Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių VšĮ „Plaukimas visiems“ ir Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos ieškinio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ieškovės pusėje: Klaipėdos apskrities lengvosios atletikos federacija, Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“, Baltic Tennis Club, VšĮ „Klaipėdos irklavimo centras“, Klaipėdos orientavimosi sporto klubas „Kopa“, VšĮ „Lietuvos verslo kolegija“, Sporto klubas „Okinava“, VšĮ „Klaipėdos sporto projektai“, VšĮ Klaipėdos krepšinio mokykla, Klaipėdos miesto bėgikų sporto klubas „Maratonas“, Orientavimosi sporto klubas „O! Klaipėda“, Klaipėdos miesto regbio klubas „Klaipėdos kovas“, VšĮ „Sporto viršūnė“, Klaipėdos miesto sporto klubas „Viesulas“, VšĮ sporto klubas „Startukas“, Klaipėdos m. motociklų sporto klubas „Kirai“ (du kartus nurodytas – pozicija 16 ir 22), VšĮ „Ponas maratonas“, Asociacija Lietuvos buriuotojų sąjunga, Rankinio klubas „Handbalis“, Ledo ritulio klubas „HC Klaipėda“, DSK „Velostreet“, VšĮ LCC tarptautinis universitetas, Sporto klubas „Vakarų viesulas“, Asociacija „Jukado imtynės“, Klaipėdos teniso trenerių federacija, VšĮ „Auksinė ginsvė“, Visuomeninė organizacija sporto klubas „Šansas“, VšĮ „Bangos stilius“, Klaipėdos universiteto sporto klubas „Versmė“, VšĮ sporto klubas „Klaipėdos lankininkai“, VšĮ „Klaipėdos lengvosios atletikos akademija“, Mėmelio sporto klubas, Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacija, Klaipėdos miesto rankinio federacija, Klaipėdos miesto imtynių sporto federacija, Klaipėdos krepšinio federacija, Federacija „Hockey Klaipėda“, Klaipėdos miesto šachmatų federacija dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymo ADI-352 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) 2020 metams sporto projektams iš dalies finansuoti“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Dalį ieškinio atsisakytina priimti, t. y. dėl reikalavimų įpareigoti visų kitų konkurse paraiškų teikėjų projektus ir vertinimo balus ir lėšas paskirstyti vadovaujantis ieškinyje nurodytais teisės aktais.

Ieškovių prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkintinas.

6. Ieškinio priėmimo stadijoje teismui tenka pareiga patikrinti, ar asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y., ar egzistuoja teisės pareikšti ieškinį (teisės kreiptis į teismą) prielaidos. Ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-3-314-611/2018 konstatavo, kad:

7.2 Pirmiau nurodytos proceso teisės normos patvirtina, kad dvi subjektų grupės gali kreiptis į teismą: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pastarieji subjektai, kreipdamiesi į teismą, gina ne savo pačių pažeistą teisę, t. y. įgyvendina ne savo teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje.

7.3 Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės (taip pat – ir civilinio proceso) principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausia siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisę, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

7.4 Kaip minėta, prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Kita vertus, šių subjektų teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą nėra absoliuti – CPK 5 straipsnio 3 dalyje ir CPK 49 straipsnio 1–2 dalyse expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pirmiau įvardyti subjektai tik įstatymų nustatytais atvejais gali reikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešajam interesui civilinio proceso tvarka ginti yra būtinos dvi pirminės sąlygos: 1) ieškinys viešajam interesui ginti yra pareikštas subjekto, kuriam įstatymų lygmeniu pripažįstama teisė teismine tvarka ginti viešąjį interesą; 2) subjektas, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, veikia pagal įstatyme apibrėžtą savo kompetenciją, t. y. įstatyme yra įtvirtinta tokio subjekto teisė (tiksliau – netgi pareiga, jeigu, žinoma, egzistuoja pagrindas imtis viešojo intereso gynimo) teismine tvarka ginti viešąjį interesą reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad šių sąlygų nebuvimas eliminuoja viešojo intereso gynimo civilinio proceso tvarka galimybę. Kita vertus, kompetencijos ginti viešąjį interesą neturėjimas neužkerta kelio kreiptis į prokurorą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. viešasis interesas, neegzistuojant pirmiau įvardytoms sąlygoms, gali būti ginamas per prokurorą (CPK 49 straipsnio 1 dalis).

7.5 Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog pirmiau įvardytų nuostatų, kad ieškinys viešajam interesui ginti gali būti reiškiamas įstatymuose apibrėžto subjektų rato ir tik įstatymų nustatytais – tokių subjektų kompetencijai priskirtais – atvejais, paskirtis – užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų gynimo, civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ginant viešąjį interesą, egzistuoja įsikišimo į civilinius teisinius santykius ir į tokių santykių dalyvių subjektines teises galimybė. Aptariamos nuostatos yra teisiniai saugikliai, kurie garantuoja, kad viešasis interesas nebus be aiškaus ir konkretaus pagrindo neproporcingai suabsoliutintas ir ginamas privataus intereso sąskaita. Kaip minėta, viešojo intereso gynimas yra dispozityvumo principo išimtis, todėl šis interesas, kaip įvardyto – civiliniame procese dominuojančio – principo veikimą ribojantis veiksnys, gali būti ginamas numerus clausus (baigtinis sąrašas) principu, t. y. tik tiek, kiek šio intereso gynimo galimybė (būtinybė) yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme.

7.6 Teisė kreiptis į teismą paduodant ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis proceso įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, teikiantis ieškinį ar kitą procesinį dokumentą, privalo užtikrinti, kad teikiamas dokumentas atitiktų procesinius reikalavimus, keliamus procesinio dokumento turiniui ir formai (CPK 111, 113–114, 135 straipsniai), ir kad nebūtų procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal tokį procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Pareigos užtikrinti procesinių reikalavimų įgyvendinimą vykdymas nėra priklausomas nuo reiškiamu procesiniu dokumentu ginamo intereso pobūdžio, t. y. nuo to, ar ginamas privatus ar viešasis interesas – abiejų interesų gynimo atvejais turi būti užtikrinta reiškiamo procesinio dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas, atitiktis proceso įstatyme įtvirtintiems reikalavimams.

7.7 Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau išdėstytus argumentus, nurodo, jog subjektas, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, privalo, inter alia, pagrįsti šių sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, sąrašą ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą. Ieškinyje, kuris reiškiamas viešajam interesui ginti, turi būti nurodyta konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų civilinių teisių gynimo būdą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Subjektui nepagrindus pirmiau įvardytų sąlygų, laikytina, kad jis neturi teisės reikalaujamu būdu ginti viešąjį interesą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

8. Ieškovės ieškiniu prašo įpareigoti visų kitų konkurse paraiškų teikėjų projektus ir vertinimo balus ir lėšas paskirstyti vadovaujantis ieškinyje nurodytais teisės aktais. Tačiau ieškinyje nenurodė ir su ieškiniu nepateikė duomenų, patvirtinančių kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. ADI-352 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) 2020 metams sporto projektams iš dalies finansuoti“, kuriuo buvo skirtos (neskirtos) savivaldybės biudžeto lėšos kitų konkurso paraiškų teikėjų (ne ieškovių) projektams, buvo padaryta tam tikra žala ieškovėms, pažeisti tam tikri ieškovių saugomi interesai. Teismas konstatuoja ir tai, kad ieškovės nepagrindė teisės ginti viešą interesą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovės neturi civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl ieškovių ieškinio dalis, t. y. reikalavimai įpareigoti visų kitų konkurse paraiškų teikėjų projektus ir vertinimo balus ir lėšas paskirstyti vadovaujantis ieškinyje nurodytais teisės aktais nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Šią ieškinio dalį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms teismas nepasisako dėl ieškovių ieškinio dalies, t. y. reikalavimų įpareigoti visų kitų konkurse paraiškų teikėjų projektus ir vertinimo balus ir lėšas paskirstyti vadovaujantis ieškinyje nurodytais teisės aktais, trūkumų, nes tai yra teisiškai nereikšminga.

10. Teismas konstatuoja, kad ieškinyje nurodyti visi tretieji asmenys yra susiję su ieškinio dalimi, kurią teismas atsisakė priimti, todėl ieškinyje nurodyti tretieji asmenys nebelaikytini byloje dalyvaujančiais asmenimis, jiems procesiniai dokumentai nesiųstini.

Dėl ieškovių reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymą ADI-352 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) 2020 metams sporto projektams iš dalies finansuoti“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovių projektus vertinti pakartotinai

11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

12. Ieškovės pateikė tris reikalavimus, nes ieškovės prašo panaikinti įsakymą ir įpareigoti ieškovių 3 projektus (o ne vieną) vertinti pakartotinai. Už kiekvieną reikalavimą turi sumokėti po 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

13. Ieškovės prašė atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jei nėra teisinės galimybės atleisti ieškovių nuo visiško žyminio mokesčio mokėjimo, prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, mokamą žyminio mokesčio dalį nustatant teismo nuožiūra. Nesant ir šios galimybės, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo. Jei teismas neturi šios galimybės, prašė žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki Lietuvis Respublikos Vyriausybė nutrauks karantiną.

