Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

neviešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos ir tiesioginio dalyvavimo būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. gynėjo Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiojo N. B.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiojo D. Š.) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiojo D. G.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiojo D. J.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiojo V. B.) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 ( šešiems) mėnesiams ;

pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį (dėl nukentėjusiojo D. Š.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. G. nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio N. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip keturis kartus, čiulpdamas N. B. lytinį organą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį N. B..

2. S. G. taip pat nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad N. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – N. B.– tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti N. B. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš N. B. atneštas dvejas apatines kelnaites, N. B. matant čiulpė mažamečio D. Š. lytinį organą.

3. S. G. taip pat nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip šešis kartus, čiulpdamas D. Š. lytinį organą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį D. