Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-275-755/2016

nutartis

2016 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos,teisėjų Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7052-902/2015 pagal ieškovės J. Š. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikiančiai institucijai – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ( toliau – VTAS) , E. Š. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad į tą aplinkybę, jog ieškovė teismui nepateikė rašytinių įrodymų (gydytojo receptų) apie vaikui reikalingus kokius tai brangius vaistus (vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl to vaikas dažnai lankosi pas gydytojus),tokiu būdu teismas ieškovės paskaičiuotą sumą maisto papildams, vaistams, vitaminams sumažino iki 40 Eur, o paskaičiuotą bendrą sumą, kuri yra reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį (360 Eur), sumažino iki 300 Eur.

Teismas, įvertinęs vaiko amžių bei ieškovės nurodytas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams tenkinti, kitus jos paaiškinimu, laikė įrodytu, jog L. Š. poreikiams patenkinti nepakanka iš atsakovo po 100 Eur kas mėnesį gaunamos paramos kartu su ieškovės gaunama motinystės pašalpa 136 Eur bei iki lapkričio mėn. turimomis santaupomis, vaiką išlaikyti dar padeda ieškovės tėvai, todėl atsakovas privalo daugiau skirti vaiko išlaikymui nei 100 Eur sumą, kurią dabar skiria vaiko išlaikymui. Teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina suma po 145 Eur per mėnesį L. išlaikymui iki vaiko pilnametystės.

Apeliaciniu skundu atsakovas E. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimą iš prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti - priešieškinį tenkinti pilnai, nustatyti tokią jo bendravimo su dukra L. Š. tvarką:

1.1.Iki tol, kol L. sukaks vieneri metai, t.y. iki (duomenys neskelbtini), E. Š. turi teisę: 1.1.2. kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje dienos, šeštadienį arba sekmadienį pasirinktinai, lankyti L. jos gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 17 val.; 1.1.3. kiekvienos savaitės trečiadienį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje dienos, lankyti L. jos gyvenamojoje vietoje nuo 19 val. iki 21 val.

Apie numatomą pasimatymą su L. E. Š. privalo iš anksto informuoti J. Š. telefonu ne vėliau, kaip dieną prieš susitikimą.

1.2. Kai L. sukaks 1 metai, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), E. Š. turi teisę:

1.2.1. Savo nuožiūra vieną kartą per savaitę darbo dienomis paimti L. iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo, ar mokymo įstaigos ar sutartos vietos nuo 18 vai. ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 21 val., o kas antrą savaitgalį šeštadienį 10 val. paimti L. iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo, mokymo įstaigos, sutartos vietos ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki sekmadienio 19 val., pristatant L. į jos gyvenamąją vietą.

1.2.2. Apie 2.1. punkte nustatytą numatomą pasimatymą su L. E. Š. privalo iš anksto informuoti J. Š. telefonu ne vėliau, kaip dieną prieš susitikimą.

1.2.3. Jeigu pagal 2.1. punkte nustatytą tvarką nustatytu laiku E. Š. neturės galimybės paimti L. savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti J. Š. telefonu ne vėliau kaip tos savaitės penktadienį iki 15 valandos.

1.2.4. Jeigu E. Š. praleidžia galimybę pagal 2.1. punkte nustatytą tvarką bendrauti su L. numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (tarp jų ir dėl tokių priežasčių, kurios susijusios su jo darbu), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu tik J. Š. sutikus.

1.2.5. Jeigu pagal 2.1. punkte nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo E. Š., bendravimas su L. nėra galimas, J. Š. privalo apie tai informuoti jį telefonu ne vėliau kaip prieš dieną iki 15 valandos, vaiko ligos atveju gali informuoti tą pačią dieną.

1.2.6. Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai E. Š. turi teisę nekliudomai lankyti L. jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje ar toje vietoje, kur ji randasi.

1.2.7. Pasikeitus L. gyvenamajai vietai, ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai J. Š. privalo apie tai informuoti E. Š. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

1.2.8. Nežiūrint į nustatytą tvarką, E. Š. turi teisę praleisti su L. pusę jos atostogų dienų.

1.2.9. E. Š. turi teisę, nežiūrint į nustatytą tvarką, praleisti su L. pusę visų savo kasmetinių atostogų laiko, prieš tai informuojant J. Š. telefonu ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

1.2.10. E. Š. turi teisę poriniais metais bendrauti su L. per Šv. Kalėdas, pirmą Šv. Kalėdų dieną 10 val. paimant ją iš gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Kalėdų dieną 19 val. pristatant atgal. O neporiniais metais turi teisę bendrauti per Šv. Velykas, pirmą Šv. Velykų dieną 10 val. paimant ją iš gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną 19 val. pristatant atgal.

1.2.11. E. Š. turi teisę kiekvienais metais savo gimtadienio dieną bendrauti su L. taip: jeigu ši diena yra darbo, tai L. E. Š. 18 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir 21 val. pristato atgal; jeigu ši diena yra nedarbo diena, tai L. E. Š. 10 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. pristato atgal.

1.2.12. E. Š. turi teisę poriniais metais L. gimtadienio dieną bendrauti su L. taip: jeigu ši diena yra darbo, tai L. E. Š. 18 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir 21 val. pristato atgal; jeigu ši diena yra nedarbo diena, tai L. E. Š. 10 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. pristato atgal.

1.2.13. E. Š. turi teisę kiekvienais metais Tėvo dieną bendrauti su L. 10 val. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. pristatant atgal.

Taip pat apeliantas prašo priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliaciniu skundu atsakovas pažymi, kad CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Mano,pripažintina, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką,visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Teismas, nustatydamas jo bendravimo su dukra L. tvarką, mano, nepagrįstai ir neteisėtai nukrypo nuo Konvencijoje ir kituose tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintos tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, apribojo dukros L. teises būti vienodai auklėjamai abiejų tėvų ir tuo pažeidė jos interesus. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog kad tik sulaukęs dviejų metų amžiaus vaikas bus pasiruošęs atsakovo būti paimamas iš jo gyvenamosios vietos (ar ugdymo įstaigos) kelioms valandoms, o ilgesniam laikui vaikas galėtų būti paimamas tik nuo trejų metų, tokiu būdu intensyvinamas atsakovo bendravimas su vaiku <...>, todėl teismas, nustatydamas atsakovo bendravimą su vaiku nuo 1 metų, vadovaujasi bendrais vaiko vystymosi raidos etapais, stadijomis. Apeliantas teigia, kad su tokiomis teismo išvadomis negalima sutikti, nes jos neparemtos jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 str.). Tai esminis proceso normų pažeidimas, turėjęs įtakos nevisiškai teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui (CPK 329 str. 1 d.). Atkreipia dėmesį, jog CPK 270 str. 4 d. 2 p. nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas. Jis savo reikalaujamą bendravimo su dukra tvarką grindė būtent CPK 3.156 straipsnyje įtvirtintu tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygiateisiškumo principu bei CK 3.170 straipsnio nuostatomis. Nors teismas nurodė, kad jis sutinka su ieškovės siūlomu bendravimo su vaiku variantu, tačiau ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo savo reikalavimų ir atsikirtimų aplinkybių. Pažymi, kad nėra ir negali būti kokių nors objektyvių ar subjektyvių sąlygų, kurios neleistų jam su dukra nuo 1 metų amžiaus nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, kurią jis siūlė ir kuri atitinka mažametės dukros interesus. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovo apsilankymai turi vykti ieškovės gyvenamojoje vietoje kartu dalyvaujant ieškovei, kad vaikas jaustųsi komfortabiliai, nes šiuo metu vaikas yra itin prisirišęs prie mamos, todėl šiuo metu bet koks vaiko atskyrimas nuo mamos ilgesniam laikui, traumuotų vaiką, nes vaikas dar nėra pasiruošęs keisti savo gyvenamąją vietą. Teigia, kad niekuo nepagrįstas teismo manymas, kad tik sulaukęs dviejų metų amžiaus vaikas bus pasiruošęs paimamas iš jo gyvenamosios vietos kelioms valandoms, o ilgesniam laikui tik nuo trejų metų. Mano, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino bylos faktinių aplinkybių, nes byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kurie neleistų jam su dukra L. bendrauti maksimaliai jau ir dabar, t.y. nelaukiant, kol jai sukaks 1 metai, o tuo labiau vėliau.

Teismo išvada, jog jis, nustatydamas mano bendravimą su vaiku nuo 1 metų, vadovaujasi bendrais vaiko vystymosi raidos etapais bei stadijomis, taip pat nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Tai taip pat neatitinka CPK keliamų reikalavimų teismo sprendimui (CPK 12 str.,178 str., 185 str., 270 str. 4 d., 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Teismas nenurodo, kokie yra tie vaiko vystymosi raidos etapai ir stadijos bei koks jų turinys, kuris neleistų tėvui su savo 1 metų amžiaus vaiku būti vienam ir kur taip pasakyta ar parašyta. Mano, atvirkščiai, vaiko vystymosi raida (fizinė, emocinė, socialinė, intelektinė, pažintinė bei moralinė) nuo pat gimimo iki 18 metų reikalauja, kad šiame vystymesi maksimaliai dalyvautų abu tėvai ir, kad tik toks maksimalus abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime nuo pat jo gimimo, gali užtikrinti pilnavertės asmenybės susiformavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad bendravimo tikslas - dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Pažymi, kad skyriui gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaiko interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus. Pažymi, kad byloje nėra ir būti negali duomenų, kad jo maksimalus bendravimas su 1 metų amžiaus dukra galėtų daryti kokią nors žalingą įtaką. Kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama.

Nepagrįstas pirmos instancijos teismo manymas, kad vaikui esant pakankamai mažam, nėra galimybės spręsti atsakovo bendravimo tvarkos pagal jo pasiūlytus 2.8. ir 2.9. punktus. Apeliantas teigia, kad šios teismo išvados yra grubus jo teisės bendrauti su dukra ribojimas. Pažymi, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad: teismui nustatant bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, nereikia nurodyti tokio bendravimo su vaikais būdo, t.y. kaip vaiko tėvas turi elgtis su vaikais ir pan., kadangi tai imperatyviai įtvirtinta pačiame įstatyme ir tėvams tai privaloma be teismo sprendimo,bendravimo su tėvu tvarkos patvirtinimas, kai būtų numatyta susitikimuose privalomai dalyvauti ir motinai, gali reikšti skyrium gyvenančio tėvo maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką ribojimą, kuris galimas tik tuomet, kai tai kenkia vaiko interesams.

Be to, apeliantas pastebi, kad teismo sprendimas dalyje dėl bendravimo tvarkos yra prieštaringas. Pavyzdžiui, teismas konstatuoja, kad tik sulaukęs dviejų metų amžiaus vaikas bus pasiruošęs paimamas iš jo gyvenamosios vietos kelioms valandoms, o ilgesniam laikui tik nuo trejų metų. Tuo tarpu teismas nustatė, kad būtent šalys yra konfliktuojančios ir tik dėl šios priežasties, t.y. šalių (ieškovės ir atsakovo) tarpusavio nesutarimų, ginčų, po atsakovo apsilankymo pas dukrą, mažametė dukra patirdavusi išgyvenimų. Vadinasi, teismas nustatė, kad jam ir ieškovei esant kartu, dėl jų nesutarimų kyla įtampa ir dėl to kenčia jų dukra, todėl tokia situacija negali atitikti vaiko interesų. Teismas privalo siekti nustatyti tokią tvarką, kuri atitiktų vaiko interesus, o ne priešingai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsakovas nesutinka dėl to, kad jo priešieškinis tenkintas iš dalies nepagrįstai–teismas savo išvadų dėl nustatytos bendravimo tvarkos nepagrindė jokiais įrodymais, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka pažeidžia jo ir jo dukros interesus.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir jai priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad vienerių metų amžiaus vaikas negali būti paimamas iš jam įprastos namų aplinkos ilgam laikui, nes tai tik sukels papildomą stresą dukrai ir darys neigiamą poveikį ir taip jautriai jos nervų sistemai. Vienerių metų amžiaus vaikas dar nėra toks sąmoningas, kad būtų galima be grėsmės jo sveikatai atsakovui jį paimti iš namų ilgam laikui. Tai, kad atsakovui nerūpi vaikas ir jo interesai matyti ir iš atsakovo ieškinio bandant nuginčyti tėvystę. Jis nesidomi jos vystymusi, jos poreikiais, nežino ir nesidomi vaiko dienos rėžimu. Nori pasiimt L. nuo metų, tačiau nekreipia dėmesio į tai, kad vaikas dar kelis kartus per dieną miega, valgo kas 3 valandas, todėl toks paėmimas ir dienos ritmo pakeitimas jam tik pakenktų. Atsakovas, reikšdamas reikalavimą paimti dukrą kas antrą savaitgalį nuo vienerių metų, taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad tai nepakenks vaiko sveikatai, ar kad vaikas bus emociškai bei kitaip pasirengęs su atsakovu praleisti ilgesnį laiko tarpą. Atsakovas nekreipia dėmesio į dukters interesus, neatsižvelgdamas į gydytojo pažymą. Apsilankymu metu susidomėjimo dukra visiškai nerodo. Atsakovo apsilankymai šiuo metu turi vykti mano namuose dalyvaujant jai pačiai, nes vaikas turi jaustis komfortabiliai ir dėl prisirišimo prie mamos, jo bet koks atskyrimas nuo mamos ilgesniam laikui traumuotų dukrą, yra visiškai teisingas, todėl atsakovo argumentai atmestini, kaip prieštaraujantys vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos tarnyba, duodama išvadą, būtent tokį bendravimo tvarkos modelį ir siūlė, kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus. Atsakovo minimoje LAT nutartyje faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios šiai bylai. Šiuo metu atsakovo bendravimo su vaiku laikas yra minimalus, kadangi šis vaiko lanko tik kas antrą šeštadienį, nors teismo sprendimas jau priimtas. Pažymi, kad ji neriboja bendravimo su vaiku jos namuose galimybių ne tik atsakovui, bet ir jo giminaičiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas ( CPK 326 str.1 d.3p.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų , būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Pagal CK 3.175 str. 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra priežasčių dėl kurių atsakovo bendravimas su dukterimi turėtų būti suvaržytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ne maksimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Šis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). E. Ž. Teisių Teismas irgi yra nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).

Tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime, o tuo pačiu ir jų atsakomybė už tinkamą vaikų auklėjimą, yra lygios, tad vaiko vystymosi raida (fizinė, emocinė, socialinė, intelektinė, pažintinė, moralinė) nuo pat gimimo iki jo pilnametystės reikalauja, kad šiame vystymesi dalyvautų maksimaliai abu tėvai ir tik toks maksimalus abiejų tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime nuo pat jo gimimo, gali užtikrinti pilnavertės asmenybės susiformavimą. Sutinkama su apeliantu, jog bendravimo su vaiku tikslas - dalyvauti auklėjant vaiką, o ne tik su juo pasimatyti. Taigi, skyrium nuo vaiko gyvenančiam tėvui turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus. Įstatyme nėra konkretizuota kiek intensyvus gali( turi) būti maksimalus bendravimas su vaiku. Taigi, jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, vaiko požiūrį, tėvų tarpusavio sutarimą ( CK 3.165 str.). Apeliacinės instancijos teisme posėdyje abi šalys iš esmės sutarė dėl kai kurių bendravimo tvarkos pakeitimų - vaiko amžius, kuriam suėjus vaikas galėtų nenakvoti motinos namuose, gali būti nustatytas nuo 1,5 metų, dažnesnio bendravimo. Todėl, įvertinant tuos susitarimus, atsižvelgiant į maksimalaus tėvo ir dukters bendravimo užtikrinimo siekį, gali būti atlikti nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimai. Nuo to laiko, kai vaikui sueis 1,5 metų iki jam sueis du metai, tėvas galėtų papildomai bendrauti savaitgaliais- šeštadienį arba sekmadienį, vaiką paimant nuo 10 val. iš jo buvimo vietos ir grąžinant iki tos pačios dienos 19 val. Vaikas jau bus didesnis, turėtų būti apsipratęs su tėvo bendrija, todėl, tikėtina, nakvynė saugioje aplinkoje iš esmės nepakeistų nusistovėjusios vaiko režimo tvarkos, nedarys nepageidautinos įtakos. Papildomai nustatyti specifinę bendravimo su vaiku tvarką, kai jam sueis 3 metais, kolegijos vertinimu, nebetikslinga.

Kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama ( išskyrus tėvų sutarimą). Atsakovo gyvenimo sąlygų patikrinimas leidžia spręsti, jog pas tėvą vaikui yra tinkamos buitinės sąlygos. Kolegijos vertinimu, nuo dviejų metų paliktina teismo nustatyta tvarka, patikslinant bendravimo su vaiku tvarką Kalėdų bei Velykų išvakarėse ir per šias šventes, t.y. tėvo bendravimo su dukterimi laikas nustatomas atitinkamai nuo Kūčių dienos 16 val. ir prieš Velykas Didžiojo Šeštadienio dieną nuo 10 val. Tokia tvarką nustatyti tikslinga, nes ji, tikėtina, leis sustiprinti tėvo ir dukters ryšius, netrukdys vaiko poilsiui. Kitais metais mergaitė šias šventes sutiktų su motina, todėl tėvų teisių nepamatuoto suvaržymo bus kiek įmanoma išvengiama.

Skunde apeliantas prašo kai kuriais atvejais nustatyti ankstesnį laiką( trukmę) nuo kada ir ilgesnį iki kada jis gali bendrauti dukterimi, bet konkrečių to laiko pakeitimo priežasčių neįvardija. Kolegijos vertinimu, keisti teismo nustatyto bendravimų susitikimo pradžios ir pabaigos laiko, trukmės nėra priežasčių. Nustatyta trukmė optimali, įvertina kiek tai įmanoma vaiko dienos režimo, kuris vaikui augant keičiasi, ypatumus. Kolegija atkreipia dėmesį, jog tėvų geravališku sutarimu nustatyta tvarka gali būti keičiama. Esant būtinumui nustatytą tvarką pakeisti, bet nesant dėl to šalių susitarimo, ateityje tas gali būti teismo tvarka.

Netenkinama skundo dalis dėl leidimo praleisti su vaiku pusę kasmetinių apelianto ir vaiko atostogų. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl negalimumo kol kas tokią tvarką nustatyti, nes prašoma tvarka yra labai abstrakti, dar nežinoma kaip susiklostys tėvo ir dukters bendravimas, kokios bus bendravimo sąlygos. Prašomos tvarkos apeliantas skunde nekonkretizavo. Kolegija sprendžia, jog dėl tų pačių teismo nurodytų priežasčių ji nenustatytina. Taip sprendžiama ne todėl, kad tėvas apskritai neturėtų galimybės bendrauti su vaiku atostogų laikotarpiu, bet dėl to, kad objektyviai nežinomos konkrečios bendravimo sąlygos( metų laikas,trukmė,vieta). Dėl vaiko amžiaus negalima jau dabar į neapibrėžtą ateitį nuspręsti dėl tokio ilgalaikio vaiko atskyrimo nuo motinos, nežinant ateityje susiklostysiančios aplinkos, režimo, vaiko sveikatos, jo paties noro ir pan., galimumo ir to atitikimo vaiko interesams.Pagrindinės bendravimo atostogų laikotarpiu sąlygos turi būti protingai suderintos abiejų tėvų( CK 3.165 str.) ir, tik nepavykus pasiekti tokio konkretaus susitarimo, galimas šios tvarkos nustatymas teismo keliu ( CK 3.170 str.4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas jas paskirstė tinkamai. Jis nurodė ieškinio ir priešieškinio tenkinimo santykius, pagrįstai konstatavo, jog reikalavimai tenkinti dalinai. Iš bylos rezultato matyti, kad ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintas pilnai, dėl išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taip pat-išlaikymas priteistas, tvarka nustatyta ( atsižvelgiant į kai kuriuos atsakovo pageidavimus),todėl buvo pagrindas teismo išvadai, jog ieškinio reikalavimai patenkinti 94 %, atsakovo atitinkamai 50 % ir toks jų paskirstymas atitinka CPK 93 str. reikalavimams bylinėjimosi išlaidas paskirstyti priklausomai nuo bylos baigties. Pastebima, jog esant neturtiniams reikalavimams, reikalavimų patenkinimo masto nustatymas ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra apsunkintas. CPK 93 str. 4 d. leidžia nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, išlaidų atsiradimo priežastis. Procesą inicijavo ieškovė, nes tarp šalių buvo ginčas, ji veikė vaiko interesais, atsakovo siūlytą tvarką teismas vertino tik kaip dalinai atitinkančią vaiko interesus, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymas atitiko šalių procesinio elgesio priežastis.

Atsakovo skundas tenkinamas dalinai. Kolegijos vertimu, jis patenkintas 50 %. Pagal šį santykį paskirstytinos apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos išlaidos. Apeliantas patyrė 191 € , iš jų 41 € žyminio mokesčio, išlaidų, ieškovė-200 €. Išlaidų dydis pagrįstas dokumentais, atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl priteistino maksimalaus užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose nustatytų dydžių. Šalys turi padengti viena kitai po pusę patirtų išlaidų. Atliekant įskaitymą, iš atsakovo ieškovei priteistina 4,5 € bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (200: 2)-(191 : 2):2.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-30 sprendimo dalį dėl E. Š. bendravimo su L. Š. pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„ Nustatyti E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1.kol L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) sukaks vieneri metai ir šeši mėnesiais (iki (duomenys neskelbtini)) atsakovas E. Š. bendraus:

1.1.kas antrą savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo šioje

civilinėje byloje dienos, šeštadienį lanko L. jos gyvenamojoje vietoje nuo 13 val. iki 16 val., o nesant objektyvios galimybės (vaiko, vaiko tėvų liga, kitos svarbios aplinkybės), vaiką tuo pat metu lanko sekmadienį;

1.2.trečiadieniais, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje dienos, lankyti L. jos gyvenamojoje vietoje nuo 18.45 val. iki 20 val.

Apie numatomą pasimatymą trečiadieniais su L. E. Š. privalo iš anksto informuoti J. Š. telefonu ne vėliau kaip dieną prieš susitikimą, o dėl susitikimo savaitgalį – ne vėliau kaip iki penktadienio 15 val.

2. laikotarpiu nuo tada kai L. sukaks pusantrų metų iki jai sukaks du metai E. Š. gali:

2.1.šeštadienį arba sekmadienį L. paimti nuo 10 val. iš jos buvimo vietos ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.

2.2 trečiadieniais lankyti L. jos gyvenamojoje vietoje nuo 18.45 val. iki 20 val.

Apie numatomą pasimatymą su L. trečiadieniais E. Š. privalo iš anksto informuoti J. Š. telefonu ne vėliau, kaip dieną prieš susitikimą, o dėl susitikimo savaitgalį – ne vėliau kaip iki penktadienio 15 val..

3. Kai L. sukaks 2 metai, t.y. nuo (duomenys neskelbtini), E. Š. turi teisę:

3.1 vieną kartą per savaitę darbo dienomis paimti L. iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo, ar mokymo įstaigos, ar sutartos vietos nuo 18 val. ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki 20 val., pristatant L. į jos gyvenamąją vietą.

3.2 kas antrą savaitgalį šeštadienį 10 val. paimti L. iš jos gyvenamosios vietos ar ikimokyklinio ugdymo, mokymo įstaigos, sutartos vietos ir praleisti su ja laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki sekmadienio 19 val., pristatant L. į jos gyvenamąją vietą.

3.3 trečiadieniais lankyti L. jos gyvenamojoje vietoje nuo 18.45 val. iki 20 val.

Apie 3.1. punkte nustatytą numatomą pasimatymą su L., E. Š. privalo iš anksto informuoti J. Š. telefonu ne vėliau kaip dieną prieš susitikimą.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo E. Š., bendravimas su L. nėra galimas, J. Š. privalo apie tai informuoti jį telefonu ne vėliau kaip prieš dieną iki 15 val., vaiko ligos atveju gali informuoti tą pačią dieną.

Jeigu E. Š. praleidžia galimybę bendrauti su L. numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (tarp jų ir dėl tokių priežasčių, kurios susijusios su jo darbu), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu tik J. Š. sutikus.

Nepaisant nustatytos bendravimo tvarkos, papildomai E. Š. turi teisę nekliudomai lankyti L. jos ligos metu stacionarioje gydymo įstaigoje ar toje vietoje, kur ji yra.

Pasikeitus L. gyvenamajai vietai, ikimokyklinio ugdymo, mokymo ar gydymo įstaigai J. Š. privalo apie tai informuoti E. Š. ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

E. Š. turi teisę poriniais metais bendrauti su L. per Šv. Kalėdas, Kūčių dieną nuo 16 val., paimant ją iš gyvenamosios vietos, ir antrą Kalėdų dieną iki 19 val. pristatant atgal. Neporiniais metais turi teisę bendrauti per Šv. Velykas, Didžiojo šeštadienio dieną nuo 10 val. paimant ją iš gyvenamosios vietos ir antrą Šv. Velykų dieną iki 19 val. pristatant atgal.

E. Š. turi teisę kiekvienais metais savo gimtadienio dieną bendrauti su L. taip: jeigu ši diena yra darbo, tai L. E. Š. 18 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir 20 val. pristato atgal. Jeigu ši diena yra nedarbo diena, tai L. E. Š. 10 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir 19 val. pristato atgal.

E. Š. turi teisę poriniais metais L. gimtadienio dieną bendrauti su L. taip - jeigu ši diena yra darbo, tai L. E. Š. nuo 18 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir iki 21 val. pristato atgal. Jeigu ši diena yra nedarbo diena, tai L. E. Š. nuo 10 val. paima iš jos gyvenamosios vietos ir iki 19 val. pristato atgal.

E. Š. turi teisę kiekvienais metais Tėvo dieną bendrauti su L. nuo 10 val. paimant ją iš jos gyvenamosios vietos ir iki 19 val. pristatant atgal.“

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš E. Š., a.k(duomenys neskelbtini) J. Š. 4,5 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.