16. Teismas, spręsdamas ieškovių prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir/ar žyminio mokesčio atidėjimo papildomai išreikalavo šiuos duomenis apie ieškovių turtinę padėtį:

16.1. Iš Juridinių asmenų registro: išplėstinį išrašą ir nustatė, kad ieškovės VšĮ „Plaukimas visiems“ teisinė forma yra viešoji įstaiga, veikianti ir turinti paramos gavėjo statusą nuo 2013 m. spalio 31 d., ieškovės VšĮ „Plaukimas visiems“ pateiktas metines finansines ataskaitas už 2018 metus, nustatė, kad įstaiga ilgalaikio turto neturi, trumpalaikio turto turėjo už 7 924 Eur, t. y.7 823 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 101 Eur grynieji pinigai, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų nėra, per 2018 metus gavo 3 343 Eur pajamų, kurias ir išleido (veiklos sąnaudos). Iš VĮ Registrų centro duomenis apie turimą nekilnojamąjį registruotiną turtą ir nustatė, kad tokio turto ieškovė VšĮ „Plaukimas visiems“ neturi. Iš VĮ Regitros duomenis apie ieškovės VšĮ „Plaukimas visiems“ turimą registruotiną kilnojamąjį turtą ir nustatė, kad jos vardu registruota transporto priemonė Opel Zafira, kurios pirma registracijos data 2007 m. sausio 15 d. Iš viešoje erdvėje esančios informacijos apie ieškovę VšĮ „Plaukimas visiems“ papildomai nustatyta, kad įstaiga turi 2 darbuotojus, jai taikomos VMI ir SoDra mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

16.2. Iš Juridinių asmenų registro: išplėstinį išrašą ir nustatė, kad ieškovė Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos teisinė forma yra asociacija, veikianti ir turinti paramos gavėjo statusą nuo 2018 m. birželio 25 d., Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų nėra pateikusi. Iš VĮ Registrų centro duomenis apie turimą nekilnojamąjį registruotiną turtą ir nustatė, kad tokio turto ieškovė VšĮ „Plaukimas visiems“ neturi. Iš VĮ Regitros duomenis apie ieškovės Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijos turimą registruotiną kilnojamąjį turtą ir nustatė, ji tokio turto neturi. Iš viešoje erdvėje esančios informacijos apie ieškovę Klaipėdos krašto vandens sporto asociaciją papildomos reikšmingos informacijos negauta.

17. Visų pirma teismas konstatuoja, kad ieškovių prašymas dėl visiško atleidimo nuo žyminio mokesčio yra nepagrįstas, nes to nenumato įstatymas, galima atleisti tik iš dalies (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

18. Antra, teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, apie ieškovių turtinę padėtį, taip pat tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuo 2020 m. kovo 16 d. yra paskelbusi karantiną, kuris pratęstas iki 2020 m. gegužės 11 d., daro labiau tikėtiną išvadą, kad yra pagrindas atidėti ieškovėms mokėtiną žyminį mokestį, o ne jas atleisti ieškoves nuo dalis žyminio mokesčio mokėjimo. Tokią išvadą teismas daro dėl šių priežasčių: įvertinęs mokėtino žyminio mokesčio dydį, t. y. ieškovė VšĮ „Plaukimas visiems“ už paduotą ieškinį turi sumokėti 150 Eur (2 reikalavimai (2 paraiškų vertinimas) x 75 Eur), o ieškovė Klaipėdos krašto vandens sporto asociacija už paduotą ieškinį turi sumokėti 75 Eur (1 reikalavimas (1 paraiškos vertinimas) x 75 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktas); abi ieškovės turi paramos gavėjo statusą; dalyvauja savivaldybės skelbiamose konkursuose, kurie tik iš dalies yra finansuojami savivaldybės biudžeto, vadinasi ieškovės turi ir generuoja tam tikras pajamas.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovių prašymas tenkintinas, nesant pagrindo visiškai ir iš dalies ieškovių atliesti nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio mokėjimas ieškovėms atidėtinas iki procesinio sprendimo priėmimo byloje (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

20. Ieškovių reikalavimai panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymą ADI-352 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) 2020 metams sporto projektams iš dalies finansuoti“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovių projektus vertinti pakartotinai iš esmės atitinka jiems keliamus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, todėl ši ieškinio dalis priimtina, išsiųstina atsakovei ir nustatytinas 14 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimui pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

ieškovių ieškinio dalį, t. y. reikalavimus įpareigoti visų kitų konkurse paraiškų teikėjų projektus ir vertinimo balus ir lėšas paskirstyti vadovaujantis ieškinyje nurodytais teisės aktais, atsisakyti priimti kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Konstatuoti, kad ieškinyje nurodyti visi tretieji asmenys yra susiję su ieškinio dalimi, kurią teismas atsisakė priimti, todėl ieškinyje nurodyti tretieji asmenys nebelaikytini byloje dalyvaujančiais asmenimis, jiems procesiniai dokumentai nesiųstini.

Netenkinti ieškovių prašymo dėl atleidimo nuo visiško žyminio mokesčio sumokėjimo.

Netenkinti ieškovių prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Tenkinti ieškovių prašymą ir atidėti ieškovei VšĮ „Plaukimas visiems“ 150 Eur, o ieškovei Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai 75 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje.

Kitą ieškinio dalį, t. y. dėl ieškovių reikalavimų panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 13 d. įsakymą ADI-352 „Dėl savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo (neskyrimo) 2020 metams sporto projektams iš dalies finansuoti“ ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškovių projektus vertinti pakartotinai, priimti, išsiųsti atsakovei ir nustatyti 14 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos atsiliepimui pateikti.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovėms ir atsakovei.

Nutarties dalis dėl atsisakymo priimti ieškinio dalį per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.