- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2A-378-565/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24498-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- P. R., G. R.
- Ieškovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.4.2.3Nuosavybės teisės įgijimas
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams P. R. ir G. R. ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. V. ir UAB „RGB Statyba“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams G. R. ir P. R. prašydamas priteisti iš atsakovų 3 617,50 Eur nuostolius, 200 Eur išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018 (toliau – ir Sprendimas) pripažino tvorą ir šiltnamį, esančius žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savavališkais statiniais ir įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti tvorą (toliau – ir Tvora), šiltnamį ir atlaisvinti Žemės sklypą. Atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius Sprendimo, teismas leido ieškovams savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas.
3. Atsakovai Sprendimo neįvykdė, todėl 2020 m. birželio 3 d. ieškovas, trečiasis asmuo L. V. ir trečiasis asmuo UAB „RGB Statyba“ (toliau – ir Rangovas) sudarė rangos sutartį, kuria Rangovas įsipareigojo už 3 617,50 Eur kainą nugriauti Tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą (toliau – ir Rangos sutartis). Rangovui atlikus darbus ir ieškovui už juos Rangovui sumokėjus, ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl turėtų išlaidų atlyginimo, tačiau pastarieji atsisakė tai padaryti.
Šalies argumentai
4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3 814,2 Eur nuostolių.
Atsiliepimas
5. Atsakovai nurodė, kad Rangovas nugriovė ne tik Tvorą, kuri Sprendimu buvo pripažinta savavališka statyba, bet ir kitą tvorą (toliau – ir Tvora 2), esančią atsakovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir pasisavino likusias statybines medžiagas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
6.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas Sprendimu civilinėje pripažino Tvorą ir šiltnamį, esančius Žemės sklype, savavališkais statiniais ir įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti Tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti Žemės sklypą. Atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius Sprendimo, teismas leido ieškovams (Žemės sklypo bendrasavininkams) D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B. savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d.;
6.2. atsakovai Sprendime nustatytu terminu neįvykdė Sprendimo, todėl ieškovas pagrįstai ėmėsi savavališkos statybos padarinių pašalinimo darbų. 2020 m. birželio 3 d. ieškovas ir trečiasis asmuo L. V. (užsakovai) sudarė su Rangovu Rangos sutartį, kuria Rangovas įsipareigojo už 3 617,50 Eur kainą nugriauti Tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą, darbai atliekami pagal lokalinę sąmatą. 2020 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, Rangovas išrašė sąskaitą už 3 617,50 Eur, kuri buvo apmokėta;
6.3. Savavališkos Tvoros statybos faktas buvo konstatuotas dar 2016 m., Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d. Ieškovas su kitais Žemės sklypo bendrasavininkais 2019 m. sausio 21 d. iniciavo procesą dėl teismo leidimo vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo pagal ieškovų parengtą projektą, o atsakovai nurodytoje byloje tik 2020 m. kovo 19 d. pareiškė priešieškinį dėl teismo leidimo vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal atsakovų parengtą projektą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai iki 2020 m. kovo 19 d. būtų ėmęsi priemonių pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovai ilgą laiką buvo pasyvūs ir tik ieškovams 2019 m. sausio 21 d. iniciavus teismo procesą dėl teismo leidimo vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo pagal ieškovų parengtą projektą, atsakovai daugiau kaip po metų toje pačioje byloje pareiškė priešieškinį;
6.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi, siekdami apginti jų teises. Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti CK 6.248 str. 1 d. ir 6.253 str. 5 d. nuostatas, sudarančias pagrindą mažinti prašomų priteisti iš atsakovų nuostolių dydį;
6.5. ta aplinkybė, kad atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo leidimo vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be bendrasavininkių sutikimo pagal atsakovų parengtą projektą, nepaneigė įsiteisėjusiu Sprendimu konstatuoto Tvoros savavališkos statybos fakto ir nesukūrė atsakovams nuosavybės teisės į Tvorą;
6.6. nors atsakovai ginčijo atliktų rangos darbų apimtis, nesutiko su lokalinėje sąmatoje nurodyta suma už Tvoros nugriovimą ir Žemės sklypo sutvarkymą, teismas, įvertinęs nurodytus darbus, jų kiekius ir kainas, nenustatė, kad darbai buvo nepagrįstai atlikti, taip pat nenustatė ir sąmatos prieštaringumo Rangos sutarties sąlygoms ar jos, kaip įrodymo, nepakankamumo ar nepatikimumo. Tai, kad atsakovai ginčijo atliktų darbų kainą, savaime nepaneigia atliktų darbų fakto. Rangovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kaip sudarė sąmatą bei atliktų darbų aktą, sąmata nėra paneigta kitais įrodymais, todėl teismui nekilo abejonių dėl šio įrodymo pakankamumo ir pagrįstumo;
6.7. kadangi atsakovai geranoriškai nevykdė Sprendimo, ir ieškovas savo lėšomis pašalino savavališkos statybos padarinius – nugriovė Tvorą ir sutvarkė Žemės sklypą, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovai atlygintų 3 617,50 Eur išlaidas pagal Rangos sutartį ir 200 Eur išlaidas, susijusias su neteisminiu 3 617,50 Eur išlaidų išieškojimu iš atsakovų;
6.8. teismas nustatė, kad ieškovas, vykdydamas Sprendimą, nugriovė tik Žemės sklype esančią Tvorą, o įrodymų, kad 2020 m. birželio 22 – 23 d. atliekant Tvoros griovimo darbus būtų nugriauta ir Tvora 2, nėra. Šios aplinkybės nepatvirtina ir atsakovų pateikta UAB „Patikėtinis“ sąmata;
6.9. kai prasidėjo Tvoros griovimo darbai, atsakovas buvo iškvietęs ir policijos pareigūnus, ir antstolę. Nurodyti pareigūnai nenustatė, kad buvo griaunama ne pagal Sprendimą. Iš lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų sąrašo matyti, kad buvo susitarta tik dėl vienos, savavališku statiniu pripažintos Tvoros, griovimo ir teritorijos sutvarkymo. Teismas nenustatė, kad Rangovas sutartį įvykdė netinkami;
Šalies argumentai
6.10. Rangovo vadovas teismo posėdyje paaiškino, jog Tvoros 2 segmentai buvo demontuoti ne pagal Rangos sutartį, o atsakovo prašymu. Nuimti segmentai buvo padėti ant žemės, nes taip prašė atsakovas. Šias aplinkybes patvirtina ir 2020 m. liepos 2 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad darbai buvo baigti 2020 m. birželio 23 d.; stulpus, segmentus, skardas (niekas nesulaužyta ir nesugadinta) Rangovo darbuotojai sudėjo ant žemės. Nenustatęs neteisėtų ieškovo veiksmų, teismas priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Taip pat atsakovai prašo sustabdyti bylą iki kol nebus priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
7.1. Žemės sklypo pertvarkymo procedūra baigta įgyvendinti tik 2022 m. rugsėjo 28 d., Žemės sklypo bendrasavininkams, įskaitant ir šios bylos šalis, sudarius notarinę turto (Žemės sklypo) padalinimo sutartį. Pagal ją Žemės sklypo dalis, kuriame buvo Tvora, bendru šalių sutarimu skirta atsakovams. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovai yra pateikę prašymą atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-772-809/2018. Atnaujinus minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, kils būtinybė peržiūrėti ir joje priimtą Sprendimą. Todėl atsakovai prašo stabdyti bylos nagrinėjimą, kol nėra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018, kurioje nustatytomis aplinkybėmis vadovavosi pirmos instancijos teismas, priimdamas Sprendimą;
7.2. pirmos instancijos teismo argumentai dėl atsakovų pasyvumo neatitinka tiesos ir prieštarauja bylos medžiagai. Dar 2016 m. Žemės sklypo bendrasavininkai teisme ginčijosi dėl Žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-68-619/2018 buvo konstatuota, kad atsakovai turi teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės Žemės sklypo nuosavybės, tačiau šios teisės įgyvendinimui būtina pateikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovai 2017 m. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl Žemės sklypo žemėtvarkos ir pertvarkymo projekto iniciavimo pagal atsakovų pasiūlymą. Atsakovams galimybė Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.e2-416-433/2020, iškeltoje pagal ieškovų ieškinį dėl jų žemėtvarkos projekto patvirtinimo be atsakovų sutikimo, pareikšti priešieškinį atsirado tik tada, kai 2020 m. vasario 5 d. Nacionalinė žemės tarnyba pateikė Žemės sklypo valdos projekto patikrinimo aktą ir 2020 m. rugsėjo 19 d. informavus bendrasavininkus, nebuvo gautas pastarųjų sutikimas. Įvykdžius privalomas procedūras, atsakovų priešieškinys iš karto buvo pateiktas, o bylos nagrinėjimo metu ir patenkintas. Tvoros statybos teisėtumo klausimas galutinai gali būti išspręstas tik tada, kai bus įgyvendintas Žemės sklypo žemėtvarkos projektas;
7.3. pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl sąmatos patikimumo, nenurodė, kodėl atsakovo teismo posėdžių metu išsakyta kritika dėl sąmatos ir atliktų darbų apimties atmetama. Skundžiamame sprendime nėra argumentuota: kodėl pirmos instancijos teismas nevertino, jog sąmata ir atliktų darbų aktas yra identiški, nors sudaryti skirtingu laikotarpiu; kodėl sąmata nėra patvirtinta (ją pasirašė tik ieškovas, nors jis nebuvo jos sudarytojas); kodėl sąmata nėra sudaryta pagal konkrečią programą ar sistemą; neįvertino, kad, sudarant sąmatą, Rangovui iš anksto buvo žinoma, kiek valandų reiks dirbti, kiek tonų tariamų atliekų reiks išvežti. Taip pat pirmos instancijos teismas neįvertino byloje nustatytų faktų, kad Rangovą ir ieškovą bei kitus Žemės sklypo bendrasavininkus (atsakovų oponentus) sieja ne tik dalykiniai santykiai, nes Rangovas buvo „rastas per draugus“;
7.4. byloje nėra ginčo, kad Tvora 2 buvo nugriauta tuo metu, kai Rangovas vykdė darbus pagal Rangos sutartį. Faktą, kad atsakovas prašė nugriauti Tvorą 2, turi įrodyti Rangovas, kuris pripažino faktą, kad Tvorą 2 nugriovė. Byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 22-23 atsakovas konfliktavo su Rangovu, kvietė pareigūnus. Atsakovas neigia, kad Tvora 2 buvo nugriauta jo prašymu, tokio poreikio atsakovas neturėjo. Iš liudytojo Z. V. paaiškinimų matyti, kad nugriauti Tvorą 2 buvo suinteresuoti kiti Žemės sklypo bendrasavininkai;
7.5. Rangovas Tvorą 2, kuri sudaryta iš baltų skardinių segmentų, pradėjo griauti tik apie 10 val., jau išvykus policijos pareigūnams. Tai patvirtina atsakovo darytos ir į bylą pateiktos fotonuotraukos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad demontuoti Tvoros 2 segmentai buvo atsakovams perduoti.
8. Ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. atsakovai ginčija ieškovo teisę į nuostolių atlyginimą, kuri jam yra suteikta įsiteisėjusiu Sprendimu. Įsiteisėjusiu Sprendimu buvo pripažintas savavališkas Tvoros statybos faktas, tačiau atsakovai mano, jog gali ignoruoti įsiteisėjusį Sprendimą, kadangi jų subjektyvus situacijos vertinimas yra kitoks;
8.2. atsakovų argumentai, jog ateityje, įgyvendinus Žemės sklypo pertvarkymą, ieškovų sutikimas dėl Tvoros statybos nebebūtų reikalingas, neturi jokios teisinės reikšmės ir nekeičia fakto, kad Tvora buvo pastatyta savavališkai. Savavališką statybą vykdžiusio asmens finansinis interesas šiuo atveju negali būti ginamas, nes iš neteisės teisė neatsiranda;
8.3. aplinkybė, jog Žemės sklypo dalis, kurioje buvo savavališkai pastatyta Tvora, atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, atiteko atsakovams, nėra teisiškai reikšminga. Savavališkos statybos faktas konstatuojamas atsižvelgiant į statybos vykdymo metu buvusius teisės aktų reikalavimus bei vykdytos statybos atitikimą jiems. Tolesnis daikto likimas ar faktų pasikeitimas negali būti pagrindu pakeisti anksčiau priimtą teismo sprendimą. Teismas, priimdamas sprendimą, negali remtis faktais, kurie dar nėra įvykę ir nebuvo neabejotinai aišku, jog jie tikrai įvyks;
8.4. lokalinė sąmata patvirtina, dėl kokios darbų apimties ir darbų kainos šalys susitarė Rangos sutartimi. Atliktų darbų aktas rodo, kokie darbai ir už kokią kainą buvo faktiškai atlikti, o mokėjimo nurodymai patvirtina apmokėjimo už darbus faktą. Atsakovai nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovo pateiktų įrodymų patikimumu;
8.5. ieškovas yra atsakingas tik už Rangovo atliktus darbus toje apimtyje, dėl kurios buvo susitarta Rangos sutartimi. Ieškovas sudarė sutartį su Rangovu tik dėl savavališkos statybos padarinių pagal Sprendimą pašalinimo. Šie veiksmai yra teisėtai atlikti, jų teisėtumo atsakovai neginčija. Aplinkybė, jog atsakovai nekvietė policijos pareigūnų bei nesikreipė į antstolę tuo metu, kaip Rangovo darbuotojai atliko Tvoros 2 segmentų demontavimo darbus, tik patvirtina Rangovo atstovo paaiškinimus, jog šie darbai buvo atlikti atsakovų prašymu;
8.6. ieškovas nurodė, jog po Tvoros nugriovimo likusios dalys buvo utilizuotos. Be to, Žemės sklypas buvo bendroji dalinė šalių nuosavybė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šiame sklype sudėti Tvoros segmentai yra ieškovo žinioje;
Atsiliepimas
8.7. atsakovų teiginiai, neva Tvoros demontavimas yra brangesnis negu Tvoros nugriovimas, yra visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tvora nėra tokio dydžio ir sudėtingumo statinys, jog jos griovimo darbus būtų protingiau ar pigiu atlikti kitais metodais - naudojant sunkiąją techniką, sprogstamąsias medžiagas ar pan. Tvoros griovimo darbai atlikti optimaliausiu būdu. Priešingai nei mano atsakovai, ieškovas nebuvo suinteresuotas kuo didesne sąmata, kadangi pats griovimo darbus turėjo apmokėti, o, žinant atsakovų piktybiškumą, buvo labai tikėtina, jog patirtos išlaidos nebus geranoriškai atlygintos;
8.8. ieškovo įsitikinimu, stabdyti bylą nėra teisinio pagrindo. Su skundu nėra pateikta prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018 kopija, todėl jo turinys nėra žinomas. Tokiu būdu nėra aišku, kokio konkrečiai rezultato siekiama naudojantis proceso atnaujinimo institutu, ir kiek tai yra susiję su nagrinėjama byla. Bet kokiu atveju, ieškovų įsitikinimu, sprendimas dėl pagrindo atnaujinti procesą neturi reikšmės, nes ieškovai nuostolius patyrė vykdydami jiems teismo suteiktą teisę atlikti veiksmus. Ieškovai veikė įsiteisėjusio Sprendimo pagrindu, pirma išnaudoję visas galimybes paskatinti atsakovus pačius įvykdyti Sprendimą. Ieškovai veikė sąžiningai ir teisėtai, todėl jų patirtos išlaidos privalo būti atlygintos.
9. Trečiasis asmuo L. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. ieškovas dėjo visas pastangas, kad Sprendimas būtų įvykdytas teisingai ir preciziškai. Gavęs vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolę bei vykdė visus jos nurodymus. Atsakovai piktybiškai nevykdė Sprendimo. Teismui nusprendus neskirti atsakovams baudos už Sprendimo nevykdymą, nes Sprendime numatyta teisė ieškovams patiems nugriauti Tvorą, liko vienintelis kelias – įvykdyti Sprendimą patiems ir reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo iš atsakovų. Buvo pasirinktas Rangovas, kuris užsiima griovimo darbais. Iš anksto buvo pareikalauta pateikti tikslią kainą, kiek Tvoros griovimo darbai pagal Sprendimą kainuos. Mokėjimai už griovimo darbus buvo atlikti;
9.2. atsakovai nurodo, jog jiems nebuvo perduoti Tvoros segmentai, tačiau jie buvo sudėti Žemės sklype, kuriuo atsakovai taip pat naudojasi. Teismas neįpareigojo šių segmentų atsakovams perduoti, todėl ir nebuvo atliktos specialios perdavimo procedūros;
9.3. ieškovas neužsakė tvoros Žemės sklype 2 griovimo, dėl jos jokio intereso ieškovas neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
2. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
3. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018 (Sprendimas) pripažino tvorą (Tvora) ir šiltnamį, esančius 0,5253 ha ploto žemės sklype (žemės sklypo situacijos plane - šiltnamis tarp taškų (duomenys neskelbtini), bei tvora už taškų (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas), savavališkais statiniais, įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo Sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti Tvorą, šiltnamį ir atlaisvinti bendrasavininkiams priklausantį Žemės sklypą, atsakovams per nurodytą terminą neįvykdžius Sprendimo, leido ieškovams D. V., Z. V., N. M., F. B., A. B., savomis lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius, atsakovams atlyginant dėl to patirtas ieškovų išlaidas. Sprendimas įsiteisėjo 2019 m. spalio 24 d.
4. Atsakovams Sprendime nustatytu terminu nepašalinus savavališkos statybos padarinių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. išdavė ieškovams, tarp jų ir ieškovui nagrinėjamoje byloje, vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Vykdomąjį raštą vykdanti antstolė 2019 m. gruodžio 12 d. įpareigojimu nurodė atsakovams per 10 dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos pašalinti Sprendime nurodytus savavališkos statybos padarinius. Įpareigojimas atsakovams buvo įteiktas 2020 m. sausio 3 d. Atsakovams įpareigojime nustatytu terminu nepašalinus Sprendime nurodytų savavališkos statybos padarinių (nenugriovus Tvoros), antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti atsakovams baudą už Sprendimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė, nurodęs, kad Sprendimu ieškovams suteikta teisė patiems pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. Sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis.
5. 2020 m. birželio 3 d. ieškovas, trečiasis asmuo L. V. ir trečiasis asmuo UAB „RGB Statyba“ (Rangovas) sudarė rangos sutartį, kuria Rangovas įsipareigojo už 3 617,50 Eur kainą nugriauti tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą (Rangos sutartis). 2020 m. birželio 30 d. Rangos sutarties šalys pasirašė atliktų darbų aktą. Rangovas išrašė ieškovui ir trečiajam asmeniui L. V. PVM sąskaitą faktūrą už 3 617,50 Eur. Sąskaitą apmokėjo trečiasis asmuo L. V. (ieškovo sutuoktinė).
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-416-433/2020 leido atsakovams vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. paruoštą formavimo ir pertvarkymo projektą nesant kitų Žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo. Pagal UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Žemės sklypas dalinamas į 5 žemės sklypus. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. sprendimą.
7. Tvora pagal UAB „Geoekspertai“ 2019 m. rugsėjo 6 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą patenka į padalintą žemės sklypą Nr. 3, kurį atsakovai siekė įgyti tik jų nuosavybės teise. Žemės sklypo bendrasavininkai 2022 m. rugsėjo 28 d. sudarė turto pasidalijimo sutartį, kuria susitarė dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalinimo būdu į penkis žemės sklypus pagal prie šios sutarties pridėtus UAB „Geoekspertai“ parengtus naujai suformuotų žemės sklypų planus, taip pat susitarė, kad atsakovams atitenka padalinti žemės sklypai Nr. 2 ir Nr. 3. Tvora patenka į atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise atitekusį padalintą žemės sklypą Nr. 3. Žemės sklypas Nr. 3 Nekilnojamojo turto registre 2022 m. spalio 7 d. įregistruotas bendrąją jungtine atsakovų nuosavybe, suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Atsakovų prašymas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-416-433/2020 yra atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje A2-3093-964/2023, nutartis apskųsta (neįsiteisėjusi).
9. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o priešingi veiksmai ar neveikimas vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas.
10. Rangos sutarties sudarymo ir įvykdymo metu Sprendimas, kuriuo atsakovai buvo įpareigoti nugriauti Tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą, o, atsakovams to nepadarius per Sprendime nustatytą terminą, ieškovui buvo leista atsakovų lėšomis nugriauti Tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą, buvo įsiteisėjęs, todėl privalomas vykdyti. Sprendime nustatytas terminas atsakovams geruoju įvykdyti Sprendimą buvo pasibaigęs. Ieškovas nedelsdamas ėmėsi veiksmų, kad Sprendimas būtų įvykdytas – Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovų prašymu 2019 m. lapkričio 29 d. išdavė ieškovams vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui, vykdomąjį raštą vykdanti antstolė 2019 m. gruodžio 12 d. įpareigojimu nurodė atsakovams per 10 dienų nuo įpareigojimo gavimo dienos įvykdyti Sprendimą, atsakovams įpareigojime nustatytu terminu neįvykdžius Sprendimo, antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti atsakovams baudą už Sprendimo nevykdymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi nurodė, kad Sprendimu ieškovams suteikta teisė patiems atsakovų sąskaita nugriauti Tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą.
11. Sprendimo įvykdymas nebuvo atidėtas (CPK 284 straipsnis), išieškojimas pagal Sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą nebuvo sustabdytas (CPK 144 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vykdomoji byla (vykdymo veiksmai) pagal Sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą nebuvo sustabdyta (atidėti) (CPK 626, 627 straipsnis).
12. CK 4.47 straipsnio normoje nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal šią normą yra naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Tačiau tam, kad būtų galima įgyti nuosavybės teises nurodytu pagrindu, turi būti laikomasi tam tikrų įstatyme nurodytų sąlygų. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalies normą savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, statomu ar pastatytu statiniu draudžiama naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Taigi, savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2015, kt.).
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovai siekė pertvarkyti Žemės sklypą taip, jog atsakovams nuosavybės teise būtų skirta ta Žemės sklypo dalis, kuriame yra Tvora, kad atsakovų teisė taip pertvarkyti Žemės sklypą buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. sprendimu (kuris įsiteisėjo 2020 m. spalio 1 d.), kad pertvarkyto Žemės sklypo dalis, kuriame buvo Tvora, 2022 m. rugsėjo 28 d. turto pasidalinimo sutarties pagrindu tapo atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe, šio ginčo kontekste neturi teisinės reikšmės ir nepatvirtina neteisėtų ieškovo veiksmų Rangos sutarties pagrindu nugriaunant Tvorą.
14. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ir atsakovų prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol nebus priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-772-809/2018.
15. Lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad Tvoros griovimo ir Žemės sklypo sutvarkymo kaina yra 3 617,50 Eur. Rangovas išrašė ieškovui ir trečiajam asmeniui L. V. PVM sąskaitą faktūrą už 3 617,50 Eur, kuri buvo apmokėta.
16. Atsakovai apeliaciniame skunde lokalinės sąmatos nepagrįstumą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis: pirmosios instancijos teismas nevertino, kad lokalinė sąmata ir atliktų darbų aktas yra identiški, nors sudaryti skirtingu laikotarpiu, kad lokalinė sąmata nėra patvirtinta – ją pasirašė tik ieškovas, nors ne jis sudarė sąmatą, kad lokalinė sąmata nėra sudaryta pagal konkrečią programą ar sistemą, kad, sudarant lokalinę sąmatą, Rangovui iš anksto buvo žinoma, kiek valandų reikės dirbti, kiek tonų tariamų atliekų reikės išvežti, kad Rangovas buvo rastas „per draugus“, kad ieškovo ir kitų Žemės sklypo bendrasavininkų santykiai su atsakovais yra ypač konfliktiški.
17. Nei viena iš šių aplinkybių nepatvirtina nei lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, reikalingų Tvorai nugriauti ir Žemės sklypui sutvarkyti, nei šių darbų kainos nepagrįstumo.
18. Rangovo atstovas teismo posėdyje pirmosios instancijos metu paaiškino, kad, prieš sudarant Rangos sutartį, buvo susipažinta su Sprendimu ir Tvoros planu, pagal tai buvo įvertina rangos darbų apimtis ir kaina. Trečiasis asmuo L. V. nurodė, kad Rangovo buvo iš anksto pareikalauta nurodyti, kiek kainuos Tvoros griovimo darbai. Rangos sutartimi buvo susitarta dėl konkrečių lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų už konkrečią lokalinėje sąmatoje ir Rangos sutartyje nurodytą kainą atlikimo. Nesant būtinybės atlikti papildomus darbus ar Rangos sutarties šalims nesusitarus dėl papildomų darbų), atliktų darbų aktas pagrįstai atitiko lokalinės sąmatos duomenis (CK 6.653 straipsnio 3-5 dalys). Įstatymas nenustato specialių privalomų reikalavimų lokalinės sąmatos formai (pasirašymui) ir sudarymo tvarkai (būtinumui naudotis tam tikromis programomis).
19. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovo naudai 3 617,50 Eur už Tvoros griovimo ir Žemės sklypo sutvarkymo darbus.
20. Atsakovai teigia, kad Rangos sutarties pagrindu Tvorą griovę Rangovo darbuotojai nugriovė ne tik Tvorą, bet išardė ir atsakovams priklausančios Tvoros 2 segmentus, kurios ieškovas Sprendimo pagrindu neturėjo teisės nugriauti, todėl ieškovas, sudaręs Rangos sutartį, turi atlyginti atsakovams dėl išardytos Tvoros 2 patirtus nuostolius.
21. Sprendimu atsakovai buvo įpareigoti nugriauti Tvorą, kuri Žemės sklypo situacijos plane pažymėta už taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti Žemės sklypą, o, atsakovams to nepadarius per Sprendime nurodytą terminą, ieškovui leista nugriauti Tvorą ir sutvarkyti Žemės sklypą atsakovų lėšomis. Rangos sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad Rangos sutarties objektas yra tvoros griovimas Žemės sklype ir teritorijos sutvarkymas, darbai atliekami pagal lokalinę sąmatą. Prie Rangos sutarties pridėtoje lokalinėje sąmatoje nurodyta, kad sąmata sudaryta savavališko statinio (tvoros) griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbams, sąmatoje nurodyta konkreti demontuojamų metalinių tvoros segmentų ir tvoros betoninės sienutės darbų apimtis – 61,4 m, konkretus demontuojamų tvoros stulpelių kiekis – 25 vnt., konkretus grunto išlyginimo ir vejos atstatymo darbų kiekis (plotas). Atsakovai neteigė ir neįrodinėjo, kad sąmatoje nurodytų darbų apimtis (kiekiai) yra didesni, nei yra Tvoros metalinių segmentų ir betoninės sienutės ilgis, Tvoros stulpelių kiekis ar po Tvoros griovimo reikalingo išlyginti grunto ir reikalingos atstatyti vejos plotas, kas sudarytų pagrindą teigti, kad Rangos sutartimi buvo susitarta dėl didesnės apimties darbų, nei reikia Tvorai nugriauti ir Žemės sklypui sutvarkyti, t. y. galimai ir dėl Tvoros 2 išardymo darbų.
22. Rangovo direktorius teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškino, kad buvo užsakyta nugriauti teismo sprendime nurodytą tvorą, buvo pateiktas teismo sprendimas ir tvoros planas, pagal tai buvo nustatyta rangos darbų apimtis ir sudaryta sąmata. Iš byloje esančio Žemės sklypo situacijos plano matyti, kad Sprendime nurodytą Tvorą (kuri Žemės sklypo situacijos plane pažymėta už taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nesunku identifikuoti ir atskirti nuo Tvoros 2, kuri šiame plane pažymėta tarp taškų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovų pažymėta raudonai). Rangovo direktorius teismo posėdžio metu neteigė, kad darbų pagal Rangos sutartį atlikimo metu buvo neaiški rangos darbų apimtis, t. y. konkreti užsakyta nugriauti tvora. Rangovo direktorius teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad demontuoti Tvoros 2 segmentus jo paprašė atsakovas, darbas nebuvo didelės apimties, todėl Rangovo darbuotojai jį atliko.
23. Byloje nėra nurodyti ir įrodyti konkretūs ieškovo veiksmai, susitariant su Rangovu (nurodant Rangovui) demontuoti Tvoros 2 segmentus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Rangos sutarties vykdymo metu dalyvavo (Žemės sklype buvo) ir kiti asmenys, galimai kiti Žemės sklypo bendrasavininkai. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieškovai ir kiti Žemės sklypo bendrasavininkai buvo suinteresuoti Tvoros 2 nugriovimu, savaime nepatvirtina, kad ieškovas užsakė Rangovui demontuoti Tvoros 2 segmentus. Rangos sutarties 4.2 punkte nustatyta ieškovo teisė, bet ne pareiga kontroliuoti Rangovo atliekamus darbus pagal Rangos sutartį. Rangos sutarties 4.1.4 punkte numatyta ieškovo pareiga, pastebėjus nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pareikšti Rangovui, sietina su ieškovo pareigomis priimant Rangovo atliktus darbus. Bet kokiu atveju, atsakovai nenurodė ir neįrodinėjo, kad ieškovas dalyvavo darbų pagal Rangos sutartį atlikimo metu, matė, kad yra demontuojami Tvoros 2 segmentai, tačiau Rangovo (Rangovo darbuotojų) neįspėjo apie nukrypimą nuo Rangos sutarties sąlygų ir šių darbų nestabdė.
24. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra atsakingas už tai, kad buvo demontuoti Tvoros 2 segmentai, ir pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus atlyginti žalą, padarytą demontavus Tvoros 2 segmentus.
25. Sprendimu ieškovai nebuvo įpareigoti perduoti atsakovams medžiagas, likusias nugriovus Tvorą, ar atlyginti atsakovams Tvoros statybai panaudotų medžiagų vertę. Ieškovas, trečiasis asmuo L. V. ir Rangovas nurodė, kad demontuoti Tvoros segmentai buvo sudėti Žemės sklype, šalims priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas atsisakė atsakovams šiuos segmentus perduoti ar kliudė juos atsakovams pasiimti. Atsakovai neteigė ir neįrodinėjo, kad Tvoros betoniniai pamatai, į pamatus įbetonuoti metaliniai stulpai ir Tvoros segmentų tvirtinimo apkabos Tvoros griovimo metu galėjo ir turėjo būti išsaugoti kaip naudojimui tinkamos medžiagos (daiktai). Kaip paaiškino Rangovo direktorius, po Tvoros griovimo likusios statybinės šiukšlės buvo išvežtos utilizuoti. Tą patvirtina lokalinės sąmatos ir atliktų darbų akto duomenys.
26. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus atlyginti žalą dėl neperduotų nugriautos Tvoros medžiagų.
27. Taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Atsakovų apeliacinį skundą atmetus, atsakovams neatlyginamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 815 Eur. Šios išlaidos priteisiamos ieškovo naudai lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 1 dalis)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš P. R. ir G. R. lygiomis dalimis ieškovo N. M. naudai 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.