Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-1268-764/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-06-26
Bylos Nr.: eI-1268-764/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04037-2018-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas: A. S., O. S.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

12.13.1.1Pajamų pripažinimas
12.13.5Kiti su gyventojų pajamų mokesčiu susiję klausimai
55.1Pirmosios instancijos teismo nutartis

Administracinė byla Nr. eI-1268-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04037-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.1; 12.13.5; 55.1

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė,dalyvaujant pareiškėjui A. S., jo atstovui advokato padėjėjui K. U.,atsakovės atstovei S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir O. S. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja O. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-272 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-194(7-175/2018) dalis, kuriomis jai papildomai apskaičiuota 3 979,96 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) suma, nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai ir bauda.

Pareiškėjas A. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti VMI 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-271 ir MGK 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. S-193(7-174/2018) dalis, kuriomis jam papildomai apskaičiuota 4 967,56 Eur GPM suma, nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai ir bauda.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjų skundai sujungti į vieną administracinę bylą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai skunduose nurodo, kad 2012 m. A. S. nebuvo UAB „BTService“ kasininkas, tačiau buvo atsakingas už naudotų automobilių įsigijimus ir pardavimus ir realiai disponavo piniginėmis lėšomis, kurias įmonė gaudavo, pardavusi automobilius, o įmonės buhalterė-kasininkė realiai tik tvarkė UAB „BTService“ buhalterinę apskaitą.

Tuo metu, kai VMI nustatė neapmokestintų piniginių lėšų trūkumą pas A. S., jis buvo atsakingas įmonėje už automobilių pirkimus, o jo sūnus D. S. – už automobilių pardavimus. 2012 m. gegužės 5–16 d. D. S. už parduotus automobilius iš pirkėjų gavo grynais pinigais 60 800 Lt, 2012 m. spalio 15–29 d. už parduotus automobilius gavo 391 800 Lt, o 2012 m. spalio 12–30 d. už parduotus automobilius gavo 248 350 Lt. Nors šios grynais pinigais gautos sumos buvo apskaitytos UAB „BTService“ kasoje, tačiau realiai visą laiką jomis disponavo A. S., nes automobiliai taip pat buvo įsigyjami už grynuosius pinigus. A. S., pardavęs ką tik pargabentus automobilius, tą patį savaitgalį turėdamas grynuosius pinigus, kurių neperduodavo UAB „BTService“ kasininkui, išvykdavo į Olandiją pirkti naujų automobilių ir visą laiką disponavo įmonės grynaisiais pinigais.

Atkreipia dėmesį, kad VMI atliko UAB „BTService“ operatyvų patikrinimą, tačiau nenustatė, kad įmonėje buvo slepiamos pajamos ar automobiliai buvo parduodami mažesnėmis negu rinkos kainomis, todėl pas A. S. negalėjo atsirasti įmonėje neapskaitytos piniginės lėšos, kuriomis jis galėjo pasinaudoti automobiliams įsigyti.

Mokestinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad sutuoktiniai galėjo gauti kažkokių kitų neapmokestinamų pajamų iš kitokios veiklos, kurios galėjo būti S. šeimos pajamų šaltiniu. Taigi, O. S. negalėjo būti perkelta mokestinė prievolė vien dėl to, kad įmonė vėliau įformindavo kasos išlaidų orderius jos sutuoktiniui, negu jis patirdavo išlaidas pirkdamas įmonei automobilius. Pats A. S. įmonės buhalterinės apskaitos nevesdavo, be to, nesuprato, kad įmonei vėluojant 2-4 dienas įforminti grynųjų pinigų išmokėjimą, jam galėjo atsirasti kitos neapmokestintos piniginės lėšos, kurios tuo pačiu pripažintos ir O. S. neapskaitytomis pajamomis.

VMI pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnį neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, o rėmėsi tik vienu UAB „BTService“ dokumentu – avansinėmis apyskaitomis, nevertino kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, tokių kaip kasos knyga, iš kurios galima padaryti išvadą, kad įmonėje buvo pakankamas grynųjų pinigų likutis, reikalingas prekėms įsigyti.

VMI patikrinimo metu nenustatė aplinkybių, kodėl galėjo atsirasti grynųjų pinigų trūkumas pas A. S., mokant grynais už įsigyjamas prekes. A. S. nebuvo suteikta galimybė paaiškinti šias aplinkybes. Mokesčių administratorius nenustatė aplinkybių, kad UAB „BTService“ būtų padariusi mokestinius pažeidimus, todėl prievolė įrodinėti teisėtus pajamų šaltinius buvo perkelta fiziniam asmeniui, kadangi 2012 m. A. S. disponavo juridiniam asmeniui priklausančiomis didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurias galėjo panaudoti prekėms, t. y. naudotiems automobiliams įsigyti.

Pareiškėjai sutinka, kad 2012 m. jų išlaidos galėjo viršyti pajamas 44 988,12 Lt, dalinant sutuoktinių pajamas per pusę 22 480,06 Lt, nuo kurių turėtų būti apskaičiuotas 15 proc. – 3 372 Lt (976,60 Eur) GPM mokestis ir nuo MGK sprendimu jo pajamų natūra – 2 808,90 Lt (813,51 Eur) iš viso neginčija jam apskaičiuoto 6 180,89 Lt (1 790,11 Eur) GPM mokesčio ir nuo šios sumos apskaičiuotų delspinigių bei tokiu atveju skirtos 20 proc. nesumokėto mokesčio baudos - 1 236,17 Lt (358,02 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundus patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Paaiškina, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjams 2012 m. trūksta pajamų pagrįsti patirtas išlaidas, t. y. iš viso kiekvienam sutuoktiniui trūksta po 90 239,91 Lt (26 135,02 Eur) (18 0479,81/2). GPM apskaičiuotas nustačius, kad pareiškėjų patirtos išlaidos viršijo pajamas ir konstatavus, kad mokesčių mokėtojai turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nedeklaravo 10 795,74 Lt pajamų natūra už 2012 m. ir 11 059,50 Lt pajamų natūra už 2013 m., to skunde teismui neginčija.

VMI mokesčius pareiškėjams apskaičiavo, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu, nustačiusi, kad nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu būdu ir taikant VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.3.3 papunktyje nustatytą išlaidų metodą.

Patikrinimo metu mokesčių administratorius visapusiškai ir objektyviai atliko pareiškėjų gautų pajamų ir patirtų išlaidų tyrimą, analizavo ir vadovavosi būtent UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų (kasos išlaidų orderių, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, kasos knygos, didžiosios knygos ir kt.) duomenimis.

Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus pateiktą UAB „BTService“ kasos knygą, mokestinio patikrinimo metu buvo vertinti tik įmonės pirminiai dokumentai apskaityti apskaitos registre - kasos knygoje. Pareiškėjo pastaba, kad VMI nepagrįstai į jo pajamas neįtraukė piniginių lėšų, galimai išimtų iš įmonės kasos, yra nepagrįsta, nes nėra išrašytų/pateiktų dokumentų, pagrindžiančių pinigų išdavimą iš įmonės kasos.

Pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek patikrinimo metu, tiek tyrimo metu pareiškėjai turėjo galimybę teikti paaiškinimus bei dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovės manymu, ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjų nesutikimas su MGK atliktu įrodymų vertinimu bei subjektyvi nuomonė negali būti pakankamas pagrindas išvadai, kad MGK priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VMI ir MGK sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje, MGK bylose esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad VMI atliko pareiškėjos GPM apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2012-2013 metus ir 2018 m. birželio 18 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-248 (toliau - Patikrinimo aktas1). VMI Patikrinimo aktu1 pareiškėjai papildomai apskaičiavo 13 742 Lt (3 979,96 Eur) mokėtiną GPM sumą (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 99–103).

VMI, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-272 atnaujino pareiškėjos skundo nagrinėjimą, patvirtino Patikrinimo aktu1 papildomai apskaičiuotą 3 979,96 Eur GPM, apskaičiavo 2 231,06 Eur GPM delspinigių, skyrė 796 Eur GPM baudą. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui A. S. per 2012 metus trūksta pajamų pagrįsti patirtas išlaidas, t. y. iš viso kiekvienam sutuoktiniui trūksta po 90 239,91 Lt (26 135,02 Eur) (180 479,81/2). Patikrinimo akte1 GPM apskaičiuotas, nustačius, kad pareiškėjos patirtos išlaidos viršijo pajamas ir mokesčių mokėtoja turėjo įstatymo nustatyta tvarka neapmokestintų pajamų. VMI konstatavo, kad pareiškėja su sutuoktiniu gavo kitų pajamų, kurių šaltinių nepagrindė juridinę galią turinčiais dokumentais, gautos kitos pajamos panaudotos UAB „BTService“ sandoriams atlikti. Pareiškėjai mokesčiai apskaičiuoti, taikant MAĮ nuostatas, Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytą išlaidų metodą, nes ji nedeklaravo gautų pajamų ir nuo jų nesumokėjo mokesčių (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 11–14).

Nesutikdama su VMI sprendimu, pareiškėja kreipėsi į MGK su skundu, prašydama pakeisti VMI sprendimą (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 1–9).

MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, ginčijamu 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-194(7-175/2018) patvirtino minėtą VMI 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 218–223).

VMI taip pat atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2012-2013 metus ir surašė 2018 m. birželio 18 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-247 (toliau - Patikrinimo aktas2). VMI Patikrinimo aktu2 pareiškėjui papildomai apskaičiavo 17 688 Lt (2012 m. – 15 694 Lt, 2013 m. – 1 994 Lt), t. y. 5 122,80 Eur (2012 m. - 4544,30 Eur, 2013 m. - 577,50 Eur) mokėtiną GPM sumą (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 98–103).

VMI, vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 1, 3 dalimis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ginčijamu 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5)FR0682-271 atnaujino pareiškėjo skundo nagrinėjimą, patvirtino Patikrinimo aktu2 papildomai apskaičiuotą 5 122,80 Eur GPM, apskaičiavo 2 753,80 Eur GPM delspinigių, skyrė 1 025 Eur GPM baudą. VMI nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. iš Lietuvos Respublikos piliečio A. P. grynaisiais pinigais gavo 150 000 Lt paskolą be palūkanų, 2012 m. iš 6 fizinių asmenų Rusijos Federacijos piliečių grynaisiais pinigais gavo 153 947,56 Lt paskolas be palūkanų. VMI konstatavo, kad pareiškėjas, nemokėdamas palūkanų už gautas paskolas, gavo 21 855,24 Lt (6329,71 Eur) pajamų natūra, kurios apmokestintinos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nustatyta tvarka. Taip pat nustatė, kad pareiškėjų 2012 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas –pareiškėjui ir jo sutuoktinei O. S. per 2012 metus trūksta pajamų pagrįsti patirtas išlaidas, iš viso kiekvienam sutuoktiniui trūksta po 90 239,91 Lt (26 135,02 Eur) (180479,81/2), nuo kurių apskaičiuotas mokėtinas GPM (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 15–19).

Nesutikdamas su VMI sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į MGK su skundu, prašydamas pakeisti VMI sprendimą (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 1–13).

MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamu 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. S-193(7-174/2018) pakeitė minėtą VMI 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui nurodė sumokėti 5 122,80 Eur GPM, 2 753,80 Eur GPM delspinigių ir 1 025 Eur GPM baudą į nurodymą pareiškėjui sumokėti 4 967,56 Eur GPM, 2 680,78 Eur GPM delspinigių ir 994 Eur GPM baudą. MGK įvertinusi tai, kad pateiktos paskolų sutartys, patvirtinimai dėl paskolų gražinimo pagrindžia tai, kad paskolos suteiktos neatlygintinai, o pareiškėjo nauda pasireiškė tuo, kad jis nepatyrė išlaidų, kurios įprastai patiriamos paskolų teisiniuose santykiuose, konstatavo, kad VMI pagrįstai vadovavosi GPMĮ 2 straipsnio 15 dalies, 9 straipsnio 4 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, nemokėdamas palūkanų už gautas paskolas, gavo naudą (pajamų natūra). Taip pat konstatavo, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu kiek įmanoma visapusiškai ir objektyviai atliko pareiškėjo ir sutuoktinės gautų pajamų ir patirtų išlaidų tyrimą, analizavo ir vadovavosi būtent UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų (kasos išlaidų orderių, atskaitingo asmens avansinių apyskaitų, kasos knygos, Didžiosios knygos ir kt.) duomenimis, o pareiškėjas nepateikė VMI išvadas paneigiančių objektyvių įrodymų. MGK taip pat nurodė, kad VMI turėjo atsižvelgti į tą faktą, kad sutarčių galiojimo laikotarpiu (2012–2013 m.) rinkoje palūkanų suma krito, todėl pareiškėjo gauta nauda (palūkanų suma) turėjo būti apskaičiuota, atsižvelgiant į pajamų pripažinimo momentu (šiuo atveju paskolų grąžinimo momentu) mokesčių mokėtojui palankesnę palūkanų normą, todėl pakeitė pareiškėjo gautų palūkanų sumą. Dėl Patikrinimo akto2 1 priede apskaičiuotų sumų nurodė, kad šio priedo lentelėje pateiktas skaičiavimas skirtas apskaityti mokesčių mokėtojo gautas pajamas ir patirtas išlaidas per banko atsiskaitomąsias sąskaitas ir grynais pinigais, taip pat šioje lentelėje buvo siekiama parodyti, ar pareiškėjas ir jo sutuoktinė įnešė grynus pinigus į atsiskaitomąsias sąskaitas, ar išgrynino pingines lėšas. Papildomai informacijai pateikti įterptoje eilutėje „Grynųjų pinigų judėjimas (išėmimai/įnešimai)“ nurodyti duomenys neturi įtakos patikrinimo metu gautiems rezultatams, nes joje nurodyti duomenys nebuvo sumuojami, ši eilutė yra perteklinė (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 5 t., b. l. 99–109).

Pareiškėjai minėtus VMI, MGK sprendimus ginčija tose dalyse, kuriuose jiems apskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai ir baudos. Pareiškėjai skundus teismui grindžia argumentais, kad tiek VMI, tiek MGK nevertino UAB „BTService“ kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, tokių kaip kasos knyga, iš kurių matyti, kad įmonėje buvo pakankamas grynųjų pinigų likutis prekėms įsigyti, o rėmėsi tik vieninteliu UAB „BTService“ dokumentu - avansinėmis apyskaitomis. Taip pat mokesčių administratorius neįtraukė į 2012 m. pajamų lentelę turėtą 200 262,40 Eur likutį, patikrinimo metu nenustatinėjo aplinkybių, kodėl galėjo atsirasti grynųjų pinigų trūkumas, už įsigyjamas prekes įmonės vardu mokant grynais pinigais, pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė paaiškinti šias aplinkybes. Pareiškėjai sutinka, kad 2012 m. jų išlaidos galėjo viršyti pajamas 44 988,12 Lt.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus nustato, taip pat įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja MAĮ.

MAĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje akcentuojama, jog už tinkamą mokesčių sumokėjimą pirmiausia yra atsakingas pats mokesčių mokėtojas. Jis privalo žinoti (išsiaiškinti) savo su mokesčių mokėjimu susijusias pareigas, jas tinkamai vykdyti ir jis negali teisinti savo paties pareigų nevykdymo kitų asmenų nepakankamai atlikta jo veiklos kontrole (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-182-662/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-691-556/2017, 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1197-602/2017 ir kt.).

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontraargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais.

Pagal GPMĮ 2 straipsnio 15 dalį, pajamos natūra apibrėžiamos kaip neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn arba naudoti (neįgyjant nuosavybės teisės) turtas arba gautos paslaugos, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslą naudą duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine išraiška pagal šio Įstatymo nuostatas būtų priskiriamas pajamoms.

Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas (GPMĮ 3 straipsnis). Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (GPMĮ 6 straipsnio 1 dalis). Pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį, – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra (GPMĮ 9 straipsnio 4 dalis). Gyventojai, šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą (GPMĮ 15 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. iš Lietuvos Respublikos piliečio A. P. grynaisiais pinigais gavo 150 000 Lt paskolą be palūkanų, 2012 m. iš 6 fizinių asmenų Rusijos Federacijos piliečių grynaisiais pinigais gavo 153 947,56 Lt paskolas be palūkanų. VMI padarė išvadą, kad pareiškėjas, nemokėdamas palūkanų už gautas paskolas, gavo 21 855,24 Lt (6 329,71 Eur) pajamų natūra ir jas apmokestino GPMĮ nustatyta tvarka. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad šios pajamos apmokestintos, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, išanalizavus mokestinio tyrimo medžiagą. Teismui nėra pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus ir MGK nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, juolab, kad pareiškėjai skunde teismui šių aplinkybių neginčija.

Mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjų mokestinį patikrinimą, nustatė, kad šeimos išlaidos 2012 m. viršijo gautas pajamas 180 479,81 Lt. VMI, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 6.3.3 papunktyje įtvirtintu išlaidų metodu, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalimi, 3.92 straipsniu, 3.87 straipsnio 2 dalimi, padare išvadą, kad pareiškėjai tikrinamuoju laikotarpiu gavo po 90 239,91 Lt (26 135,28 Eur) kitų pajamų, kurių GPMĮ nustatyta tvarka nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM, todėl pažeidė GPMĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Pagal 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis).

GPMĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo. To paties įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai (pareiškėjai) nuo 2012 m. dirba UAB „BTService“. Mokesčių administratorius, atlikdamas pareiškėjų gautų pajamų ir patirtų išlaidų tyrimą, analizavo ir vadovavosi UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis, pateiktomis gyventojo (šeimos) deklaracijomis, banko sąskaitų išrašais ir kitais duomenimis, esančiais mokestinio ginčo bylose, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius rėmėsi tik UAB „BTService“ avansinėmis apyskaitomis. Remiantis šiais duomenimis, mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, kaip atskaitingas asmuo, 2012 m. grynais pinigais atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas, skirtas UAB „BTService“ veiklai (mokėjimai už transporto paslaugas, krovinių pervežimą, įsigytos prekės ir pan.), šios ūkines operacijos apskaitytos įmonės apskaitoje 243501 sąskaitoje „Atskaitingi asmenys“. UAB „BTService“ pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, 2012 m. išmokėjo 2 381 644,85 Lt grynaisiais pinigais bei užskaitė 18 645,12 Lt (viso 2 400 289,97 Lt). Pareiškėjas 2012 m. įmonės veiklai panaudojo 2 748 855,73 Lt (už prekes ir paslaugas, skirtas įmonės veiklai). Įmonės apskaitos registruose 2012 m. gruodžio 31 d. apskaityta 348 565,80 Lt įmonės skola pareiškėjui. UAB „BTService“ pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, 2013 m. išmokėjo 599 483,39 Lt grynais pinigais. Pareiškėjas įmonės veiklai panaudojo 249 037,58 Lt grynais pinigais bei buvo atlikta užskaita 1 880,05 Lt. Įmonės apskaitos registruose 2013 m. gruodžio 31 d. įsiskolinimų pareiškėjui, kaip atskaitingam asmeniui, neapskaityta.

Iš Patikrinimo akto2 1 priede pateiktos lentelės, kurioje pateikti skaičiavimai skirti apskaityti mokesčių mokėtojų gautas pajamas ir patirtas išlaidas per banko atsiskaitomąsias sąskaitas ir grynais pinigais, matyti, kad 180 479,81 Lt suma, nuo kurios pareiškėjams apskaičiuotas GPM už 2012 metus, susidarė sudėjus operacijų banko sąskaitose sumas, grynųjų pinigų sumas bei atėmus likučio banke (pradžiai) ir ne banke (pradžiai) sumas 2012 metais (1 636,34 Lt + 200 262,40 Lt) ir 2013 metais (2 734,69 Lt + 132 787 Lt). Eilutėje „Grynųjų pinigų judėjimas (išėmimai/įnešimai) nurodytos sumos nebuvo sumuojamos, todėl gautiems rezultatams neturėjo įtakos (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 104). MGK 2018 m. lapkričio 6 d. sprendime Nr. S-193(7-174/2018) pažymėjo, kad ši eilutė yra perteklinė ir turėtų būti nurodyta po eilute „Iš viso“. VMI atstovė MGK 2018 m. spalio 9 d. posėdyje paaiškino, kad ši eilutė parodo grynųjų pinigų judėjimą per banką, bet joje nurodytos sumos nebuvo vertintos kaip mokesčių mokėtojų pajamos (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 5 t., b. l. 96).

Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir išvadas, kurios padarytos, remiantis UAB „BTService“ buhalterinės apskaitos ir kitais mokestinio ginčo byloje pateiktais dokumentais.

2019 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad 2012 m. dirbo UAB „BTService“ vadybininku kartu su tėčiu A. S.. A. S. važiuodavo pirkti automobilius į užsienį, automobilius pirkdavo grynais pinigais. Nupirktus automobilius Lietuvoje pardavinėdavo arba A. S. arba jis pats. Dažniausiai pardavimai vykdavo savaitgaliais. Pardavus automobilius, išrašydavo kasos pajamų orderius ir A. S. važiuodavo pirkti kitų automobilių. D. S. pinigus visada atiduodavo A. S., o UAB „BTService“ buhalterei pinigų neperduodavo. Taigi, liudytojas teismo posėdyje tik paaiškino automobilių įsigijimo schemą, pakartojo pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, tačiau jo paaiškinimai nepaneigė mokesčių administratoriaus ir MGK išvadų.

Pagal MAĮ 70 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalies norma skirta ne tam, kad būtų nustatytas tikslus (t. y. objektyviais duomenimis paremtas) mokestinės prievolės dydis, o tam, kad būtų nustatytas mokėtinos prievolės dydis, atitinkantis protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingumo kriterijus. Tai reiškia, kad mokesčių administratoriaus nustatytas mokėtinos prievolės dydis laikytinas pagrįstu tiek, kiek neperžengia šių įvertinimo kriterijų. Todėl tam, kad būtų paneigtas tokiu būdu nustatytas mokestinės prievolės dydis, mokesčių mokėtojas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog nurodytų įvertinimo kriterijų buvo nesilaikyta, t. y. įrodyti, kad mokesčio administratoriaus nustatytas mokestinės prievolės dydis neatitinka protingumo bei teisingumo kriterijų (žr. LVAT 2007 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-603/2007, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-602/2016, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017).

LVAT pasisakydamas dėl tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir MAĮ 70 straipsnio taikymo galimybės, savo praktikoje akcentavo, kad buhalterinės apskaitos duomenys pagal teisės aktų nuostatas yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai, kurių pagrindu yra galima nustatyta tvarka apskaičiuoti mokėtinus į biudžetą mokesčius, todėl tais atvejais, kai tokių duomenų mokesčio mokėtojas nerenka, juos iškraipo ar sunaikina, yra prarandama objektyvi galimybė įprasta tvarka (teisės aktų nustatyta tvarka) apskaičiuoti į biudžetą mokėtinų mokesčių sumas (dydžius) (žr. LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-556/2014, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje).

Mokesčių administratoriaus įvertinimo, siekiant apskaičiuoti teisingą mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą, atlikimo tvarką nustato Taisyklės.

Mokesčių administratorius, remdamasis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis, mokesčius šiuo būdu gali apskaičiuoti dvejopai: taikydamas savo nustatytus įvertinimo metodus (nustatytus Taisyklėse), arba jų netaikydamas. Metodų nustatytų Taisyklėse jis gali netaikyti tuomet, kai disponuoja pakankama informacija, kuria remiantis gali atkurti tikrąsias ūkinių operacijų aplinkybes bei pakankamai tiksliai apskaičiuoti mokėtinų mokesčių sumas. O kai turima informacija yra nepakankama tokio pobūdžio skaičiavimams atlikti, jis mokėtinų mokesčių sumas gali apskaičiuoti remdamasis, ekonomikos - finansų srityje taikomais teorinio pobūdžio skaičiavimo būdais, kuriuos parenka, atsižvelgdamas į turimos informacijos kiekį, pobūdį, šaltinius ir pan. (Taisyklių 6.2. –6.3.; 28-29 punktai) (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1313-438/2017).

Delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį, jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjams mokesčiai apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis ir taikant Taisyklių 6.3.3 papunktyje nustatytą išlaidų metodą. Apskaičiuojant baudos dydį, buvo įvertinta tai, kad pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi – vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus ir dalinai pateikė prašomus dokumentus bei informaciją apie vykdytus sandorius, gautas pajamas, todėl skirta 20 proc. dydžio bauda nuo mokėtinos GPM sumos. Pareiškėjai nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus padarytas išvadas, o skundus teismui grindžia iš esmės tik paaiškinimais, kurie negali nulemti sprendimo mokesčių mokėtojo naudai. Teismui nėra pagrindo abejoti mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis pareiškėjams mokėtinomis sumomis.

Pareiškėjai skunduose teigia, kad jiems nebuvo galimybė paaiškinti aplinkybių dėl grynųjų pinigų trūkumo, už įsigyjamas prekes įmonės vardu mokant grynais pinigais. Teismas su šiuo pareiškėjų teiginiu nesutinka. Iš MGK bylų medžiagos matyti, kad pareiškėjai turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir dokumentus bei juos teikė: 2018 m. liepos 5 d. VMI teikė rašytines pastabas ir papildomus dokumentus (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 20–23, MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 25–29), 2018 m. kovo 8 d. prašymą dėl duomenų prijungimo prie mokestinio tyrimo medžiagos b. l. 108 (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 20–23, MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 108), 2018 m. gegužės 4 d. paaiškinimą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo (MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 109, MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 109), 2018 m. birželio 1 d. paaiškinimą Nr. (21.108-32)-FR1047-1131 (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 1 t., b. l. 110–111). Taip pat dokumentus ir paaiškinimus galėjo teikti mokestinio ginčo nagrinėjimo metu MGK (MGK posėdžiuose dalyvavo pareiškėjų įgalioti atstovai advokato padėjėjas K. U. ir D. S. (MGK bylos Nr. 6.11-(7-174/2018) 5 t., b. l. 97, MGK bylos Nr. 6.11-(7-175/2018) b. l. 216).

Susipažinus su administracinėje byloje ir mokestinio ginčo bylose pateiktais rašytiniais įrodymais, išklausius proceso šalių paaiškinimų MGK posėdžiuose bei teismo posėdyje, darytina išvada, kad mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų priimtiems sprendimams, o pareiškėjai mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl konstatuotina, kad ginčijami VMI ir MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjų ar kitais argumentais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai 2019 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą atlyginti 886 Eur teismo išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl pareiškėjų prašymas atlyginti teismo išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų A. S. ir O. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Pareiškėjų prašymą atlyginti teismo išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė