Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-213-134/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61716-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5; 2.4

2016 m. rugsėjo 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio, sekretoriaujant Audronei Jasiukėnienei, dalyvaujant:

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 286 str. 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda, priteista iš nuteistojo G.P. nukentėjusiajai L. J. 600 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 lapkričio 8 d. apie 00.40 vai. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) stengdamasis išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t.y. ne mažiau trijų kartų spyrė Panevėžio apskrities VPK PK l-ojo būrio patrulei L. J. į kairę koją, tuo padarydamas L. J. poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniu skundu G. P. prašo sumažinti paskirtą baudą iki 7 MGL bei atmesti ar sumažinti nukentėjusiajai L. J. priteistą civilinį ieškinį.Skunde nurodyta, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų L. J. ir A. Z. parodymais, kurie, apelianto nuomone, nebuvo nuoseklūs: aplinkybę, jog jis įvykio metu rankoje laikė alaus butelį, pareigūnai prisiminė tik teisiamojo posėdžio metu, todėl mano, kad liudytojas A. Z., būdamas pašalintas iš posėdžio salės, galėjo klausyti nukentėjusiosios parodymų. Nukentėjusioji L. J. teigė, kad apeliantas į komisariatą buvo pristatytas jų tarnybiniu automobiliu, kai atvykę kito ekipažo darbuotojai padėjo jį įkelti į jų automobilį, gi, liudytojas A. Z. nurodė, kad jį į komisariatą pristatė vairuotojas Saulius, po to - V. Ž.. Tada nukentėjusioji L. J. nurodė, kad tikslių apelianto pristatymo į policijos įstaigą aplinkybių nebepamena dėl įvykių gausos. Apelianto nuomone, tokie nukentėjusios parodymai kelia abejones ir dėl jos kitų parodymų tikslumo, ar ji gali tiksliai prisiminti jo spyrius jai į koją, bei tai, kad ji kelis kartus jį įspėjo, kad bus panaudotas elektrošokas. Nukentėjusios parodymus paneigė jo žmonos

L. P. parodymai, kuriuos teismas nepagrįstai pripažino klaidinančiais ir nenuosekliais, nurodė, kad jos parodymai neatitinka parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo apklausta. Apeliantas pripažįsta, kad buvo išgėręs ir elgėsi netinkamai, tačiau pažymi, kad pareigūnai įvykio metu jam nepaaiškino, kodėl jis yra sulaikomas, neįspėję, panaudojo elektrošoką, tačiau teismas patikėjo tik pareigūnų parodymais, jis proceso metu neturėjo gynėjo, be to, bylą kontroliavo šališkai prieš jį nusiteikusi prokurorė. Apeliantas teigia, kad iki pareigūnų atvykimo ir jiems atvykus, jis galėjo pabėgti, nes buvo lauke, pareigūnas A. Z. akivaizdžiai nebūtų jo pavijęs dėl savo fizinės būklės, o L. J., kaip pasirodė teisme, dėl tokio įvykio patyrė šoką, kas rodo jos psichologinį nepasiruošimą darbui, tačiau jis priėjo prie pareigūnų, norėdamas išsiaiškinti konfliktinę situaciją ir išreikšti požiūrį į ją.

Skunde apeliantas nurodo, kad tyrimo metu kaltę pripažino, sutiko atlyginti padarytą žalą, tačiau sužinojęs pareikšto civilinio ieškinio dydį su tuo nesutiko, teigia, kad dėl įvykio jis pats nukentėjo, nes galvojo apie galimą bausmę, nemiegojo, buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, vėliau grąžintas į žemesnį kursą, ilgą laiką vaikščiojo nubrozdintu veidu, turėjo nedarbingumą dėl pasislinkusio slankstelio, patyrė skausmą, galėjo net netekti darbo ir visa tai patyrė dėl, jo nuomone, neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji neturtinės žalos dydį motyvuoja dvasiniais sukrėtimais, patirtu stresu, išgąsčiu ir pan., nors yra pareigūnė, todėl civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes apeliantas įvardina kaip pareigūnės fiziniu nepasiruošimu atitinkamai elgtis konfliktinėse situacijose ir tai apeliantui kelia abejones, ar tokie pareigūnai iš viso gali vykti į iškvietimus bei tinkamai atlikti tarnybą.Apeliantas teigia, kad jo bylą išnagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes apklausiant liudytoją A. Z., teisėjas klausė su byla nesusijusių dalykų: ar pareigūnas dar nėra pensijinio amžiaus, į ką liudytojas atsakė, kad Jau pensijoje, kaip ir jis“. Tai rodo, kad teisėjas su liudytoju pažįstami. Teismas atmetė ir jo prašymus išreikalauti iš Respublikinės Panevėžio ligoninės medicininius dokumentus apie jo sužalojimą, nes tokie duomenys negali būti viešinami. Apelianto nuomone, šališka buvo ir prokurorė, kuri teisme neigė visus jo prieštaravimus dėl nukentėjusiosios ir liudytojo A. Z. klaidinančių, nelogiškų parodymų, kurie skyrėsi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu.Apeliantas nurodo, kad teismas skyrė bausmę, kokios prašė prokurorė, tačiau atkreipia dėmesį, kad jis darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ir aplinkiniai neturi nusiskundimų dėl jo elgesio, jis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, neakivaizdžiai studijuoja, nuoširdžiai gailisi dėl įvykio ir yra pagrindas manyti, kad ateityje nenusikals, todėl prašo skirti švelnesnę bausmę ir atmesti ar sumažinti nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio dydį.Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Skundas tenkintinas. Skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, nes apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir priėmė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir priimtinas naujas - išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.).Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pasipriešinimas BK 286 straipsnio prasme - tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinus kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-324/2013).Nustatyta, kad G. P., būdamas neblaivus ir vengdamas sulaikymo, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui vykti į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl namuose keliamo triukšmo, viešosios tvarkos pažeidimo ir alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje, o pareigūnui A. Z. atidarius tarnybinio automobilio duris ir pasiūlius G. P. sėsti į jį, jis bėgo tolyn nuo automobilio ir buvo pareigūno A. Z. sulaikytas, o vedamas į automobilį muistėsi, stumdėsi, siekdamas išvengti sulaikymo. Vedant G. P. į automobilį, G. P. kartu su pareigūnu pargriuvo ir A. Z. pavertęs G. P. ant šono, bandė jam uždėti antrankius, tačiau jis priešinosi, muistėsi ir tada nukentėjusioji L. J. panaudojo elektros šoką prieš G. P., o jis po antro elektros šoko panaudojimo, įspyrė L. J. į kairę koją.G. P. pripažino, kad jis priešinosi policijos pareigūnams, nepaklusdamas jų nurodymui sėsti į jų tarnybinį automobilį, o pargriuvus muistėsi, stengėsi ištrūkti iš pareigūnų, nes nuo panaudoto prieš jį elektros šoko, jis jautė didelį skausmą, todėl gulėdamas ant žemės ir muistydamasis galėjo netyčia įspirti pareigūnei. Analogiškai, galimo pareigūnės sužalojimo aplinkybes, jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (b. 1.42,46).Nukentėjusioji L. J. teisme patvirtino, kad G. P. nepaklusus reikalavimui sėsti į tarnybinį automobilį ir priešinantis jo sulaikymui, ji bandė prieiti prie gulinčio G. P., tačiau jis spardėsi ir nebuvo galimybės prieiti, todėl ji panaudojo prieš jį elektros šoką apie 3-4 kartus ir tik tada jam buvo uždėti antrankiai. G. P. jai įspyrė, kai ji du kartus panaudojo elektros šoką, prieš jai panaudojant elektros šoką trečią kartą, įspirdamas 3 kartus į tą pačią vietą, stiprų skausmą ji juto nuo vieno smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-08 apklausta nukentėjusioji L. J. nurodė, kad G. P. į kairę koją jai įspyrė vieną kartą, o dviejų smūgių ji išvengė, po įvykio apžiūrėjus koją ji sužalojimų nematė ir manė, kad skirti užduotį tyrimui netikslinga (b.1.6-7). 2015-11-12 apklausoje ji nurodė, kad jai ant kairės kojos atsirado 2 mėlynės, įvykio metu ji jautė skausmą, todėl ji kreipsis į teismo medicinos ekspertus dėl jos sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo. Iš specialisto išvados matyti, kad L. J. buvo apžiūrėta tik 2015-11-16, t.y. praėjus 8 dienoms po įvykio ir jai nustatyta kairėje blauzdoje dvi kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos 2015-11-08 ir kurias specialistas įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.4 Liudytojas A. Z. patvirtino, kad jam vedant besipriešinantį G. P., jis kartu su juo pargriuvo ir kai jis norėjo gulinčiam G. P. uždėti antrankius, jis toliau priešinosi, visą laiką spardėsi ir kai L. J. bandė prieiti, G. P. įspyrė jai į koją, pareigūnė L. J. panaudojo prieš jį elektros šoką ir tik tada G. P. nurimo.

Kaip jau minėta, LR BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. L. J. buvo sužalota, kai prieš nuteistąjį G. P. buvo naudojamos spec. priemonės, jam gulint ant žemės, po to, kai ji prieidama prie visą laiką besispardančio G. P. 2 kartus panaudojo prieš jį elektros šoką, be to, ikiteisminio tyrimo pradžioje ji nurodė, kad po įvykio ji net nematė sužalojimų, o į teismo med. specialistą kreipėsi tik po 8 dienų, įvykis vyko tamsiu paros metu, todėl nuteistojo parodymai, kad jis besi spardydamas galėjo netyčia sužaloti nukentėjusiąją, bylos duomenimis nepaneigti. Kilus pagrįstoms abejonėms dėl tyčinių G. P. veiksmų jos vertinamos nuteistojo naudai, pripažįstant, kad jis neturėjo tyčios panaudoti fizinio smurto, siekiant neleisti pareigūnei L. J. vykdyti savo funkcijų, o tai yra jo muistymosi ir priešinimosi pasekmė sulaikymo metu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad G. P. veiksmai yra tokio pavojingumo laipsnio, kad sukeltų baudžiamąją atsakomybę. Nenustačius G. P. veikoje subjektyvinės pusės (tiesioginės tyčios) nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sudėties, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir dėl skundo priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo veiksmai gali būti vertinami kaip turintys administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1, 2 ar 3 d. požymių. Kasacinio teismo nutartyse, kuriose, be kitų, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl nusikaltimo bei administracinio teisės pažeidimo atribojimo, fizinis smurtas yra nuosekliai aiškinamas kaip bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (jų tarpe ir netyčinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218/2014, 2K- 467/2014, 2K-69-976/2015).Esant tokioms aplinkybėms, kai dėl skundo priimamas išteisinamasis nuosprendis, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 d., 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti 2016 m. gegužės 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl skundo priimti naują nuosprendį: G. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios L.J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.