- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-15
- Bylos Nr.
- A-1946-552/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03780-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Pareiškėjas
- E. A.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (reorganizuoto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (tretieji suinteresuotieji asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 29677 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimui E. A.“ (toliau – ir Skyriaus Sprendimas), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-7138 (toliau – ir Valdybos Sprendimas ) (toliau kartu – ir Sprendimai), ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių įtraukti laikotarpius nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. gegužės 6 d., nuo 1996 m. gegužės 24 d. iki 1996 m. birželio 27 d., nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 24 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d. (toliau – ir ginčo laikotarpiai) į stažą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad priimdamas sprendimą dėl bazinės pensijos dydžio skyrimo, Skyrius nepagrįstai neįskaičiavo į ištarnautą laiką mokymosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje (toliau – ir Policijos mokykla) laiko.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad suėjus pensiniam amžiui, jis Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Atsakovas jam pranešė, jog pareiškėjui paskirta (duomenys neskelbtini) Eur dydžio pensija. Pareiškėjas nurodė, kad Skyriaus Sprendimu pareiškėjui į stažą pensijai gauti nebuvo įskaityti laikotarpiai nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. gegužės 6 d., nuo 1996 m. gegužės 24 d. iki 1996 m. birželio 27 d., nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 24 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėjas buvo Policijos mokyklos klausytoju ir stažuotoju. Pareiškėjas pabrėžė, kad pareigūno statusą gavo dar prieš pradedamas mokslus Policijos mokykloje, ir visą tą laiką jau gavo darbo užmokestį.
4. Pareiškėjas skunde pabrėžė, kad asmens paskyrimo pareigūnu momentas yra siejamas su (vidaus reikalų sistemos) pareigūno statuso įgijimu, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo, kad būtų nustatyta, ar mokslo Policijos mokykloje metu jis turėjo pareigūno statusą. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai numato, jog asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį, tampa pareigūnu. Pareiškėjas nurodė, kad įstojus į Policijos mokyklą, jam buvo išduotas policininko pažymėjimas, jis atliko įvairias viešosios tvarkos palaikymo užduotis.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. pareigūnams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – pareigūnų pensija) skiria ir moka iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų Valdybos įgaliota administravimo įstaiga – VSDFV Utenos skyrius. Prašymą pareigūnų pensijai skirti asmuo turi pateikti Utenos skyriui per atitinkamą įstaigą, tarnybą, kurioje jis tarnavo paskiausiai. Asmuo, kreipdamasis dėl pareigūnų pensijos skyrimo, privalo pateikti personalo tarnybos parengtą tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriame pateikiami duomenys apie buvusio pareigūno atleidimo pagrindą ir tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į jo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti. Atsakovas paaiškino, kad laikotarpiai nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. gegužės 6 d., nuo 1996 m. gegužės 24 d. iki 1996 m. birželio 27 d., nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 24 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d. pateiktuose apskaitos lapuose nenurodyti. Į tarnybos laiką yra įskaityti mokymosi Policijos mokykloje metu atliktos mokomosios praktikos laikotarpiai nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 1996 m. gegužės 24 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. iki 1997 m. rugpjūčio 24 d.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Valdyba, patikrinusi, pareiškėjo pensijos bylos dokumentus, konstatavo, kad Skyrius 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. (10.16E)VPE_SP6E-183 teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui pareigūnų pensiją už 22 metų 11 mėnesių ir 6 dienų tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas mokomąją praktiką Policijos mokykloje atliko tik laikotarpiais nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 1996 m. gegužės 24 d., nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. iki 1997 m. rugpjūčio 24 d., o kiti laikotarpiai neutėtų būti įtraukti į stažą pareigūnų pensijai skirti.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu pareiškėjo E. A. skundą tenkino: panaikino Skyriaus sprendimą ir Valdybos sprendimą, bei įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, į tarnybos laiką pareigūnų valstybinei pensijai skirti įskaitant laikotarpius nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. gegužės 6 d., nuo 1996 m. gegužės 24 d. iki 1996 m. birželio 27 d., nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 24 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d.
Šalies argumentai
10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. VSDFV Utenos skyriui pateikė prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Skyrius 2019 m. balandžio 10 d. Sprendimu paskyrė pareiškėjui pensiją ir į jo darbo stažą neįskaitė pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloje laikotarpių (ginčo laikotarpių). Valdyba Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko Skyriaus Sprendimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti – 22 metai 11 mėnesių ir 6 dienos – apskaičiuotas pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Personalo administravimo valdybos 2019 m. kovo 15 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 5-IL-1702 (toliau – ir Apskaitos lapas), kuriame nurodytas pareiškėjo, kaip pareigūno, tarnybos laikas pareigūnų pensijai skirti. Į tarnybos laiką yra įskaityti pareiškėjo mokymosi Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje metu atliktos mokomosios praktikos laikotarpiai nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 1996 m. gegužės 24 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. iki 1997 m. rugpjūčio 24 d.
12. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio, 6 straipsnio, 16 straipsnio nuostatomis.
13. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog pareiškėjo tarnybos lape yra įrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. tapo Vilniaus aukštesniojoje Policijos mokyklos klausytoju, mokslus tęsė iki 1997 m. gruodžio 16 d. Pagal byloje esančią medžiagą teismas nustatė, kad pareiškėjas per visą mokymosi Policijos mokykloje laikotarpį, t. y. ir laikotarpius, kuriuos pareiškėjas prašo įskaičiuoti į stažą pareigūno pensijai gauti, gavo darbo užmokestį (pareiškėjo asmens kortelės atlyginimams priskaičiuoti). Ataskaitos lape nurodyta, kad pirmasis specialus pareigūno nekarinis (karinis) laipsnis – eilinis – pareiškėjui suteiktas Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos viršininko 1993 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 75 t/e. Šiame Ataskaitos lape, pagal kurį atsakovė apskaičiavo tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti, nurodytas tarnybos laikas pensijai – 22 metai 11 mėnesių 3 dienos. Teismas pažymėjo, kad Ataskaitos lape nurodyti tik tie pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloje laikotarpiai, kurių metu jis atliko mokomąją praktiką.
14. Iš E. A. tarnybos bylos duomenų teismas nustatė, kad 1993 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas sudarė sutartį, pagal kurią jam, kaip pareigūnui, suteikta režimo ir apsaugos grupės kontrolieriaus pareigybė, 1993 m. gruodžio 15 d. pasirašė pasižadėjimą ir 1994 m. vasario 23 d. davė vidaus tarnybos pareigūno priesaiką. Įvairiuose Tarnybos byloje esančiuose dokumentuose nurodoma, kad pareiškėjas vidaus reikalų sistemoje dirba nuo 1993 m. gruodžio 15 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko 2019 m. kovo 6 d. įsakyme Nr. 10-TE-407 „Dėl E. A. atleidimo“ nurodyta, kad E. A. tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir vidaus tarnybos stažas 2019 m. kovo 12 d. yra 25 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Teismas padarė išvadą, kad į Tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir vidaus tarnybos stažą įskaičiuotas visas laikotarpis, kai pareiškėjas mokėsi Policijos mokykloje.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais buvo klausytojas Policijos mokykloje, jam buvo mokamas darbo užmokestis, jis turėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą, taigi jis visą mokymosi Policijos mokykloje laiku neprarado pareigūno statuso ir tuo pačiu metu turėjo vykdyti tarnybos pareigas pagal jam pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas. Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas Pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalies 1 punktas ir visas pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloje laikas, be kita ko, ir ginčo laikotarpiai, turi būti įskaičiuoti į pareiškėjo stažą pareigūno pensijai gauti.
III.
16. Atsakovas VSDFV Utenos skyrius pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. A. patikslintą skundą atmesti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
17.1. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai). Atsakovas akcentavo, kad pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalį, į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitomas Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, buvęs nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d., jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose. Vadovaujantis Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas įskaičiuojamas į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti tik tuo atveju, jei tokie laikotarpiai yra buvę iki 1995 m. sausio 1 d.
17.2. Atsakovas pažymėjo, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus ministerijos Personalo administravimo valdybos 2019 m. kovo 15 d. pareiškėjo pareigūnų pensijos skyrimui pateiktame tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapuose Nr. 5-IL-1702, kuriame pateikti duomenys apie pareiškėjo tarnybos laikotarpius, įskaitytinus į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, duomenų apie pareiškėjo minimą ginčo laikotarpį nenurodyta, ir tai, atsakovo manymu, patvirtino, jog Policijos departamentas nerado teisinio pagrindo prilyginti pareiškėjo mokymosi laiko (ginčo laikotarpių) tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti.
17.3. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apskrities VPK atsiliepime pateiktą informaciją, jog pareiškėjas, besimokydamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje nuo 1995 m/ rugsėjo 1 d. iki 1998 m. vasario 3 d. atliko mokomąją praktiką nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 1996 m. gegužės 24 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 4 d. iki 1997 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus VPK taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutarime yra pripažinęs, kad Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktas tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
17.4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog Pensijų įstatyme nurodytieji laikotarpiai, kurie įskaitomi į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, nesutampa su Vidaus tarnybos statute nurodytais laikotarpiais, įskaitomais į vidaus tarnybos stažą. Vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pareigūnų pensijai skirti, todėl vidaus tarnybos stažo ir tarnybos laiko pareigūnų pensijai skirti trukmė gali skirtis. Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyti laikotarpiai į tarnybos laiką pensijai gauti įskaitomi tik, jei jie buvo iki 1995 m. sausio 1 d., tuo tarpu Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti laikotarpiai į vidaus tarnybos stažą įskaitomi nepriklausomai nuo jų įvykio datos. Toks įstatymo leidėjo nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia pagrįstai teigti, kad vidaus tarnybos stažas nesietinas su tarnybos laiku pensijai gauti. Todėl, jų dydžiai, dėl skirtingo skaičiavimo, gali skirtis.
17.5. Atsakovas, atsižvelgdamas į aktualią teismų praktiką, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir todėl naikintinas, priimant naują sprendimą – E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Pareiškėjas E. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo VSDFV Utenos skyriaus apeliacinį skundą atmesti, bei nurodo tokius atsiliepimo argumentus:
18.1. Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai aiškina šiai bylai aktualias teisės normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apskrities VPK atsiliepime pateiktą informaciją, bei pažymi, jog trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į skundą nėra įrodymas byloje, todėl teismas neprivalėjo į jį atsižvelgti, jeigu atsiliepime esantys teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad pareiškėjas per visą mokymosi Policijos mokykloje laikotarpį gavo darbo užmokestį, todėl atsakovas nepagrįstai neskiria Policijos mokyklos klausytojų, kurie prieš tapdami klausytojais jau yra įgiję pareigūno statusą, nuo tų, kurie šį statusą įgijo pabaigę Policijos mokyklą, todėl neteisingai aiškina ir taiko Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normas.
18.3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 6 straipsniu ir aktualia teismų praktika, pažymi, jog asmens „paskyrimas pareigūnu“ Pensijų įstatymo nuostatų prasme momentas yra siejamas su (vidaus reikalų sistemos) pareigūno statuso įgijimu, t. y., sąvoka „paskyrimas pareigūnu“ apibrėžia momentą, kai asmuo teisės aktų nustatyta tvarka įgyja pareigūno statusą, todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar mokslo Policijos mokykloje metu aš turėjau pareigūno statusą, bei pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, tokiais atvejais yra pripažįstama, jog pareigūnams davus pareigūno priesaiką ir atliekant tarnybą, bei tuo pačiu laikotarpiu mokantis Policijos mokykloje, jų tarnybos santykiai nenutrūksta. Pareiškėjas pažymi, kad stodamas į vidaus tarnybą, pagal 1991 m. Statutą galėjo teisėtai tikėtis, kad visas jo tarnybos laikas bus įskaičiuotas į stažą pareigūno pensijai skirti, nepaisant to, kokias funkcijas kaip pareigūnas visu tarnybos metu jis beatliktų. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą aktą, kuriame faktinės aplinkybės vertintos priešingai ir įpareigojo atsakovą įskaičiuoti ginčijamą laikotarpį į tarnybos laiką pensijai skirti.
Šalies argumentai
18.4. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas formuoja ydingą praktiką, skirtingai traktuodamas besimokančius policijos pareigūnus, kurie įstojo mokytis jau dirbdami ir asmenis, kurie įstojo ir mokosi nebūdami pareigūnais, prieštarauja pats sau, nes būtent pareigūno statusas ir yra esminis kriterijus, leidžiantis atskirti mokymosi ir tarnybos laikotarpius, reikšmingus pareigūno pensijai skirti.
Atsiliepimas
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDF valdyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Fondo valdybos Utenos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodo, kad pritaria VSDFV Utenos skyriaus argumentams.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame sutinka su apeliaciniu skundu, ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo E. A. patikslintą skundą atmesti.
20.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog pagal Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami buvę iki 1995 m. sausio 1 d. laikotarpiai: mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 6 straipsnyje, nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytųjų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktiką arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose.
20.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad pareiškėjas studijavo nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. birželio 27 d. ir nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d. Iš Tarnybos lapo ir Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo galima nustatyti, kad pareiškėjas, besimokydamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. vasario 3 d. atliko mokomąją praktiką 1996 m. gegužės 6-24 d., ir 1997 m. rugpjūčio 4-24 d., todėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Utenos skyrių įtraukti ginčo laikotarpius į stažą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti yra nepagrįstas.
20.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas išsprendė pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokio neteisėto atsakovo akto, veiksmo ar neveikimo dėl pareiškėjo tarnybos laiko (stažo) pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimo, įpareigojo atsakovą įskaityti į pareiškėjo stažą valstybinei pensijai gauti ginčo laikotarpius.
20.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareigūnų vidaus tarnybos stažo ir tarnybos laiko pareigūno valstybinei pensijai gauti skaičiavimo teisiniai pagrindai ir paskirtys yra skirtingi. Pagrindas skaičiuoti tarnybos laiką (stažą) pareigūno valstybinei pensijai gauti atsiranda, kai Statute nurodyti pareigūnai išeina iš tarnybos ir pateikia prašymą skirti pareigūno valstybinę pensiją. Pareigūnams pareigūnų valstybines pensijas skiria ir moka Atsakovas nustatyta tvarka. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, atsakovas pagrįstai atsisakė įskaityti į vidaus tarnybos stažą visą pareiškėjo mokymosi laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo neįtraukti į stažą valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloje laikotarpių nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1996 m. gegužės 6 d., nuo 1996 m. gegužės 24 d. iki 1996 m. birželio 27 d., nuo 1996 m. rugpjūčio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 4 d. ir nuo 1997 m. rugpjūčio 24 d. iki 1997 m. gruodžio 16 d., teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais buvo klausytojas Policijos mokykloje, tačiau jam buvo mokamas darbo užmokestis, jis turėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą, todėl visas pareiškėjo mokymosi Policijos mokykloje laikas, be kita ko, ir ginčo laikotarpiai, turi būti įskaičiuoti į pareiškėjo stažą pareigūno pensijai gauti, todėl patenkino pareiškėjo skundą.
23. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija neteisingai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, neišsamiai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
25. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų išvardintų reikalavimų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas vidaus reikalų sistemos pareigūnams iškelia kelias būtinas sąlygas valstybinei pensijai gauti. Viena iš tokių sąlygų – būti ištarnavus tam tikrą laiką vidaus reikalų sistemoje. Tarnybos laiko pensijai skirti apskaičiavimą visų pirma reglamentuoja Pareigūnų pensijų įstatymo 6 straipsnis, be kita ko numatantis, kad į šį laiką įskaičiuojamas faktinis tarnybos vidaus reikalų sistemoje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos. Be to, to paties įstatymo 16 straipsnis apibrėžia laikotarpius, kurie yra prilyginami tarnybos laikui arba įskaitomi į jį. Tarp tokių laikotarpių buvusių nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.įstatymų leidėjas mini ir Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinį tarnybos laiką, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutarime yra pripažinęs, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktas tiek, kiek pagal jį asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų sistemoje pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti nėra prilyginamas mokymosi aukštosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų) mokyklose laikas po 1995 m. sausio 1 d., neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kartu Konstitucinis teismas tame pačiame nutarime pažymėjo, jog statutinių valstybės institucijų (inter alia policijos, vidaus tarnybos ir saugumo tarnybos įstaigų) pareigūnai atlieka statutinę valstybės tarnybą, kuri yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, besiskirianti nuo kitokios (civilinės) valstybės tarnybos ir karo tarnybos. Iš statutinės valstybės tarnybos sampratos kyla inter alia šie jai būdingi bruožai: griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, kuriems būdingas inter alia ypatingas tarnybos atlikimo režimas, specialūs reikalavimai statutinių valstybės institucijų pareigūnams (inter alia susiję su jų lojalumu Lietuvos valstybei ir patikimumu, išsilavinimu, amžiumi, sveikatos būkle ir pan.), specifiniai šių pareigūnų įgaliojimai (inter alia jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu, taip pat susiję su prievartos priemonių naudojimu), specialios socialinės ir kitos garantijos (Konstitucinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas).
27. Tad atsižvelgdama į minėtas Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo ginčo esmę, aiškinosi, ar pareiškėjas mokymosi laikotarpiu Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje buvo vidaus reikalų pareigūnas, ar turėjo specifinius įgaliojimus, ar vykdė specialius reikalavimus statutiniams pareigūnams, kas leistų minėtą laikotarpį laikyti faktine tarnyba vidaus reikalų sistemoje Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 punkto prasme.
28. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tapo vidaus tarnybos pareigūnu 1993 m. gruodžio 15 d., pasirašęs sutartį su Vilniaus sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonija, 1994 m. vasario 23 d. davė pareigūno priesaiką ir tarnavo minėtos pataisos įstaigos kontrolieriumi, po to buvo perkeltas į Vidaus reikalų ministerijos operatyvaus valdymo skyrių VRM apsaugos policininku, iš ten buvo nukreiptas mokytis į Vilniaus aukštesniąją policijos mokyklą, o ją baigus, jo tarnybos santykiai nuo 1998 m. vasario 3 d. tęsėsi Vilniaus miesto 3 policijos komisariate Kriminalinių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Pareiškėjo mokymosi aukštesniojoje policijos mokykloje nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. metu jam buvo mokamas pareiginis atlyginimas, jis turėjo pareigūno statusą, jam buvo pavedama vykdyti viešosios tvarkos palaikymo funkcijas. Visa tai pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai įvertinta kaip pakankama įrodymų visuma, liudijanti apie nenutrūkusius pareiškėjo tarnybos santykius su Vidaus reikalų sistemos įstaigomis nuo 1993 m. gruodžio 15 d. iki 2019 m. kovo 12 d.
29. Teisėjų kolegija vertina, jog šiuo aspektu reikšmingas ir Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, kuriais grindžiama vidaus tarnyba, taikymas. Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas teisėtų lūkesčių bei pagarbos įgytoms teisėms principas, preziumuojantis, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal šį Statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui. Kaip reikšmingą sprendžiant dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principą, remdamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, savo praktikoje plėtojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pažymėdamas, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas sukuria viešosios valdžios pareigą laikytis savo prisiimtų įsipareigojimų asmenų atžvilgiu. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad asmenys turi pagrįstą pagrindą manyti, jog valstybė įstatymais ir (ar) kitais teisės aktais prisiimtus įsipareigojimus vykdys ir asmenų įgytos teisės pagal šiuos teisės aktus bus išlaikytos ir ginamos nustatytą laiką ir galės būti iš tikrųjų įgyvendintos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-969-14). Pareiškėjas, stodamas į vidaus tarnybą, pagal 1991 m. Statutą galėjo teisėtai tikėtis, kad visas jo tarnybos laikas bus įskaičiuotas į stažą pareigūno pensijai skirti, nepaisant to, kokias funkcijas kaip pareigūnas visu tarnybos metu jis beatliktų.
30. Dėl vidaus reikalų sistemos specifikos ir joje esančių mokymo įstaigų veiklos pobūdžio administracinių teismų praktika mokymosi specialiose mokyklose tarnaujant vidaus reikalų sistemoje laikotarpius paprastai pripažįsta faktiniu vidaus reikalų tarnybos laiku. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015) Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą aktą, kuriame faktinės aplinkybės vertintos priešingai ir įpareigojo atsakovą įskaičiuoti ginčijamą laikotarpį į tarnybos laiką pensijai skirti.
31. Atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas formuoja ydingą praktiką, skirtingai traktuodamas besimokančius policijos pareigūnus, kurie įstojo mokytis jau dirbdami ir asmenis, kurie įstojo ir mokėsi nebūdami pareigūnais, prieštarauja pats sau, nes būtent pareigūno statusas ir yra esminis kriterijus, leidžiantis atskirti mokymosi ir tarnybos laikotarpius, reikšmingus pareigūno pensijai skirti. Pripažinus pareiškėjo mokymosi laikotarpį faktiniu tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiku, netenka teisinės reikšmės atsakovo argumentai ir dėl Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punkto taikymo.
32. Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino susiklosčiusius ginčo teisinius santykius ir pritaikė jiems teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus teisių perėmėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.