Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2014-09-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-161-158/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-161-158/2014Nutartis · 2014-09-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ATP-741-360/2014Nutartis · 2014-11-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-08
Bylos Nr.
II-161-158/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02345-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zita Romanovaitė
Pažeidėjas
R. J.
Advokatai
Nerijus Zaleckas
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-174-158/2013Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02345-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 42.2., 52.; 63.
Protokolo Nr. AM 089955KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 8 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei-Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. J., jo atstovui advokatui Nerijui Zaleckui, LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Vladimirui Misenkai, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. (9)-LT5-72 AM 105049, kuriuo R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. - 2000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra 2014 m. gegužės 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. už tai, kad jis eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas bei būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, 2014-04-28 atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, neužtikrino termofikacinės jėgainės eksploatavimo nepažeidžiant bendrovei išduoto TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/213 II d. 12 p. 3, 9, 13 p.p. sąlygų bei teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų: kuro sandėlys eksploatuojamas neuždarius vartų (vartai sugadinti); netinkamai pateikti atliekamo monitoringo rezultatai; praėjus metams nuo jėgainės eksploatavimo pradžios nekonkretizuotas leidžiamų deginti, patenkančių po atliekų sąrašo kodais ****99, atliekų sąrašas; neįvykdytas ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos reikalavimas „pirmais metais išmetamų į aplinką sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimus atlikti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“; neparengta 2013 m. gamyboje sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinė, nepateikta ataskaita LR aplinkos apsaugos agentūrai; nepildomi eksploatuojamų stacionarių kondicionierių, turinčių daugiau kaip 3 kg F dujų ir OAM, techniniai žurnalai (pasai). Tokiais veiksmais R. J. pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p., Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p., 15.2 p., LAND50-2011 39.4 p., ir 3 priedo reikalavimai, LR ATPK 51² straipsnio 2 dalies nuostatas (b.l. 91-92).

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. (9)-LT5-72 AM 105049 R. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2000 Lt baudą (b.l. 93).

Šalies argumentai

R. J. pateikė skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. (9)-LT5-72 AM 105049, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad institucija, surašydama nutarimą nesivadovavo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atlikimo principais, o tik formaliai įvertino nustatytus trūkumus, neįgyvendino jokių prevencinio pobūdžio priemonių, neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus. Nors patikrinimo metu sandėlio vartai buvo sugadinti ir neuždaryti, tačiau tai nesukėlė jokio neigiamo poveikio aplinkai, nes jėgainės katilas veikė įprastu rėžimu. Nurodė, jog visų įmonės atliktų monitoringo matavimų ataskaitos buvo teikiamos iš karto jas gavus, nusiskundimų ar pastabų dėl netinkamo pateikimo formos, būdo ar kitų trūkumų niekada nebuvo gauta. Pažymėjo, kad termofikacinė jėgainė oficialiai atidaryta buvo 2014-05-15, o pripažinta tinkama naudoti 2014-05-20, todėl pirmieji šio ūkio subjekto verslo metai baigėsi 2014-05-20, todėl nutarime užfiksuotas pažeidimas - nekonkretizuotas leidžiamų deginti, patenkančių po atliekų sąrašo kodais ****99, atliekų sąrašas, nepagrįstas. Nurodė, jog monitoringo matavimų atlikimas iš 2013 metų III ketvirčio buvo perkeltas į IV ketvirtį dėl nenumatytų jėgainės stabdymų 2013 metų rusėjo mėnesį ir išorinės laboratorijos užimtumo grafiko (mobili laboratorija atvyksta iš Olandijos, laikas rezervuojamas iš anksto. Pažymėjo, kad nors ir pavėluotai, tačiau Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai buvo pasiekti. Bendrovėje 2013 metais sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinė Aplinkos apsaugos agentūrai buvo pateikta 2014-04-24, toks pažeidimas tik formalus, nes terminas praleistas nežymiai. Be to, iš esmės buvo renkama, kaupiama informacija apie freono dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas už 2013 metus, ir 2014-04-28 pateikta ataskaita. Vis dėlto nustačius pažeidimo sudėtį jo veiksmuose, prašo pritaikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostas ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti nuobaudos visai. Prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (b.l. 3-8).

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra atsiliepime su skundu nesutiko, prašė netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, jog iki 2014-04-28 patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo tikrinta ir pritaikius LR Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 7 d. nuostatas, buvo nustatytas protingas terminas pažeidimams pašalinti, įmonė nebuvo nubausta dėl nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas dalyvavo minėtame patikrinime ir apie tai žinojo. Skunde nurodomi deklaratyvaus pobūdžio teiginiai ir bendros abejonės, tačiau nepateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas teigia, kad dėl sulaužytų vartų, tarša aplinkai nebuvo padaryta, tačiau to neįrodo, be to, įstatymo norma, įpareigojanti pranešti leidimą išdavusią instituciją apie galimus taršos pokyčius, yra imperatyvi, nenumatanti išlygų. Nurodė, jog pastabos dėl monitoringo ataskaitų buvo teikiamas žodžiu ir elektroniniu paštu, kas paneigia pareiškėjo aplinkybę, jog pastabų nebuvo gaunama. 2013 metai nėra pirmieji metai, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo darbus, pranešimą departamentas gavo 2012-11-29 ir 2012-11-30 apie tai, kad nuo 2012-12-01 UAB „(duomenys neskelbtini)“ planuoja pradėti biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės paleidimo – derinimo darbus. Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ apie tai buvo informuota visuomenė. Kai kuriuos pažeidimus pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde, pvz., kad savavališkai perkėlė matavimų atlikimą iš III ketvirčio į IV; nepateikė ataskaitos apie sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinės Aplinkos apsaugos agentūrai iki 2013-03-01 (b.l. 87-90).

Teismo posėdžio metu R. J. nurodė palaikantis skunde išdėstytus motyvus, nurodydamas, jog dėl protokole nurodytų pažeidimų žala gamtai nebuvo padaryta,sugadinti vartai nekliudė katilo veikimui, tai reiškia, kad ir tarša nepadidėjo, kadangi oras teršiamas tik tuo atveju, kai katilas stovi, neveikia, be to vartai nepriskiriami prie taršos šaltinių. Pripažino, jog pateikė netinkamos formos monitoringo ataskaitą, bet tik dėl to, kad įmonė nauja ir neturi reikiamos patirties. Taip pat pripažino, jog per metus nepatikslino atliekų kiekybinės ir kokybinės sudėties, matavimus perkėlė iš III ketvirčio į IV. Nurodė, jog paskirtą baudą sumokėjo, tačiau mano, kad ji neadekvati padarytiems pažeidimams, nes jie tik formalūs, žala gamtai nebuvo padaryta.

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Vladimiras Misenka su sundu nesutiko, parodė, kad R. J. buvo patrauktas atsakomybėn, nes pagal pareiginius nuostatus yra atsakingas įmonėje už aplinkosaugą. Objekto inventorizacija atlikta esant uždarytiems vartams, nustatyta, kad stovint katilui tarša vyksta per filtrus, įrengtus stoge. Objektas turi būti eksploatuojamas uždarytais vartais, nes kyla reali taršos patekimo į aplinką grėsmė. 2013 metais buvo atliktas įmonės konsultacinis patikrinimas, duoti patarimai kaip vykdyti departamento aplinkosauginius reikalavimus. Priimant nutarimą pareiškėjas pripažino pažeidimus, nuoširdžiai gailėjosi, į tai atsižvelgiant paskirta minimali bauda, jis sumokėjo paskirtą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistas.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

Ištyrus byloje surinktą medžiagą bei pačio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš esmės jis neginčija padaręs skundžiamame nutarime užfiksuotus pažeidimus, t.y. nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Tačiau padarytus pažeidimus laiko mažareikšmiais, formaliais, o paskirtą nuobaudą neadekvačia padarytiems pažeidimams, kadangi žala aplinkai nebuvo padaryta.

Tokia pareiškėjo pozicija nepašalina jo atsakomybės už padarytus pažeidimus. Kad skundžiamame nutarime užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti patvirtina ne tik jo paties to pripažinimas, bet ir teismo posėdžio metu apklaustas institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas, taip pat 2013 m. spalio 2 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-212 (b.l. 94-100), 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-122 (b.l. 101-104). Kad būtent R. J. yra tinkamas subjektas trauktinas administracinėn atsakomybėn už nustatytus pažeidimus, patvirtino ir jis pats teismo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.

Taigi teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas R. J., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, o pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, nuostatai. Šiuo atveju, pareiškėjo padaryti ATPK 51² str. 2 d. reikalavimų pažeidimai, Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p., Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p., 15.2 p., LAND50-2011 39.4 p., ir 3 priedu. Todėl R. J. argumentas, kad jis žalos aplinkai realiai nesukėlė, atmestinas kaip nepagrįstas.

Straipsnio sankcijoje pareigūnui numatyta nuobauda - bauda nuo dviejų tūkstančių litų iki keturių tūkstančių litų. Skundžiamu nutarimu, įvertinus lengvinančią aplinkybę – asmuo prisipažino padaręs pažeidimą, gailėjosi (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str.), R. J. paskirta minimali nuobauda – dviejų tūkstančių litų bauda. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms, spręstina, kad R. J. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. Jam skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, atitinkanti Lietuvos Respublikos 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl tenkinti skundą ir naikinti LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. (9)-LT5-72 AM 105049, nėra pagrindo (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 - 302 straipsniais,

nutarė:

R. J. skundo netenkinti.

LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą Nr. (9)-LT5-72 AM 105049 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zita Romanovaitė