Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Virginijus Skaraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui A. G., trečiasis asmuo L. G. (buvusi Klimaitė-Stanienė), dėl prievolės pripažinimo solidaria.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas D. Č. nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. liepos 22 d. trečiajam asmeniui L. G. paskolino 4559,07 Eur, iš kurių 4415,07 Eur pervedė į atsakovo A. G. sąskaitą banke. Trečiasis asmuo L. G. iš jai paskolintų pinigų ieškovui D. Č. grąžino 120 Eur. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių ieškovo D. Č. ieškinį trečiajam asmeniui L. G. tenkino iš dalies, priteisė ieškovo D. Č. naudai 4039,07 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4039,07 €) nuo 2019 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, ieškovo D. Č. reikalavimą L. G. dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už 4039,07 € nuo 2018 m. kovo 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netenkino.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 1 dalimi, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal to paties straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimui. Kaip matyti iš reikalavimo, ieškovas D. Č. iš esmės prašo pripažinti atsakovo A. G. solidarią pareigą sumokėti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių iš L. G. priteistą 4039,07 Eur negrąžintą skolos sumą, priteistas procesines palūkanas, taip pat prašo priteisti ir kompensuojamas palūkanas (pagal CK 6.210 straipsnį), kurių teismas, priimdamas 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, nepriteisė. Iš tiesų, pasitvirtinus ieškovo D. Č. ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, pakankama pripažinti, jog atsakovo A. G. ir trečiojo asmens L. G. veiksmai gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį, kuriant bendrą turtą įrodo jų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės), tai įrodo ir tai, kad šiuo metu atsakovas ir trečiasis asmuo yra susituokę (tuometinės L. K. S. pavardė pakeista į G.). Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, jog dėl ieškovo D. Č. trečiajam asmeniui L. G. suteiktos paskolos atsakovui A. G. atsiranda solidarioji atsakomybė. Remiantis CK 6.975 straipsnio 1 dalimi, jeigu jungtinės veiklos sutartis nėra susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, kiekvienas partneris atsako pagal bendras sutartines prievoles visu savo turtu proporcingai jo dalies dydžiui. Kaip matyti iš ieškovo D. Č. ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, žodinė sutartis dėl paskolos sutartis buvo sudaryta tik su trečiuoju asmeniu L. G., tai, kad sutartimi sutartos sumos buvo pervedamos į A. G. asmeninę sąskaitą nepatvirtina bendrą atsakovo ir trečiojo asmens sutarimą dėl paskolos paėmimo, neįrodo, kad paskola buvo skirta bendriems partnerių poreikiams tenkinti, kitų įrodymų, prašydamas priimti sprendimą už akių, ieškovas D. Č. nepateikė. Kita vertus, tą aplinkybę, kad paskola buvo sudaryta tik su trečiuoju asmeniu L. G., patvirtina ir tai, kad ieškinys dėl skolos priteisimo 2019 metais buvo teikiamas tik trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. G. į ankstesnę civilinę bylą nebuvo įtrauktas nei kaip atsakovas, nei kaip trečiasis asmuo, nors ieškovui D. Č. tuo metu irgi buvo žinoma, kad jis pinigus pervedė į atsakovo A. G. sąskaitą ir, jeigu paskolą teikė jiems abiem ar jų bendriems poreikiams tenkinti, jis toje byloje ir privalėjo reikšti reikalavimus ir atsakovui A. G.. Tai, kad jis tokių reikalavimų nereiškė, patvirtina, kad jis L. G. suteikė asmeninę paskolą, ši ir privalėjo ieškovui grąžinti paskolą, o tai, kad L. G. negrąžino paskolos, neturėtų būti teisėtu pagrindu paskolos grąžinimą perkelti kitiems asmenims. 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu už akių priteisus visą skolą iš trečiojo asmens L. G., net teoriškai nėra galimybės svarstyti atsakovo A. G. dalinės atsakomybės pagal trečiojo asmens L. G. prievolę grąžinti iš ieškovo A. G. pasiskolintą sumą, jeigu ir būtų įrodyta, kad paskolintos lėšos buvo skirtos atsakovo A. G. ir trečiojo asmens L. G. bendriems poreikiams patenkinti. Ieškovas D. Č. ieškinyje nurodė ne vieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, tačiau, visų pirma, šiose nutartyse kasacinis teismas formavo teismų praktiką siekdamas apginti pačių partnerių turtinius interesus vienas kito atžvilgiu, ne tarp partnerių ir trečiųjų asmenų, visų antra, šiose bylose vertinama dėl dalinės prievolės, o ne solidariosios, visų trečia, ieškovo išvardintose bylose faktinės aplinkybės nėra analogiškos šios bylos faktinėms aplinkybėms, todėl remtis šiomis nutartimis ieškovas neturi ir pagrindo. Kaip teismų praktikos pavyzdį galima paminėti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1758-259/2014, šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl paskolinių santykių, susiklosčiusių tarp paskolos davėjo ir paskolos gavėjo, įvertinimo, pasekmių paskolos gavėjo bendrąją veiklą vykdančiam partneriui (sugyventiniui), jeigu paskolos gavėjas nustatytu terminu negrąžina paskolos, tačiau kadangi byloje pagal ieškovo D. Č. ieškinį nagrinėjamas prievolės pripažinimas solidaria, o ne paskolos priteisimas, teismas plačiau nepasisako dėl paskolos davėjo (ieškovo D. Č.) ir paskolos gavėjo (trečiojo asmens L. G.) teisinių santykių įvertinimo, sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo pasekmių, dėl jų yra pasisakyta Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendime už akių.

Nustačius, jog ieškovo D. Č. reikalavimas pripažinti solidaria prievole kartu su trečiuoju asmeniu L. G. grąžinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu priteistą sumą iš esmės yra nepagrįstas, teismas netenkina ir reikalavimo iš atsakovo A. G. priteisti kompensuojamas palūkanas nuo 2018 m. kovo 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo už praleistą terminą trečiajam asmeniui L. G. grąžinti iš ieškovo pasiskolintą sumą bei procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, nes šie reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti prievolę solidaria ir dėl jų atskiras sprendimas (tenkinti) negali būti priimamas. Tuo labiau, jog ir teismas, priimdamas 2019 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą už akių, netenkino ieškovo D. Č. reikalavimo priteisti iš trečiojo asmens L. G. kompensacines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 26 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, todėl ir tenkinus ieškovo D. Č. pagrindinį reikalavimą (jeigu prievolę grąžinti skolą pripažinti solidaria), sprendimas dėl kompensuojamų ir procesinių palūkanų priteisimo būtų nepagrįstas ir perteklinis.

Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas D. Č., pateikdamas ieškinį, sumokėjo 87 Eur žyminį mokestį, tai yra už ieškinį sumokėjo kaip už turtinį reikalavimą. Visgi įvertinus tai, jog ieškovas iš esmės prašo pripažinti atsakovo A. G. solidaria pareiga atlyginti ankstesniu sprendimu iš trečiojo asmens L. G. priteistą sumą, pripažįstama, jog tai yra neturtinis reikalavimas, už jį turi būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Nustačius, jog ieškovas D. Č. sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, teismas žyminio mokesčio permoką (12 Eur) grąžina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminio mokesčio permoką grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 3,06 Eur išlaidų. Kadangi šios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (5 Eur), iš pareiškėjos šios lėšos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. Č. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Grąžinti ieškovui D. Č. 12 Eur (dvylikos eurų) dydžio žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. liepos 17 d., dalį.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.