Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Gaudutienės ir Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus bei nuteistas:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams;pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus laisvės atėmimo bausme 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. K. priteista po 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. bei 516,25 Eur (penkis šimtus šešiolika eurų ir 25 ct) valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Nuteistajam A. K. paskirtas nuosavybės teisės į automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktas nepakeistas iki civilinio ieškinio išieškojimo (patenkinimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 16 d., apie 19.55 val., savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia sudavė savo sugyventinei Z. K. kumščiu du smūgius į krūtinės sritį bei tris smūgius į veido sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas akių vokuose, veide.

Be to, A. K. nuteistas ir už tai, kad 2014 metais, laikotarpiu nuo spalio 10 d., 13 val., iki spalio 11 d., 8.52 val., toje pačioje gyvenamoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto metu tyčia ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu sudavė savo sugyventinei Z. K. ne mažiau kaip šešiasdešimt vieną smūgį į galvos, kaklo, pečių, krūtinės, nugaros, liemens, abiejų rankų ir kojų sritis, šiais veiksmais sukėlė Z. K. didelį skausmą bei padarė jai kraujosruvą su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimą kaktos kairėje, prasitęsiantį žemyn į kairės akies viršutinio voko išorinę dalį, kairio skruosto sritį, dvi kraujosruvas kairio žando srityje, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvą kaktos dešinėje, prasitęsiančią į dešinio smilkinio sritį, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą su nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruvą dešinio žando srityje, kraujosruvą, apimančią visą nosį, su nubrozdinimu nosies pamato kairėje, kraujosruvą su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinės kairėje, nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje, kraujosruvą apatinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvą su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą su muštine žaizda apatinės lūpos gleivinės dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu smakro dešinėje, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, smilkininiuose raumenyse, kraujavimą į galvos smegenų skilvelius, „L“ formos kraujosruvą kaklo priekyje, kairėje, viršutiniame trečdalyje, „L“ formos nubrozdinimą kaklo priekyje, dešinėje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais kaklo priekyje, dešinėje, apatiniame trečdalyje bei krūtinės dešinėje, kraujosruvą kairio raktikaulio projekcijoje, kraujosruvas liemens priekinėje dalyje, krūtinėje, pilvo sienoje, nubrozdinimą nugaros dešinėje mentės kaulo kūno projekcijoje, kraujosruvą su nubrozdinimais liemens kairėje, IIX-X šonkaulių projekcijoje tarp vidurinės pažastinės ir mentės linijų, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio klubo srityje, kraujosruvą su nubrozdinimais nugaros apatinėje dalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais liemens dešinėje apatinėje dalyje, kairės pusės IX šonkaulio lūžį vidurinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kairės pusės X šonkaulio lūžį mentės linijoje bei nugarinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kairės pusės XI-XII šonkaulių lūžį mentės linijoje, kraujosruvą krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje VI šonkaulio projekcijoje raktikaulinėje linijoje, kraujosruvą krūtinės minkštuosiuose audiniuose dešinėje, VIII-IX šonkaulių projekcijoje tarp priekinės ir nugarinės pažastinių linijų, dešinės pusės XI šonkaulio lūžį mentės linijoje, inkstų plyšimus, kraujosruvas pilvo minkštuosiuose audiniuose, nubrozdinimą kairio peties nugarinėje dalyje, nubrozdinimą kairio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvas kairio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą kairio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą su nubrozdinimu kairio žasto priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairio žasto nugariniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kraujosruvą kairės alkūnės srityje išorinėje dalyje, pereinančią į kairio dilbio išorinį paviršių, kraujosruvą kairio dilbio nugariniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas kairio dilbio nugariniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, pereinančias į kairio riešo sritį, kraujosruvą su nubrozdinimu kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, II-V delnakaulių projekcijoje, kraujosruvą kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, I delnakaulio projekcijoje, nubrozdinimus dešinio peties viršutinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties priekinėje dalyje, kraujosruvą dešinio peties išorinėje dalyje, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, šalia jos – keturias kraujosruvas, suformuojančias puslankio formą, kraujosruvą dešinio žasto vidiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio žasto nugariniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, kraujosruvą su nubrozdinimais dešinės alkūnės srityje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas dešinio dilbio nugariniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio riešo srityje, nugariniame paviršiuje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, nubrozdinimą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas kairio kelio priekinėje dalyje, nubrozdinimą dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinio kelio priekinėje, viršutinėje dalyje, tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas su nubrozdinimais dešinio kelio priekinėje, išorinėje dalyse bei dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje, dvi kraujosruvas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, apatiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės čiurnos išorinėje dalyje, dėl galvos ir liemens traumų sukelto vėmimo, kurio metu skrandžio turinys pateko į kvėpavimo takus bei plaučius, todėl įvyko uždusimas, nuo kurio Z. K. netrukus įvykio vietoje mirė, - šiais veiksmais jis itin žiauriai nužudė savo šeimos narį – sugyventinę Z. K..

Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, ir jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnį ir paskirti tinkamą bausmę. Jeigu teismas neperkvalifikuotų veikos, prašo už nužudymą paskirti švelnesnę bausmę. Taip pat, prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti teismo medicinos ekspertizę, kuria būtų nustatyta Z. K. mirties priežastis, ir teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, kuria būtų nustatyta, ar jis įvykio metu suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ar nebuvo laikino trumpalaikio psichikos sutrikimo būsenoje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti iš dalies – sušvelninti paskirtą bausmę ir sumažinti priteistos žalos dydį, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo A. K. kaltė itin žiauriai nužudžius savo šeimos narį sugyventinę Z. K. įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta tinkama bausmė, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nuteistojo veiksmai, jo smurtas prieš nukentėjusiąją yra tiesioginė jos mirties priežastis. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog liko nenustatyta tikroji Z. K. mirties priežastis, nes 2014 m. spalio 13 d. specialisto išvada yra prieštaringa, atmestini. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M969/14(02) (t. 1, b. l. 76-87) seka, kad Z. K. mirties priežastis – galvos ir liemens trauma: kraujavimas į galvos smegenų skilvelius, kairės pusės šonkaulių nugarinės dalies lūžiai su pasieninės krūtinplėvės plyšimu dėl atsikišusių lūžgalių, plaučių nugarinės dalies kraujosruvos, inkstų plyšimai. Ši trauma sukėlė vėmimą, skrandžio turinio patekimą į kvėpavimo takus bei plaučius, uždusimą. Z. K. mirtis galėjo įvykti paros laikotarpiu iki jos lavono radimo 2014 m. spalio 11 d. Z. K. lavone nustatyti daugybiniai kūno, vidaus organų sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti šešiasdešimt vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu, kontaktu. Išvadoje nurodomų sužalojimų vaizdas, išsidėstymas, lokalizacija, pobūdis rodo, jog jie galėjo būti padaryti netrukus iki mirties. Pomirtinių sužalojimų lavone nebuvo nustatyta. Išvadoje nustatyta, kad Z. K. mirtis įvyko dėl kraujavimo į galvos smegenų skilvelius, kairės pusės šonkaulių nugarinės dalies lūžių su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kraujosruvų plaučių nugarinės dalies, inkstų plyšimu. Mirtį sukėlusių liemens sužalojimų – kairės pusės šonkaulių nugarinės dalies lūžių su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, kraujosruvų plaučių nugarinės dalies, inkstų plyšimų – vaizdas, pobūdis, kiekis, išsidėstymas rodo, kad jie nebūdingi griuvimui. Mirtį sukėlęs kraujavimas į galvos smegenų skilvelius gali būti padarytas didele jėga, daiktui (-ams) kontaktuojant su galva, ir taip pat nebūdingas griuvimui. Šie išvardinti sužalojimai sukėlė vėmimą, skrandžio turinio patekimą į kvėpavimo takus bei plaučius, uždusimą. Mirusiosios lavono kraujyje buvo rasta 3,26 promilės etilo alkoholio.

Nuosprendyje aptartais liudytojų A. C., A. K. parodymais nustatyta, jog minėtus sužalojimus padarė nuteistasis. Iš liudytoju apklausto nuteistojo tėvo A. K. parodymų matyti, kad jis 2014 m. spalio 11 d. ryte, į nukentėjusios butą atvyko po sūnaus telefoninio skambučio, kai pastarasis paprašė jį keletui dienų pasiimti iš namų. Paklausus apie Z. K., sūnus atsakė, kad ši miega, ir tik apžiūrėjus nukentėjusiąją lovoje, liudytojas pamatė jos sužalojimus, mėlynes, suprato padėties blogumą ir telefonu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tik po to, paguldęs nukentėjusiąją ant grindų, sūnus pradėjo nukentėjusiąją gaivinti. Liudytoja A. C. parodė, kad gyveno kaimynystėje su Z. K. ir jos sugyventiniu A. K.. 2014 m. spalio 10 d., dienos metu, ji girdėjo moters klyksmą, per savo buto durų akutę matė kaip laiptinėje nuteistasis jėga vedė nukentėjusiąją laiptais, o ši priešinosi, nenorėjo eiti. Po to laiptinėje ji matė kraujo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 31-33, 34-40). Iš šių parodymų bei iš nurodytų aplinkybių parodymų patikrinimo vietoje metu protokolo, matyti, kad ji tiksliai matė vietą ant laiptų, kur A. K. viena ranka apglėbęs aplink kaklą, o kita ranka apglėbęs juosmenį, laiptais jėga į butą stūmė nukentėjusiąją, o ši priešinosi, šaukė. Iškarto po šio įvykio ji laiptinėje ant laiptų matė kraujo dėmę ir neabejoja, kad ji atsirado po Z. K. tempimo, nes prieš tai laiptai buvo išplauti. Tokie liudytojos parodymai paneigia A. K. keltą versiją, kad po kilusio konflikto, kai jis iš buto išbėgusią nukentėjusiąją norėjo sugrąžinti, nukentėjusioji vedama į butą apsimetinėjo apalpusia, griuvinėjo ant laiptų, po ko, paėmęs ant rankų, jis nukentėjusiąją nunešė į butą ir paguldė į lovą. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigiamos, tik prašoma veiką kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnį.

Įvertinus teismo medicinos specialisto išvadą, specialisto pateiktus paaiškinimus teisme, nėra pagrindo tikėti tuo, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo patirti griūdama, ar tempiama laiptais ir tokiu būdu kontaktuodama su kitais paviršiais. Kaip seka iš aptartos specialisto išvados, didžioji dalis sužalojimų nukentėjusiajai buvo padaryta tiesiogiai suduodant smūgius kietais bukais daiktais, pats sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija, nebūdingi griuvimams, ar atsitrenkimams į kitus paviršius, krentant. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusios mirties priežastis – nukentėjusiajai padaryti sveikatos sutrikdymai, kurie buvo pripažinti pavojingais gyvybei ir kurie sukėlė vėmimą – skrandžio turinio patekimą į plaučius, kvėpavimo takus bei uždusimą.

Apygardos teismas, įvertinęs nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją – sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, šių sužalojimų skaičių, smūgių sudavimo intensyvumą, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. suvokė savo veiksmų keliamą pavojų nukentėjusios gyvybei, numatė galimas pasekmes ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tačiau, nenustačius nuteistojo siekio (noro) atimti gyvybės, ką rodo jo vėlesni veiksmai gaivinant nukentėjusiąją, jo nusikalstami veiksmai teisingai pripažinti padarytais netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, didelį skaičių (kiekį), lokalizaciją, pažeistas kūno vietas ir organus – sumuštos praktiškai visos žmogaus kūno dalys ir daug vidaus organų, kas savaime suprantama sukėlė itin didelį fizinį skausmą, ir tai negalėjo būti nesuprantama A. K., konstatavo, kad toks nužudymas padarytas itin žiauriai. Taip pat teismas, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, patvirtinančias A. K. ir nukentėjusios tarpusavio ryšius, bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą, teisingai pripažino, jog padarytas nužudymas turi ir kitą kvalifikuojantį požymį – tai savo šeimos nario nužudymas.

Tokiu būdu, apelianto padarytas nužudymas teisingai kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2015 m. sausio 15-30 d. akto Nr. 83TPK-16/2015 išvadoje (t. 3, b. l. 81-83) nurodyta, kad A. K. nusikalstamos veikos (nužudymo) padarymo metu nebuvo konstatuojamas psichikos sutrikimas. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būsenoje. A. K. psichikos sutrikimu neserga, jis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Be šios išvados pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusi teismo psichiatrė patvirtino ir tai, kad jam nebuvo nustatyta ir patologinio girtumo būsena, todėl abejoti A. K. padarytų veiksmų valingumu nėra jokio pagrindo (t. 4, b. l. 97-98).

Teismas, skirdamas bausmę A. K., vadovavosi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, yra labai sunkus tyčinis, juo sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės – atimta gyvybė. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad abi nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Gi apeliantas kaltu dėl nužudymo prisipažįsta iš dalies ir iš esmės tik todėl, kad byloje yra tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai. Jo parodymai dėl šios nusikalstamos veikos proceso eigoje kito ir nebuvo nuoširdūs. Tokiu būdu nėra pagrindo pripažinti minėtos aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, apeliantui pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė už sankcijose numatytą bausmės vidurkį.

Apeliantas taip pat ginčija priteistos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiojo R. K. pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mirusiosios vaikams R. K. ir E. K. bendrai 100 000 eurų sumai buvo patenkintas dalinai ir kiekvienam iš vaikų priteista po 35 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nužudytoji Z. K. buvo E. K., gim. 2006 m. vasario 13 d. ir R. K., gim. 1999 m. gegužės 25 d., motina (t. 2, b. l. 7, 8). Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusieji mirusios Z. K. vaikai, nepriklausomai nuo to, jog jų gyvenamoji vieta Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nustatyta su tėvu R. K. (t. 2, b. l. 9-12), su ja bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jos mirties vaikai patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad A. K. tyčia nužudė Z. K., dėl kurios mirties nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė jiems neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti. Apygardos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalos pasekmes, nuteistojo kaltę, jo ir nukentėjusiųjų turtinę padėtį bei kitas aplinkybes ir, įvertinęs teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, kiekvienam iš vaikų priteisė po 35 000 eurų. Šios sumos nėra per didelės ar neprotingo dydžio.

Tokiu būdu keisti apygardos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.