- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2K-226/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00662-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Goda (pirm.), Albinas Sirvydis, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- I. J., ir R
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu augalinės kilmės psichotropinės medžiagos neturint tikslo jos platinti areštu keturiasdešimčia parų, o dėl kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – klonezapamo – neturint tikslo jos platinti išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 22 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios I. J. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestas, o Šakių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinis skundas tenkintas ir Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendis dėl I. J. pakeistas. Pakeitus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria I. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį pripažinta kalta ne visa šios inkriminuotos nusikalstamos veikos apimtimi, įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis pripažintos visos kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotos aplinkybės paskiriant jai ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžiu I. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – klonezapamo – neturint tikslo jos platinti paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė jai paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Kita Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl I. J. palikta galioti nepakeista.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir R. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2010 metų vasaros pradžioje, Kaune iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 1500 Lt nusipirko du plastikinius maišelius su ne mažiau kaip 21 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 10,332 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir ne mažiau kaip 21 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 9,744 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; jas laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą jas platinti, ir platino 1 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,492 g psichotropinės medžiagos amfetamino, arba 1 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,464 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, parduodama už 40 Lt.
I. J. 2010 m. spalio 6 d., apie 23.30 val., savo namuose, gavusi kaip užstatą filmavimo kamerą, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už 80 Lt pardavė ne mažiau kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,928 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 2010 m. lapkričio 7 d., apie 16.30 val., Kaune, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ R. S. už 40 Lt pardavė ne mažiau kaip 1 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,464 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 2010 m. lapkričio 8 d., apie 17.40 val., Kauno r., Raudondvaryje, prie parduotuvės „Express Market“ R. S. už 40 Lt pardavė ne mažiau kaip 1 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,464 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 2010 m. lapkričio 9 d., Kaune, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ R. S. už 40 Lt pardavė ne mažiau kaip 1 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,464 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; 2010 m. lapkričio 11 d., apie 21.30 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo per. 54 esančioje degalinėje „Lukoil“ asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, už 80 Lt pardavė ne mažiau kaip 2 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,984 g psichotropinės medžiagos amfetamino; 2010 m. lapkričio 12 d., apie 17.00 val., savo namuose R. S. už 140 Lt pardavė 2,671 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,362 g psichotropinės medžiagos amfetamino. Be to, I. J. parduodama psichotropines medžiagas jas platino kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims iki tada, kai 2010 m. lapkričio 12 d. jos namuose kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė vieną plastikinį maišelį su 16,902 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 8,318 g psichotropinės medžiagos amfetamino, vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su 0,707 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,361 g psichotropinės medžiagos amfetamino, vieną užspaudžiamą plastikinį maišelį su 1,105 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,512 g psichotropinės medžiagos metamfetamino.
I. J. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos neturėdama tikslo jos platinti. Ji 2010 metų vasaros pradžioje–2010 metų spalį Kaune, nenustatytame naktiniame klube, už 40 Lt nusipirko nedidelį kiekį – 0,454 g – žalios spalvos augalinės kilmės psichotropinės medžiagos V JWH-018 (l-pentil-2-(l-naftoil)indolas) neturėdama tikslo jos platinti ir ją neteisėtai laikė savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. lapkričio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir iš naujo įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria I. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinimas inkriminuotas ne visa apimtimi, neatitinka bylos aplinkybių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistosios I. J. pakeitė pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis visas kaltinime pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotas aplinkybes ir paskirdamas jai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistosios I. J. gynėjas advokatas D. Svirinavičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį jo ginamajai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo ginamosios pakeisti. Jai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmes, kurias, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti apėmimo būdu paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą, į ją įskaitant jos suėmimo laiką.
Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, apeliacinių skundų prašymus, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nuosprendį, pripažįstant jo ginamąją kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį visa apimtimi, iš esmės grindė tik jos ir kartu su ja nuteisto R. S. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo ginamajai pagal BK 260 straipsnio 2 dalį inkriminavo kaltinimą visą apimtimi, nes inkriminuojamuose epizoduose nurodytos psichotropinės medžiagos – metamfetaminas ir amfetaminas – nebuvo paimtos, nebuvo atlikta jų ekspertizė, nustatyta cheminė sudėtis ir tikslus medžiagos svoris. Vadinasi, pasak kasatoriaus, nebuvo nustatyta, kokiomis medžiagomis jo ginamoji neteisėtai disponavo, kokia jų rūšis bei kiekis ir, ar tos medžiagos įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.
Kasatorius skunde taip pat teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami jo ginamosios bausmės klausimą, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jai per griežtą bausmę. Pasak kasatoriaus, jo ginamajai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskirta sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės apribojimo bausmė, o skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir taip pat paskirta laisvės apribojimo bausmė, nes byloje nenustatyta jo ginamosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, mokymosi įstaigų apibūdinama kaip drausminga, pareiginga mokinė, dalyvaujanti automobilių klubo „Auto era“ veikloje. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad ji ilgą laiką ieškojo darbo ir šiuo metu yra susiradusi darbo vietą. Be to, kasatorius pabrėžia, kad teismai, skirdami jo ginamajai bausmę, tinkamai neįvertino jos psichikos sveikatos būklės, t. y. to, kad ji, jau anksčiau turėjusi didelių sveikatos problemų, išgyvendama dėl savo veiksmų, baudžiamojo proceso, dar labiau susirgo ir tebesigydo dėl psichikos sveikatos sutrikimų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. J. gynėjo advokato D. Svirinavičiaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi nagrinėjant jo ginamosios bylą apeliacine tvarka
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nuosprendį, pripažįstant jo ginamąją kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį visa apimtimi, iš esmės grindė tik jos ir kartu su ja nuteisto R. S. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nuteistuosius I. J., R. S. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistosios I. J. pripažinimo kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį visa jai inkriminuoto kaltinimo apimtimi, nuteistųjų parodymus analizavo ir vertino tiek atskirai, tiek kitų byloje esančių įrodymų (kratos protokolo, mobiliojo ryšio telefonų išklotinių, specialisto išvados Nr. 140-(8649)-IS1-8752) kontekste. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nurodžiusi, jog, įvertinus minėtus įrodymus bei rašytinę bylos medžiagą, nėra pagrindo abejoti nuteistųjų I. J. ir R. S. išsamiais, nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais parodymais, motyvuotai konstatavo, kad I. J. padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką visa jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos apimtini ir kartu teisingai pažymėjo, kad „nors šiuo atveju minėtose nusikalstamose veikose neištirta psichotropinė medžiaga, nes ji nebuvo paimta, tačiau tai, kad realizuota ir suvartota psichotropinė ar narkotinė medžiaga nebuvo tiksliai chemiškai ištirta, nėra kliūtis konstatuoti, kad buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 ar 260 straipsniuose, o disponuotų medžiagų kiekiai nustatomi remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma“.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami jo ginamosios bausmės klausimą, pažeidė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jai per griežtą bausmę. Pasak kasatoriaus, jo ginamajai pagal BK 259 straipsnio 2 dalį turėjo būti paskirta sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės apribojimo bausmė, o skiriant bausmę pagal BK 260 straipsnio 2 dalį turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir taip pat paskirta laisvės apribojimo bausmė. Kasatorius pabrėžia, kad teismai, skirdami jo ginamajai bausmę tinkamai neįvertino jos psichikos sveikatos būklės.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuoti paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10/2011, 2K-7-371/2011, 2K430/2012). Tuo tarpu I. J. byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistosios teigiamas apibūdinimas, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdus gailestis dėl to, dalyvavimas netradicinių automobilių klubo „Auto era“ veikloje, darbo vietos turėjimas, užsitęsusi depresinė reakcija, negali būti laikomi tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajai I. J. bausmės rūšį pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tiek apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jai ketverių metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, pagrįstai nė vienai iš šių aplinkybių nesuteikdamas prioriteto. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, nuteistąją I. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteisęs visa jai inkriminuoto kaltinimo apimtimi, paskyrė jai laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu mažesnę negu šio BK straipsnio 2 dalyje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taigi nuteistosios I. J. byloje BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios I. J. gynėjo Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą atmesti.