Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-517/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-29
Bylos Nr.
1-76-517/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-76-517/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45223-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024m. sausio 29d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam A. B.,gynėjui Rimantui Prėskieniui,nukentėjusiajam D. Ž.,specialistui-teismo medicinos ekspertui Jūriui Plentai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, be pastovios gyvenamosios vietos, paskutiniu metu gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2001m. spalio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui; 2) 2004m. lapkričio 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d. 180 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 4d.,-1m l/a, LR BK 75 str. 1-3d.d. bausmės vykdymą atidedant dviejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 3) 2005m. gegužės 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d.,-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymą atidedant trejų metų laikotarpiui; 4) 2008m. sausio 14d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d., pritaikius LR BK 64 str. 3d.,-1m. 6 mėn. 10d. l/a; 5) 2008m. rugsėjo 23d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., perkvalifikuojant iš LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-1m. 11 mėn. ir 10d. l/a, 2009m. birželio 10d. lygtinai paleistas pagal 2009m. birželio 01d. Kaišiadorių raj. apyl. teismo nutartį, pritaikius LR BVK 157 str, 6 mėn. ir 21d. iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, 2009m. gruodžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktos bausmės dalį-6 mėn. ir 21d. l/a; 6) 2010m. balandžio 29d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 180 str. 1d., 259 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1 ir 3d.d.,-3m. ir 5d. l/a; 7) 2013m. gegužės 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.-areštu 25(dvidešimt penkioms) paroms; 8) 2013m. spalio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-1m. ir 6 mėn. l/a; 9) 2013m. spalio 07d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 4d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 10) 2013m. spalio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-6 mėn. l/a, 2013m. gruodžio 19d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi, subendrinus bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius LR BPK 347 str. nustatyta tvarka, galutinė bausmė nustatyta-1m. ir 10 mėn. l/a, 2015m. vasario 18d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi, perkvalifikavus bausmę pagal 2013m. spalio 16d. Ukmergės raj. apyl. teismo nuosprendį, taikant nuo 2015m. sausio 01d. įsigaliojusios naujos LR BK 190 str. redakcijos nuostatas, ir, pritaikius LR BK 63 str. 2d., 4d., 5d. 2p., 6 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, nustatyta nauja galutinė subendrinta bausmė-1m. ir 6 mėn. l/a; 11) 2016m. sausio 26d. Vilniaus m. apyl. teismo pagal LR BK 178 str.4d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu šešiems mėnesiams; 12) 2016m. gegužės 13d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.-6 mėn. l/a; 13) 2017m. spalio 02d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-8 mėn. l/a; 14) 2018m. vasario 27d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 4d., pritaikius LR BK 63 str. 9d.,-8 mėn. ir 20d. l/a; 15) 2019m. balandžio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 4d., 180 str. 1d.-2m l/a; 16) 2019m. rugsėjo 24d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal LR BK 235 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-4 mėn. l/a, 2020m. kovo 06d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi, LR BPK 347 str. nustatyta tvraka subendrinus paskirtas bausmes pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius, t.y. 2019m. balandžio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį ir 2019m. rugsėjo 24d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį, galutinė bausmė nustatyta-2m. ir 2 mėn. l/a; 17) 2021m. gruodžio 22d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 4d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų; 18) 2022m. lapkričio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 64¹ str.,-1m l/a; 19) 2023m. balandžio 20d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 180 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 3 ir 9d.d.,-3m l/a; 20) 2023m. rugsėjo 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-5m. ir 2 mėn. l/a, devyniolika paskutinių teistumų neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 135 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. padarė sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2022m. lapkričio 30d., apie 00³⁰ val., po vidurnakčio, kaltinamasis A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu laikinai gyveno, kieme kilusio konflikto su pil. D. Ž. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia vieną kartą su peiliu dūrė nukentėjusiajam D. Ž. į pilvo sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. Ž. durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą su kepenų ir tulžies pūslės pažeidimais, ko pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. Ž. sveikata.

Kaltinamasis A. B., ikiteisminio tyrimo metu duodamas labai nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, iš esmės patvirtindamas savo paskutinės 2022m. gruodžio 03d. atliktos papildomos jo, kaip įtariamojo, apklausos metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir teisme parodė, kad po to, kai susipyko su drauge, jis išėjo iš būsto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir prisiglaudė pas moterį, vardu A., kurios pavardės nežino, kuri jam leido laikinai pagyventi jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Tikslioa datos dabar jis neatsimena, galimai 2022m. lapkričio 29d. būsto šeimininkės A. namuose nebuvo, kuri buvo išvažiavusi pas savo sūnų. Tą vakarą pas jį į svečius buvo atėję S., kurios pavardės nežino, ir pil. D. V., su kuriais sėdėjo ir vartojo alkoholį. Kažkuriuo tai momentu D. V. telefonu skambino pil. D. V., klausdamas, kada ši pareis į namus. D. V. pasakė, jog šiuo metu ji yra pas jį(kaltinamąjį A. B.). Girdėjo, kaip D. pradėjo šaukti D. į telefoną, jog ką ji ten pas tą „ pydarą “ veikia, pradėjo jį(kaltinamąjį A. B.) vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jis iš D. paėmė telefoną ir pradėjo su D. koliotis. Telefoninio pokalbio metu D. jo paklausė, kur jis randasi, į ką jis atsakęs, kad namuose, po ko D. padėjo telefono ragelį. Tuo viskas ir pasibaigė. Jie trise toliau sėdėjo ir išgėrinėjo. Gal po kokių 10 minučių pamatė, jog kažkas dviese prabėgo po namo langais. Tada jis S. J. pasakęs, jog, jeigu jį puls, tai šis turės jam padėti, su kuo S. J. sutiko. Pirmas prie namo lauko durų, į kurias kažkas laužėsi, pirmas nubėgo S., jam iš paskos D. V.. S. rankose turėjo kažkokį pagalį. Ar S. J. su savimi turėjo pasiėmęs kirvį, jis negali pasakyti, nes nematė. Po kelių akimirkų išgirdo, kaip D. šaukia, girdėjo, kad yra šaukimas jo vardas: „ A., A. “, po ko ir jis išbėgo iš kambario, kurie jie girtavo. Išbėgęs, pamatė, kad lauke S. J. grumiasi su D. V., o D. gulėjo koridoriuje, ant grindų, prie spintos. Jam pribėgus kelti D. V., pajuto, jog kažkas jį čiupo už drabužių, tačiau kas, nežino, ir mėgino išsitempti į lauką. Jis išsisuko ir įbėgęs atgal į namą, kambaryje pagriebė atlenkiamą peilį, kuris gulėjo ant kartotinės dėžės, stovėjusios ant grindų, ir iš karto išbėgo į lauką. Išbėgęs į lauką, pamatė lauke besimušančius S. J. su D. V., į lauką jau buvo išbėgusi ir D. V., kuri rėkavo, matė ir pil. D. Ž.. Tik išbėgęs, jis paslydo ant laiptukų ir aukštielninkas griuvo ant žemės, o tuo metu ant jo užgriuvo D. Ž.. Prasidėjo chaosas. Kas, kur ir kaip smūgiavo, nežino, nes ten buvo mėsmalė. Tik atsimena, jog jis, keldamasis nuo žemės, link jo pasilenkusiam D. Ž., kuris bandė jam smogti su ranka, gindamasis, pradėjo mosikuotis(švaistytis) peiliu ir taip sužeidė D., tačiau kiek kartų sužeidė ir kur šiam pataikė, nežino. Tada D. nuo jo atšoko, kurį matė nueinantį prie namo sienos, kur jis(nukentėjusysis D. Ž.) prisėdo. Paskui D. nubėgo ir D. V., kuri pradėjo šaukti, kad kraujas, kad reikia kviesti greitąją. Tuo momentu D. V. pradėjo bėgti iš kiemo, kurį jis pradėjo vytis, tačiau, nusivijęs iki kiemo vartelių, toliau nebesivijo. Grįžęs atgal, priėjo prie ant žemės gulėjusio D. Ž., kuris buvo atsirėmęs į sieną, kurio klausė, ar šis rašys pareiškimą policijai, nes suprato, jog šiam įdūrė su peiliu. Tada S. J. padavė peilį, paprašydamas, kad šis peilį išmestų. Kaip ir kur S. išmetė peilį, jis nežino. Jis žaloti D. Ž. nenorėjo, buvo išsigandęs ir tik gynėsi, o viskas gavosi akimirksniu, nes kai D. Ž. virš jo pasilenkė ir bandė jam trenkti, jis spontaniškai pradėjo švaistytis su peiliu ir taip D. įdūrė.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. B. tik iš dalies prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo D. Ž. ir liudytojų D. V., S. J., pastarojo, kaip buvusio įtariamojo šioje byloje, galimai sužalojusio nukentėjusįjį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 1d. buvo nutrauktas, ir D. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 17-20, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 21-37, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. lapkričio 30d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 178-179, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. CD-RW kompaktiniu disku(laikmena) su Ukmergės miesto teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failu(b.l. 180, t. 1), 2023m. birželio 19d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 181-182, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 183-184, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 658/2022(1) dėl biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo ir tapatumo nustatymo(b.l. 56-71, t. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 180/2023(1) dėl pakartotinio biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo ir tapatumo nustatymo(b.l. 78-81, t. 1), asmens apžiūros protokolu(b.l. 114-116, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 117-120, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 157-159, t. 1) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu pil. D. V. ligos istorijos Nr. 22PR-11794 su gydytojo darytu įrašu išrašu(b.l. 160, t. 1), 2023m. sausio 27d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 314/2023(01)(b.l. 166, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolais(b.l. 26-28, 162-164, t. 2) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 29-32, 165-169, t. 2), 2023m. sausio 31d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 370/2023(01)(b.l. 132-136, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis D. Ž., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2022m. lapkričio 30d., vakare, jis buvo svečiuose pas draugą-pil. D. V.. Buvo šiek tiek išgėręs alaus. Pas D. namuose buvo-pil. D. V., kuri neturi kur gyventi, todėl D. ją pas save namuose tiesiog priėmė pagyventi. Pas D. V. vyko išgertuvės. Pritrūkus alkoholio, jie su D. išėjo dar nusipirkti alaus. Kai išeidinėjo iš namų, D. juos perspėjo, kad eis pasiimti savo šuniuko, kuris yra pas pil. A. B. namuose. Grįžus pas D. į namus, palaukė D., tačiau kai pastaroji ilgą laiką negrįžo, nutarė eiti pas A. B. į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kad parsivesti D.. Kai ėjo pas A. B., jau buvo po vidurnakčio. Jis buvo kažkiek atsilikęs nuo D. V., kuris prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje prie miesto parko, kur gyveno kaltinamasis A. B., nubėgo pirmas. Atėjus prie namo, D. V. nuėjo prie namo lauko durų, o jis tuo metu stovėjo atokiau, gal kokių 10 m atstumu. Matė, kaip atsidarius namo lauko durims, tarpduryje stovėjęs S. J. su kažkokiu pailgu daiktu, galimai tai buvo kirvis, trenkė D. V. per galvą. Kada iš namo išėjo A. B. jis nematė. Tuo metu, kai D. V. su S. J. grūmėsi tarpduryje, jis kairės rankos srityje pajuto kaip ir nudeginimą, o po to dilginantį-deginantį skausmą pilve. Iš pradžių nesuprato kas atsitiko. Po to suprato, jog tas, kas stovėjo jam už nugaros, dūrė jam į pilvo sritį. Peilio, su kuriuo buvo durta jis nematė. Smūgis buvo vienas, tačiau po to jis pajuto, kad dar giliau buvo įbesta. Jam buvo durta iš už nugaros, iš kairės pusės, tačiau dūrusio žmogaus jis nematė, nes buvo gerokai išgėręs. Nors jis dėl buvusio girtumo ir neatsimena, tačiau neatmeta tikimybės, jog jis galimai pajuto, kad kažkas jam stovi už nugaros, todėl smūgio sudavimo metu galėjo ir pasisukti į jam smogusio žmogaus pusę. Atėjęs prie A. B. namų, jis pats nieko nepuolė ir kieme su niekuo nesimušė, nes tiesiog stovėjo, po ko pajuto skausmą ties saulės rezginiu ir po suduoto smūgio iš karto sukniubo ant žemės, o gulėdamas ant žemės, pasisukęs šonu, pamatė nubėgantį jį sužalojusį asmenį, t.y. kaltinamąjį A. B., kurį atpažino pagal avėtus batus, t.y. margus kedus. Po smūgio jis iš karto sukniubo ant žemės. Pakui prie buvo pribėgusi D. V.. Kaip atsidūrė prie namo kampo, jis neatsimena. Atsimena tik tiek, jog prie buvo priėjęs A. B., kuris kalbėjo, kad jis nerašytų pareiškimo policijai.

Liudytojas D. V., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2022m. lapkričio 29d. jis buvo namuose adresu: (duomenys neskelbtini) kartu su pil. D. V., kurią, neturinčią kur gyventi, kaip nuomininkę, jis buvo priėmęs pas save gyventi. Vakare į svečius atėjo jo draugas-pil. D. Ž., kuris atsinešė alkoholio. Namuose vyko išgertuvės. Pasibaigus alkoholiui, jie su D. Ž. nusprendė nueiti iki netoliese esančios parduotuvės „ Iki “ apsipirkti, o tuo metu D. V. buvo sugalvojusi nueiti adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo pabėgęs jos šuo, kad jį parsivesti į namus. Jam buvo žinoma, kad tuo adresu (duomenys neskelbtini) gyvena pil. A. B.. Kai sugrįžo į namus, D. namuose dar nebuvo. Ilgą laiką nesulaukdamas D. V., pastarajai skambino telefonu, tačiau ši į telefono skambučius neatsiliepė, kuri neatsakė ir į rašytas SMS žinutes. Kadangi paskutines kelias savaites D. „ trynėsi “ su A. B., jis buvo įsitikinęs, kad D. V. yra pas A. B.. Tada jis pasiūlė D. Ž. eiti kartu su juo iki (duomenys neskelbtini), kur turėjo būti D.. Kai jie išėjo parsivesti D. V., jau buvo po vidurnakčio. Einant pakeliui, jam skambino D. V., tačiau apie ką jie kalbėjo, dabar negali pasakyti, nes neatsimena, tačiau galimai pasakė, kad pas ją ateina Prie namo, kuriame gyveno A. B., jis priėjo pirmas, nes D. Ž. buvo kažkiek nuo jo atsilikęs. Priėjęs prie namo kampo, jis pabeldė į langą, pažiūrėjo į to kambario vidų, tačiau viduje žmonių nesimatė, po ko priėjo prie pagrindinio įėjimo į namą durų. Pasibeldus į pagrindines namo lauko duris, durys atsidarė, tačiau kas atidarė duris, jis nematė, po ko iš karto pajuto stiprų smūgį į galvą. Nuo suduoto smūgio jis buvo kažkiek prislopintas, aptemo sąmonė, nes sukosi galva, jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Kas jam trenkė ir su kuo trenkė, jis nematė, tačiau trenkta buvo su kažkokiu kietu daiktu, nes nuo smūgio buvo prakirsta ir kepurė. Tuo metu matė iš namo išeinančius tris žmones, t.y. S. J.. A. B. ir D. V.. Pirmas išėjo S. J., su kuriuo jie tarpusavyje susistumdė. Prasidėjo grumtynės. Tarpusavyje besigrumiančių D. Ž. ir A. B. nematė. Daro prielaidą, jog jam trenkė S. J., nes A. B. buvo prie D. Ž.. Besigrumdamas su S. J., vienu metu pasisukęs, jis matė, jog D. Ž. stovi šiek tiek atokiau, kelių metrų atstumu nuo jo, o šalia jo A. B., po ko kažkas atsitiko D., kuris vienu momentu tiesiog nukrito ant žemės. Matė prie D. D. V., kuri bėgiojo po kiemą ir šaukė, kad kas nors iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu iš jo galvos stipriai bėgo kraujas, todėl jis, būdamas labai išsigandęs, pradėjo bėgti iš namo kiemo, kur vyko konfliktas, nes norėjo išsikviesti pagalbą. Nematė, kad kažkas būtų jį vijesis. Parbėgęs iki savo namų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Po kurio laiko prie jo namų atvyko policijos pareigūnai, su kuriais kartu važiavo iki namo adresu: (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas. Atvykus prie to namo, pamatė greitosios pagalbos automobilį ir dar vieną policijos tarnybinį automobilį. Išlipęs iš pareigūnų automobilio, priėjo prie namo, kur atsirėmęs į sieną, ant žemės gulėjo D. Ž., kurį apžiūrinėjo medikai. D. Ž. pilve matė kraujuojančią žaizdą, kuris po medikų apžiūros buvo išvežtas į ligoninę. Jį patį policijos pareigūnai irgi nuvežė į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo susiūta padaryta žaizda galvoje.

Liudytojas S. J., kaip buvęs įtariamasis šioje byloje, galimai sužalojęs nukentėjusįjį, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 135 str. 1d. buvo nutrauktas(b.l. 59-76, t. 2), patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2022m. lapkričio 29d. buvo svečiuose pas pil. A. B., kuris tuo metu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Vyko išgertuvės. Vakare buvo atėjusi ir pil. D. V., kuri atėjo pasiimti pas A. B. atklydusio savo šuniuko. Prie jų prisijungus ir D., jie toliau visi trys vartojo alkoholį. Apie vidurnaktį D. V. skambino-pil. D. V., su kuriuo po to telefonu kalbėjo ir A. B.. Apie ką jie kalbėjo, jis negirdėjo, tačiau iš pokalbių suprato, kad jie konfliktuoja. Tuo metu jis buvo jau prisnūdęs, todėl pokalbius girdėjo kaip per miegus. A., jį pažadinęs, pasakė, kad pas jį ateina D. V. ir kad jam reikės pagalbos. Jis sutiko. Pro langą pamatęs, kad atbėga D. V. su pil. D. Ž., kurie bėgo palei namo langus, jis iš A. kambario paėmė lazdą, ant kurios buvo virvelė, skirta rankai įkišti. Eidamas koridoriumi, jis nuo žemės dar pasiėmė ir nedidelį kirvį, skirtą malkoms kapoti. Tuomet priėjo prie namo lauko durų, kur tuo metu buvo D. V., jis nežino, nes nematė. Kažkas pradėjo plėšti duris, kurios atsiveria į lauko pusę. Kas ten buvo, jis neįžiūrėjo, nes name šviesos nebuvo, o lauke buvo prietema. Tuomet jis užsimojo vienoje rankoje laikytu kirviu, o kitoje rankoje laikė lazdą, tačiau kirvis užkliuvo už durų viršutinės staktos. Traukiant kirvį iš staktos , jis girdėjo, kad kažkas už jo yra, nes girdėjo bruzdesį, pajausdamas, jog kažką užkabino kirvio pentimi. Kadangi buvo girtas, todėl ar tai buvo žmogus, ar spinta, jis nežino. Tada iš pykčio jis kirvį numetė koridoriuje ir į lauką, per slenkstį žengė tik su pagaliu. Atsimena, kad, stovėdamas ant slenksčio, su pagaliu trenkė prie durų stovėjusiam D. V. per galvą, suduodamas iš viršaus į apačią, tiesiai per viršugalvį. D. irgi pradėjo švaistytis su rankose turėtu pagaliu, kuris pradėjo jam šaukti: „ nuleisk pagalį “, šaukdamas jį vardu, po ko jis rankose laikytą lazdą nuleido. D. su lazda trenkė tik vieną smūgį lazda. Kur tuo metu buvo A. B. ir D. Ž., jis nematė, nes visą dėmesį buvo sukoncentravęs į D. V., su kuriuo grūmėsi. Vienu momentu jis išgirdo, kaip D. V. pradėjo šaukti: „ D. bloga, D. bloga “. Jam pribėgus prie D., šalia jo buvo D. V., o D. gulėjo ant žemės, nugara atsirėmęs į namo sieną. Suprato, kad D. Ž. yra sužeistas, nes šis jam su D. pasakė jo nejudinti, nes jį pripjovė, tačiau kur, jis nesuprato. Tuo metu prie jų buvo pribėgęs ir A. B., kuris D. pradėjo klausti, ar šis nerašys ant jo pareiškimo policijai, į ką D. atsakė, jog nerašys, prašydamas, kad niekas prie jo nelįstų, nes jam labai bloga. Kiek jis atsimena, greitąją medicinos pagalbą kvietė D. V.. Kol D. kvietė greitąją, prie jo priėjo A. B., kuris jo paprašė, jog jis(liudytojas S. J.) išmestų peilį. Jis suprato, kad tai tas peilis, kuriuo A. dūrė D.. Kaip A. dūrė su peiliu D., jis nematė, tačiau iš A. B. kalbų, t.y. prašymas D. nerašyti ant jo pareiškimo policijai ir prašymas išmesti peilį, suprato, kad D. dūrė būtent A.. Paėmęs iš A. peilį, jis su rankoje turėta lazda, su kuria trenkė D. V. per galvą, nuėjo iki šalia namo esančių konteinerių, kur į konteinerį išmetė lazdą ir peilį. Kadangi buvo neblaivus, todėl neatsimena, kad į šiukšlių konteinerį būtų dar ką nors išmetęs. Kirvis liko voliotis namo koridoriuje. Išmetęs daiktus į šiukšlių konteinerį grįžo atgal. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jį sulaikė.

Liudytoja D. V., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2022m. lapkričio 30d. ėjo pas pil. A. B. į namus adresu: (duomenys neskelbtini), kur šis tuo metu gyveno, pasiimti ten atklydusio savo šuns, apie kurį jam pranešė, telefonu paskambinęs A.. Atėjus pas A., pas jį svečiavosi ir pil. S. J.. Namuose vyko išgertuvės, jie visi kartu vartojo alkoholį. Namie, kur gyveno A., šviesos nebuvo, todėl kambaryje, kur jie sėdėjo, užuolaida buvo atitraukta, todėl šviesa sklido iš lauke esančio parko. Vienu metu A. pasakė, kad po langais prabėgo pil. D. Ž. ir D. V.. Ji pasakiusi, jog nenori jokių konfliktų su D., pas kurį tuo metu laikinai gyveno, ir kad su šunimi eina į namus. Jai einant iš kambario iki lauko durų, pajuto, kad ją kažkas nustūmė nuo durų. Galimai tai buvo S., bet tuo ji nėra įsitikinusi. Jau po įvykio jai S. J. pats pasakė, kad jis su kirviu norėjo smūgiuoti pro lauko duris į namo vidų besiveržusiam D. V., tačiau, kai jis užsimojo kirviu, kirvis užsikabino už staktos, o traukiant kirvį, kažkaip jai(liudytojai D. V.) pataikė, kada ji irgi ėjo iš kambario link namo lauko durų. Nuo smūgio nukritusi namo koridoriuje, ant grindų, ji pragulėjo kelias minutes, po ko išgirdo, kad kieme vyksta muštynės. Išbėgusi į lauką, pamatė, kad S. apkabinęs stovi D., kuris šaukė: „ ką tu darai, juk tu pas mane tiek metų gyvenai “. Kur tuo metu buvo A. ir D., ji nematė, tik girdėjo, kad kažkur lauke. PO to pamatė, kad D. bėga link vartelių, o paskui jį bėga A.. Ji pati ant visų rėkė, kad šie nusiramintų. Vienu metu atsisukusi, pamatė, kad šalia namo sienos, ant žemės guli D.. Kada ji pribėgo prie D. Ž., šis buvo užsimerkęs, o kai atmerkė akis, pasakė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. D. laikėsi už pilvo, pasakydamas, kad jį „ paštyrino “, bet ji žaizdos nematė, o kas jį padūrė, D. nepasakė. Po kurio tai laiko atvažiavo policija, pasirodė ir D. V., kurio galva buvo sužalota. Kur buvo dingęs S., ji nematė. Įvykio metu jie visi buvo girti, buvo chaosas. Kas sužalojo D. su peiliu, ji nematė, tik jau po įvykio visi kalbėjo, kad D. padūrė A.. Vėliau S. jai papasakojo, kad tą naktį A. jam liepė nueiti ir kur nors išmesti kirvį ir peilį, po ko jis(liudytojas S. J.) nuėjo ir kažką išmetė į šiukšlių konteinerį.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra medinis gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini) ir aplink jį esanti teritorija. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad namo teritorija yra aptverta, o įėjimas į teritoriją yra nuo (duomenys neskelbtini), į kurią įėjimo vartai yra metalinio tinklo, kurie rasti atviri. Įėjimas į namą yra iš dešinės pusės. Nuo įėjimo vartų einant link (duomenys neskelbtini), ant sniego yra matomos raudonos dėmės, kurios pažymėtos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4. Nuo raudonų dėmių, pažymėtų Nr. 2, steriliu vatos tamponu buvo paimta nuoplova ir supakuota į paketą Nr. 1. Įėjus pro vartus į namo teritoriją, dešinėje pusėje yra matomas ištryptas, išvoliotas sniegas 3x2 m plote, kurio gale, t.y. toliau nuo gatvės, tačiau arčiau namo, 1,8x0,9 m plote yra matoma pritaškyta raudonų dėmių, nuo kurių steriliu vatos tamponu irgi buvo paimta nuoplova ir supakuota į paketą Nr. 2. Išvolioto ploto gale yra krūmas, kuriame rastas gulintis pilnas rudos spalvos plastikinis 1 l talpos alaus butelis su užrašu „ ARGUS “, kuris buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 3. Einant tolyn link įėjimo į namą, už 2 m atstumu nuo namo kampo ir 1 m atstumu nuo laiptų, prie įėjimo durų, sniege ant žemės buvo rastas gulintis kirvis su geltonos spalvos rankena. Kirvis buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 4. Įėjus į teritoriją, prieš namą kairėje pusėje, nuo tako link įėjimo į namą už 1 m atstumu ir 1 m atstumu nuo namo sienos, yra matomos raudonos dėmės 1,5x0,7 m plote, pažymėtos Nr. 5, nuo kurių steriliu vatos tamponu irgi buvo paimta nuoplova ir supakuota į paketą Nr. 5. Nuo šių dėmių už 0,4 m atstumu taip pat yra matomos raudonos dėmės 0,6x1,1 m plote, pažymėtos Nr. 6, nuo kurių steriliu vatos tamponu irgi buvo paimtos nuoplovos ir supakuotos į paketą Nr. 6. Tolyn nuo šių dėmių 4 m atstumu nuo namo sienos pradžios, prie sienos buvo rasta gulinti juoda megzta kepurė, pažymėta Nr. 7, kuri buvo paimta ir supakuota į paketą Nr. 7. Įėjimo į namą esančios dvejos durys yra neužrakintos. Pro duris patenkama į prieškambarį(pastaba: grumtynių ar tyrimui reikšmingu pėdsakų nėra), iš kurio pro tiesiai esančias duris yra patenkama į pereinamą kambarį, kuriame kairėje pusėje yra matomas gulintis kilimas, o toliau čiužinys su patalais(pastaba: grumtynių ar tyrimui reikšmingu pėdsakų nėra). Iš minėto kambario, pro tiesiai esančias duris yra patenkama į kitą kambarį, kuriame kairėje pusėje, prie sienos yra matomi stovintys taburetė, spintelė ir stalelis su įvairiais indais bei maisto likučiais. Ant stalelio yra matomas gulintis virtuvinis peilis, pažymėtas Nr. 10, kuris buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 8. Ant taburetės, prie sienos yra matomas gulintis dar vienas peilis, pažymėtas Nr. 11, kuris taip pat buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 9. Iš pereinamo kambario, pro dešinėje pusėje esančias duris yra patenkama į virtuvę, kurioje grumtynių ar tyrimui reikšmingu pėdsakų nėra. Virtuvės dešinėje sienoje yra baltos medinės durys su matiniu stiklu, kurios yra užrakintos pakabinama spyna. Į kambarį nepatekta ir apžiūrėti nebuvo galimybės.

Išėjus iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, yra pasukama į dešinę ir einama link Vilniaus gatvės. Ties gatvės vingiu į kairę, gatvės dešinėje pusėje, šalia laiptų į miesto parką yra matomi stovintys trys dideli žalios spalvos šiukšlių konteineriai ir vienas mažesnis žalios spalvos šiukšlių konteineris. Apžiūrėjus konteinerius, viduriniame dideliame konteineryje tarp šiukšlių buvo rasta pilkos spalvos medinė lazda su gale pritvirtintu dirželiu, kuri buvo paimta ir supakuota į paketą Nr. 10. Konteineryje pakėlus šalia lazdos gulintį juodą polietileninį maišą su šiukšlėmis, yra matomas gulintis virtuvinis peilis, kuris buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 11. Paėmus minėtą virtuvinį peilį, po juo, giliau šiukšlėse tarp maišų yra matomas gulintis lenktinis peilis su užlenkta geležte, kuris taip pat buvo paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 12. Kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta(b.l. 17-37, t. 1).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo 2022m. lapkričio 30d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad 2022m. lapkričio 30d., 0034 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: (duomenys neskelbtini) su peiliu buvo sužalotas vyras. Atvykus į įvykio vietą, prie namo buvo rastas ant žemės gulintis pil. D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurio pilve buvo durtinė žaizda. Sužalotas asmuo buvo sąmoningas, kuris paaiškino, jog su pil. D. V. atėjo pas pažįstamus-pil. D. V. ir A. B., o prie įėjimo į namą tarp jų kilo konfliktas, tačiau po to jis daugiau nieko neatsimena. Kas, kokiu būdu ir kuriuo metu jį sužalojo, D. Ž. pasakyti negalėjo. Atvykusi GMP brigada sužalotą D. Ž. išgabeno į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo atlikta operacija, po kurios minėtas asmuo buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Pabendravus su reanimacijos skyriaus gydytoja, pastaroji paaiškino, jog pilve yra durtinė žaizda, o dėl sužalojimo D. Ž. buvo sužalotos ir kepenys bei tulžies pūslė. Įvykio vietoje buvo pil. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (pastaba: minėtam asmeniui buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas), kurio viršugalvyje buvo muštinė žaizda todėl ir šis asmuo medicininei apžiūrai buvo pristatytas į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, taip pat rasti ir pil. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai buvo nustatytas 2.06 promilių girtumas, ir pil. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas 2,43 promilių girtumas, kurie abu sunkiai orientavosi aplinkoje, nerišliai kalbėjo ir nesugebėjo nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Be to įvykio vietoje buvo ir pil. S. J., gim. (duomenys neskelbtini),(pastaba: minėtam asmeniui buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas), kuris 01⁰⁵ val. buvo sulaikytas, kurio sulaikymo metu spec. priemonės naudotos nebuvo. Asmens kratos metu S. J. viršutiniai drabužiai ir avalynė paimti nebuvo, nes šis paaiškino, jog neturi kuo persirengti ir persiauti. Atvykus į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, iš skyriaus buvo paimti D. Ž. drabužiai, tačiau surašyti procesinių dokumentų nebuvo galimybės dėl didelio medikų darbo krūvio.

Peržiūrint miesto vaizdo kameras, buvo matyti, kaip 2022m. lapkričio 30d., 00¹⁹ val., kamera K 72 užfiksavo į Ukmergės miesto parką ateinančius D. V. ir D. Ž., o 00²³ val. ta pati kamera užfiksavo nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiukšlių konteinerių nubėgantį S. J., kuris į konteinerius kažką padeda. Vienas vyras 00²⁴ val. nueina link Ukmergės savivaldybės pastato(b.l. 178-179, t. 1). Prie minėto pranešimo yra pridėtas CD-RW kompaktinis diskas(laikmena) su Ukmergės miesto teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failu(b.l. 180, t. 1).

Iš byloje esančio 2023m. birželio 19d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 13⁰⁰-15⁰0 val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vuytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, buvo peržiūrėtas Ukmergės miesto teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failas. Apžiūros metu yra matoma, kaip 2022m. lapkričio 30d., 00¹⁹ val., kamera K 72 užfiksavo į Ukmergės miesto parką ateinančius D. V. ir D. Ž., o 00²³ val. ta pati kamera užfiksavo nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki šiukšlių konteinerių nubėgantį S. J., kuris į konteinerius kažką padeda. Be to matyti, jog vienas vyras, kaip ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta D. V., 00²⁴ val. nueina link Ukmergės savivaldybės pastato(b.l. 181-184, t. 1).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 658/2022(1) dėl biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo ir tapatumo nustatymo matyti, kad, atlikus 2022m. lapkričio 30d. įvykio vietos adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastų daiktų, t.y. keturių nuoplovų, lenktinio peilio, virtuvinio peilio, lazdos(pastaba: peiliai ir lazda buvo rasti šiukšlių konteineryje) ir kirvio bei pil. A. B., D. Ž., D. V. ir S. J. seilių ėminių, kaip objektų, tyrimą dėl biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo ir tapatumo nustatymo, buvo pateikta sekanti išvada:

1. Keturiose nuoplovose iš įvykio vietos yra rastas žmogaus kraujas ir nustatytas pil. D. V. DNR profilis su 99.9999999999999999999996 % tikimybe.

2. Ant lenktinio peilio geležtės ir virtuvinio peilio geležtės žmogaus kraujo nerasta. Ant lenktinio peilio rankenos ir virtuvinio peilio rankenos yra nustatytas pil. D. V. DNR profilis su 99,9999999999999999999994 % tikimybe.

3. Ant lazdos(11 mėginys) žmogaus kraujo nerasta, o atlikus DNR tyrimą, yra nustatytas pil. D. V. DNR profilis su 99,9999999999999999999994 % tikimybe.

4. Ant lazdos(12 mėginys) rasti yra žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas mišrus DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti tikimybės, kad jame gali būti pil. D. V., A. B. ir S. J. DNR profiliai.

5. Ant kirvio žmogaus kraujo nerasta, o atlikus DNR tyrimą, yra nustatytas pil. A. B. DNR profilis su 99.9999999999999999999975 % tikimybe(b.l. 56-71, t. 1).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 180/2023(1) dėl pakartotinio biologinės kilmės pėdsakų paieškojimo ir tapatumo nustatymo matyti, kad, atlikus pakartotinai paimto liudytojo D. V. DNR(seilių) lyginamojo pavyzdžio, kaip objekto, tyrimą dėl sulyginimo su ankstesnėje specialisto išvadoje Nr. S 658/2022(01) nurodytais duomenimis ir tapatumo nustatymo, buvo pateikta sekanti išvada:

1. Pil. D. V. DNR profilis, pateiktas SI Nr. S 658/2022(01) 15 mėginys), yra tapatus naujai pateikto pil. D. V. seilių DNR profiliui.

2. Keturiose nuoplovose iš įvykio vietos(SI Nr. S 658/2022(01) 1-4 mėginiai) rastas žmogaus kraujas ir nustatytas pil. D. V. DNR profilis su 99,9999999999999999999996 % tikimybe.

3. Ant lenktinio peilio geležtės(SI Nr. S 658/2022(01) 6 mėginys) ir virtuvinio peilio geležtės(SI Nr.S 658/2022(01) 8 mėginys) žmogaus kraujo nerasta. Ant lenktinio peilio rankenos(SI Nr. S 658/2022(01) 5 mėginys) ir virtuvinio peilio rankenos(SI Nr. S 658/2022(01) 7 mėginys) yra nustatytas pil. D. V. DNR profilis su 99,9999999999999999999996 % tikimybe.

4. Ant lazdos(SI Nr. S 658/2022(01) 11 mėginys) žmogaus kraujo nerasta, o atlikus DNR tyrimą, yra nustatytas pil. D. V. DNR profilis su 99,999999999999999999999 6% tikimybe.

5. Ant lazdos(SI Nr. S 658/2022(01) 12 mėginys) rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas mišrus DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui, tačiau negalima atmesti kad jame gali būti pil. D. V., A. B. ir S. J. DNR(b.l. 78-81, t. 1).

Iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad, 2022m. gruodžio 02d. atlikus VšĮ „ Ukmergės ligoninė “, kurios buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 107, Ukmergės m., chirurgijos skyriuje, palatoje Nr. 4 gulėjusio nukentėjusiojo D. Ž. asmens apžiūrą, buvo nustatyta, kad kairio žasto apatiniame trečdalyje yra matoma 3 cm kirstinė žaizda, kurios gylis iki vieno centimetro, o ant D. Ž. plaštakų(kairės ir dešinės) sužalojimo pėdsakų nematyti(b.l. 114-120, t. 1).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2022m. lapkričio 30d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotą savo, kaip paciento, ligos istorijos Nr. 22PR-11794 su gydytojo darytu įrašu išrašą. Iš medicininio dokumento matyti, kad 2022m. lapkričio 30d., 01⁴⁵ val., apžiūrai dėl galimo smurto su policijos pagalba į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių buvo atlydėtas pil. D. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Pristatytą asmenį apžiūrėjęs budintis gydytojas asmens ligos istorijoje padarė įrašus apie tai, kad pacientas buvo nurodęs, jog naktį, apie 23³⁰ val., lauke jam kažkas trenkė per galvą su nežinomu daiktu, kuris skundėsi pakaušio žaizda, kraujavimu. Paciento apžiūros metu buvo konstatuota, jog apžiūrint, pakaušyje yra matoma 5 cm žaizda, apimanti odą ir poodį, kuri aktyviai nekraujuoja. Nejautroje žaizda buvo išplauta, revizuota ir susiūta 3/0 siūlu(b.l. 157-160, t. 1).

Iš byloje esančios 2023m. sausio 27d.-vasario 06d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 314/2023(01) matyti, kad teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. minėtu laikotarpiu susipažinęs su padarytos veikos aprašymo aplinkybėmis ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto pil. D. V. asmens apžiūros tyrimą, davė išvadą apie tai , kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, t.y. žaizda pakaušyje, kuri tikėtina yra muštinė, buvo padaryta vienu trauminiu poveikiu, paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Paprastai vienas sužalojimas yra padaromas vienu daiktu ar įrankiu, tačiau šiuo atveju nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį, neužfiksavo(b.l. 166, t. 1).

Iš byloje esančių parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad 2022m. gruodžio 07d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje su parodymus byloje davusiu liudytoju S. J., kaip buvusiu įtariamuoju šio byloje, metu, pastarasis parodė namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis nuo 2022m. lapkričio 29d., vakaro, girtavo su parodymus byloje davusia liudytoja D. V. ir kaltinamuoju A. B., paaiškindamas, kokius veiksmus jis atliko po to, kai jį pažadino kaltinamasis A. B., pasakęs, jog pas juos ateina D. V., su kuriuo tą vakarą kaltinamasis A. B. konfliktavo, kalbėdamas telefonu. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, liudytojas S. J. parodė vietą prie namo, kur po liudytojos D. V. riksmų, jog nukentėjusiajam D. Ž. yra bloga, pamatė ant žemės, atsirėmusį į namo sieną gulintį sužeistą nukentėjusįjį, kartu paaiškindamas, ką tuo metu darė liudytoja D. V. ir ko iš jo prašė kaltinamasis A. B., kad jis(liudytojas S. J.) padarytų.

Parodymų patikrinimas vietoje 2022m. gruodžio 08d. buvo atliktas ir su kaltinamuoju A. B., kuris parodė parodė namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), prie kurio 2022m. lapkričio 30d. įvyko grumtynės, o po to parodė kambarį, iš kurio jis paėmė peilį(pastaba: procesinio veiksmo atlikimo metu patalpa buvo užrakinta, todėl kaltinamasis A. B. negalėjo parodyti vietos kambaryje, iš kur jis paėmė peilį), paaiškindamas tai, kas įvyko toliau, ir savo paties veiksmus grumtynių su nukentėjusiuoju D. Ž. metu. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamasis A. B. parodė vietą prie namo, kur pamatė ant žemės, atsirėmusį į namo sieną gulintį sužeistą nukentėjusįjį, kartu paaiškindamas, ką tuo metu darė liudytoja D. V. ir ko jis prašė liudytojo S. J., kad šis padarytų(b.l. 26-32, 162-169, t. 2).

Iš byloje esančios 2023m. sausio 31d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 370/2023(01) matyti, kad, minėtą dieną teismo medicinos ekspertas, kaip specialistas, savo darbo vietoje adresu: Didlaukio gt. Nr. 86E, Vilniaus m. susipažinęs su padarytos veikos aprašymo aplinkybėmis ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo D. Ž. asmens apžiūros tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, t.y. durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos sužalojimas su kepenų ir tulžies pūslės pažeidimais, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu duriančiu-pjaunančiu daiktu, kuo galėjo būti peilio geležtis ar įrankis, kurio žalojusi dalis turėjo peilio geležties pavidalą. Sužalojimas padarytas iki sacionarizavimo į ligoninę 2022m. lapkričio 30d., 00⁵² val.. Iš medicininiuose dokumentuose pil. D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), aprašytų sužalojimų galima teigti, kad pilvo sužalojimas padarytas vienu daiktu, nes padarytas tik vienas sužalojimas, ir jis galėjo būti apie 2,5 cm pločio, tai leidžia teigti gydytojo įrašas apie sužalojimo matmenis pilvo sienoje, tačiau identifikuoti sužalojimus padariusio daikto negalima, nes tam šiuo atveju sužalojimuose neužsifiksavo morfologiniai kriterijai. Nukentėjusiajam D. Ž. padarytas kūno sužalojimas dėl pilvaplėvės ertmės kiauryminio sužalojimo su vidaus organų sužalojimais yra vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu(b.l. 132-136, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022m. lapkričio 29d., vakare, pas parodymus byloje davusį liudytoją D. V.(toliau-liudytojas D. V.), gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), pas kurį buvo apsistojusi ir tuo metu neturėjusi kur gyventi parodymus byloje davusi liudytoja D. V.(toliau-liudytoja D. V.), į svečius buvo atėjęs nukentėjusysis D. Ž.. Vyrai bute girtavo. Tuo metu liudytojai D. V. kaltinamasis A. B. rašinėjo SMS žinutes, klausdamas, kada ši pasiims pas jį adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis tuo metu laikinai gyveno, atklydusį savo šuniuką, kurį liudytoja D. V. išvakarėse buvusio konflikto su liudytoju D. V. metu buvo išleidusi iš namų, kad liudytojas D. V. šuns nenuskriaustų. Pritrūkus alkoholio, liudytojas D. V. su nukentėjusiuoju D. Ž. išėjo į netoliese esantį prekybos centrą „ Iki “ apsipirkti, o tuo metu liudytoja D. V. nusprendė nueiti iki kaltinamojo A. B. gyvenamosios vietos pasiimti savo šuniuko. Kada liudytojas D. V., grįžęs iš parduotuvės, liudytojos D. V. nerado namuose, pastarajai bandė skambinti telefonu, tačiau pastaroji į telefoninius skambučius neatsiliepė, neatsakydama ir į rašytas SMS žinutes. Nesulaukęs grįžtančios liudytojos D. V., jau po vidurnakčio liudytojas D. V. pasiūlė nukentėjusiajam D. Ž. kartu su juo nueiti iki (duomenys neskelbtini), kad į namus parsivesti liudytoją D. V., būdamas įsitikinęs, kad ši gali būti pas kaltinamąjį A. B., su kuriuo, pasak liudytojo D. V., liudytoja D. V. „ trynėsi “ kelias paskutines savaites. Liudytojui D. V. kartu su nukentėjusiuoju D. Ž. nuėjus iki namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kur tuo metu laikinai buvo apsigyvenęs kaltinamasis A. B., pastarieji kieme įvykusio konflikto metu buvo užsipulti ir sumušti tuose namuose girtavusios kompanijos, t.y. parodymus byloje davusio liudytojo S. J.(toliau-liudytojas S. J.) ir kaltinamojo A. B., iš kurių liudytojas S. J., pirmas pasitikęs prie namo lauko durų priėjusį liudytoją D. V. ir atidaręs namo lauko duris, pastarajam su rankose turėta lazda trenkė per galvą, taip šį sužalodamas, o tuo metu į kiemą su peiliu rankose išbėgęs kaltinamasis A. B. sužalojo nukentėjusįjį D. Ž., stovėjusį atokiau, kelių metrų atstumu nuo namo lauko durų, kuriam vieną kartą buvo smogta(durta) į pilvo sritį.

Abu namo kieme vykusio konflikto dalyviai(nukentėjusysis D. Ž. ir kaltinamasis A. B.), duodami parodymus byloje, labai skirtingai aiškina peilio panaudojimo ir nukentėjusiojo D. Ž. sužalojimo su peiliu aplinkybes. Nukentėjusysis D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu visą laiką aiškiai parodė, kad 2022m. lapkričio 29d., vakare, jis svečiavosi pas liudytoją D. V., kur vyko išgertuvės, o po vidurnakčio liudytojui D. V. nusprendus nueiti iki (duomenys neskelbtini), kad parsivesti į namus ilgai negrįžtančią pas jį tuo metu gyvenusią liudytoją D. V., kuri buvo išėjusi pas kaltinamąjį A. B. pasiimti ten atklydusio savo šuniuko, jis kartu su liudytoju D. V. irgi ėjo iki kaltinamojo A. balandžio namų. Pasak nukentėjusiojo D. Ž., jis buvo kažkiek atsilikęs nuo liudytojo D. V., kuris prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje prie miesto parko, kur gyveno kaltinamasis A. B., nubėgo pirmas. Atėjus prie namo, nukentėjusiojo D. Ž. žodžiais, liudytojas D. V. nuėjo prie namo lauko durų, o jis tuo metu stovėjo atokiau, gal kokių 10 m atstumu. Matė, kaip atsidarius namo lauko durims, tarpduryje stovėjęs liudytojas S. J. su kažkokiu pailgu daiktu, ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog tai buvo kirvis, trenkė liudytojui D. V. per galvą. Nukentėjusiojo D. Ž. teigimu, tuomet jis pats kairės rankos srityje pajuto kaip ir nudeginimą, o paskui dūrį į pilvą. Smūgis buvo vienas, tačiau, nukentėjusiojo D. Ž. žodžiais, jis po to pajuto, kad dar giliau buvo įbesta. Pasak nukentėjusiojo D. Ž., jam buvo durta iš už nugaros, iš kairės pusės, tačiau dūrusio žmogaus jis nematė, nes buvo gerokai išgėręs. Nukentėjusiojo D. Ž. žodžiais, nors jis dėl buvusio girtumo ir neatsimena, tačiau neatmeta tikimybės, jog jis galimai pajuto, kad kažkas jam stovi už nugaros, todėl smūgio sudavimo metu galėjo ir pasisukti į jam smogusio žmogaus pusę. Pasak nukentėjusiojo D. Ž., jis pats nieko nepuolė ir kieme su niekuo nesimušė, nes tiesiog stovėjo, po ko pajuto skausmą ties saulės rezginiu ir po suduoto smūgio iš karto sukniubo ant žemės, o gulėdamas ant žemės, pasisukęs šonu, pamatė nubėgantį jį sužalojusį asmenį, t.y. kaltinamąjį A. B., kurį atpažino pagal avėtus batus, t.y. margus kedus. Šias esmines įvykio aplinkybes nukentėjusysis D. Ž. visą laiką aiškino tvirtai ir nuosekliai, todėl netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais byloje teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusiojo D. Ž. aiškinimą apie pajaustą nudeginimą kairės rankos srityje, o paskui dūrį į pilvą, patvirtina tiek 2022m. gruodžio 02d. atlikta VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ chirurgijos skyriuje, palatoje Nr. 4 gulėjusio nukentėjusiojo D. Ž. asmens apžiūra, kurios metu buvo konstatuotas kairio žasto apatiniame trečdalyje 3 cm kirstinė žaizdos, kurios gylis iki vieno centimetro, buvimas, tiek ir teismo medicinos specialisto išvada, nustačius durtinį-pjautinį kiauryminį pilvo sienos sužalojimą su kepenų ir tulžies pūslės pažeidimais(b.l. 114-120, 132-136, t. 1).

Savo ruožtu paties kaltinamojo A. B. duoti parodymai byloje, aiškinant aplinkybes apie peilio panaudojimą prieš nukentėjusiojo D. Ž. asmenį kieme vykusių grumtynių tarp neblaivių asmenų kilusio konflikto metu, kuriose, pasak kaltinamojo, dalyvavo ir nukentėjusysis D. Ž., yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu dar būdamas apklaustas kaip liudytojas, kaltinamasis A. B. buvo nurodęs, kad įvykio vietoje buvo tamsu, vyko grumtynės, kuriose dalyvavo ir jis, ir chaosas, jis buvo pasimetęs ir ne visas įvykio aplinkybes galėjo užfiksuoti, tačiau grumtynių metu jis jokio peilio neturėjo ir nukentėjusiojo D. Ž. sužaloti negalėjo, pastarąją aplinkybes patvirtindamas ir jo, kaip jau įtariamojo, 2022m. gruodžio 02d. atliktos pirminės apklausos metu(b.l. 146-149, t. 2). Jau 2022m. gruodžio 03d. rašydamas atvirą prisipažinimą, kaltinamasis A. B. jau pripažino peilio turėjimo grumtynių metu faktą, su kuriuo, kaltinamojo žodžiais, gindamasis jis dūrė nukentėjusiajam D. Ž.(b.l. 150-152, t. 2), o po to, jau tą pačią dieną, t.y. 2022m. gruodžio 03d., atliktos jo, kaip įtariamojo, papildomos apklausos metu kaltinamasis A. B. detaliai nurodo peilio panaudojimo aplinkybes. Paties kaltinamojo A. B. aiškinimu, jam pribėgus prie namo lauko durų, kažkas stvėrė už rankos ir norėjo jį išsitempti į lauką, tačiau jis, išsilaisvinęs įbėgo į kambarį, kur pastvėrė ant kartotinės dėžės, gulėjusios ant žemės, buvusį padėtą peilį, su kuriuo išbėgo į lauką, kur jį nukentėjusysis D. Ž. pastūmė ir jis aukštielninkas griuvo ant žemės, po ko link jo pasilenkusiam D. Ž., kuris bandė jam smogti su ranka, gindamasis, pradėjo į viršų durstyti peiliu, taip nukentėjusiajam pataikydamas į pilvą(b.l. 153-154, t. 2). Iš esmės šias aplinkybes kaltinamasis D. Ž. patvirtino ir duodamas parodymus teisminio bylos proceso metu, tačiau jau nurodė, kad, su peiliu rankose išbėgęs į lauką, jis pats paslydo ant laiptų ir griuvo ant žemės, po ko, keldamasis nuo žemės, link jo pasilenkusiam D. Ž., kuris bandė jam smogti su ranka, gindamasis, pradėjo mosikuotis(švaistytis) peiliu ir taip nukentėjusiajam įdūrė į pilvą.

Nors kieme įvykusio konflikto metu buvo ir daugiau žmonių(liudytojai D. V., S. J. ir D. V.), tačiau bylos duomenimis nei vienas iš jų nematė paties momento, kuriuo metu ir kaip(kokiomis aplinkybėmis) su peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis D. Ž.. Nežiūrint į tai, vienas iš liudytojų D. V. visiškai patvirtino nukentėjusiojo D. Ž. aiškinamas aplinkybes, kuris, duodamas parodymus vienoje iš apklausų ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 149-152, t. 1), kuriuos patvirtino ir teisme, nurodė, kad jis pačių grumtynių tarp nukentėjusiojo D. Ž. ir kaltinamojo A. B. nematęs, nes tuo metu kieme, prie namo lauko durų grūmėsi su liudytoju S. J., tačiau, pasak šio liudytojo, kažkuriuo metu, pasisukęs, pamatė, kad kažkas atsitiko nukentėjusiajam D. Ž., stovėjusiam atokiau, gal kokių 5-7 m atstumu nuo jo ir namo lauko durų, šalia kurio matė stovintį ir kaltinamąjį A. B., kuris(nukentėjusysis D. Ž.) vienu momentu tiesiog nukrito ant žemės, po ko išgirdo liudytojos D. V. balsą: „ ką padarei “, o po kelių minučių pats priėjęs prie nukentėjusiojo D. Ž., kuris gulėjo atsirėmęs į namo sieną, pamatė šio pilve kraujuojančią žaizdą.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo D. Ž. ir kaltinamojo A. B. skirtingai aiškinamas peilio panaudojimo ir nukentėjusiojo D. Ž. sužalojimo su juo aplinkybes, teismo iniciatyva apklausai, kaip specialistas, teisminio bylos proceso metu buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas J. Plenta, ikiteisminio tyrimo metu susipažinęs su įvykio aprašymu ir pagal medicininiuose dokumentuose esančius užfiksuotus medikų įrašus apie buvusio sužalojo nukentėjusiojo D. Ž. apžiūrą davęs išvadą apie pastarajam padarytus sužalojimus ir jų sunkumo laipsnį(b.l. 129-136, t. 1), pasak kurio, yra galimos abi įvykio dalyvių išsakytos skirtingos nukentėjusiojo D. Ž. sužalojimo su peiliu versijos, t.y. tiek stovimoje padėtyje, tiek ir pagal paties kaltinamojo aiškinimą jam keliantis nuo žemės, o nukentėjusiajam link jo buvus pasilenkusiam, tačiau teismo medicinos eksperto teigimu, labiau tikėtina, jog sužalojimas nukentėjusiajam D. Ž. buvo padarytas jo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. stovimoje padėtyje, smūgį su peiliu suduodant iš už nugaros, iš kairės pusės, nes iš gydytojų įrašų medicininiuose dokumentuose galima matyti, jog smūgis buvo iš kairės pusės į dešinę, o tokia smūgio kryptis gaunasi, jeigu apglėbsi kaire ranka ir dursi. Pasak teismo medicinos eksperto, smūgis su peiliu galėjo būti suduotas ir su dešine ranka, nukentėjusiojo D. Ž. atsisukimo į jam dūrusio asmens pusę momentu. Tuo tarpu paties kaltinamojo A. B. aiškinamos aplinkybės, kad jis, pasišvaistydamas peiliu, dūrė link jo pasilenkusiam nukentėjusiajam D. Ž., tai taip negalėjo būti, nes bet kuriuo atveju turėjo būti stiprus vyriškas smūgis, o ne pasišvaistymas peiliu, kad pradurti pilvo sienelę, juolab, kad nukentėjusysis įvykio dieną buvo daug apsirengęs, todėl iki pilvo sienelės pradūrimo pagal paties nukentėjusiojo D. Ž. aiškinimą jis pajuto vieną dūrį, o peiliui lendant giliau, pastarajam galėjo atrodyti, jog buvo dar durta(b.l. 117-118, t. 4).

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir atsižvelgiant į paties kaltinamojo A. B. duotų parodymų byloje prieštaringumą, yra pakankamas pagrindas daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajam D. Ž. su peiliu buvo smogta būtent pagal nukentėjusiojo aiškinamas įvykio aplinkybes, t.y. abiejų konflikto dalyvių stovimoje padėtyje, smūgį suduodant iš kairės pusės.

BK 28 straipsnio 2 dalies pagrindu asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis konstatuojama tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei padarant veiką neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tuo tarpu būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Nustatant būtinosios ginties situaciją, orientuojamasi į tai, jog itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė. Be to, laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, jeigu ir vertinti abi įvykio dalyvių(nukentėjusiojo D. Ž. ir kaltinamojo A. B.) išsakytas skirtingas nukentėjusiojo D. Ž. sužalojimo su peiliu versijas, bet kokiu atveju pagal byloje išaiškintas aplinkybes matyti, jog suduoto smūgio su peiliu nukentėjusiajam D. Ž. į pilvą momentu iš pastarojo pusės nebuvo jokio akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, tiesiogiai kėlusio grėsmę kaltinamojo A. B. sveikatai ar gyvybei, dėl ko kaltinamasis būtų buvęs priverstas gynybai panaudoti peilį, ką teisminio bylos proceso metu, duodamas parodymus, pripažino ir pats kaltinamasis A. B., pasak kurio, galimai jis nelabai orientavosi situacijoje, nes viskas gavosi spontaniškai ir tokios būtinybės panaudoti peilį nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo A. B. padaryti nusikalstami veiksmai pagal sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į jo duotų parodymų byloje prieštaringumą ir visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, negali būti vertintini nei kaip peilio panaudojimas kilusio konflikto metu, jam labai susijaudinus, už ką yra numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 136 str., nei kaip būtinoji gintis ar tariama būtinoji gintis, nes tokie kaltinamojo veiksmai neatitiktų ir būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Kaltinamojo A. B. padaryti nusikalstami veiksmai negalėtų būti vertintini ir kaip būtinosios ginties ribų peržengimas, nes būtinosios ginties ribų peržengimo svarstymas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija, o šiuo konkrečiu atveju remiantis visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma apie peilio panaudojimą įvykio metu, teismo vertinimu, būtinosios ginties situacijos aplamai nebuvo. Tokiu būdu paties kaltinamojo A. B. duoti parodymai byloje yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl kaltinamojo A. B. duoti parodymai yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti.

BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys-tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė-kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013, 2K-244-942/2015 ir kt.). Kartu pažymėtina, kad kaltininko suvokimas ir numatymas yra konkretus. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 135 straipsnį, jeigu jis suvokia, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai ir yra tokio pavojingumo laipsnio, kad gali sukelti nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, jis numato tokią galimybę, didelį tikėtinumo laipsnį, bet lieka abejingas numatomiems sunkiems padariniams(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015 ir kt.).

Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad tyčia gali būti apibrėžta(konkretizuota) ir neapibrėžta(nekonkretizuota). Neapibrėžta(nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t.y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius(kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-75-689/2018 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju pagal bylos aplinkybes konstatuotina, jog kaltinamasis A. B. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes, pasak jo, mosikuodamasis peiliu, jis tik norėjo nukentėjusįjį D. Ž. pagąsdinti, galvodamas kad šis, pamatęs peilį, pasitrauks ir pabėgs, o nužudyti nukentėjusįjį ar sunkiai sutrikdyti pastarojo sveikatą nenorėjo, nes, kaltinamojo A. B. žodžiais, jis, durdamas nukentėjusiajam D. Ž. su peiliu, tik gynėsi nuo šio galimo fizinio smurto prieš jo asmenį panaudojimo, tačiau, teismo vertinimu, kaltinamasis A. B., su peiliu suduodamas smūgį nukentėjusiajam D. Ž. į pilvo sritį, neabejotinai suvokė, kad, taip veikdamas, jis gali sužaloti žmogų. Pažymėtina, jog žmogus paprastai suvokia ir numato dėsningus padarinius. Smurtaudamas kaltininkas paprastai numato platų padarinių spektrą ir nors jis šių padarinių atžvilgiu veikia neapibrėžta tyčia(smūgiuodamas į įvairias kūno vietas padarinių nekonkretizuoja), tačiau jis(kaltininkas) atsako už faktiškai sukeltą žalą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2023m. sausio 31d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 370/2023(01), kaltinamojo A. B. padaryti veiksmai nukentėjusiajam D. Ž. sukėlė sunkų sveiktos sutrikdymą(b.l. 129-136, t. 1).

Kadangi kaltinamasis A. B. veikė tikslingai, kuris, prasidėjus konfliktui kieme, iš namų su savimi pasiėmė peilį, su kuriuo užsipuolęs kieme stovėjusį nukentėjusįjį D. Ž., tyčia pastarajam su peiliu smogdamas į pilvo sritį, suprato savo veiksmo pavojingumą, o tarp kaltinamojo suduoto smūgio ir nukentėjusiajam atsiradusių pasekmių, t.y. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei kitų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. B. kaltė yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1d., požymius, t.y. sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, civilinis ieškinys 2.293,24 Eur.(dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 24 eur/ct.) sumai ligoninės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo D. Ž. gydymui, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 187-189, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. B. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo D. Ž. gydymui, bendrais pagrindais(b.l. 190, t. 1)(LR CK 6.263 str. 2d.).

Baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas ir paties nukentėjusiojo D. Ž. civilinis ieškinys, kuriuo yra prašoma atlyginti jam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje(b.l. 110-113, t. 1).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis D. Ž. nurodė, jog jis byloje pareikšto savo civilinio ieškinio atsisako ir dėl padaryto sužalojimo patirtos moralinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo A. B. nereikalauja.

Kadangi nukentėjusysis D. Ž., būdamas pilnametis ir veiksnus asmuo, atsisakydamas savo ieškininių reikalavimų, pilnai ir laisvanoriškai išreiškė savo tikrąją valią, o toks atsisakymas nepažeidžia nei bylos proceso dalyvių, nei kitų asmenų interesų, baudžiamoji byla nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio dalyje yra nutrauktina(LR CPK 293 str. 4p.).

Be to, juridinis asmuo-Vilniaus teritorinė ligonių kasa, atstovaudama valstybės interesus, baudžiamojoje byloje savo pareikštame civiliniame ieškinyje prašo priteisti ir LR CK 6.210 str. 1d. numatytas 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki priteistos žalos visiško atlyginimo(LR CK 6.37 str. 2d.).

Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir(ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2019m. birželio 06d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija aptariamoje nutartyje pasisakė, kad nors procesinės palūkanos ir nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą.

LR CK 6.2 str. apibrėžia prievolių atsiradimo pagrindus, pagal kurį prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, o palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai(LR CK 6.37 str. 1d.). Kadangi civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė, o šiuo atveju dėl kaltinamojo A. B. nusikalstamų veiksmų, t.y. dėl pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo D. Ž. asmenį, buvo padaryta žala žmogaus sveikatai, o pastarojo gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, dėl ko atsiranda prievoliniai santykiai dėl žalos atlyginimo, t.y. civilinė deliktinė atsakomybė-turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, kaltinamasis A. B., kaip žalą padaręs asmuo, yra įpareigotinas mokėti ir įstatymo numatytas nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistinų valstybės turėtų išlaidų, išleistų nukentėjusiojo D. Ž. gydymui, atlyginti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra tenkintinas LR CK 6.37 str. 2d. pagrindu.

Spręsdamas kaltinamojo A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo A. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie sunkių nusikaltimų(BK 11 str. 5d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas dvidešimt kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus(b.l. 26-55, t. 3), tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusius teistumus, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, jokių pozityvių išvadų nepadarė ir, tik 2022m. birželio 15d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, kur atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę, vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, padarydamas eilę naujų nusikaltimų, už kuriuos jau buvo teisiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtose baudžiamosiose bylose(pastaba: 2022m. lapkričio 10d. nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1167-1104/2022, 2023m. balandžio 20d. nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-1104/2023 ir 2023m. rugsėjo 05d. nuosprendis išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-588-1104/2023(b.l. 46-55, t. 3, b.l. 78-112, t. 4)), šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujos įžūlios veikos žmogaus sveikatai padarymu. Visa tai rodo kaltinamojo A. B. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. B. jam inkriminuojamą veiką padarė ne tik būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bet dar ir turėdamas neišnykusius/nepanaikintus teistumus už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina kaltinamojo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. balandžio atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kaltinamajam A. B. inkriminuojamas nusikaltimas yra tyčinis, įstatymų leidėjui sankcijoje numačius tik vienintelę bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą. 2019m. birželio 27d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pakeista ir LR BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d., pagal kurią ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, įstatymo leidėjas numato galimybę iš dalies atidėti bausmės vykdymą. Visgi, įstatymo leidėjas numatė ir išimtį, jog bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikytinas asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, numatytus LR BK XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII ir XLIV skyriuose. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo A. B. padarytas sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai yra priskirtinas LR BK XVIII skyriuje numatytų nusikaltimų kategorijai, todėl pastarajam negali būti taikytinos nuo 2020m. liepos 01d. įsigaliojusios naujos LR BK 75 str. redakcijos nuostatos. Teismo vertinimo, byloje nėra pagrindų kaltinamajam A. B. taikyti ir BK 54 str. 3d. nuostatas, nes kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą ir jam inkriminuojamą nusikaltimą šioje nagrinėjamoje byloje padarė, dar neišnykus teistumams už anksčiau padarytas veikas.

Kadangi kaltinamasis A. B. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, kuris daugybę kartų yra buvęs trauktas ir administracinėn atsakomybėn už padarytus įvairius administracinius nusižengimus(b.l. 56-135, t. 3), vertinant tai, kad kaltinamasis, 2023m. balandžio 03d. būdamas sulaikytas paskirtos bausmės pagal vieną iš ankstesnių nuosprendžių vykdymui, šiuo metu jau realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinįjį nuosprendį(b.l. 16-18, t. 3, b.l. b.l. 25, 27-28, t. 4), teismas, atsižvelgdamas į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam A. B. už padarytą nusikaltimą yra tikslinga skirti tik sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį-terminuotą laisvės atėmimą, nes kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmių jau nebepakanka. Šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra bendrintina su paskirta terminuota laisvės atėmimo bausme pagal paskutinįjį 2023m. rugsėjo 05d. apkaltinamąjį nuosprendį kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-588-1104/2023, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą(BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d.).

Kaltinamojo A. B., kaip šiuo metu jau atliekančio paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį asmens, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjai(b.l. 140-143, t. 2, b.l. 23, 29-30, 37, t. 4).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu 2023m. liepos 24d., 2023m spalio 26d., 2023m. lapkričio 09d., 2023m. lapkričio 30d. ir 2023m. gruodžio 13d. buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam A. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 748,83 Eur.(septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 83 eur/ct.)(b.l. 42-44, 75-77, 124-126, 138-143, t. 4).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis A. B., iki būdamas suimtas, niekur oficialiai nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, kuris buvo sulaikytas ir nuo 2023m. balandžio 03d. realiai atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį 2022m. lapkričio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį(b.l. 16-18, 46-55, t. 3, b.l. 25-, 27-28, t. 4). Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo A. balandžio dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo A. B. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams.

LR BK 63 str. 1, 4 ir 9d.d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2023m. rugsėjo 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės galutinės bausmės pridėti šiuo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį-tris metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo ir galutinę bausmę paskirti aštuonis metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024m. sausio 29d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2022m. gruodžio 02d., 14⁰⁰ val., iki 2023m. balandžio 03d. imtinai, kada kaltinamasis A. B. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, ir toliau laikomas suimtas jam paskirtos kardomosios priemonės-suėmimo taikymo tvarka šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir iš dalies jau atliktą bausmę pagal bendrintiną paskutinįjį 2023m. rugsėjo 05d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. B. 2.293,24 Eur.(dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų ir 24 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo D. Ž. gydymui, atlyginti ir 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

Baudžiamąją bylą nukentėjusiojo D. Ž. civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant kaltinamojo A. B. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus-2022m. lapkričio 30d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas nuoplovas nuo raudonos spalvos dėmių, supakuotas į 4 vnt. vokų, pilną plastikinį 1 l talpos alaus butelį „ Ar-gus “, 4 vnt. peilių, vienas iš kurių buvo paimtas iš šiukšlių konteinerio, kirvį ir medinę lazdą, paimtą iš šiukšlių konteinerio, o taip pat 2 vnt. vokų su liudytojo-pil. D. V. DNR pavyzdžiais, vieną voką su liudytojo-pil. S. J. DNR pavyzdžiu, vieną voką su nukentėjusiojo-pil. D. Ž. DNR pavyzdžiu ir vieną voką su kaltinamojo-pil A. B. DNR pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; daiktinį įrodymą-2022m. lapkričio 30d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą juodos spalvos megztą kepurę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jos teisėtam savininkui-liudytojui D. V.; daiktinius įrodymus-pagal 2022m. lapkričio 30d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą paimtus juodos spalvos sportinį švarkelį „ Nike “, pilkas sportines kelnes, juodos spalvos švarkelį „ Minimum “, juodos spalvos striukę „ Adidas “ ir juodos spalvos pirštines „ Sport “, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-liudytojui S. J.; daiktinius įrodymus-2022m. lapkričio 30d. iš VšĮ „ Uk-

mergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paimtus vieną porą sportbačių, juodos spalvos kojines, juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos džemperį, šviesios spalvos džemperį, juodą striukę, juodos spalvos storas kelnes, plonas apatines kelnes, trumpikes, cigarečių pokelį ir 2 vnt. degtukų dėžučių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-nukentėjusiajam D. Ž.; daiktinius įrodymus-pagal 2022m. gruodžio 02d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą paimtus juodą striukę, juodas džemperį, juodas sportines kelnes ir vieną porą sportbačių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam A. B., o daiktinį įrodymą-CD-RW kompaktinį diską(laikmeną) su Ukmergės miesto teritoriją stebinčių vaizdo stebėjimo kamerų filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam A. B.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis