Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-10-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-611-1017/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
II-611-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03952-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-611-1017/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03952-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Ilonai Banel, nedalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. S., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškimą padavusio asmens J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo P. J. atžvilgiu J. S. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo Nr. 10-AP-7992 pagrindu, kuriame pastaroji nurodė, kad P. J. pateikė melagingą pranešimą policijai dėl 2019 m. rugpjūčio 8 d., 19.00 val. įvykio, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 493 straipsnio 1 dalyje (b. l. 8).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui J. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, pripažinti P. J. pažeidus ANK 493 straipsnio 2 dalį, 235 straipsnio 1 dalį ir skirti jam piniginę baudą. Skunde nurodė, kad nutarimas surašytas deklaratyviai, įvertinus tik tą medžiagą, kurią pateikė jos buvęs vaikinas P. J., norėdamas eilinį kartą ją apšmeižti, nevertinant kitos šiame tyrime reikšmingos jos pateiktos medžiagos, o būtent UAB „iDeal“ serviso kompiuterio atsiėmimo kvito, patvirtinančio, jog įvykio dieną – 2019 m. rugpjūčio 8 d., 18.25 val. ji atsiiminėjo kompiuterį servise, esančiame PC „Panorama“, Saltoniškių g. 9, todėl negalėjo būti užfiksuota P. J. pateiktame vaizdo įraše 2019 m. rugpjūčio 8 d., 19.00 val. vaikščiojanti prie jo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 20 d., 11.27 val. pareiškėja per e-policija.lt registravo pareiškimą pradėti administracinę teiseną P. J. atžvilgiu dėl melagingo pareiškimo pateikimo Vilniaus miesto 6 policijos komisariate jos atžvilgiu, kuriame nurodė minėtas aplinkybės ir prisegė minėtą įrodymą, nepaisant to, jos pareiškimas buvo atmestas. Apie jos pateiktą įrodymą skundžiamame nutarime nutylima. Mano, jog P. J. turi būti nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nes buvo trukdomas policijos darbas, pareigūnams teko važiuoti į įvykio vietą, apklausinėti namo gyventojus. Netgi socialiniame tinkle buvo gauta grasinančio pobūdžio žinutė, spėja iš P. J. ar jo sugyventinės I. A.. Jau daugybę metų P. J. pareiškėją persekioja ir šmeižia (lipa į tą patį autobusą, pasitinka po darbo, pietų metu, laukia parduotuvėje, seka mašina), nuolat giriasi turintis draugų komisariatuose, ją gąsdina. Ji išgyvena, kad jis gali ir vėl ją neteisingai apkaltinti (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad susipažinus su P. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštajam policijos komisariatui pateikta vaizdo medžiaga (pranešimas Roik 0119000430932), matyti, kad vaizdo įraše užfiksuota moteris, kuri galimai atliko peržengiančias visuotinai pripažintas moralės bei pagarbaus elgesio normas. Kadangi P. J. ir J. S. anksčiau siejo partnerystės ryšiai, todėl tikėtina, kad jis galėjo atpažinti buvusią draugę iš kūno kalbos (neverbalikos) ir pranešė policijai apie administracinį nusižengimą. Atlikus patikrinimą Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną J. S. atžvilgiu, kadangi minėtame vaizdo įraše sunkiai įžiūrimas asmuo padaręs nusižengimą, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti asmens atsakomybę abejonėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Administracinių nusižengimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. Vien dėl to, kad vaizdo įraše negalima identifikuoti asmens padariusio nusižengimą, negalima teigti, kad P. J. pateikė melaginus parodymus ar melagingą pranešimą policijai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai įvertinus medžiagoje turimus įrodymus, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisė nėra keršto įrankis, kuriuo siekiama sau palankių sprendimų, taip apribojant kitų asmenų teises ir interesus. Įsisenėjusio ginčo aiškinimas tarp J. S. ir P. J. dėl garbės ir orumo įžeidimo gali būti aiškinamas civilinių santykių kontekste negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis siekti apkaltinti asmenį neteisėtos veikos padarymu, kadangi tai prieštarauja teisės paskirčiai ir vykdomo teisingumo esmei (b. l. 23).

Ruošiantis bylos nagrinėjimui, teismo pareikalavimu, Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariatas pateikė ROIK 0119000442742 ir ROIK 0119000430932 medžiagas (b. l. 11, 21).

