (ar) sugadinimą, taip pat smurto prieš kitus asmenis panaudojimą, tai rodo, kad G. Č. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir nauji nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skiriamos švelnesnės už terminuotą laisvės atėmimą bausmės nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo ir neužtikrino BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, be kita ko, veikti asmenį prevenciškai, kad jis ateityje nebenusikalstų, įgyvendinimo.
26. Duomenų apie teigiamą G. Č. darbo patirtį byloje nėra. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiu SoDra išrašu apie asmens darbovietes matyti, jog nuo 2017 m. stebimas tik epizodiškas nuteistojo darbinės veiklos vykdymas. Paties nuteistojo teigimu, jo materialinė padėtis sunki dėl antstolių vykdomų išieškojimų, tačiau ši aplinkybė niekaip nepateisina jo veiksmų, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą ir darant turtinio pobūdžio nusikaltimus. Iš bylos duomenų, be kita ko, asmens baustumų išrašo, matyti, jog nuteistajam būdingas nesaikingas alkoholio vartojimas, jis registruotas Kaišiadorių PSPC Psichikos sveikatos centro priklausomybių įskaitą, taigi alkoholio vartojimo faktorius neabejotinai įtakoja jo finansinės padėties apsunkinimą. Nuteistojo teiginiai, jog įsidarbinti ilgesniam laikotarpiui jam nepavyko, nes jo sugyventinė jam trukdė vykdyti darbinę veiklą, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžiami. Įvertinus aptartus duomenis darytina išvada, jog nuteistasis, net ir atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius, pakankamai pastangų užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį nededa, todėl pagrindo manyti, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, paskyrus jam švelnesnes už terminuoto laisvės atėmimo bausmių rūšis ar sumažinus paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių dydį, nėra.
27. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad sumanymas padaryti nusikalstamas veikas jam kilo spontaniškai, išankstinės tyčios panaudoti smurtą prieš nukentėjusiuosius bei pagrobti svetimą turtą jis neturėjo, be to, atlygino dalį padarytos žalos ir padėjo nukentėjusiajai – sugyventinei ja rūpindamasis ir slaugydamas, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė nesudaro pagrindo dar labiau švelninti jam apylinkės teismo paskirtas bausmes. Jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius apie pagalbos nukentėjusiajai J. M. teikimą byloje nėra. Priešingai, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė nuteistojo bijanti. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog didžioji dalis G. Č. pagrobtų daiktų teisėtiems savininkams buvo grąžinti ne dėl paties nuteistojo savanoriškų veiksmų, o policijos pareigūnų bei kitų trečiųjų asmenų pastangomis, todėl ši aplinkybė nuteistojo teisinės padėties nešvelnina.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnių nei apylinkės teismo už atskiras nusikalstamas veikas nustatytų bausmių, o ir subendrintos bausmės, nuteistajam skyrimas neužtikrins BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, be kita ko, jog nuteistasis ateityje savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pažymėtina, jog nuteistasis vykdydamas nusikaltimus nagrinėjamoje byloje, tuo pačiu darė ir administracinius, be kita ko, turtinio pobūdžio, nusižengimus. Be to, naujas veikas jis padarė neseniai būdamas paleistas iš pataisos namų atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog G. Č. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam skiriama ir griežčiausia – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki šiol nesulaikė jo nuo priešingo teisei elgesio, todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnes bausmes už atskiras veikas ar mažesnę galutinę subendrintą bausmę, nėra pagrindo.
29. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, G. Č. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Be to, skirdamas subendrintą bausmę, apylinkės teismas BK 63 straipsnyje numatytų veikų daugeto bendrinimo nuostatų laikėsi tinkamai. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, pagrindų dar labiau švelninti paskirtos bausmės, kuri, nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, sumažinta vienu trečdaliu, dydį apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 308¹ straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo G. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendį pakeisti:
Pašalinti iš kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiojo M. M. turto vagystės nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis G. Č. iš gyvenamojo namo koridoriaus slapta pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 230 DS“, kurio vertė 50 eurų, ir patikslinti nustatytą bendrą M. M. padarytos žalos dydį, nurodant, kad nukentėjusiajam padaryta bendra 200 Eur turtinė žala.
Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. vasario 25 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nustatant, kad G. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu padarė 2018 m. birželio 11 d., o ne 2018 m. birželio 12 d.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.