- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-741-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02345-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas S. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti R. J. skundo, dėl LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. gegužės 22 d. nutarimo, kuriuo R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. - 2000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra 2014 m. gegužės 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. už tai, kad jis eidamas UAB „XXX" laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas bei būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, 2014 m. balandžio 28 d. atlikus UAB „XXX“ patikrinimą, neužtikrino termofikacinės jėgainės eksploatavimo nepažeidžiant bendrovei išduoto TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/213 II d. 12 p. 3, 9, 13 p. p. sąlygų bei teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų: kuro sandėlys eksploatuojamas neuždarius vartų (vartai sugadinti); netinkamai pateikti atliekamo monitoringo rezultatai; praėjus metams nuo jėgainės eksploatavimo pradžios nekonkretizuotas leidžiamų deginti, patenkančių po atliekų sąrašo kodais ****99, atliekų sąrašas; neįvykdytas ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos reikalavimas „pirmais metais išmetamų į aplinką sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimus atlikti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius"; neparengta 2013 m. gamyboje sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinė, nepateikta ataskaita LR aplinkos apsaugos agentūrai; nepildomi eksploatuojamų stacionarių kondicionierių, turinčių daugiau kaip 3 kg F dujų ir OAM, techniniai žurnalai (pasai). Tokiais veiksmais R. J. pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p., Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p., 15.2 p., LAND50-2011 39.4 p., ir 3 priedo reikalavimus ir padarė LR ATPK 51² straipsnio 2 dalies teisės pažeidimą.
LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu R. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą - 2000 Lt baudą.
R. J. šį nutarimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartimi netenkino R. J. skundo ir LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros 2014 m. gegužės 22 d. nutarimą paliko nepakeistą.
2014 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas administracine tvarka nubausto R. J. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas nurodo, kad jis neatliko LR ATPK 51² str. 2 dalyje nurodytų neteisėtų veiksmų. Pagrindas konstatuoti šį administracinės teisės pažeidimą egzistuoja tik nustačius visus būtinus administracinės teisės pažeidimo sudėties požymius: neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo tyčią. Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šių aplinkybių buvimo/nebuvimo netyrė ir dėl šių aplinkybių nepasisakė.
Skunde toliau apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė tiek pareiškėjo tiek atsakovo nurodytų aplinkybių dėl pirmųjų verslo metų ir poveikio priemonių netaikymo ūkio subjektui. Pagrindinės verslo priežiūrą atliekančios institucijos, tarp jų ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, įsipareigojo verslo naujokus pirmaisiais jų veiklos metais ne bausti, o konsultuoti. Tai buvo įtvirtinta 2011-09-14 LR Vyriausybėje pasirašytoje Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų (kopija pridedama). Šiuo atveju, kaip pareiškėjo skunde buvo nurodyta, bendrovės „XXX“ vykdoma veikla yra susijusi su poveikiu aplinkai, siekiant ją tinkamai vykdyti, nepakanka vien TIPK leidimo, tačiau taip pat turi būti atliktos ir kituose teisės aktuose nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, termofikacinė jėgainė oficialiai atidaryta buvo tik 2013 m. gegužės 15 d., o oficialiai pripažinta tinkama naudoti (priduota Valstybinei Komisijai) tik 2013 m. gegužės 20 d. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmieji bendrovės „XXX“ verslo metai baigėsi 2014-05-20.Taigi atsakovas po 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo, vadovaudamasis šia Deklaracija, negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių. Termofikacinė jėgainė Klaipėdoje yra pirmoji tokio tipo jėgainė Lietuvoje, bendrovė vykdydama savo veiklą visada geranoriškai bendradarbiauja su visomis priežiūros institucijomis. Šiuo atveju taikytinuose teisės aktuose aiškiai pabrėžta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai turi bendradarbiauti su ūkio subjektais, konsultuoti ūkio subjektus savo kompetencijos klausimais, įgyvendinti kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taikyti kaip ultima ratio priemonę. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju atsakovas nesivadovavo aukščiau nurodytais aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atlikimo principais, tik formaliai įvertino nustatytus trūkumus, neįgyvendino jokių prevencinio pobūdžio priemonių, neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus, nesivadovavo aukščiau nurodyta Deklaracija. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma ultima ratio priemonė.
Apeliantas skunde teigia, kad bendrovė „XXX“ biokuro ir atliekų termofikacinei jėgainei 2013-01-14 buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. (11.2)-30-171/2013. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nustatyta, kad termofikacinė jėgainė eksploatuojama pažeidžiant TIPK leidimo sąlygas bei teisės aktuose nustatytus aplinkosauginius reikalavimus. Pareiškėjas nesutinka su tokiu faktų ir aplinkybių vertinimu. Nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kuro sandėlis eksploatuojamas neuždarant vartų ir apie tai nepranešus TIPK leidimą išdavusiai institucijai. Pareiškėjas paaiškina, kad TIPK leidime yra tik nurodyta, kad kuro iškrovimo patalpa ir bunkeris yra uždari. Nėra nurodyta, kad jėgainę eksploatuoti galima tik uždarius vartus. Kad vartai būtų visada uždaryti yra objektyviai neįmanoma. Jėgainei dirbant įprastu rėžimu dalį paros vartai būna atidaryti, nes pro juos važiuoja transporto priemonės. Patikrinimo metu vartai buvo sugadinti, todėl neuždaryti, tačiau tai nesąlygojo ir nesukėlė jokio neigiamo poveikio aplinkai, nes jėgainės katilas patikrinimo metu veikė įprastu režimu: oras į pakurą traukiamas iš kuro bunkerio ir kuro priėmimo patalpos, į kuriuos, esant uždarytiems visiems vartams, patenka per virš vartų įrengtas ventiliacines groteles, o esant atidarytiems vartams, oras traukiamas ne per ventiliacines groteles, bet per atidarytų vartų angą. Taigi atidaryti kuro priėmimo patalpos vartai nesąlygojo jokio neigiamo poveikio aplinkai, todėl ir nebuvo pranešta TIPK leidimą išdavusiai institucijai.
Apeliantas nurodo, kad nutartimi pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad atliekamo monitoringo rezultatai pateikiami netinkamai. Pareiškėjas paaiškina, jog Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 27.1 p. numatyta, kad ūkio subjektai aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją privalo pateikti RAAD, taip pat kitoms Monitoringo programoje numatytoms institucijoms šia tvarka: technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenys pagal šių nuostatų 3 priede pateiktą formą pateikiami elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, ar popierinėje ir skaitmeninėje formose atlikus matavimus iki kito mėnesio 15 d. Pareiškėjas nurodo, kad visų įmonės atliktų monitoringo matavimų ataskaitos buvo teikiamos KRAAD ir Klaipėdos miesto agentūrai iškarto jas gavus. Taip pat buvo atliekami ir pateikiami ataskaitų vertimai į lietuvių kalbą ir kita papildomai KRAAD ir Klaipėdos miesto agentūros užklausta informacija. Nusiskundimų ar pastabų iš KRAAD ar Klaipėdos miesto agentūros dėl netinkamo monitoringo ataskaitų pateikimo formos, būdo ar kitų trūkumų niekada nebuvo gauta. Kaip jau aukščiau nurodyta, pirmieji bendrovės „XXX“ verslo metai baigėsi tik 2014- 05-20. Taigi teismo nustatytas pažeidimas nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad dioksinu ir furanų tyrimai neatlikti I ir III metų ketvirtyje, sunkiųjų metalų tyrimai neatlikti I, II ir III ketvirtyje. Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 punkte numatyta, kad laikantis 3 priedo reikalavimų, deginimo ar bendro atliekų deginimo įrenginyje turi būti atliekami ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinu ir furanų matavimai per metus. Per pirmuosius 12 deginimo ar bendro deginimo įrenginio eksploatavimo mėnesių šie matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Pareiškėjas paaiškina, kad oro taršos monitoringo suplanuoti matavimai iš 2013 m. III ketv. buvo perkelti į IV ketv. dėl nenumatytų jėgainės stabdymų 2013 m. rugsėjo mėn. ir išorinės laboratorijos užimtumo grafiko (mobili laboratorija atvyksta iš Olandijos, laikas matavimams rezervuojamas iš anksto). Nenuolatinių oro taršos matavimų skaičius jėgainėje per 2013 m. kartu su valstybinės laboratorinės kontrolės matavimais buvo didesnis, nei reikalaujama ir užtikrino jėgainės išmetimų kontrolę. Amoniako išmetimai vykdomi nuolat dėka jėgainėje sumontuotos stacionarios išmetimų matavimo įrangos. Taigi realiai tikslai pagal Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p. buvo pasiekti.
Apeliantas taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iki nustatyto termino neparengta 2013 m. gamyboje sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinė ir nepateikta ataskaita LR A. A. Agentūrai iki 2014-03-01.Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarkos aprašo 5.1. punkte nustatyta, kad cheminių medžiagų ir preparatų apskaita - duomenų ir informacijos apie ūkio subjekto įsigytų, pagamintų, importuotų, patiektų rinkai, sunaudotų, eksportuotų cheminių medžiagų ir preparatų kiekį surinkimas, apibendrinimas rašytiniu ar elektroniniu būdu laisvai pasirinkta duomenų ir informacijos apskaitos suvestine, informacijos apie fizikines chemines, toksikologines ir ekotoksikologines savybes ir kitos susijusios informacijos, saugos duomenų lapų ar kitos tiekėjo gavėjui pateiktos informacijos rinkimas, kaupimas ir saugojimas. Kaip nurodyta bendrovės 2014 m. balandžio 28 d. pateiktame paaiškinime, bendrovėje yra vykdoma naudojamų cheminių medžiagų apskaita pildant suvestinę. To paties aprašo 17 punkte numatyta, jog jei nėra šio tvarkos aprašo 9 punkte nurodytų duomenų pasikeitimų, gamintojai, importuotojai, naudotojai, platintojai, eksportuotojai privalo kiekvienais metais iki kovo 1 d. pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai tik informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais pagamintos, importuotos, patiektos rinkai, eksportuotos, pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje sunaudotos cheminės medžiagos ir preparato kiekį. Bendrovėje 2013 metais sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinė LR Aplinkos ministerijos A. A. Agentūrai pateikta 2014 m. balandžio 24 d., šis nežymus termino praleidimas laikytinas labai formaliu pažeidimu.
Skunde apeliantas teigia , kad nutartimi teismas nustatė, kad nepildomi eksploatuojamų stacionarių kondicionierių turinčių daugiau kaip 3 kg freono dujų ir OAM techniniai žurnalai (pasai). LR Aplinkos ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo „Dėl LAND 50-2011 Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo" Nr. Dl-542 39.4 punkte nurodyta, kad šaldymo, oro kondicionavimo, šilumos siurblių įrangos, gaisro gesinimo ar priešgaisrinių sistemų, kuriose yra 3 kg ir daugiau šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų), operatoriai užtikrina, kad; kiekviena įranga, užpildyta kontroliuojamomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame būtų rašomas įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) pavadinimas ir kiekis, pagal Reglamento 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus informacija apie įrangos papildymą šaldymo ar gaisro gesinimo skysčiu (dujomis), jos remontą ir patikrinimą, kita informacija, nurodyta LAND 3 priede. Šiame punkte nurodyta įrangos žurnalo (paso) informacija teikiama Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pareikalavus. Kaip nurodyta bendrovės 2014 m. balandžio 28 d. pateiktame paaiškinime, bendrovė pateikė ataskaitą apie naudojamas freono dujas ir ozono sluoksnį ardančias medžiagas už 2013 metus, taigi, iš esmės, reikalaujami duomenys ir informacija buvo renkama, kaupiama ir pateikta.
Apeliantas mano, kad vadovaujantis Deklaracija dėl pirmųjų verslo metu, bei atsižvelgiant į tai, kad bendrovė visada bendradarbiauja ir atsižvelgia į visus institucijų nurodymus, be to poveikio priemonės taikomos tik kaip ultima ratio priemonė, žala aplinkai taip pat nebuvo padaryta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, manytina, kad administracinė nuobauda pareiškėjui neturėjo būti skirta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Nurodė, jog iki 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo UAB „XXX“ jau buvo tikrinta ir pritaikius LR Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ str. 7 d. nuostatas, buvo nustatytas protingas terminas pažeidimams pašalinti, įmonė nebuvo nubausta dėl nustatytų pažeidimų. Pareiškėjas dalyvavo minėtame patikrinime ir apie tai žinojo. Pareiškėjas teigia, kad dėl sulaužytų vartų, tarša aplinkai nebuvo padaryta, tačiau to neįrodo, be to, įstatymo norma, įpareigojanti pranešti leidimą išdavusią instituciją apie galimus taršos pokyčius, yra imperatyvi, nenumatanti išlygų. Nurodė, jog pastabos dėl monitoringo ataskaitų buvo teikiamas žodžiu ir elektroniniu paštu, kas paneigia pareiškėjo aplinkybę, jog pastabų nebuvo gaunama. 2013 metai nėra pirmieji metai, kuomet UAB „XXX“ vykdo darbus, pranešimą departamentas gavo 2012-11-29 ir 2012-11-30 apie tai, kad nuo 2012-12-01 UAB „XXX“ planuoja pradėti biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės paleidimo – derinimo darbus. Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ apie tai buvo informuota visuomenė. Kai kuriuos pažeidimus pripažįsta ir pats pareiškėjas savo skunde, pvz., kad savavališkai perkėlė matavimų atlikimą iš III ketvirčio į IV; nepateikė ataskaitos apie sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinės Aplinkos apsaugos agentūrai iki 2013-03-01 (b.l. 87-90).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).
Apygardos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla nustatė, kad LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūra 2014 m. gegužės 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. už tai, kad jis eidamas UAB „XXX“ laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas bei būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, 2014-04-28 atlikus UAB „XXX“ patikrinimą, neužtikrino termofikacinės jėgainės eksploatavimo nepažeidžiant bendrovei išduoto TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/213 II d. 12 p. 3, 9, 13 p.p. sąlygų bei teisės aktuose nustatytų aplinkosauginių reikalavimų: kuro sandėlys eksploatuojamas neuždarius vartų (vartai sugadinti); netinkamai pateikti atliekamo monitoringo rezultatai; praėjus metams nuo jėgainės eksploatavimo pradžios nekonkretizuotas leidžiamų deginti, patenkančių po atliekų sąrašo kodais ****99, atliekų sąrašas; neįvykdytas ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos reikalavimas „pirmais metais išmetamų į aplinką sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimus atlikti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius“; neparengta 2013 m. gamyboje sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų suvestinė, nepateikta ataskaita LR aplinkos apsaugos agentūrai; nepildomi eksploatuojamų stacionarių kondicionierių, turinčių daugiau kaip 3 kg F dujų ir OAM, techniniai žurnalai (pasai). Tokiais veiksmais R. J. pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p., Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p., 15.2 p., LAND50-2011 39.4 p., ir 3 priedo reikalavimai, LR ATPK 51² straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 91-92).
Tesimo posėdžio metu R. J. parodė, kad vartai buvo sugadinti, dabar yra sutaisyti. Sugadinti vartai buvo nuo kovo-balandžio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio. Dėl sugadintų vartų taršos nebuvo, katilas veikė stabiliai. Jie bandė įrodyti, kad tarša nėra įmanoma veikiant katilui, kad ji įmanoma tik stovint katilui, kad buvo atlikti matavimai. Matavimą atliko metinės inventorizacijos metu. Inventorizacija vyko 2013 metų rudenį. Metinės inventorizacijos metu buvo identifikuoti visi taršos šaltiniai. Vartai nėra identifikuoti kaip taršos šaltinis. Metinė inventorizacija priimta balandžio 11 dieną. Institucija pripažįsta taršos šaltinius, kurie yra išmatuoti ir atlikti metinės inventorizacijos metu. Sutinka, kad monitoringo ataskaita nėra pateikta tinkama forma. Visos ataskaitos buvo pateiktos, kada tik jos buvo atliekamos. Anglų kalba gautos ataskaitos buvo išverstos. Visa reikalaujama informacija buvo pateikta, tik ne toje formoje. Tai nauja įmonė ir daug patirties nebuvo. Dėl atliekų kokybinės ir kiekybinės sudėties patikslinimo, tas buvo atlikta. Nepavyko to padaryti per metus, nes visi procesai trunka labai ilgai. Įmonė galėjo dėl techninių nesklandumų atlikti matavimus trečiame ketvirtyje ir tai perkėlėme į ketvirtą ketvirtį kada buvo atlikti du matavimai. Bendras matavimų skaičius atliktas toks, koks buvo reikalaujamas. Rugsėjo mėnesį remontas užsitęsė ilgiau irnebespėjo rugsėjo mėnesį atlikti suplanuoto matavimo. Matavimas buvo atliktas spalio mėnesio pirmomis dienomis. Apie tai informavo institucijos atstovą, telefonu. Lietuvoje reikalingų matavimų niekas neatlieka. Laiką deriname prieš kiekvieną matavimą, prieš mėnesį. Jis atsako už matavimų užsakymą, jų atlikimą, yra laboratorijos ir darbų saugos inžinierius. Šiandien jis atstovauju įmonę ir aš prisiima pažeidimus (b. l. 113).
Teismo posėdžio metu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovas parodė, kad nutarimas priimtas būtent R. J., nes jis pagal pareigybines nuostatas yra atsakingas įmonėje už aplinkosaugą. Įmonei išduotas leidimas, kuris suteikia teisę įmonei dirbti tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos leidime. Įmonė tvarko aplinkas. Įmone nauja, jauna. Įmonė pastatyta pagal projektą. Yra penki lauko vartai, penki vidaus vartai. Jei vartų nebūtina uždaryti, tai jo manymu, nereikėjo jų daryti. Objektas įvertintas su uždarytais vartais ir stovint katilui įvardinta, kad tarša vyksta per filtrus, įrengtus stoge. 2014 metais atlikta objekto inventorizacija. Vyksta leidimo atnaujinimas. Taršos šaltinis nebuvo įvertintas. Tai objektas turi būti eksploatuojamas uždarius vartus. Yra grėsmė, kad tarša gali patekti į aplinką. Monitoringas įmonėje buvo atliekamas nesilaikant nustatytų terminų. Įmonė negali užsakyti matavimus paskutinę savaitę. Reikia įvertinti tai, kad gali kažkas nutikti. Įmonė norėdama sutaupyti lėšas, matavimus užsakydavo ketvirčio pabaigai. Dėl nepadarytų laiku matavimų nebuvo informuoti. 2013 metais buvo atliktas įmonės konsultacinis patikrinimas. Agentūra nėra nusiteikusi iškart bausti įmonę. Priimant nutarimą, įmonės atstovas pripažino padarytas klaidas, nuoširdžiai gailėjosi, sumokėjo paskirtą nuobaudą (b. l. 113).
Iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atlikto patikrinimo ir surašyto patikrinimo akto matyti, kad termofikacinė jėgainė veiklą vykdo pažeidžiant UAB „XXX“ išduoto TIPK leidimo Nr. (11.2)-30-171/2013 II dalies „Leidimo sąlygos“ 12 punkto sąlygas bei teisės aktuose nustatytus aplinkosauginius reikalavimus: 3 papunkčio – „Stacionaraus taršos šaltinio naudotojas privalo nedelsdamas pranešti Leidimą išdavusiai institucijai apie gamybos arba technologinių procesų pokyčius, galinčius padidinti išmetamų teršalų kiekius arba sąlygoti kitų teršalų išmetimą“ – kuro sandėlys eksploatuojamas neuždarant vartų (sugadinti 3 lauko ir 1 vidiniai vartai); 9 papunkčio - pateikiant Klaipėdos RAAD atlikto monitoringo rezultatus informacija buvo teikiama pažeidžiant monitoringo nuostatų 27.1 punkto reikalavimus; 13 papunkčio – „Per metus nuo įrenginio eksploatavimo pradžios bendrovė privalėjo nustatyti kokybinę ir kiekybinę deginamų atliekų sudėtį, identifikuojant atliekas, patenkančias po atliekų sąrašo kodais xx xx 99, konkretizuojant leidžiamų deginti atliekų sąrašą“ – informacija Klaipėdos RAAD nepateikta. Neįvykdytas bendrovės TIPK leidimo sudėtinės dalies „Ūkio subjekto Aplinkos monitoringo programa“ „Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 31-1290, ..., 2013, Nr. 42-2082) 48.3 p. reikalavimas, kad per pirmuosius 12 įrenginio eksploatavimo mėnesius šie matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius; „Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarkos aprašo“ (Žin., 2009, Nr. 17-672) nustatytas reikalavimas vykdyti sunaudotų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitą ir esant kriterijams teikti ataskaitą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūrai (Žin., 2006, Nr. 111-4249...21013, Nr. 29-1408); Įmonėje nevedami (nepildomi) eksploatuojamų stacionarių kondicionierių, kuriuose yra daugiau nei 3 kg F-dujų ir OAM techniniai žurnalai (pasai) kaip to reikalaujama LR aplinkos ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. D1-542 patvirtinto LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“ 39.4 punkte ir 3 priede nustatyti reikalavimai.
Lietuvos Respublikos ATPK 51² str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Teisės norma, pagal kurią administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas R. J., yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, o pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti padarinių, atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos reikalavimus, nuostatai. Šiuo atveju, pareiškėjo padaryti ATPK 51² str. 2 d. reikalavimų pažeidimai, Institucijos buvo susieti priežastiniu ryšiu su LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p., Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p., 15.2 p., LAND50-2011 39.4 p., ir 3 priedu.
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2d. numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų.
Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3. numatyta, kad „...ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai per metus. Per pirmuosius 12 deginimo ar bendro deginimo įrenginio eksploatavimo mėnesių šie matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p. numatyta, kad praėjusių kalendorinių metų duomenys, cheminių medžiagų ir preparatų duomenų ir informacijos apskaitos suvestinėje įrašomi ne vėliau kaip iki vasario 15 d.; 15.2. p. reglamentuota, kad dokumento, patvirtinančio atsakingo už cheminių medžiagų ir preparatų duomenų ir informacijos suvestinės tvarkymą asmens paskyrimą, pavadinimas, data, numeris; asmens pareigos, vardas, pavardė ir parašas;
LR Aplinkos ministro įsakymo „ Dėl LAND 50-2011 „Ozono sluoksnį ardančių medžiagų tvarkymo reikalavimai“ patvirtinimo LAND50-2011 39.4.p. numatyta, kad kiekviena įranga, užpildyta kontroliuojamomis medžiagomis, turėtų žurnalą (pasą), kuriame būtų rašomas įrangos pavadinimas, modelis, šaldymo ar gaisro gesinimo skysčio (dujų) pavadinimas ir kiekis, pagal Reglamento 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus informacija apie įrangos papildymą šaldymo ar gaisro gesinimo skysčiu (dujomis), jos remontą ir patikrinimą, kita informacija, nurodyta LAND 3 priede. Jeigu gamintojo techninėje specifikacijoje arba įrangos etiketėje nenurodytas įrangoje esančių kontroliuojamų medžiagų pavadinimas ir kiekis. Operatorius užtikrina, kad kvalifikuoti darbuotojai nustatytų, kokių ir kiek medžiagų yra įrangoje. Šiame punkte nurodyta įrangos žurnalo (paso) informacija teikiama Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams pareikalavus.
Nustatyta, kad nutarime užfiksuoti pažeidimai buvo padaryti patvirtina ne tik paties R. J. pripažinimas, bet ir teismo posėdžio metu apklaustas institucijos, surašiusios nutarimą, atstovas, taip pat 2013 m. spalio 2 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LTl-212 (b. l. 94-100), 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo aktas Nr. (9)-LTl-122 (b. l. 101-104).
Apelianto nurodyti argumentai ir motyvai su kuriais jis nesutinka yra išsamiai aptarti ir nurodyti 2014 m. balandžio 28 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LTl-122, apygardos teismas neturi pagrindo netikėti patikrinimo metu pateiktomis išvadomis, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Atsiliepime į apeliacinį skundą LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros viršininkas pateikė paaiškinimus ir išsamiai juos motyvavo, su kuriais apygardos teismas visiškai sutinka, todėl nėra pagrindo dar kartą jų aptarti ir analizuoti.
Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apygardos teismas mano, kad R. J. paskirta nuobauda pasieks jam keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis).
Išanalizavus auksčiau paminėtus teisės aktus, surinktą medžiagą ir atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad R. J. eidamas UAB „XXX" laboratorijos ir darbų saugos inžinieriaus pareigas bei būdamas atsakingas už aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą, neatliko patikrinime nurodytų veiksmų, arba juos atliko netinkamai ir taip pažeidė LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d., Atliekų deginimo aplinkosauginių reikalavimų 48.3 p., Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos aprašo 16 p., 15.2 p., LAND50-2011 39.4 p., ir 3 priedo reikalavimus, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51² straipsnio 2 dalyje, administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Apygardos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis, kuria remiantis paliktas galioti 2014 m. gegužės 22 d. LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros nutarimas yra teisėta ir pagrista, todėl jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą, R. J. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.