Skundą padavusi (pareiškėja) J. S. 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė prašymą iškviesti į teismo posėdį P. J. ir nagrinėti bylą pagal jos skundą, jai nedalyvaujant, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant (b. l. 16-17, 19). Taip pat J. S. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus duomenis – išrašą su žinutės tekstu (b. l. 16, 18-20), bei prašymą dėl medžiagos (kompaktinio disko), charakterizuojančios P. J., prijungimo prie bylos, kurie buvo prijungtas prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 14 d., 14.48 val. P. J. per e-policija.lt pateikė pranešimą, jog prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), labai dažnai ateina teistumą turinti J. S., nors jai ir uždrausta šiuo adresu lankytis, čia atėjusi elgiasi keistai – po kelias valandas vaikšto po kiemą arba aplink namą; sudeda rankas maldai, o vėliau pakelia galvą ir žiūrėdama į (duomenys neskelbtini) -o namo langus žegnojasi; negana to, prieina prie (duomenys neskelbtini) -namo augančio krūmo, nusismaukia žemyn kelnes, atsitupia ir galimai atlieka gamtinius reikalus tiesiai žmogui po langais; šitaip ją besielgiant matė jau ne vieną kartą; paskutinį kartą panašiai besielgiančią matė vakar. Prideda vaizdo įrašą. Minėtas vaizdo įrašas pateiktas medžiagoje Nr. ROIK19104754408.

J. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d., 19.00 val. ji tikriausiai buvo parduotuvėje Papilėnų gatvėje, jau nepamena, nes praėjo daug laiko, tačiau 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 21.00 val. P. J. ją sekė, iššoko iš krūmų jai išėjus iš prekybos cento „IKI“ parduotuvės ir pradėjo filmuoti. Šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26759-19.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veikos skyriaus tyrėja 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime konstatavo, jog iš P. J. pateikto vaizdo įrašo sunku nustatyti, ar matomas jame asmuo tikrai yra J. S.. Dėl prastos vaido įrašo kokybės nesimato, ar minėtas asmuo tikrai nusimauna kelnes. 2019 m. rugpjūčio 19 d. gautas J. S. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog minėtą dieną tuo adresu tikrai nebuvo, teismo sprendimą vykdo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną J. S. atžvilgiu P. J. pareiškimo Nr. ROIK19104754408 pagrindu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, negavus objektyvių duomenų, jog J. S. padarė administracinį nusižengimą, kadangi sunku nustatyti asmenį iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo. J. S. buvo įspėta dėl atsakomybės už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo nevykdymą ar viešosios tvarkos pažeidimą.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d., 11.36 val. savo ruožtu J. S. per e-policija.lt pateikė pranešimą, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. P. J., turintis jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, norėdamas ją – nekaltą asmenį nubausti administracine bauda už tai, ko ji nepadarė, pateikė tyrėjai melagingą medžiagą, teigdamas, jog apie 19.00 val. ten buvo ji, nors kaip patvirtina jos pateiktas įrodymas, tuo laiku ji buvo PC „Panorama“, „iDeal“ salone ir atsiiminėjo Apple kompiuterį. Šis asmuo pastoviai teikia apie ją melagingą video, melagingai kviečia policiją, todėl prašo skirti jam už melą nemažą baudą (piniginę) ir pravesti profilaktinio pobūdžio paskaitą. J. S. kartu su pareiškimu pateikė UAB „iDeal.lt“ įrenginio išdavimo aktą Nr. 147434, pagal kurį klientė J. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d., 18.25 val. atsiėmė Prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“, Saltoniškių g. 9 , Vilniuje, kompiuterį „MacBook“.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 27 d., 12.43 val. J. S. pakartotinai per e-policija.lt pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 8 d. 6 policijos komisariate gautas melagingas pranešimas, kuriuo ją apšmeižė buvęs vaikinas, todėl ji 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikė prašymą per e-policija.lt pradėti administracinę teiseną P. J. atžvilgiu pagal ANK 224 straipsnį (b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. A. 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškime minimo įvykio jau buvo gautas pareiškėjos pareiškimas 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir dėl jo buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių (b. l. 6).

Dėl skundo nagrinėjimo ribų.

Administracinio nusižengimo medžiagoje ROIK Nr. 19104960786 tyrimas buvo atliekamas pagal pareiškėjos J. S. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškimą dėl to, kad P. J. pateikė policijai melagingą medžiagą dėl to, kad neva ji 2019 m. rugpjūčio 8 d., apie 19.00 val. atliko neteisėtus veiksmus, siekdamas, jog ji nekaltai būtų nubausta administracine nuobauda, ką ji nurodė savo 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškime.

Administracinio nusižengimo pirminį tyrimą atlikusi institucija tyrė tik pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl galimai melagingo P. J. pranešimo policijai apie pareiškėjos veiksmus. Kadangi nei 2019 m. rugpjūčio 20 d. J. S. pareiškime, nei 2019 m. rugpjūčio 27 d. pareiškime nebuvo nieko nurodyta apie galimai P. J. ar jo sugyventinės pareiškėjai išsiųstas grasinamo pobūdžio žinutes, šie faktai pagrįstai buvo netirti ir nevertinti priimant skundžiamą nutarimą, todėl teismas taip pat neturi pagrindo laikyti pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl 2019 m. rugpjūčio 24 d. socialiniame tinkle gautos grasinančio pobūdžio žinutės bei jos 2019 m. rugsėjo 17 d. el. laiške nurodytą aplinkybę apie gautą naują grasinančią žinutę, susijusiomis su nagrinėjamu įvykiu ir dėl jo priimtu skundžiamu nutarimu, todėl jų netiria ir dėl jų šioje byloje nepasisako. Taip pat nenustatytas ir nagrinėjamo skundo (skundžiamo nutarimo) ryšys su pareiškėjos J. S. papildomai pateiktais duomenimis, įrašytais į kompaktinį diską skundą, dėl ko šio kompaktinio disko medžiagos teismas taip pat netiria ir nevertina.

Pareiškėja skunde reikalauja pripažinti P. J. pažeidus ANK 493 straipsnio 2 dalies, 235 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti jam piniginę baudą. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog administracinio nusižengimo bylos teisena susideda iš kelių ir nuoseklių viena po kitos einančių stadijų: aplinkybių tyrimo, administracinio nusižengimo protokolo surašymo, bylos nagrinėjimo ir nuobaudos paskyrimo. Asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ir nubaustas bauda, neatlikus nusižengimo aplinkybių tyrimo. Teismas negali pats ištirti minėtų aplinkybių, suformuluoti kaltinimą ir pasitvirtinus administracinio nusižengimo požymiams, priimti nutarimą P. J. atžvilgiu, paskiriant nuobaudą, kaip prašo pareiškėja. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys pirma turi gauti administracinio nusižengimo protokolą, kuriame būtų nurodyta kaltinimo ribos: veika, ją atitinkantis ANK straipsnis, pasinaudoti galimybę teikti paaiškinimus dėl jiems pareikšto kaltinimo padarius administracinės teisės uždraustą veiką. Šioje administracinio nusižengimo bylos teisenos stadijoje administracinio nusižengimo protokolas dar nėra surašytas, o teismas nėra institucija, įgaliota surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Teismas nagrinėja pareiškėjos skundą tik tuo aspektu, ar tyrėjos gauta iš pareiškėjos pirminė medžiaga buvo pakankama išvadai, jog nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, ar joje buvo pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti administracinio nusižengimo požymius P. J. veikoje, dėl ko administracinio nusižengimo teisena turėjo būti pradėta, administracinis nusižengimas ištirtas, o tyrimas baigtas administracinio nusižengimo protokolo surašymu, po ko jau bylą nagrinėjanti institucija spręstų dėl nuobaudos paskyrimo nutarimu. Dėl šių priežasčių teismas netenkina pareiškėjos prašymo į bylos nagrinėjimą kviesti ir apklausti P. J., nes tai būtų tyrimo veiksmas, kurio šiose nagrinėjimo ribose ir stadijoje teismas neatlieka, tai yra tyrimą atliekančios institucijos kompetencija.

Pareiškėja skunde prašo pripažinti P. J. pažeidus ir ANK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti jam nuobaudą už šį pažeidimą. ANK 235 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus leidimas neprivalomas. Akivaizdu, kad nei skundžiamame nutarime, bei pareiškėjos skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kad P. J. būtų vykdęs ūkinę ar kitokią veiklą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, todėl jo atsakomybės klausimas pagal šį straipsnį nesvarstytinas. Jei pareiškėja turi omenyje Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo apie nusikalstamą veiką pateikimas, arba melagingų parodymų davimas apklausiant kaip liudytoją ar nukentėjusį asmenį), dėl šios veikos turi būti ikiteisminio tyrimo pareigūno (tyrėjo ar prokuroro) priimamas nutarimas atsisakyti pradėti arba nutraukti ikiteisminį tyrimą, o skundai dėl tokio nutarimo paduodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Administracinio nusižengimo teisenos bylose pagrįstumo pradėti ikiteisminį tyrimą klausimai nesvarstomi.

Dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo.

Iš Liteko informacinės sistemos nustatyta, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžiu J. S. buvo pripažinta kalta, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurios vienas iš draudimų yra draudimas visą bausmės laikotarpį bendrauti su P. J. ir I. A., gyvai ar bet kokiomis ryšio priemonėmis bei artintis prie jų arčiau kaip per 20 metrų atstumą.

ANK 493 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga, to paties straipsnio 2 dalies dispozicija numato atsakomybę asmeniui už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Aiškindami šio straipsnio nuostatas, teismai yra nurodę, jog šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu /.../, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise (Šiaulių apygardos teismo administracinio pažeidimo byla Nr. ATP-210-332/2016). Būtinasis šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Taigi būtina konstatuoti, kad pagalba buvo iškviesta suvokiant, kad tokio specialiųjų tarnybų pagalbos poreikio nėra, kad pranešimas apie įvykį yra melagingas.

P. J. pateikė policijai pranešimą dėl to, kad J. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d., 19.00 val. lankėsi jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), vaikšto po kiemą ir aplink namą, viešoje vietoje atlieka gamtinius reikalus. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad jis ne tik nurodė šias aplinkybes, tačiau pateikė ir, jo nuome, tai pagrindžiantį įrodymą – jo darytą vaizdo įrašą, kas rodo, jog jis buvo įsitikinęs nurodytais faktais, ir kad šis vaizdo įrašas pagrindžia jo nurodytas aplinkybes. Taigi, teismo vertinimu jo veikoje nebuvo tyčios pateikti melagingą pranešimą policijai. Teismas sutinka su institucijos atstovo nuomone, kad pareiškėjas vadovaudamasis ankstesnio bendravimo su J. S. patirtimi, pažinodamas jos sudėjimą, apsirengimo stilių, kūno neverbalinę kalbą (charakteringus asmens judesius), iš tolo žiūrėdamas galėjo sąžiningai klysti, darydamas kategorišką išvadą apie fiksuojamo asmens tapatumą ar panašumą su pareiškėja. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir kiti įstatymai, tarp jų administracinių nusižengimų kodeksas. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad buvo pažeistos teisės bei, siekdamas apginti tas teises ir išsiaiškinti tiesą, turi teisę veikti teisinėmis priemonėmis – kreiptis į kompetentingas institucijas, ką ir padarė šiuo atveju P. J..

Tyrėja skundžiamame nutarime nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas nėra pakankamai informatyvus, kad patvirtintų jo nurodytą aplinkybę, jog jame užfiksuota būtent J. S.. Teismas sutinka su šia išvada, kadangi jame nėra pritrauktas merginos veidas, taip pat lieka abejonė dėl jos atliekamų veiksmų – kad ji prieš atsitūpdama tikrai nusimovė kelnes, kas leistų neabejotinai daryti išvadą, jog mergina atliko gamtinius reikalus viešoje vietoje. Šis vaizdo įrašas yra nepakankamas įrodymas, kad patvirtinanti P. J. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pareiškime nurodytas aplinkybes. J. S. neigiant savo buvimą minėtoje vietoje (duomenys neskelbtini)), kitiems duomenims nepatvirtinant jo teiginių, administracinio nusižengimo teisena pagal P. J. pareiškimą pagrįstai buvo nepadėta dėl to, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, jog nurodytas subjektas – būtent pareiškėja padarė priešingą teisei veiką (pažeidė viešąją tvarka nederamais veiksmais viešoje vietoje), bet ne dėl to, kad nebuvo padaryta pati veika. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad P. J. vienasmenis situacijos vertinimas ir kompetentingos institucijos atstovo teisinis vertinimas skyrėsi, tačiau tai nereiškia, kad asmuo tyčia melagingai pranešė policijai apie nagrinėjamą įvykį.

Taigi, skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai darė išvadą, kad nėra nustatytas akivaizdus P. J. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimo policijai melagingumas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn dėl ANK 493 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje P. J. atžvilgiu, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos J. S. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė