Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

nuteistojo E. J. (E. J.) gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 28 (dvidešimt aštuonių) parų areštas. Paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. laisvės atėmimo bausme 2 (dviem) mėnesiams 17 (septyniolikai) dienų, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, arešto bausmę pakeičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir E. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trims) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų. Nuspręsta bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Iš nagrinėjamu atveju pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. J. neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir neginčija savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, mano, kad netinkamai taikytos baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios bausmių skyrimą ir jų bendrinimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi minėtomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, nagrinėja nuteistajam E. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės teisingumo bei pagrįstumo ir teismo atlikto bausmių subendrinimo klausimus.

Dėl nuteistajam skirtos arešto bausmės

6. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai); taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, teisingai nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes. E. J. pripažintas kaltu padaręs baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Jis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir dėl jos padarymo gailėjosi, taip pat atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika padarytą 191,97 Eur dydžio žalą. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistojo atžvilgiu konstatuotinos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose. Vadinasi, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nekonstatavo nuteistojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai nustatė jas egzistuojant, bet ir atsižvelgė skirdamas bausmę, dėl to apeliacinio skundo prašymas konstatuoti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atlygino žalą ir gailisi) nepagrįstas.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nusikalstamą veiką E. J. padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, dėl to, pripažino, jog tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią apylinkės teismo išvadą patvirtina Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ĮKNR) duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenys, iš kurių matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje ne kartą teistas, o nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą (b. l. 72–92).

9. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

10. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo E. J. asmenybę apibūdinantys duomenys. Iš ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 72–92). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad E. J. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkias vagystes (b. l. 65–71). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančiais SODROS registro duomenimis ir byloje pateiktais duomenimis E. J. nuo 2023 m. lapkričio 27 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio apibūdinamas teigiamai (b. l. 123–124).

11. Skundžiamu nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo ir arešto – bausmės. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Tokią išvadą paneigiančių argumentų teisėjų kolegija neįžvelgia ir apeliaciniame skunde. Skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas E. J. buvo skirtos ir su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, tačiau jos teigiamai nepaveikė nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nagrinėjamu atveju padaryta E. J. nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine. Nors apeliantai akcentuoja, kad nuteistajam E. J. skyrus švelnesnę bausmę, t. y. laisvės apribojimą, nuteistasis galėtų dirbti, tačiau svarbu pažymėti, jog jis nusikalsta ne pirmą kartą, dažnai buvo daromos būtent turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, dėl to nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visuma iš esmės paneigia galimybę bausmės tikslus pasiekti net trumpalaikiai neizoliuojant nuteistojo ir skiriant jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamos BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip jau buvo pažymėta, nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ir E. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai referuojama į minėtąsias baudžiamojo įstatymo nuostatas.

13. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė laikytina teisinga ir proporcinga, tuo labiau, kad paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindu buvo sumažinta trečdaliu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam neskyrė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

14. Apeliaciniu skundu, be kita ko, prašoma tuo atveju, jeigu nebūtų sušvelninta paskirta bausmė, atidėti arešto bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš ĮKNR duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu nuteistajam E. J. buvo paskirta arešto bausmė, vadinasi, skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmė nuteistajam nebuvo skirta pirmą kartą. Taigi, šios aplinkybės paneigia galimybę svarstyti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

Dėl bausmių bendrinimo

15. Apeliaciniame skunde, be kita ko, pateikiami alternatyvūs prašymai pripažinti, kad nuteistasis E. J. yra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, o to nepripažinus prašoma bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir bausmės vykdymą atidėti.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pagal BK 178 straipsnio 5 dalį E. J. paskirta arešto bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ji buvo bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, t. y. laisvės atėmimo bausme dviem mėnesiams septyniolikai dienų, visiško sudėjimo būdu ir E. J. paskirta galutinė subendrinta trijų mėnesių penkiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė. Su šia skundžiamo nuosprendžio dalimi teisėjų kolegija nesutinka.

17. BK 64 straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 dalis). Taigi, bausmių bendrinimas pagal BK 64 straipsnį galimas tik tada, kai naujojo nuosprendžio paskelbimo metu nuteistasis dar nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

18. Nagrinėjamu atveju E. J. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2023 m. spalio 1 d., t. y. neatlikęs ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Iš ĮKNR duomenų ir Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. vasario 1 d. rašto matyti, kad 2023 m. spalio 20 d. E. J. buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, neatlikęs dvejų metų septyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės (b. l. 90, 146–147). Pagal Probacijos tarnybos nurodytus duomenis nuo lygtinio paleidimo ir įtraukimo į probuojamųjų asmens duomenų registrą dienos iki bausmės pabaigos, t. y. nuo 2023 m. spalio 20 d. iki 2024 m. sausio 7 d., E. J. buvo taikoma intensyvi priežiūra. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar likusios jos dalies. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog lygtinis nuteistojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos būtų buvęs panaikintas, laikytina, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis E. J. atliko 2024 m. sausio 7 d., vadinasi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu 2024 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo atlikta ir nebuvo teisinio pagrindo bendrinti naujai paskirtą bausmę su jau atliktos bausmės dalimi.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas (atsakingoms valstybės institucijoms nepasinaudojus baudžiamojo proceso įstatymo suteiktomis priemonėmis, nustatyta tvarka ir terminais reaguoti į situaciją, jog E. J., neatlikęs paskirtos bausmės, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) skundžiamu nuosprendžiu jau po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos termino pabaigos sprendė šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo su jau atlikta bausme klausimą, pažeidžia teisinio tikrumo principą, nes tokiu būdu kvestionuojamas jau pasibaigęs lygtinio paleidimo procesas.

20. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, panaikinant nuosprendžio dalį dėl BK 64 straipsnio taikymo, visgi, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos paskirtos bausmės. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies tenkinti nuteistojo E. J. gynėjo apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies tenkinti nuteistojo E. J. (E. J.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalies tvarka.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.