Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Nota Bene“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6117-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nota Bene“ ieškinį atsakovei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl turizmo reikmenų sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimo ir įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašus pripažinimo neteisėtais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Nota Bene“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 18¹ straipsnyje nustatyta, kad jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos įvykdytą pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, toks tiekėjas įtraukiamas į CVP IS skelbiamą nepatikimų tiekėjų sąrašą tik po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą. Taigi įstatymų leidėjas minėta nuostata įtvirtino aiškų ir nedviprasmišką draudimą įtraukti tiekėją į aptariamą sąrašą tol, kol vyksta teisminis ginčas dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, todėl nagrinėjamu atveju vien faktas, kad teismas priėmė nagrinėti ieškinį, kuriuo ginčijamas sutarties nutraukimas dėl tariamo esminio sutarties pažeidimo, sudaro pagrindą nutartį panaikinti ir pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose yra viena pagrindinių ieškovės veiklos sričių ir pajamų šaltinių, todėl, jeigu ieškovė neribotą laiką negalės vykdyti savo tiesioginės veiklos, patirs didelių finansinių nuostolių, kurie gali sąlygoti net įmonės nemokumą. Ieškovei padarytos žalos specifika, įskaitant ir dalykinės reputacijos pablogėjimą, itin apsunkins ieškovės patirtos žalos įrodinėjimą dėl ko ieškovei galimai būtų atlyginta tik dalis jos patirtų nuostolių. Net ir tuo atveju, jei teismas priimtų ieškovei palankų sprendimą, ieškovė faktiškai būtų eliminuota iš viešųjų pirkimų procedūrų, kadangi ieškovei viso teisminio proceso metu neturint galimybės dalyvauti jokiuose viešuosiuose pirkimuose, ieškovė nebeatitiktų pirkimo dokumentuose keliamų kvalifikacinių patirties ir ekonominių rodiklių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų tik deklaratyvus. Nepagrįstas ir pirmos instancijos teismo argumentas, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovei neužkirstų kelio dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kadangi VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas reikalavimas yra įtraukiamas ne į visus perkančiųjų organizacijų skelbiamus pirkimus. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1A-219 patvirtintos Viešiesiems pirkimams ir viešojo pirkimo–pardavimo sutartims nustatytų reikalavimų pažeidimų rizikos vertinimo metodikos nuostatomis, vienas iš viešųjų pirkimų ir viešųjų pirkimo–pardavimo sutarčių rizikų rodiklių yra tiekėjo, padariusios profesinį pažeidimą, pasiūlymo įtraukimas į pasiūlymų eilę. Kadangi ieškovės parduodamos prekės yra specifinės, poreikį įsigyti šias prekes turi tik siauras perkančiųjų organizacijų ratas, todėl akivaizdu, kad perkančiosios organizacijos, siekdamos išvengti papildomų apsunkinimų, yra priverstos minėtą reikalavimą įtraukti į pirkimo dokumentus. Viešojo pirkimo objekto priskyrimas arba nepriskyrimas valstybinės svarbos objektui apskritai, sprendžiant ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturi jokios faktinės ar teisinės reikšmės, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje neturėtų jokios įtakos jau įvykdytam pirkimui. Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Įvertinus VPĮ 18¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad yra galimi trys informacijos paskelbimo CVP IS apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius tiekėjus termino skaičiavimo variantai. Jeigu tiekėjas nesikreipia į teismą per VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, perkančioji organizacija paskelbia informaciją CVP IS apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus (VPĮ 18¹ str. 2 d. 1 p.). Žinia apie sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ieškovei nebuvo netikėta. Ieškovė apie sutarties nutraukimą buvo informuota nuo 2016 m. rugsėjo 7 d., tačiau, suėjus sutarties nutraukimo terminui, niekada nekėlė klausimo dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir teisinių santykių pasibaigimo padarinių. Ieškovė į teismą kreipėsi pasibaigus VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje nustatytam 15 dienos terminui, o pasibaigus minėtam terminui, vienareikšmiškai yra taikoma VPĮ 18¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta termino skaičiavimo taisyklė dėl informacijos paskelbimo CVP IS apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tik pačios ieškovės pasyvus ir nerūpestingas elgesys sukėlė ieškovei nepageidaujamas pasekmes. Vien tai, kad teismas priėmė ieškovės ieškinį, nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovei yra užkertamas kelias dalyvauti tik viešųjų pirkimų procedūrose, kurių pirkimo dokumentuose apribota teisė dalyvauti VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme. Visose kitose viešųjų pirkimų procedūrose ji gali dalyvauti lygiomis galimybėmis su kitais tiekėjais. Be to, ieškovei neribojama galimybė dalyvauti privačiame sektoriuje. Sutiktina, kad ūkio subjekto buvimas nepatikimų tiekėjų sąraše daro nepataisomą žalą subjekto dalykinei reputacijai, tačiau tai negalėtų būti taikoma šiuo atveju, kadangi ieškovės reputacijai dėl jos nesąžiningų veiklos metodų kituose viešuosiuose pirkimuose jau ir taip nepataisomai pakenkta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Dėl rašytinių paaiškinimų

2016 m. lapkričio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apeliantės rašytiniai paaiškinimai.CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Šia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.). Kadangi pateikiamais rašytiniais paaiškinimais ieškovė iš esmės papildo atskirojo skundo argumentus ir atsikerta į atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundų išdėstytus argumentus, be to, rašytiniai paaiškinimai pateikti praleidus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Turizmo reikmenys“ (pirkimo Nr. 261675). Ieškovė ir atsakovė 2016 m. balandžio 11 d. sudarė Turizmo reikmenų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. F4-2016-012 (toliau – Sutartis), kuri įsigaliojo 2016 m. balandžio 22 d. Atsakovė 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. (2)-V3-1064-(11.1) „Dėl sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimo“ informavo ieškovę, kad ji netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, t. y. nepateikė Sutartyje nurodytų prekių Sutartyje numatytais terminais, todėl, vadovaujantis Sutarties 14.1.1 punkto nuostatomis, Sutartis nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutraukiama. Ieškovei 2016 m. liepos 13 d. pateikus pretenziją dėl vienašališko sutarties nutraukimo, atsakovė 2016 m. liepos 25 d. raštu „Dėl sutarties Nr. F4-2016-012 tolimesnio vykdymo“ sutiko leisti pašalinti Sutarties vykdymo trūkumus ir pristatyti reikiamas prekes iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (2)-V3-1281 (11.1) „Dėl sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimo“ atsakovė konstatavo, kad iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. negavo reikiamų prekių, todėl Sutartis nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutraukiama. 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (2)-V3-1424 (11.1) „Dėl bendrovės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą“ informavo ieškovę, kad ji įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą. 2016 m. spalio 5 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo pripažinti, kad 2016 m. balandžio 11 d. turizmo reikmenų sutartis Nr. F4-2016-012 buvo nutraukta ne dėl esminio pažeidimo, taip pat prašo pripažinti atsakovės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimą dėl ieškovės UAB „Nota Bene“ įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą neteisėtu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į CVP IS skelbiamą nepatikimų tiekėjų sąrašą galiojimą iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas šioje byloje.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į CVP IS skelbiamą nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.VPĮ 18¹ straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų CVP IS skelbia informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, kai: 1) pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo; 2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 dienų terminas skaičiuojamas: 1) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos; 2) jeigu tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos; 3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius, įsiteisėjimo dienos.Iš minėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad yra galimi trys informacijos apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai įvykdžiusius tiekėjus termino skaičiavimo būdai. Tuo atveju, kai tiekėjas, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, nesikreipia į teismą per VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, t. y. per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, perkančioji organizacija per 10 dienų nuo minėto termino pabaigos turi paskelbti informaciją apie tiekėją CVP IS, ką nagrinėjamu atveju atsakovė ir padarė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žinia apie 2016 m. balandžio 11 d. turizmo reikmenų sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimą apeliantei nebuvo siurprizinė. Apie sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo ir įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ieškovė buvo įspėta 2016 m. birželio 28 d. raštu Nr. (2)-V3-1012-(11.1) „Dėl sutarties vykdymo“, 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. (2)-V3-1064-(11.1) „Dėl sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimo“, 2016 m. liepos 25 d. raštu Nr. (2)-V3-1161-(11.1) „Dėl 2016-04-11 sutarties Nr. F4-2016-012 tolimesnio vykdymo“, vis suteikiant galimybę tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad būtų išvengta nepageidaujamų teisinių padarinių. Galiausiai, ieškovei nepristačius prekių per nustatytus papildomus terminus, apie 2016 m. balandžio 11 d. turizmo reikmenų sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimą nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. ieškovė buvo informuota 2016 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (2)-V3-1281 „Dėl sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimo“. Pastebėtina, kad iki to laiko, kol 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (2)-V3-1424(11.1) „Dėl įmonės įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą“ ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad ji įtraukiama į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji nė karto nekėlė klausimo dėl sutarties nutraukimo pagrindo ir teisinių santykių pasibaigimo padarinių, todėl, suėjus VPĮ 94 straipsnio 5 dalyje nustatytam 15 dienų terminui, atsakovė, remdamasi VPĮ 18¹ straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai priėmė sprendimą įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą, skelbiamą CVP IS. Taigi minėtos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad tik pačios apeliantės pasyvumas ir nerūpestingumas sukėlė jai nepageidaujamas pasekmes – informacijos apie pirkimo sutarties netinkamą vykdymą paskelbimą CVP IS.Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir minėto teisinio reglamentavimo kontekste darytina išvada, kad teisiškai nepagrįsta apeliantės pozicija, jog vien ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti, kad 2016 m. balandžio 11 d. turizmo reikmenų sutartis Nr. F4-2016-012 buvo nutraukta ne dėl esminio pažeidimo priėmimo faktas sudaro savarankišką pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Pažymėtina, kad vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, ar ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra pagrįsti, bus įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad minėto VPĮ 18¹ straipsnio nuostatų pagrindinis tikslas, kurio siekė įstatymų leidėjas, priimdamas minėtą straipsnį, yra riboti galimybes nesąžiningiems ir nepatikimiems rinkos dalyviams dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Susidarius nagrinėjamai situacijai, kai ginčijamas 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimas jau yra paskelbtas, o jo priėmimo pagrindas (2016 m. balandžio 11 d. turizmo reikmenų sutarties Nr. F4-2016-012 nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo) nėra pripažintas neteisėtu ir abejonės dėl ieškovės nesąžiningumo nėra pašalintos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų nepagrįsta stabdyti jau CVP IS paskelbto 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo vykdymą. Teisinis pagrindas panaikinti minėtą sprendimą atsiras tik tuo atveju jei teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priims ieškovei palankų sprendimą. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik akivaizdžiai pasunkės, bet ir apskritai pasidarys neįmanomas, kadangi, neapibrėžtam laikui įtraukus ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, ji būtų eliminuota iš dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose ir tai gali įmonę privesti net prie bankroto.Sutiktina su apeliante, kad, nesustabdžius atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę UAB „Nota Bene“ į CVP IS skelbiamą nepatikimų tiekėjų sąrašą vykdymo iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, ji gali patirti tam tikrų finansinių nuostolių ir dalykinės reputacijos pablogėjimą, kadangi gali būti apribotas jos dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose, tačiau, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, ieškinio tenkinimo atveju ieškovė savo privatų interesą galės apginti kitais įstatyme numatytais būdais, pavyzdžiui, ieškiniu dėl žalos atlyginimo, jeigu teismas pripažintų sutarties nutraukimą neteisėtu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantei yra užkertamas kelias dalyvauti tik tose viešųjų pirkimų procedūrose, kurių pirkimo dokumentuose, remiantis VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, yra apribota teisė dalyvauti tiekėjams, kurie yra neįvykdę pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdę ir tai buvo esminis pirkimo sutarties pažeidimas, dėl to per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta pirkimo sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinami perkančiosios organizacijos reikalavimai pripažinti pirkimo sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą esminiu ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad minėta VPĮ nuostata nėra imperatyvi, o tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos neprivalo šį draudimą įtraukti į pirkimų sąlygas. Taigi tuose viešuosiuose pirkimuose kur šis ribojimas nebus įtrauktas, apeliantė galės dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais. Be to, apeliantė turės visas galimybes dalyvauti ir konkuruoti privačiame sektoriuje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, siekdamas pagrįsti ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo nebuvimą, 2016 m. balandžio 11 d. Turizmo reikmenų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. F4-2016-012 objektą vertino kaip valstybinės svarbos objektą ir nurodė, kad netinkamas sutarties vykdymas galėtų turėti neigiamos įtakos atsakovės funkcijų vykdymui. Sutiktina su apeliante, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sutarties, kuri buvo nutraukta, pirkimo objekto pobūdis neturi jokios faktinės ar teisinės reikšmės. Ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas/netaikymas nagrinėjamoje byloje nėra niekaip susijęs su minėtos pirkimo sutarties vykdymu, todėl minėtas teismo argumentas vertintintas kaip nepagrįstas, tačiau ši aplinkybė bet kuriuo atveju nesudaro pagrindo kitokiam pirmosios instancijos teismo nutarties vertinimui.Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.

Dėl bylos procesinės baigties

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.