Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajone atstovui Remigijui Gliaudeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. K. ir A. K. dėl vaiko kilmės iš tėvo nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovė su atsakovu A. K., santykių nebepalaikė nuo (duomenys neskelbtini). A. K. nėra biologinis mergaitės tėvas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajone pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2021 m. liepos 21 d. skyriaus atstovas bendravo su A. K. telefonu, kuris skyriui patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gimusi A. K. nėra jo biologinis vaikas. 2021 m. liepos 21 d. skyriaus atstovas bendravo su A. K. telefonu, kuris patvirtino ir užtikrintai teigė, jog A. K. yra jo biologinė dukra ir nori, kad dokumentuose, jis, A. K., būtų įrašytas, kaip jos tėvas. Pagal skyriaus turimą informaciją yra pagrindo spręsti kad A. K. biologiniu tėvu gali būti A. K. Teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovas patvirtino, jog išvada yra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad S. K. ir A. K. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką ((duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) gimė A. K. Teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą, tėvu įrašytas A. K.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Tėvystei nuginčyti taip pat turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas A. K. nėra biologinis ieškovės nepilnametės dukros A. K. tėvas, atsakovas A. K. patvirtino, kad jis neabejoja tuo, jog yra nepilnamečių vaikų tėvas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad A. K. gimė ieškovei ir atsakovui A. K. nepraėjus 300 dienų nuo santuokos tarp S. K. ir A. K. nutraukimo (CK 3.140 straipsnis), tačiau kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, nepalaikant tarpusavio santykių. Ieškovė nurodė, kad santuokinių ryšių S. K. ir A. K. visiškai nebepalaikė nuo (duomenys neskelbtini). Santuoką šalys norėjo nutraukti anksčiau, tačiau tai padaryti tuo metu neturėjo pakankamai lėšų todėl vis atidėliojo. Ieškovė su dabartiniu savo sugyventiniu – atsakovu A. K. pradėjo bendrauti (duomenys neskelbtini), netrukus pradėjo kartu gyventi. (Duomenys neskelbtini) ieškovė pradėjo lauktis. A. K. ir A. K. ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, jas patvirtino. A. K. nurodė, kad neabejoja, jog yra A. K. tėvas, patvirtino, kad, sutinka būti įrašytas į vaiko gimusio (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą, bei suteikti dukrai pavardę „K.“.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad atsakovas A. K. nėra A. K. tėvas. Tuo pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje A. K. įrašytas A. K. tėvu yra panaikinama.

Nuginčijus atsakovo A. K. tėvystę mažametės A. K. atžvilgiu, yra pagrindas spręsti klausimą dėl tėvystės nustatymo mergaitei.

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos CK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Atsižvelgus į byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovas A. K. yra (duomenys neskelbtini) gimusios A. K. tėvas, (Lietuvos Respublikos CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnis), todėl ieškovės S. K. reikalavimas pripažinti A. K. mergaitės tėvu yra tenkintinas.

Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.167 straipsnio 2 dalis).

Kadangi nagrinėjamu atveju nuginčyta ir nustatyta mažametės A. K. tėvystė, naikintini jos gimimo įraše duomenys apie tėvą A. K. ir įrašytini duomenys apie tėvą A. K., keistina vaiko pavardė „K.“ į pavardę „K.“.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė S. K. yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 7,30 Eur.

Kadangi nagrinėjamu atveju tenkintini visi ieškovės S. K. reikalavimai, iš atsakovų A. K. ir A. K. priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis: ieškovei S. K. – 75,00 Eur žyminio mokesčio (po 37,50 Eur iš kiekvieno atsakovo); valstybei – 7,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (po 3,65 Eur iš kiekvieno atsakovo).

Teismo sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi būti išsiųstas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268–270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnametės A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įraše duomenis apie tėvą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Įrašyti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše duomenis apie tėvą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas. (duomenys neskelbtini) pavardę „K.“ į pavardę „K.“.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,50 Eur (trisdešimt septynių eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,65 Eur (trijų eurų 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,65 Eur (trijų eurų 65 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti teismo sprendimą vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus