Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant ieškovei R. Š., jos atstovėms advokatei Vilijai Gražulytei, advokato padėjėjai Ievai Kūrytei, atsakovės M. A. P. atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, trečiajam asmeniui N. N., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams R. Š., M. A. P., M. P., R. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo N. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas R. Š. atsiliepime su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Dėl 10 500 Lt piniginio indėlio perdavimo jam patvirtina atsakovo R. Š. nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdyje šalys savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją palaikė. Ieškovė posėdyje akcentavo liudytojų parodymus, kurie jos nuomones patvirtina reikšmingas bylai aplinkybes dėl atsakovo R. Š. artimus santykius su R. S., J. Š. valią dėl perleisto nekilnojamojo turto (kad namas jai buvo ypatingai brangus), įrodymų dėl pinigų faktinio perdavimo ir gavimą trūkumą, atsakovo prieštaringus paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad J. Š. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2008-04-15 patvirtintu įgaliojimu Nr. 2-4777 įgaliojo dukrą N. N. valdyti, naudoti ir disponuoti įgaliotojai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu X k., Kretingos r., su teise šį žemės sklypą parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas, gauti pinigus (t. 1, b. l. 31, 32). Tą pačią dieną, tos pačios notarės patvirtintu įgaliojimu Nr. 4767 J. Š. įgaliojo anūką R. Š. valdyti, naudoti ir disponuoti jai nuosavybės priklausančiomis 594/1479 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančia dalimi pastatų bei statinių, esančiais X g., X mieste, su teise šį turtą parduoti savo nuožiūra už aptartą kainą ir sąlygas, gauti pinigus (t. 1, b. l. 137, 138). Pastarojo įgaliojimo pagrindu R. Š. su M. A. P. sudarė 594/1479 dalių 0,1479 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/10 dalių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pavėsinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/10 dalių inžinerinių kiemo statinių (šulinio, laiko tualeto, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių X g., X mieste, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P1-4891, 2008-06-12 patvirtintą Vilniaus 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. (t. 1, b. l. 108–116). Ta pati notarė 2008-07-16 patvirtino R. Š. pakvitavimą, kuriame šis patvirtino gavęs iš pirkėjos M. A. P. pagal 2008-06-12 pirkimo–pardavimo sutartį visą priklausančią kainą – 450 000 Lt grynaisiais (t. 1, b. l. 123). Tą pačią dieną, t. y. 2008-07-16, R. Š. su M. A. P. pasirašė turto pagal 2008-06-12 pirkimo–pardavimo sutartį perdavimo–priėmimo aktą (t. 1, b. l. 124). M. A. P. iš S. M. 2008-07-24 Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B. patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 50 000 Lt įsigijo 53/1479 dalis 0,1479 ha žemės sklypo, unikalus Nr. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį inžinerinių kiemo statinių (šulinio, laiko tualeto, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių X g., X mieste (t. 1, b. l. 125–127). J. Š. Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės A. A. 2008-10-06 patvirtintu įgaliojimu Nr. 2-13040 įgaliojo R. Š. tvarkyti visus reikalus dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio X k., Kretingos r., kadastrinių duomenų, taip pat valdyti, naudoti bei disponuoti visomis lėšomis, esančiomis Lietuvos kredito unijos terminuotojo indėlio sąskaitoje (sąskaita atidaryta Kretingos kredito unijos skyriuje): įnešti ir išimti grynus pinigus, daryti banko mokėjimo nurodymus į kitas sąskaitas, sudaryti, pratęsti, uždaryti indėlio sutartis ir kt. (t. 1, b. l. 33, 34). Šio įgaliojimo pagrindu atliktu R. Š. 2008-10-16 nurodymu 10 500 Lt iš Kretingos kredito unijos 2008-10-20 buvo pervesti R. Š. (t. 1, b. l. 59, 60). Veikdama pagal 2008-04-15 įgaliojimą Nr. 2-4777 N. N. 2009-04-17 Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notarės J. D. patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 4139 D. Z. už 19 000 Lt perleido J. Š. nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį 7,0431 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio patvarių k., Kretingos r. (t. 1, b. l. 173–180). J. Š. Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2009-05-26 patvirtintu įgaliojimu Nr. DJ-2780 įgaliojo dukras N. N. ir R. Š. atstovauti ją advokatų biuruose atstovavimo (teisinių paslaugų) sutarties sudarymo, keitimo ir nutraukimo klausimais, civilinėse bylose atstovauti ją visose teismo instancijose kartu su CPK 56 straipsnyje numatytais asmenimis su visomis šalies teisėmis, įskaitant teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus arba atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį, sudaryti taikos sutartį (t. 1, b. l. 36, 36). 2009-10-12 J. N. mirė (t. 1, b. l. 20), testamento nepaliko (t. 1, b. l. 26).

Ieškovė aplinkybę, kad atsakovų R. Š. ir M. A. P. sudaryta ir notariškai patvirtinta 2008-06-12 sutartis yra apsimestinis sandoris, t. y. siekiant pridengti šio turto nuosavybės perėjimą atsakovui R. Š., iš esmės įrodinėja spėjimais, hipotetinėmis prielaidomis, nereikšmingais liudytojų parodymais ir savo subjektyviu situacijos įvertinimu. Notaro patvirtinta sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 20 str. 1 p., 45 str., CPK 197 str. 2 d.). Taip pat ieškovės nurodomą aplinkybę, kad M. A. P. ieškovės ginčijamu sandoriu nesiekė įgyti nuosavybės sau, paneigia faktas, kad ji netrukus, t. y. 2008-07-24, iš bendraturtės įsigijo dar dalį to paties žemės sklypo, gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių X g., X mieste. Ieškovės išvados dėl aplinkybių, kad liudytoja R. K. nemano, jog namo kieme būtų dirbęs M. P., kad R. Š. jai 2009-04-10 telefonu neva melavo, jog namas yra remontuojamas ir jis vykdąs J. Š. valią, kad neva nepagrįsti R. Š. teiginiai, jog jis po turto perleidimo sandorio mėgino papildomai užsidirbti, yra paremtos ieškovės sau naudinga aplinkybių interpretacija, o pačios minėtos aplinkybės yra teisiškai mažareikšmės, nes neturi pakankamo ryšio su ieškovės ginčijama sandorio šalių tikrąja valia, t. y. kaip įrodymai neatitinka sąsajumo reikalavimų. Ieškovės subjektyvaus faktinių aplinkybių įvertinimo nepakanka nuginčyti M. A. P. ir J. Š. per įgaliotinį R. Š. realizuotos tikrosios valios įtvirtintos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose (CPK 12, 178 str.), todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris neatitiko įgaliotojos J. Š. valios, R. Š. su M. A. P. siekė kitų, nei įforminta sutartyje, pasekmių (CK 6.305 str. 1 d., 6.393 str. 4 d., CPK 185 str.).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl 10 500 Lt indėlio perleidimo atsakovui R. Š. Pinigų pervedimo faktą patvirtina rašytiniai įrodymai: 2008-10-16 prašymu R. Š. nurodė nutraukti terminuotą indėlio sutartį ir pervesti pinigus į R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), ką kredito unija 2008-10-20 ir padarė. Aplinkybė, kad dėl klaidos vienas pavedimas neįvyko, nes klaidingai buvo nurodytas gavėjo vardas (nors asmens kodas ir sąskaitos numeris nurodyti tinkamai), yra nepakankama įrodyti apsimestinio sandorio faktą (CPK 185 str., CK 1.80 str.).

Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai dėl J. Š. valios, įrodinėjami ieškovės ir liudytojų teiginiais neva J. Š. namas X mieste buvo ypatingai brangus. Kiekvieno asmens nuomonė vienu ar kitu klausimu gali kisti, be to, J. Š. galėjo nenorėti atkleisti tikrųjų savo ketinimų kitiems asmenims, ar netgi, atsižvelgiant į tarp įpėdinių kilusią konkurenciją dėl numatomo paveldėjimo, tyčia klaidinti asmenis dėl savo tikrosios valios. Teismo nuomone, J. Š. savo namų valdos X mieste pardavimo klausimu aiškiai išreiškė notaro patvirtintame dokumente – R. Š. 2008-04-15 išduotame įgaliojime. Ieškovės samprotavimai, kad aplinkybė, jog įgaliojime yra smulkiai išvardinti visi įmanomi veiksmai, kuriuos gali tekti atlikti įgaliotojos valią, įrodo, jog įgaliojimas nebuvo išduotas vienam tikslui, kad turint tikslą parduoti kuo greičiau, tai turėjo būtų įrašyta įgaliojime ir toks detalus galimų veiksmų planas yra nereikalingas, kaip nereikalingas ir 5 metų įgaliojimo terminas, yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymo nustatytai įgaliojimo esmei apskritai (CK 2.132 str. 1 d., 2.137 str.). CK 2.137 str. 2 dalyje nustatyta, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju R. Š. aiškiai buvo įgaliotas parduoti turtą, ir smulkiu leistinų veiksmų išdėstymu, netgi pertekliniu, negalima paneigti konkrečių įgalinimų apimties. Ilgesnis įgaliojimo galiojimo terminas tik patvirtina platesnius įgaliotinio įgalinimus laike. Atskirai pažymėtina, kad notarės A. A. teismui pateiktame 2008-04-15 įgaliojimo egzemplioriuje yra netgi J. Š. ranka padarytas prierašas, kad ji pilnai pasitiki R. Š. ir nori būtent tokio įgaliojimo (t. 1, b. l. 157). Be to, J. Š. tą pačią dieną, t. y. 2008-04-15, išdavė įgaliojimą parduoti jai nuosavybės teise priklausantį sklypą dukrai N. N., o R. Š. 2008-10-06 išdavė siauresnės įgalinimų apimties įgaliojimą – tik tvarkyti to paties žemės sklypo reikalus, susijusius su kadastriniais matavimais. Tai patvirtina, kad J. Š. suprato įgaliojimo reikšmę ir įgaliotiniams suteikdavo tik tuos įgalinimus, kurie buvo būtini jos valiai realizuoti. Taip pat pažymėtina, kad buvo realizuoti ir J. Š. dukrai N. N. suteikti įgalinimai – N. N. įgaliojimo pagrindu 2009-04-17 pardavė įgaliotojai nuosavybės teise priklausiusią žemės sklypo dalį.

Analogiškais motyvais atmestini ir ieškovės argumentai dėl J. Š. valios 10 500 Lt indėlio klausimu. J. Š. atsakovui R. Š. suteikti įgalinimai aiškiai išreikšti jos 2008-10-06 išduotame įgaliojime. Ieškovės argumentai, kad nėra duomenų, jog pinigai būtų grąžinti J. Š. ir todėl neva pinigų pervedimas R. Š. prieštarauja įgaliotinės interesams, atmestinas, kadangi įgaliojime nebuvo nurodyta, jog pinigai turi būti perduoti įgaliotojai. Įgaliotojas neprivalo įgaliotiniui nurodyti savo valios motyvų, įgaliotinis neprivalo jų žinoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė skirtingų J. Š. įgaliojimus vertina skirtingai, prieštaraudama pati sau – ji bando paneigti R. Š. išduotuose įgaliojimuose konkrečiai ir aiškiai J. Š. nustatytų įgalinimų turinį, tačiau jai ir N. N. 2009-05-26 išduotą J. Š. bendro pobūdžio įgaliojimą atstovauti teisiniais reikalais pateikia kaip įrodymą, jog J. Š. norėjo ginčyti konkrečius R. Š. jos vardu sudarytus sandorius. Tas pats pasakytina ir apie prieštaringus ieškovės argumentus vienu atveju teigiant, kad J. Š. kiekvienam turto objektui išduodavo įgaliojimus, pinigus dovanodavo notarine tvarka patvirtintomis sutartimis (pav. 2002-07-03 dovanojimo sandoris R. Š.), ir tuo pačiu iš esmės teigiant, kad ji nesugebėjo įgaliojimuose aiškiai išreikšti savo tikrosios valios. Taip pat ieškovės teiginiai, kad J. Š. žinojo kaip viską įforminti pas notarą ir šiomis savo žiniomis naudojosi, nesiderina su ieškovės teiginiu, kad J. Š. norėjo savo turtą palikti dukroms, nes faktinės aplinkybės šioje byloje tokios, kad J. Š. savo turtą nepaliko dukroms testamentu, nepadovanojo, o surašė įgaliojimus turtą parduoti. Aplinkybė, kad J. Š. pati nesudarė sandorio, niekaip nepaneigia jos valios tokį sandorį sudaryti, nes būtent tam ji išdavė įgaliojimą. Pati ieškovė pripažįsta, kad įgaliojimų R. Š. išdavimo, o taip pat ir ginčijamo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu J. Š. sveikata buvo normali (pridėtų baigiamųjų kalbų 3.2.4. p.). Ieškovės argumentas, kad pačiai ieškovei J. Š. neišdavė jokio įgaliojimo, teismo nuomone, ne paneigia, o patvirtina J. Š. įgaliojimuose išreikštą valią.

Ieškovės byloje įrodinėta aplinkybė, kad R. Š. su turto pirkėjos M. A. P. dukra sieja artimi šeiminiams asmeniniai santykiai, šioje byloje yra teisiškai nereikšminga, nes įstatymas nedraudžia įgaliotiniui sudaryti sandorio su svainiais, be to CK 2.134 str. 1 dalies draudimų pažeidimas nedaro sandorio niekiniu, o tik galimu nuginčyti paties įgaliotojo. Ieškovė neįrodė, kad sandoris vien dėl tos aplinkybės, kad buvo sudarytas su įgaliotojui pažįstamo asmens tėvais, buvo J. Š. nenaudingas, prieštarautų įgaliotojos interesams. Ieškovės argumentai dėl per mažos kainos atmestini. Reali rinkos vertė gali skirtis nuo nustatyto turto vertintojų, be to, sandorio kaina nustatoma derybų metu, jai gali turėti įtakos įvairios aplinkybės, tarp jų ir siekis kuo greičiau parduoti turtą bijant rinkos neigiamų pokyčių. Be to, šalių sulygta kaina nedaug skiriasi nuo nustatytos turto vertintojo, taip pat yra didesnė, nei nustatyta VĮ Registrų centro (atsižvelgiant į aplinkybę, kad perleistos tik turto dalys) (t. 1, b. l. 39–55).

Taigi konstatuotina, kad R. Š., veikdamas J. Š. jam išduotų įgaliojimų pagrindu, juose nustatytų įgalinimų neviršijo, CK 2.134 str. 1 dalies ir 2.135 str. dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad įgaliotinis viršijo savo įgaliojimus, taip pat nedaro įgaliotinio veiksmų neteisėtais ar niekiniais, ypač sandorį su įgaliotiniu sudariusio trečiojo asmens atžvilgiu, nes įgaliotojas gali atstovo įgalinimus patvirtinti ir sutikti su įgaliotinio veiksmais sukeltomis teisinėmis pasekmėmis, toks patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią (CK 1.92 str., 2.133 str. 2, 4, 6 d., 2.136 str. 1, 2 d., 6.232 str., 6.235 str. 1 d.). Be to, įstatymas įgaliotojui nustato atsakomybę už netikslų įgalinimų apimties nurodymą (CK 2.133 str. 5 d.).

Taip pat vien aplinkybė, kad pirkėjas už perduotą turtą nesumoka jo kainos, taip pat nedaro pirkimo–pardavimo sandorį automatiškai negaliojančiu – pardavėjas gali reikalauti sumokėti kainą kartu su palūkanomis (6.314 str. 5 d., 6.345 str. 1 d.). Tačiau byloje nagrinėjamu atveju oficialus rašytinis įrodymas, t. y. notaro patvirtintas pakvitavimas, patvirtina, kad pirkėja M. A. P. pirkimo–pardavimo sutartyje sutartą kainą R. Š. sumokėjo. Be to, atsakovė M. A. P. patvirtino, kad visą pinigų sumą perdavė atsakovui R. Š., o pastarasis pripažįsta, kad šią pinigų sumą gavo. Aplinkybė, ar šiuos pinigus R. Š. perdavė įgaliotojai, byloje nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga, nes šį teisinį santykį reguliuoja ne pirkimą–pardavimą, o atstovavimą, t. y. įgaliotojo ir įgaliotinio tarpusavio teisinius santykius, reglamentuojančios teisės normos. Tuo faktiniu pagrindu, kad įgaliotinis neperdavė įgaliotojai visko, ką gavo vykdydamas įgaliojimą, ieškovė R. Š. reikalavimų nepareiškė, o priešingai – įrodinėdama, kad pinigų pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja apskritai nesumokėjo, ginčijo nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., 185 str.).

Atsakovė M. A. P. patyrė 3 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 91), kurios jai priteistinos iš ieškovės, kadangi byla sudėtinga, ieškinio suma didelė, advokato honoraras neviršija rekomenduojamų dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Teismo 2011-10-05 nutartimi (t. 3, b. l. 39, 40) R. Š. buvo atidėtas dalies (3 404,50 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas, todėl išnagrinėjus bylą ši suma iš jos priteistina į valstybės biudžetą (CPK 84 str.).

Byloje teismo 2011-04-01 nutartimi (t. 1, b. l. 82, 83) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį atmesti.

Iš ieškovės R. Š. priteisti 3 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų atsakovei M. A. P. ir 3 404,50 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo 2011-04-01 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimui įsiteisėjus apie baigtą civilinę bylą pranešti Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.