Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-11-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-248-397/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-10Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-27Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
1-248-397/2015
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00843-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Ramūnas Antanavičius
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
R. K., D. K.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Odeta Ragauskienė, Mindaugas Vagas
Baudž. byla Nr.1-248-397/2015
Teisminio proceso Nr.1-61-1-00843-2014-1
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)1.2.3.2.6.; 1.2.3.2.3.; 1.2.4.9.; 2.1.15.3.3.2.;KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujačio Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam A. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui, nukentėjusiajam R. K., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusios D. K. atstovei advokatei Odetai Ragauskienei, teismo medicinos ekspertams Gregiore Abi Chaker, Sandrinai Šakavičienei,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamojo vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staklininku, neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 129 str. 2 d. 3 p. ir 6 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį. Būtent 2013 m. spalio 16 d. apie 19.55 val., savo gyvenamojoje vietoje –bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei Z. K. kumščiu du smūgius į krūtinės sritį bei tris smūgius į veido sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas akių vokuose, veide.

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamas veikos padarymui, itin žiauriai nužudė savo šeimos narį. Būtent, 2014 metais, laikotarpiu nuo spalio 10 d. 13.00 val. iki spalio 11 d. 08.52 val., toje pačioje gyvenamoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė savo sugyventinei Z. K. ne mažiau kaip šešiasdešimt vieną smūgį į galvos, kaklo, pečių, krūtinės, nugaros, liemens, abiejų rankų ir kojų sritis, šiais veiksmais sukėlė Z. K. didelį skausmą bei padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimą kaktos kairėje, prasitęsiantį žemyn į kairės akies viršutinio voko išorinę dalį, kairio skruosto sritį, dvi kraujosruvas kairio žando srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kaktos dešinėje, prasitęsiančią į dešinio smilkinio sritį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruvą dešinio žando srityje, kraujosruvą, apimančią visą nosį, su nubrozdinimu nosies pamato kairėje, kraujosruvą su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu smakro dešinėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, smilkininiuose raumenyse, kraujavimą į galvos smegenų skilvelius, „L“ formos kraujosruvą kaklo priekyje, kairėje, viršutiniame trečdalyje, „L“ formos nubrozdinimą kaklo priekyje, dešinėje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais kaklo priekyje, dešinėje, apatiniame trečdalyje bei krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairio raktikaulio projekcijoje, kraujosruvas liemens priekinėje dalyje, krūtinėje, pilvo sienoje, nubrozdinimą nugaros dešinėje mentės kaulo kūno projekcijoje, kraujosruvą su nubrozdinimais liemens kairėje, IIX-X šonkaulių projekcijoje tarp vidurinės pažastinės ir mentės linijų, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio klubo srityje, kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros apatinėje dalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais liemens dešinėje apatinėje dalyje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį vidurinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kairės pusės X šonkaulio lūžį mentės linijoje bei nugarinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kairės pusės XI-XII šonkaulių lūžį mentės linijoje, kraujosruvą krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje VI šonkaulio projekcijoje raktikaulinėje linijoje, kraujosruvą krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje, VIII-IX šonkaulių projekcijoje tarp priekinės ir nugarinės pažastinių linijų, dešinės pusės XI šonkaulio lūžį mentės linijoje, inkstų plyšimus, kraujosruvas pilvo minkštuosiuose audiniuose, nubrozdinimą kairio peties nugarinėje dalyje, nubrozdinimą kairio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvas kairio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio žasto priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto nugariniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje išorinėje dalyje, pereinančią į kairio dilbio išorinį paviršių, kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas kairio dilbio nugariniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, pereinančias į kairio riešo sritį, kraujosruvą su nubrozdinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, II-V delnakaulių projekcijoje, kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, I delnakaulio projekcijoje, nubrozdinimus dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, šalia jos - keturias kraujosruvas, suformuojančias puslankio formą, kraujosruvą dešinio žasto vidiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais dešinės alkūnės srityje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio riešo srityje, nugariniame paviršiuje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje, viršutinėje dalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas su nubrozdinimais dešinio kelio priekinėje, išorinėje dalyse bei dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės čiurnos išorinėje dalyje, ko pasekoje galvos ir liemens traumai sukėlus vėmimą, skrandžio turinio patekimą į kvėpavimo takus bei plaučius, įvyko uždusimas, nuo kurio Z. K. netrukus įvykio vietoje mirė, - šiais veiksmais jis itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinę Z. K..

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.

A. K. kaltu padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir paaiškino, kad kaltę sumušus Z. K. 2013 m. spalio 16 d. nepripažįsta. Su Z. K. jis susipažino 2013 m. vasarą, pradėjo kartu gyventi, iš pradžių Kauno mieste, o 2014 metais persikraustė gyventi į Jonavoje esntį Z. K. butą. Pradžioje jų bendras gyvenimas klostėsi gerai, vėliau Z. K. pradėjo išgerdinėti, grįžęs į namus, jis rasdavo pašalinių vyriškių, moterų, dėl to tarp jų kildavo kivirčai, be to, Z. K. keldavo pavydo scenas, bet tokio atvejo, kad jos atžvilgiu naudotų smurtą, nebuvo. Pripažino, kad buvo atvejis kai Z. K. jam sudavė buteliu per galvą, po ko jis nukentėjusiąją pastūmė, bet kad būtų sudavęs smūgius neprisimena ir taip tyrėjui nesakęs.

Dėl tyčinio nužudymo A. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tą 2014 m. spalio 10 dieną buvo bare, ir apie 18-19 val. sugrįžo į namus, kur rado neblaivią Z. K., jis pats buvo išgėręs tik du bokalus stipresnio alaus ir nesijautė girtu. Sugrįžus į butą, Z. K. pradėjo pavyduliauti, priekaištauti dėl telefoninių skambučių, tarp jų kilo barnis ir nukentėjusioji, būdama neapsirengusi, nuoga, išbėgo į laiptinę.Norėdamas ją parsivesti, jis išbėgo iš paskos, ir laiptinėje, tarp pirmo – antro aukštų, nukentėjusiąją pasivijo, mėgino ją parsivesti į butą, bet pastaroji priešinosi, imitavo apalpimą, krito aukštielninka. Tuomet jis nukentėjusiąją paėmė ant rankų ir nors ši, kabindamasi rankomis už turėklų priešinosi, ją parnešė į butą, paguldė kambaryje į lovą, užklojo, o pats nuėjo į kitą kambarį. Vėliau, prabudęs jis nuėjo pažiūrėti kaip laikosi nukentėjusioji, mėgino ją žadinti, bet ši nesikėlė. Tuomet jis pradėjo nukentėjusiąją gaivinti, paguldė ją ant grindų, pradėjo daryti dirbtinį kvėpavimą, spaudė krūtinės ląstą, bet nukentėjusioji neatsigavo. Po to jis telefonu paskambino savo tėvui, kad pasitarti, nes norėjo pagalbos, atvykęs tėvas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. 2014 m. spalio 11d. ryte, iki atvykstant tėvui, jis išgėrė pusę butelio degtinės.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad Z. K. yra buvusi jo sutuoktinė, su kuria santuoką nutraukęs 2012 metais, su juo likę gyventi santuokoje gimę vaikai 9 metų dukra ir 16 – metis sūnus. Jiems gyvenant atskirai, vaikai su motina susitikdavo du kartus per mėnesį. Apie Z. K. iššokimą per langą jam žinoma iš pastarosios sesers, kuri papasakojo, kad Z. sumušė jos sugyventinis A. K.. Kiek kartų matęs nukentėjusiąją, tai tiek kartų ant jos matydavo sumušimo žymes. Dėl Z. K. mirties jis prašo priteisti jo atstovaujamiems nepilnamečiams vaikams po 50000 eurų neturtinės žalos.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2014 m. spalio 11 d. ryte, apie 8.15 val., jam telefonu paskambino sūnus A. K. ir paprašė atvažiuoti jį pasiimti iš namų, nes turi kelias išeigines dienas. Atvykus į vietą, jis užėjo pas sūnų į butą ir paklausė kur Z. K., į ką sūnus atsakė, kad ši miega. Užėjęs į kambarį jis rado ant lovos gulinčią Z. K., atidengus užklotą, ant jos kūno pamatė mėlynes ir suprato, kad su ja blogai. Tuomet jis iš sūnaus telefono paskambino į greitąją medicinos pagalbą ir pagal gydytojo nurodymus sūnus pradėjo nukentėjusiajai daryti dirbtinį kvėpavimą, širdies masažą. Atvykus medikams ir pasakius, jog Z. K. mirusi, sūnus susijaudino. Dėl ankstesnio įvykio, kai Z. K. buvo sumušta, perskaičius parodymus duotus ikiteisminiuo tyrimo metu (t-2 b.l. 65-67, 69), A. K. patvirtino, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. Būtent šių apklausų metu jis parodė, kad 2013 metais, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, jis teiravosi sūnaus kaip viskas atsitiko ir pastarasis jam nurodė, kad kartu su Z. K. išgerdinėjo, susibarė, po ko jai sudavė.

Liudytojas G. K. parodė, kad jam žinoma, jog Z. K. su A. K. pradėjo gyventi maždaug prieš ketverius metus. Jis dažnai matydavo nukentėjusiąją sumuštą, nes kai tik ją sumušdavo, ji skambindavo jo žmonai ir ši nukentėjusiąją parsiveždavo į savo namus. Taip nukentėjusiąją iš Kauno buvo parsivežusi tris – keturis kartus, ir iš Jonavos – tris kartus. Paskutinį kartą jis prisimena, kad dėl Z. K. sumušimo žmona buvo pranešusi ir policijai.

Liudytojas R. L. parodė, kad Z. K. pažinojo gerai, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir buvo jos kaimynas ir jam žinoma, kad 2013, 2014 metais ji gyveno kartu su kaltinamuoju. Du ar tris kartus ji yra matęs sumuštą nukentėjusiąją, su mėlynėmis paakiuose, nukentėjusioji vieną kartą kalbėjo, kad išvarė kaltinamąjį iš namų. 2014 m. spalio 10 d. apie 20 val. grįždamas į namus, prie laiptinės durų jis buvo sutikęs kaltinamąjį, kuris nešėsi du butelius degtinės. Sekančios dienos rytą jis pamatė prie namo atvažiavusius du greitosios pagalbos automobilius ir iš kaimynės vardu Jadvyga sužinojo, kad nužudyta Z. K..

Liudytojas N. J. parodė, kad dirbant policijos pareigūnu keletą kartų pagal iškvietimą lankėsi nukentėjusios namuose, (duomenys neskelbtini). Perskaičius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t-2 b. l. 133), liudytojas patvirtino, kad 2013 m. spalio 16 d. apie 19.55 val su kitu policijosd pareigūnu J. K. pagal iškvietimą buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) g. (dabartinis pavadinimas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kur nuklentėjusioji Z. K. nurodė, jog ją sumušė, suduodant daugybinius smūgius į veidą, krūtinę, sugyventinis A. K., kuris prieš atvykstant policijai iš buto pasišalino. Jis ant nukentėjusios kaktos matė įdrėskimą, užtinusias akis, lūpas, taip pat šviežią kraują ant lūpų. Po to jis nukentėjusiajai iškvietė medicininę pagalbą ir girdėjo, kaip atvykusi medikė pasiūlė nukentėjusiajai vykti į ligoninę.

Liudytojas J. K., vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaičius anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino analogiškas aplinkybes apie Z. K. sužalojimą 2013 m. spalio 16 d.

Liudytojas R. S. parodė, kad, dirbant policijos tyrėju, 2013 m. spalio 16 d. jam teko bendrauti su nukentėjusiaja Z. K., kuri buvo sumušta, su kraujosrūvomis, sutinusi, tuomet jis dar padėjo nukentėjusiąją nuvežti į ligoninės priimamąjį. Buvo pradėtas tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, bet nukentėjusioji tuome atsisakė rašyti pareiškimą. Antrą kartą jis, gavus medikų pranešimą apie mirusią moterį, buvo nuvykęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ten sulaikė kaltinamąjį. Tuomet rado mirusią moterį šalia lovos, kaltinamais buvo neblaivus, paaiškino, kad nieko nežino, nes sugyventinę sumuštą jau rado sugrįžus į namus, o kaltinamojo tėvas paaiškino, kad į butą atvyko paskambinus ir paprašius sūnui.

Liudytoja J. V. parodė, kad 2013 – 2014 metais gyveno kaimynystėje su nukentėjusiaja Z. K., žino, kad su ja gyveno ir sugyventinis A. K.. Iš nukentėjusios nusiskundimų jai buvo žinoma, kad A. K. prieš nukentėjusiąją naudoja smurtą, ji pati ne vieną kartą matė nukentėjusiąją sumuštą, su mėlynėmis. Vieną kartą, 2013 metais, nakties metu pas ją buvo atbėgusi sumušta Z. K., skundėsi, kad negali kentėti, ir tuomet nukentėjusios sesuo buvo iškvietusi policiją, žino, kad dėl to buvo užvesta byla, bet Z. K. su A. K. susitaikė. Jai žinoma, kad ir vėliau, rugpjūčio mėnesį, Z. K. vėl buvo sumušta, dėl to kviečiama policija. Z. K. mirties išvakarėse, apie 18-18.30 val. sugrįžusi į namus pas save bute rado nukentėjusiąją Z. K., kuri skundėsi, jog užsitrenkus durims negali patekti į savo butą, ir dėl to reikalinga iškviesti meistrą, kas ir buvo padaryta. Tuomet Z. K. sumušta nebuvo ir A. K. tą dieną ji nematė. Apie nukentėjusios mirtį ji sužinojo sekančios dienos rytą, kai kieme sutiko kaltinamojo tėvą, kuris papasakojo, jog anksti ryte atvyko sūnaus iškvietimu, sūnui pasakius, kad Z. K. miega, patikrinus ją rado mirusią.

Liudytojas B. V. parodė, kad 2014 m. spalio 10 d. apie 17 val. pas jį į butą buvo užėjusi nukentėjusioji Z. K., prašė pagalbos, nes užsitrenkė jos buto durys, nurodė, kad A. nėra namuose, nes dirba antroje pamainoje. Kitą dieną ryte, apie 9 val., jis matė A. K. tėvą, bet šis nieko nepasakojo.

Liudytoja A. C. parodė, kad gyveno kaimynystėje su Z. K. ir jos sugyventiniu – kaltinamuoju. Aplinkybės apie jų bendrą gyvenimą jai nežinomos, bet vienu metu – 2014 m. spalio 10 d., dienos metu, ji girdėjo moters klyksmą, per savo buto durų akutę matė kaip laiptinėje kaltinamasis jėga vedė nukentėjusiąją laiptais, o ši priešinosi, nenorėjo eiti. Po to laiptinėje ji matė kraujo, bet ar jis priklausė nukentėjusiajai nežino. Vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t-2 b.l. 31-33, 34-40), ji patvirtino šių parodymų tikrumą. Iš minėtų liudytojos parodymų, nurodytų aplinkybių parodymų patikrinimo vietoje metu, matyti, kad ji tiksliai matė vietą ant laiptų, kur A. K. viena ranka apglėbęs aplink kaklą, o kita ranka apglėbęs juosmenį, laiptais jėga į butą stūmė nukentėjusiąją, o ši priešinosi, šaukė. Iškarto po šio įvykio ji laiptinėje ant laiptų matė kraujo dėmę ir neabejoja, kad ji atsirado po Z. K. tempimo, nes prieš tai laiptai buvo išplauti.

Šie nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bei ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina A. K. kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 2 d.)

Kaip jau aptarta virš, liudytojai A. K., N. J., J. K., R. S., J. V., patvirtino, kad 2013 m. spalio 16 d. kaltinamasis A. K. buvo sumušęs nukentėjusiąją Z. K., šios aplinkybės liudytojams tapo žinomomis tiesiogiai iš pačios nukentėjusios paaiškinimų, o liudytojui A. K. smurto panaudojimo prieš sugyventinę faktą buvo prisipažinęs ir pats kaltinamasis.

Byloje esantys tarnybiniai pranešimai (t-2 b.l. 70-73) patvirtina, kad tikrai 2013 m. spalio 16 d. policijos pareigūnai R. S., J. K. buvo surašę pranešimus apie tai, kad patikrinus gautą pranešimą apie galimą smurtą, buvo nustatyta, jog 2013 m. spalio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) m., girto sugyventinio A. K. buvo sumušta Z. K., kuri dėl galvos ir kūno sumušimo buvo pristatyta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, dėl šio fakto Jonavos r. policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybiniame pranešime detaliai aprašyti nukentėjusiajai padaryti kūno sužalojimai – tai abiejų akių, kaktos, lūpų sužalojimas, nurodytas ir sužalojimų padarymo būdas – tai smūgių kumščiu sudavimas.

Iš liudytojos apklausos protokolo (t-2 b.l. 95-96) seka, kad atlieknant minėtą ikiteisminį tyrimą 2013 m. spalio 29 d. buvo apklausta Z. K., kuri patvirtino, kad tikrai 2013 m. spalio 16 d. po bendrų išgertuvių, ją, suduodant tris smūgius kumščiu į veidą ir du smūgius į krūtinę, sumušė sugyventinis A. K., dėl šio įvykio buvo iškviesta policija, medicininė pagalba.

Iš įtariamojo apklausos protokolo (t-2 b.l. 143) seka, kad atliekant tą patį ikiteisminį tyrimą 2013 m. spalio 29 d. buvo apklaustas A. K., kuris prisipažino 2013 m. spalio 16 d. išgertuvių metu, kilus konfliktui, savo sugyventinei Z. K. sudavęs kumščiu tris smūgius į veidą ir du smūgius į krūtinę.

Iš Jonavos greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktų duomenų (gritosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių ir kt.) (t-2 b.l. 112-131) matyti, kad 2013 m. spalio 16 d. 20.21 val. pagal policijos budinčiojo iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini), vyko medicinos pagalba, buvo apžiūrėta, po to pristatyta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, Z. K..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 3144/13(02) (t-2 b.l. 108-109) seka, kad 2013 m. gruodžio 2 d. pagal medicininių dokumentų duomenis atlikus Z. K. medicininį tyrimą, jai buvo nustatyta kraujosrūvos akių vokuose, veide, ir šie sužalojimai priskiriami nežymiam sveikatos sutrikdymui.

Iš susitaikymo protokolo, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t-2 b.l. 76, 77-80) seka, kad 2014 m. vasario 13 d. ikiteisminis tyrimas dėl Z. K. sužalojimo, fizinio skausmo jai sukėlimo, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., buvo nutrauktas, A. K. įspėtas dėl pasekmių padarius naują nusikalstamą veiką.

Taigi virš paminėti duomenys, jų visuma, ne tik kad paneigia kaltinamojo aiškinimą, jog jis jokio smurto nukentėjusios atžvilgiu niekada nenaudojo, bet atvirkščiai patvirtina jo kaltę 2013 m. spalio 16 d. nukentėjusios Z. K. atžvilgiu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina ne tik paties kaltinamojo ankstesnis prisipažinimas, kuris atitinka, kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir nukentėjusios, liudytojų parodymai, kurie atitinka tarpusavyje, atitinka objektyviai nustatytiems medicininiams duomenims. Atsižvelgiant, kad nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo pasekmes – tai yra nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą bei padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, A. K. nusikalstami veiksmai šiuo konkrečiu atveju atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p.)

Aukščiau paminėti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai patvirtina A. K. kaltę ir dėl nukentėjusios Z. K. mirtį sukėlusių kūno sužalojimų padarymo.

Visi apklaustieji liudytojai iš esmės patvirtino tapačias aplinkybes apie kaltinamojo naudotą smurtą prieš nukentjusiąją Z. K., o iš jų konkrečiai liudytoja A. C. parodė, kad 2014 m. spalio 10 d. dienos metu matė nukentėjusiąją Z. K., kaip pastarąją kaltinamasis gyvenamojo namo laiptinėje, laiptais, jėga, apglėbęs per kaklą ir juosmenį, stūmė į savo gyvenamąjį butą. Liudytoja taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji tokiems kaltinamojo veiksmams priešinosi, šaukė. Ji taip pat iš karto po įvykio laiptinėje ant grindų matė ir kraujo pėdsakus, kurių iki tol nebuvo.

Tokie liudytojos parodymai paneigia kaltinamojo keltą versiją, kad po kilusio konflikto, kai jis iš buto išbėgusią nukentėjusiąją norėjo sugrąžinti, nukentėjusioji vedama į butą apsimetinėjo apalpusia, griuvinėjo ant laiptų, po ko, paėmęs ant rankų, jis nukentėjusiąją nunešė į butą ir paguldė į lovą. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis aiškindamas šias aplinkybes nebuvo nuoseklus ir priešingai vieniems teiginiams jau aiškino, kad nukentėjusioji buvo suglebusi, todėl negalėdamas panešti, galėjo nukentėjusiąją tempti ar vilkti laiptais.

Toks kaltinamojo aiškinimas, atsižvelgiant į bet kokį fakto apie smurto panaudojimą neigimą, gali būti vertinamas tik kaip gynybinė versija ir siekis, bet kokiu būdu pateisinti pas nukentėjusiąją atsiradusių sužalojimų atsiradimą.

Iš liudytoju apklausto kaltinamojo tėvo A. K. parodymų matyti, kad jis taip pat nurodė kitokias aplinkybes negu kaltinamasis. Jis parodė, kad 2014 m.spalio 11 d. ryte, į nukentėjusios butą atvyko po kaltinamojo telefoninio skambučio, kai pastarasis paprašė jį keletui dienų pasiimti iš namų. Paklausus apie Z. K., sūnus atsakė, kad ši miega, ir tik apžiūrėjus nukentėjusiąją lovoje, jis (liudytojas) pamatė jos sužalojimus, mėlynes, suprato padėties blogumą ir telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tik po to, paguldžius nukentėjusiąją ant grindų, sūnus pradėjo nukentėjusiąją gaivinti. Gi kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusios būklė jam tapo žinoma tik ryte, nuėjus ją pažadinti, po ko jis pirmiausia pradėjo nukentėjusiąją gaivinti ir tik paskui, dėl pagalbos, iškvietė tėvą, rodo, kad A. K. vengia nurodyti tikrasias įvykio aplinkybes ir siekia nuslėpti bet kokį savo vaidmenį ją sužalojant. Net ir savo girtumą kaltinamasis aiškino prieštaringai, kad 2014 m. spalio 10d. į namus sugrįžo išgėręs tik du bokalus alaus, o pusę butelio degtinės jis išgėrė po to, kai, neatgaivinus nukentėjusios, iškvietė tėvą.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. S., kuris po medikų pranešimo apie mirusią moterį atvyko į nusikaltimo vietą ir sulaikė kaltinamąjį, patvirtino, kad A. K. sulaikant buvo neblaivus, o aiškinantis nukentėjusios sumušimo aplinkybes, nurodė, kad sugyventinę sumuštą rado jau sugrįžęs į namus. Tad tokia A. K. pateikta versija vėlgi paneigta liudytojų parodymais, kurie nukentėjusios sužalojimo fakto iki kaltinamajam sugrįžtant į namus nepatvirtino, be to ir pats kaltinamasis, aiškinant Z. K. parvedimo į butą aplinkybes, nenurodė jokių jos sužalojimo požymių.

Iš 2014 m. spalio 11 d. asmens blaivumo testo (t-3 b.l. 2), atlikto 09 val. 42 min., matyti, kad A. K. nustatytas 2,66 promilių girtumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M969/14(02) (t-1 b.l. 76-87) seka, kad Z. K. mirties priežastis – galvos ir liemens trauma: kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, kairės pusės šonkaulių nugarinės dalies lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimu dėl atsikišusių lūžgalių, plaučių nugarinės dalies kraujosruvos, inkstų plyšimai. Ši trauma sukėlė vėmimą, skrandžio turinio patekimą į kvėpavimo takus bei plaučius, uždusimą.

Z. K. mirtis galėjo įvykti paros laikotarpiu iki jos lavono radimo 2014-10-11. Z. K. lavone nustatyti sužalojimai: kraujosruva su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimas kaktos kairėje, prasitęsiantis žemyn į kairės akies viršutinio voko išorinę dalį, kairio skruosto sritį, dvi kraujosruvos kairio žando srityje, kraujosruva su nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva kaktos dešinėje, prasitęsianti į dešinio smilkinio sritį, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva su nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruva dešinio žando srityje, kraujosruva, apimanti visą nosį, su nubrozdinimu nosies pamato kairėje, kraujosruva su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimas viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruva apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruva su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu smakro dešinėje, kraujosruvos galvos (veidas – galvos dalis) minkštuosiuose audiniuose, smilkininiuose raumenyse, kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, „L“ formos kraujosruva kaklo priekyje kairėje viršutiniame trečdalyje, „L“ formos nubrozdinimas kaklo priekyje dešinėje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimais kaklo priekyje dešinėje apatiniame trečdalyje bei krūtinės dešinėje, kraujosruva kairio raktikaulio projekcijoje, kraujosruvos liemens priekinėje dalyje (krūtinėje, pilvo sienoje), nubrozdinimas nugaros dešinėje mentės kaulo kūno projekcijoje, kraujosruva su nubrozdinimais liemens kairėje IIX-X šonkaulių projekcijoje tarp vidurinės pažastinės ir mentės linijų, kraujosruva su nubrozdinimu kairio klubo srityje, kraujosruva su nubrozdinimais nugaros apatinėje dalyje, kraujosruva su nubrozdinimais liemens dešinėje apatinėje dalyje, kairės pusės IX šonkaulio lūžis vidurinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kairės pusės X šonkaulio lūžis mentės linijoje bei nugarinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kairės pusės XI-XII šonkaulių lūžis mentės linijoje, kraujosruva krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje VI šonkaulio projekcijoje raktikaulinėje linijoje, kraujosruva krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje VIII-IX šonkaulių projekcijoje tarp priekinės ir nugarinės pažastinių linijų, dešinės pusės XI šonkaulio lūžis mentės linijoje, inkstų plyšimai, kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose, nubrozdinimas kairio peties nugarinėje dalyje, nubrozdinimas kairio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvos kairio peties priekinėje dalyje, kraujosruva kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruva su nubrozdinimu kairio žasto priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva kairio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės alkūnės srityje, kraujosruva kairės alkūnės srityje išorinėje dalyje, pereinanti į kairio dilbio išorinį paviršių, kraujosruva kairio dilbio nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos kairio dilbio nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, pereinančios į kairio riešo sritį, kraujosruva su nubrozdinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II-V delnakaulių projekcijoje, kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje I delnakaulio projekcijoje, nubrozdinimai dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruva dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruva dešinio peties išorinėje dalyje, kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, šalia kurios matyti keturios kraujosruvos, suformuojančios puslankio formą, kraujosruva dešinio žasto vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio žasto nugariniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva su nubrozdinimais dešinės alkūnės srityje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos dešinio dilbio nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio riešo srityje nugariniame paviršiuje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimas kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimas dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinio kelio priekinėje viršutinėje dalyje, tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos su nubrozdinimais dešinio kelio priekinėje, išorinėje dalyse bei dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvos dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, kraujosruva dešinės čiurnos išorinėje dalyje. Specialisto išvadoje taip pat konstatuojama, kad minėtų sužalojimų vaizdas, išsidėstymas, lokalizacija, pobūdis rodo, jog jie galėjo būti padaryti netrukus iki mirties. Pomirtinių sužalojimų lavone nebuvo nustatyta. Tiriamosios lavono kraujyje buvo rasta 3,26 promilės etilo alkoholio.

Išvadoje nustatyta, kad Z. K. mirtis įvyko dėl kraujavimo į galvos smegenų skilvelius, kairės pusės šonkaulių nugarinės dalies lūžių su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kraujosruvų plaučių nugarinės dalies, inkstų plyšimų. Šie išvardinti sužalojimai sukėlė vėmimą, skrandžio turinio patekimą į kvėpavimo takus bei plaučius, uždusimą.

Taip pat specialisto išvadoje konstatuojama, kad mirtį sukėlusių liemens sužalojimų – kairės pusės šonkaulių nugarinės dalies lūžių su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kraujosruvų plaučių nugarinės dalies, inkstų plyšimų – vaizdas, pobūdis, kiekis, išsidėstymas rodo, kad jie nebūdingi griuvimui. Mirtį sukėlęs kraujavimas į galvos smegenų skilvelius gali būti padarytas didele jėga, daiktui (-ams) kontaktuojant su galva, ir taip pat nebūdingas griuvimui. Kiti Z. K. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu.

Sužalojimų buvimas galvoje rodo, kad tiriamoji galėjo prarasti sąmonę, t. y. neturėti galimybės atlikti fizinius veiksmus. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, tuščia šlapimo pūslė, skrandžio turinio buvimas kvėpavimo takuose bei plaučiuose rodo, kad mirtis įvyko netrukus po sužalojimų padarymo. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija rodo, kad jų padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse.

Sužalojimai galėjo būti padaryti šešiasdešimt vienu (ar daugiau) kontaktu: vienas į galvos kairę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą galvos kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą kairiame smilkininiame raumenyje; du – į veido kairę pusę, padarant nubrozdinimą kaktos kairėje, prasitęsiantį žemyn į kairės akies viršutinio voko išorinę dalį, kairio skruosto sritį, dvi kraujosruvas kairio žando srityje, kraujosruvas veido kairės pusės minkštuosiuose audiniuose; vienas – į galvos dešinę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą galvos dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvą dešiniame smilkininiame raumenyje; du – į veido dešinę pusę, padarant kraujosruvą kaktos dešinėje, prasitęsiančia į dešinio smilkinio sritį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruvą dešinio žando srityje, kraujosruvas veido dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose; vienas – į nosies sritį, padarant kraujosruvą, apimančią visą nosį, nubrozdinimą nosies pamato kairėje; du – į veido apatinę dalį, padarant kraujosruvas, muštines žaizdas lūpose, nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą su nubrozdinimu smakro dešinėje; vienas – į viršugalvio sritį, padarant kraujosruvą viršugalvio minkštuosiuose audiniuose; vienas – į pakaušio sritį, padarant kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose; vienas – į kaklo priekį viršutinį trečdalį, padarant „L“ formos kraujosruvą kaklo priekyje kairėje, „L“ formos nubrozdinimą kaklo priekyje dešinėje; vienas – į kaklo priekį dešinę pusę bei krūtinės dešinę pusę, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais; vienas – į kairio raktikaulio sritį, padarant kraujosruvą; devyni – į liemens priekinę dalį (krūtinę, pilvą), padarant kraujosruvas kūtinėje, jos minkštuosiuose audiniuose, pilve, jo minkštuosiuose audiniuose; du – į kairį liemens šoną, padarant kraujosruvas su nubrozdinimais; du – į dešinį liemens šoną, padarant kraujosruvas su nubrozdinimais; keturi - į nugarą, padarant kraujosruvas, nubrozdinimus, abipus šonkaulių lūžius su kairėje pusėje pasieninės krūtinplėvės plyšimu, inkstų plyšimais; vienas – į liemens nugarinę viršutinę dalį, padarant nubrozdinimus nugaros dešinėje mentės kaulo kūno projekcijoje, pečių nugarinėje dalyje; trys – į kairio peties viršutinę, priekinę, išorinę dalis, padarant nubrozdinimą, kraujosruvas; vienas – į kairio žasto priekinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimu; vienas – į kairio žasto nugarinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į kairės alkūnės sritį bei kairio dilbio išorinį paviršių, padarant kraujosruvas; vienas – į kairio dilbio nugarinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į kairio dilbio nugarinį paviršių apatinį trečdalį bei kairio riešo sritį, padarant tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas; vienas – į kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarant kraujosruvas su nubrozdinimu; trys – į dešinio peties viršutinę, priekinę, išorinę dalis, padarant nubrozdinimus, kraujosruvas; vienas – į dešinio žasto nugarinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinio žasto vidurinį trečdalį, padarant keturias kraujosruvas nugariniame paviršiuje, kraujosruvą vidiniame paviršiuje; vienas – į dešinio žasto nugarinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinės alkūnės sritį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais, vienas – į dešinio dilbio nugarinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas; vienas – į dešinio riešo sritį nugarinį paviršių, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinės plaštakos nugarinį paviršių, padarant tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas; vienas – į kairės šlaunies išorinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant nubrozdinimą, kraujosruvą; vienas – į kairio kelio priekinę dalį, padarant tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas; vienas – į dešinės šlaunies išorinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant nubrozdinimą; vienas – į dešinės šlaunies priekinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinio kelio priekinę dalį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais; vienas – į dešinio kelio išorinę dalį, dešinės blauzdos išorinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant kraujosruvą su nubrozdinimais; vienas – į dešinės blauzdos priekinį paviršių viršutinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinės blauzdos priekinį paviršių vidurinį trečdalį, padarant dvi kraujosruvas; vienas – į dešinės blauzdos priekinį paviršių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvą; vienas – į dešinės čiurnos išorinę dalį, padarant kraujosruvą. Kraujavimas į galvos smegenų skilvelius padarytas dėl bet kurio kontakto su galva.

Kraujosruvos padarytos buku (-ais) daiktu (-ais); nubrozdinimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais). Vidiniai sužalojimai – kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose, kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, šonkaulių lūžiai, inkstų plyšimai – padaryti dėl kontakto (-ų) su daiktu (-ais).

Minėtas teismo medicinos išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs, bei tiesiogiai nukentėjusios medicininį tyrimą atlikęs teismo medicinos specialistas.

Įvertinus minėtą teismo medicinos specialisto išvadą, specialisto pateiktus paaiškinimus teisme, vėlgi nėra pagrindo tikėti kaltinamojo iškelta versija, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti griūdama, ar tempiama laiptais ir tokiu būdu kontaktuodama su kitais paviršiais. Kaip seka iš aptarto dokumento, didžioji dalis sužalojimų nukentėjusiajai buvo padaryta tiesiogiai suduodant smūgius kietais bukais daiktais, pats sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija, nebūdingi griuvimams, ar atsitrenkimams į kitus paviršius, krentant. Teismui nekelia abejonės ir tai, kad nukentėjusios mirties priežastis – nukentėjusiajai padaryti sveikatos sutrikdymai, kurie buvo pripažinti pavojingais gyvybei ir kurie sukėlė vėmimą - skrandžio turinio patekimą į plaučius, kvėpavimo takus bei uždusimą.

Iš šių aptartųjų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad kūno sužalojimus nukentėjusiajai padarė kaltinamasis ir tai padarė tiesiogiai suduodant smūgius. Jokių kitų duomenų apie trečio asmens dalyvavimą konflikte, nenustatyta. Iš nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdžio, lokalizacijos ( kai sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbiems organams, šių sužalojimų skaičius didelis), spręstina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų keliamą pavojų nukentėjusios gyvybei, numatė galimas pasekmes ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Ir todėl, nenustačius kaltinamojo siekio (noro) atimti gyvybės, ką rodo jo vėlėsni veiksmai gaivinant nukentėjusiąją, jo nusikalstami veiksmai laikytini padarytais netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, didelį skaičių (kiekį), lokalizaciją, pažeistas kūno vietas ir organus (kai sumuštos praktiškai visos žmogaus kūno dalys ir daug vidaus organų), kas savaime suprantama sukėlė itin didelį fizinį skausmą, ir tai negalėjo būt nesuprantama kaltinamajam, laikytina, kad toks nužudymas padarytas itin žiauriai. Taip pat, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, patvirtinančias kaltinamojo ir nukentėjusios tarpusavio ryšius, bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą, laikytina, jog kaltinamojo padarytas nužudymas turi ir kitą kvalifikuojantį požymį – tai savo šeimos nario nužudymas.

Todėl kaltinamojo padarytas nužudymas atitinka ir kvalifiuotinas pagal BK 129 str. 2 d. 3 ir 6 punktus.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto 2015 m. sausio 15-30 Nr. 83TPK-16/2015 išvadoje (t-3 b.l.81-83) nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu (2014-10-10 - 11 d.) nebuvo konstatuojamas psichikos sutrikimas. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. K. nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. A. K. psichikos sutrikimu neserga, jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be šios išvados teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė patvirtino ir tai, kad kaltinamajam nebuvo nustatyta ir patologinio girtumo būsena, todėl abejoti A. K. padarytų veiksmų valingumu, teismui nėra jokio pagrindo.

Dėl bausmės paskyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos prieš žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 6 punkte yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiytina tai, kad abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam už abi nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajam būtent tokios bausmės skyrimas labiausiai atitinka kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas, ir būtent šia bausme geriausiai bus užtikrintas visuomenės interesas.

Nukentėjusiojo R. K. pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 100 000 eurų sumai tenkintinas dalinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis pareiškė, kad neturtinė žala padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nužudymo Z. K., kuri yra E. K., gimusios (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina.

Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusieji mirusios Z. K. vaikai su ja bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jos mirties vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad A. K. tyčia nužudė Z. K., dėl kurios mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiųjų ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, R. K. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina kiekvienam iš vaikų po 35000 eurų. Šios sumos teismo nuomone nėra per didelės ar neprotingo dydžio.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. K., atstovaujančiam nepilnamečių vaikų interesus, tiriant ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. Iš pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 516,25 Eur (b. l. 124, tomas 4). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Todėl išlaidos už nukentėjusiajam R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra išieškotinos iš A. K..

Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301str., 302 str., 308str.

nusprendė:

Kaltinamąjį A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. , 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. Pagal BK 140 str. 2 d. A. K. paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p. A. K. paskirti bausmę – penkiolika metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – penkiolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos 2014 m. spalio 11 d.

Kardomąją priemonę suėmimą A. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pasiųsti jį vykdyti laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti po 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiems R. K. ir E. K..

Priteisti iš A. K. 516,25 Eur valstybei (išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo). Ši suma sumokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus: rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo lango rėmo laiptinėje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo laiptų laiptinėje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo dešinės sienos koridoriuje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo signalizacijos pultelio koridoriuje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo grindų koridoriuje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo WC durų staktos, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo odinio kampo kairėje iš pereinamo kambario, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo sienos iš pereinamo kambario kairėje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo grindų prie durų iš miegamojo kambario, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo spintelės prie lango miegamajame kambaryje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo grindų prie lovos miegamajame kambaryje, rusvos spalvos dėmės pavyzdys ant vatos tampono nuo lovos krašto miegamajame kambaryje, A4 formato vokas, 7 vnt. nuorūkų ir 4 vnt. degtukų iš peleninės, 2 vnt. tuščių butelių „Švogerių degtinė“, „Lithuanian Originali lietuviška degtinė“, plastikinis butelis su užrašu „Neptūnas“, stikliukas, stiklinė, butelis su užrašu etiketėje „Alita sausas“, 2 vnt. plastikinių butelių su užrašu etiketėje „Smile“, 27 vnt. nuorūkų ir 10 vnt. degtukų, plastikinis butelis su skysčio likučiais, kompaktinė plokštelė su Z. K. MRT Nr. 8 615 31095, 8 605 07982 ir A. K. MRT Nr. 8 687 58937 išklotinių įrašu, kompaktinė plokštelė su 2014-10-11 pranešimo bendrojo pagalbos centro telefonu Nr. 112 garso įrašu, kompaktinė plokštelė Nr. 20-7/2-LOK-1167 su garso įrašu, gautu vykdant įtariamojo A. K. slaptą sekimą, lyginamieji įtariamojo A. K. seilių ir rankų atspaudų pavyzdžiai, nagų nuokarpos, Z. K. rankų pirštų atspaudai (pakuotėje Nr. 1 perduodami teismui kartu su baudžiamąja byla), liemenėlė, žalios spalvos pagalvėlė, žalios spalvos pėdkelnės, pora šviesios spalvos kojinių, medžiaginis diržas, dirbtinės odos juodas diržas, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas, paklodė, juodos spalvos bliuzonas, pora juodų kojinių, marga audeklo skiautė, Z. K. kelnaitės (pakuotėje Nr. 2 perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip neturinčius vertės. Mobilaus ryšio telefoną „Nokia C1-01“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. K..

A. K. asmens kratos metu paimtus daiktus: MRT Nokia X2-02, banko kortelė Swedbank, 4483081029153358, dokumentų dėklas, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimai Nr. LT/AYA9404733 ir LT/01/YB2188995, pinigų priėmimo kvitas GRA 30383608, piniginė, Lukoil plius kortelė Nr. 9440202051640267, 9 litai 32 centai (perduoti į Kauno apskrities VPK depozitinę sąskaitą – 3 t., b.l. 15-19), geltono metalo žiedas (perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Finansų skyriui – 3 t., b.l. 20-23), A. K. geltona striukė, džinsinės kelnės, juodos spalvos batai, geltonos spalvos džemperis, mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis (pakuotėje Nr. 3 perduoti teismui kartu su baudžiamąja byla) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. K..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. K. priklausančiam automobiliui „ jeep grand cherokee“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki civilinio ieškinio išieškojimo (patenkinimo).

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos per nuosprendį priėmusį teismą.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Svetlana JurgaitienėRamūnas Antanavičius