Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-521-962/2018 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Safija“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir jo priimtų sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, P. S., V. K., A. N., J. P., R. G., Ž. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl patvirtintos taikos sutarties teisėtumo.Ieškovas M. Š., patikslinęs reikalavimus, prašė pripažinti 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinį visuotinį narių susirinkimą neteisėtu, panaikinti 2016 m. gegužės 23 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – GSEB) „Safija“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus, t. y.: panaikinti 2016 m. gegužės 23 d. susirinkimo metu išrinktų GSEB „Safija“ valdybos narių statusus (GSEB „Safija 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 1 punktas) kaip neteisėtai suteiktus; panaikinti 2016 m. gegužės 23 d. susirinkimo metu išrinkto GSEB „Safija“ valdybos pirmininko įgalintą pareigybę (GSEB „Safija 2016-05-23 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 2 punktas) kaip neteisėtai suteiktą pareigybę; panaikinti 2016 m. gegužės 23 d. susirinkimo metu išrinktų papildomų revizijos komisijos narių suteiktus statusus (GSEB „Safija 2016 m. gegužės 23 d. pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo 3 punktas) kaip neteisėtai suteiktus; įpareigoti trečiąjį asmenį P. S. pateikti 2016 m. gegužės 23 d. GSEB „Safija“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo priedo Nr. 1, originalą; panaikinti VĮ „Registrų centras“ pateiktus duomenis susijusius su 2016 m. gegužės 23 d. GSEB „Safija“ pakartotinio visuotinio narių susirinkimu, t. y., panaikinti VĮ „Registrų centre“ įrašytus duomenis apie GSEB „Safija“.Teismo posėdžio metu šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis, t. y.:

2016 m. gegužės 23 d. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ pakartotinis visuotinis narių susirinkimas ir visi jo metu priimti sprendimai yra neteisėti ir netenka galios;Visi po 2016 m. gegužės 23 d. vykę Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ visuotiniai narių susirinkimai ir jų metu priimti sprendimai yra neteisėti ir netenka galios;Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, šalys surengs iš naujo pakartotinį visuotinį narių susirinkimą pagal pirminę 2016 m. gegužės 23 d. visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę.Šalys susitaria, kad ieškovas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo procesinio sprendimo, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos įregistruos taikos sutartį VĮ Registrų centras, po to organizuos taikos sutartyje numatytų veiksmų atlikimą bei teisinį įforminimą.Šalys susitaria, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ narys G. A., kuris yra davęs žodinį sutikimą, įsipareigoja iki 2018 m. gegužės 1 d. suorganizuoti ir pravesti susirinkimą bei sutvarkyti visus dokumentus įstatymo nustatyta tvarka.Šalys patvirtina, kad nereikalauja viena iš kitos žyminio mokesčio, atstovavimo ar kitų bylinėjimosi išlaidų.Ieškovas atsisako visų kitų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-521-962/2018 atsakovei pareikštų reikalavimų.Šalys patvirtina, kad įsiteisėjus procesiniams sprendimui, kuriuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai patvirtins taikos sutartį, atsakovė neturės jokių kitų prievolių, išskyrus aptartas taikos sutartyje.Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis neprieštarauja ją sudariusių šalių valiai bei interesams.Šalims žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią.Šalys patvirtina, kad taikos sutartimi galutinai išsprendžiamas ieškovo ir atsakovės ginčas, nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-521-962/2018, ir dėl jo šalys viena kitai jokių turtinių bei neturtinių reikalavimų, kurie neaptarti taikos sutartyje, neturi ir ateityje nebereikš.Taikos sutartis įsigalioja nuo jos patvirtinimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose momento.“

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu Ieškovas M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodomi šie esminiai argumentai:Teismo patvirtintoje taikos sutartyje (jos 3 punkte) nurodoma, kad GSEB „Safija“ narys G. A. įsipareigoja iki 2018 m. gegužės 1 d. suorganizuoti ir pravesti susirinkimą bei sutvarkyti visus dokumentus įstatymų nustatyta tvarka, tačiau paaiškėjo, kad taikos sutarties sudarymo metu G. A. jau neturėjo nuosavybės teise valdomų garažų ir nėra bendrijos narys. Tokiu būdu susidaro teisinė situacija, kad šalių taikos sutartimi sulygtas klausimas nebus išspręsti sutartu būdu šiam asmeniui neturint teisės šaukti susirinkimo.Nutartis naikintina dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, kadangi teismas nusprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens teisių ir pareigų. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė GSEB „Safija“ prašo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikos sutartimi buvo išreikšta tikroji šalių valia, todėl ieškovo nepagrįstas skundas vilkina sprendimų bendrijoje priėmimą ir laikytinas piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).Ginčo byloje nustatyta, kad ieškovas M. Š. ir atsakovė GSEB „Safija“ bylą baigė sudarydami taikos sutartį, kurią teismas skundžiama nutartimi patvirtino. Iš taikos sutarties sąlygų matyti, kad šalys ginčą išspręsti taikiai sutarė pasitelkiant trečiąjį nedalyvaujantį byloje asmenį, t. y. nustatydamos jam pareigą tam tikru terminu sušaukti bendrijos narių susirinkimą ir sutvarkyti dokumentus įstatymų nustatyta tvarka (Taikos sutarties 3 punktas). Ieškovas atskiruoju skundu nesutikimą su teismo nutartimi, be kita ko, ginčija ir dėl absoliutaus teismo nutarties sprendimo negaliojimo pagrindo – teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje įtvirtinta taikos sutarties samprata, pagal kurią taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (1 dalis). Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (2 dalis). Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja (CK 6.984 straipsnis). Šalių sudaryta taikos sutartis teismo gali būti nepatvirtinta, jei jos sudarymas savo esme prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Nurodytas teisinis reguliavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi negali būti išspręstas klausimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Aiškindamas nurodytą teisinį reguliavimą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama pareikštų teismui ieškinio reikalavimų ir priešieškinio reikalavimų (tokiems esant byloje) apimtimi. Taikos sutartimi negali būti sprendžiami kiti klausimai, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nebuvo kreiptasi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/1999; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2001; 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010); 2) dėl taikos sutarties res judicata galios šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant CK 6.217 straipsnyje (esminis sutarties pažeidimas) nustatytiems sutarties nutraukimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dalis skundžiama teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms ir pirmiau nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams, t. y. ši taikos sutarties sąlyga: „3. Šalys susitaria, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Safija“ narys G. A., kuris yra davęs žodinį sutikimą, įsipareigoja iki 2018 m. gegužės 1 d. suorganizuoti ir pravesti susirinkimą bei sutvarkyti visus dokumentus įstatymo nustatyta tvarka.“ Ši sąlyga prieštarauja CPK 266 straipsniui, pagal kurį teismas neturi teisės spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų (nagrinėjamu atveju – G. A.) teisių ir pareigų.Atsižvelgiant į tai, kad teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, o taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (CPK 140 straipsnio 3 dalis), byloje šalių pateikta Taikos sutartis laikytina vientisu dokumentu, šalims neprašant patvirtinti tik dalį Taikos sutarties, teismo nutartis dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Konstatavus absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.