Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-04-04 · Civilinė byla Nr. e2-648-302/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
e2-648-302/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00138-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurotela“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-648-302/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00138-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.13 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotela“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurotela“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir sprendimo įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurotela“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo: 1) atnaujinti ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl vienašališko 2018 m. gruodžio 17 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0995 nutraukimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti; 2) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl vienašališko 2018 m. gruodžio 17 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0995 nutraukimo pripažinti negaliojančiu; 3) atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą dėl ieškovės UAB „Eurotela” įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti negaliojančiu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti ieškovę UAB „Eurotela” į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymą bei įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti ieškovę UAB „Eurotela” iš nepatikimų tiekėjų sąrašo iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovė nurodė, kad, jeigu ji iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo bus įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, bus sukeliamos neproporcingos žalingos pasekmės tiek ieškovės verslui, tiek iškreipiama ir apribojama konkurencija rinkoje (viešųjų pirkimų, kurie yra nukreipti į specialaus statuso tiekėjus - neįgaliuosius įdarbinančias įmones), kurioje veikia ieškovė, tiek daroma žala neįgaliųjų užimtumo galimybėms. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad, prašydama sustabdyti informacijos apie ją, kaip galimai nepatikimą tiekėją, skelbimą, siekia ginti ne tiek savo privatų interesą, tačiau taip pat gina ir viešąjį perkančiųjų organizacijų interesą išlaikyti galimybę rinktis bent iš kelių tiekėjų (pašalinus ieškovę lieka iš esmės tik vienas galimas tiekėjas panašioms paslaugoms teikti), užtikrinant paslaugų įsigijimą ekonomiškiausiomis sąlygomis; viešąjį interesą išlaikyti konkurenciją rinkoje, susijusioje su neįgaliuosius įdarbinančių įmonių paslaugų teikimu; viešąjį interesą skatinti ir išlaikyti neįgalių asmenų užimtumą darbo rinkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Ieškinio forma ir turinys atitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

5. Atsižvelgdamas į ieškovės ieškinyje suformuluotų reikalavimų bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių esmę, teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad šios priemonės yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, teismo nuomone, ieškovės prašomų taikyti laikinųjų priemonių taikymas sukeltų iš esmės tapačias pasekmes kaip ir vieno iš ieškinio reikalavimų patenkinimas, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų bei paskirties.

6. Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama sustabdyti informacijos apie ją, kaip nepatikimą tiekėją, skelbimą, siekia ginti tik savo privatų interesą. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, galimai nepatikimam tiekėjui būtų sudaroma galimybė nevaržomai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, sudaryti sutartis, kurios taip pat gali būti netinkamai vykdomos, o tai sukeltų grėsmę ne tik perkančiųjų organizacijų tinkamam viešųjų pirkimų įvykdymui, bet ir viešojo intereso, t. y. visuomenės suinteresuotumo efektyviu ir teisės aktų reikalavimus atitinkančiu viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu, pažeidimui.

7. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieškovė vien dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą gali patirti nepagrįstai didelę žalą jos veiklai. Teismas išaiškino, kad ieškovė, esant palankiam jos atžvilgiu sprendimui, turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir taip apginti pažeistas teises.

8. Nurodytų argumentų pagrindu teismas sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju sukeltų didesnių neigiamų pasekmių nei jų netaikymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Eurotela“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Su atskiruoju skundu pateikia naujų rašytinių įrodymų. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1. Atsisakius taikyti ieškovės prašytas laikinąsias apsaugos priemones ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepašalinus ieškovės iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo, viešuosiuose pirkimuose, kurie yra nukreipti į specialų statusą turinčius tiekėjus – neįgaliuosius įdarbinančias įmones, panašioms paslaugoms teikti vieninteliu galimu dalyviu ir laimėtoju tampa tai pačiai įmonių grupei priklausančios UAB „Lyderio grupė“ arba UAB „Eurointegracijos projektai“. Tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju būtų sukuriamos tokios konkurenciją ribojančios sąlygos, kurios ne tik sąlygotų mažesnį socialiai jautrių grupių (neįgaliųjų) užimtumą, bet ir perkančiųjų organizacijų interesų pažeidimus, nes iš rinkos būtų eliminuota tiekėjų konkurencija. Esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad didesnė žala visuomenei būtų padaroma apribojant ieškovės galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nei kad paliekant teisę ieškovei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, net ir įvertinant riziką, jog ieškovė galbūt neįvykdė sutarties, sudarytos su atsakove.

9.2. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kyla grėsmė dėl neįgaliųjų užimamų darbo vietų išsaugojimo. Ieškovė yra neįgaliųjų įmonė, užtikrinanti darbo vietas ir aukštesnį nei minimalų atlyginimą 79 neįgaliems ir socialiai pažeidžiamiems asmenims. Įtraukus ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir ieškovei nebegalint dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, būtų prarasta didžioji dalis veiklos pajamų, todėl tiesiogiai nukentėtų įmonės darbuotojai. Tuo tarpu jokios neigiamos pasekmės dėl ieškovės neįtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą nekiltų. Tokių neigiamų pasekmių egzistavimas yra paremtas tik prielaidomis. Be to, laikinosios apsaugos priemonės niekaip neapribotų atsakovės teisių ir teisėtų interesų.

9.3. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra negalimas ir dėl to, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš dalies sutampa su ieškinio reikalavimais. Reikalavimas dėl ieškovės pašalinimo iš Nepatikimų tiekėjų sąrašo yra prevencinio pobūdžio – ieškovės nepašalinus iš šio sąrašo, ji negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl ieškiniu ir prašoma spręsti dėl ieškovės pašalinimo iš nurodyto sąrašo iki įsiteisės teismo sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms, laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su ieškinio reikalavimu ir tai savaime nesudaro pagrindo atsisakyti tokias priemones taikyti.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, jog dėl jos įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ji neteks galimybės konkuruoti rinkoje, susijusioje su apklausų ir vaizdo kamerų stebėjimo paslaugų teikimu. Ieškovės konkurencijos galimybes vaizdo kamerų stebėjimo paslaugų teikimo rinkoje iš esmės riboja ne įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, o pačios ieškovės nepajėgumas teikti šią paslaugą. Neatitinka tiesos apeliantės teiginys, kad, įtraukus ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji praras galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 8 dalis numato sąlygas, kurios turi būti tenkinamos visos kartu ir kurias nustačius, tiekėją vėl galima laikyti patikimu ir nešalinti jo iš konkurso. Be to, ieškovė, kaip privatus juridinis asmuo, gali efektyviai vykdyti ūkinė komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje.

10.2. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos perkančiajai organizacijai spręsti dėl tiekėjo įtraukimo / neįtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, o numato prievolę perkančiosioms organizacijoms išviešinti iš esmės sutartį pažeidusius tiekėjus (VPĮ 91 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai atsakovės sprendimas, kuriuo buvo vienašališkai nutraukta sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo, teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, atsakovė, vadovaudamasis VPĮ 91 straipsniu, privalo išviešinti informaciją apie vienašalį sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo.

10.3. Ieškovė atskirajame skunde nesąžiningai ir neetiškai manipuliuoja neįgaliuosius asmenis įdarbinančios įmonės statusu, nepagrįstai teigdama, kad, atsisakius taikyt laikinąsias apsaugos priemones, kyla didelė grėsė neįgaliųjų asmenų užimamų darbo vietų išsaugojimui. Dėl galbūt kilsiančios nedarbo grėsmės yra atsakinga tik pati ieškovė, kuri elgiasi nesąžiningai.

Žemesnės instancijos teismas

10.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų iš esmės tapačias pasekmes kaip ir vieno iš ieškinio reikalavimų tenkinimas, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų bei paskirties.

10.5. Ieškovė yra praleidusi ieškinio padavimo terminą be jokių svarbių priežasčių, o tai yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas bei pagrįsta aplinkybė netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

13. Apeliantė UAB „Eurotela“ su atskiruoju skundu pateikė naujų rašytinių įrodymų: UAB „Eurotela“ darbuotojų sąrašą ir analogiškų pirkimų dalyvių sąrašus.

14. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Įvertinus tai, kad šie rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismui juos, kaip pateiktus pavėluotai ir neturinčius esminės reikšmės sprendžiamo klausimo baigčiai, atsisakytina prijungti prie bylos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

17. Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra glaudžiai susijęs su VPĮ, kadangi ginčijamas sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų procese, nutraukimas, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad viešųjų pirkimų bylose laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo taikyti vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

18. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad apeliantė nekelia klausimo dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, dėl šios aplinkybės, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinosios sąlygos, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir toliau vertina grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudą / žalą ir įtaką viešajam interesui.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Eurotela“ ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0995 „Dėl vaizdo stebėjimo monitoriuose paslaugų teikimo”. Paslaugos pagal Sutartį turėjo būti teikiamos nuo 2018 m. gruodžio 20 d. 00.00 val. pagal šalių suderintą grafiką. 2018 m. gruodžio 20 d. ieškovė informavo atsakovę apie dėl nenumatytų aplinkybių iškilusį poreikį pakeisti grafike nurodytus darbuotojus kitais. Nepradėjus nustatytu laiku teikti paslaugų, atsakovė 2018 m. gruodžio 20 d. el. laišku informavo ieškovę apie vienašališką Sutarties nutraukimą dėl esminių pažeidimų. 2019 m. vasario 7 d. raštu Nr. 32-2-13 ieškovė buvo informuota apie tai, kad, vadovaujantis VPĮ 91 straipsnio 1 dalimi, buvo įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimus dėl vienašališko 2018 m. gruodžio 17 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0995 ir dėl ieškovės UAB „Eurotela” įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinti negaliojančiais. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo įtraukti ieškovę UAB „Eurotela” į nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymą bei įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti ieškovę UAB „Eurotela” iš nepatikimų tiekėjų sąrašo iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

21. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo (VPĮ 102 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą, VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintas 3 metų terminas skaičiuojamas nuo termino ginčyti sutarties nutraukimą pasibaigimo, o tuo atveju, jeigu tiekėjas teisme ginčijo pirkimo sutarties nutraukimą, terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo netenkintas tiekėjo reikalavimas, įsiteisėjimo (VPĮ 91straipsnio 2 dalis).

22. Tiekėjų pašalinimą iš vykdomų viešųjų pirkimų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu užtikrina VPĮ 91straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga perkančiosioms organizacijoms ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbti informaciją apie netinkamai pirkimo sutartis įvykdžiusius tiekėjus, kai sutartis nutraukta dėl esminio jos pažeidimo.

23. Minėtų VPĮ 46 straipsnio ir VPĮ 91 straipsnio nuostatomis įstatymų leidėjas siekia viešojo intereso užtikrinimo – apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su netinkamai pirkimo sutartis vykdžiusiais, todėl nepatikimais, tiekėjais. Susidarius nagrinėjamai situacijai, kai ginčijamas atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą jau yra paskelbtas, o jo priėmimo pagrindas (2018 m. gruodžio 17 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. SR-0995 nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo) nėra pripažintas neteisėtu ir abejonės dėl ieškovės nepatikimumo nėra pašalintos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų teisiškai nepagrįsta pašalinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbtą informaciją apie ieškovę iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pažymėtina, kad teisinis pagrindas panaikinti minėtą atsakovės sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą atsiras tik tuo atveju jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priims ieškovei palankų sprendimą.

24. Akivaizdu, kad, taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir vėliau teismui priėmus ieškovei nepalankų teismo sprendimą, viešasis interesas apsaugoti perkančiąsias organizacijas nuo sutarčių sudarymo su netinkamai pirkimo sutartis vykdžiusiais tiekėjais nukentėtų, nes perkančiosios organizacijos neturėtų informacijos apie ieškovės galimą nepatikimumą, kiltų grėsmė, kad su ieškove sudarytos pirkimų sutartys nebūtų tinkamai vykdomos. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų neigiamų pasekmių viešajam interesui ir VPĮ įtvirtinto teisinio reguliavimo efektyvumui.

25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė neįrodė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

26. Iš tiesų, ieškovei esant įtrauktai į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, perkančiosios organizacijos turės spręsti dėl ieškovės pašalinimo iš viešųjų pirkimų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu (išskyrus VPĮ nustatytas išimtis), tačiau ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad dėl tokių teisinių pasekmių taikymo bylos nagrinėjimo metu jai galimai kilsiantys neigiami padariniai bus neatitaisomi. Ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia jos galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir gauti pelną iš viešojo pirkimo sutarčių vykdymo, tačiau pažymėtina, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju dėl galimai neteisėto sprendimo įtraukti ją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir tokio sprendimo teisinių padarinių kilusi turtinė žala galės būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė yra Kauno rajono savivaldybės administracija, todėl nebūtų pagrįsta abejoti, kad tokios turtinės žalos atlyginimas ieškovei (įrodžius civilinės atsakomybės sąlygas) būtų ženkliai apsunkintas ar neįmanomas.

27. Vertinant apeliantės argumentus dėl ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principų įgyvendinimo, atsižvelgtina į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ir skundžiamo atsakovės sprendimo galiojimas neturi įtakos ieškovės galimybių vykdyti kitą ūkinę – komercinę veiklą ir konkuruoti privačiame sektoriuje. Be to, šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad VPĮ 46 straipsnyje įtvirtinta tiekėjų pašalinimo pasekmė gali būti netaikoma atsižvelgiant į paties tiekėjo teigiamą elgesį, nes VPĮ 46 straipsnio 8 dalis tiekėjui sudaro galimybę įrodyti, jog jis ėmėsi šioje įstatymo nuostatoje numatytų priemonių tam, kad būtų atkurtas jo patikimumas.

28. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimą įtaką ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams, viešajam interesui bei pagrįstai sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą.

29. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad viešųjų pirkimų byloms išnagrinėti proceso įstatymas nustato trumpus terminus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad teismo posėdis šioje byloje yra paskirtas 2019 m. balandžio 8 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamas pasekmes, tikslinga teisinio rezultato byloje sulaukti tokių priemonių netaikant.

30. Kartu pažymėtina, kad savo faktinės aplinkybėmis panašiose bylose Lietuvos apeliacinis teismas taip pat ne kartą yra atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2165-302/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1513-178/2017; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-540-302/2018; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta spręstina, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis palikti nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė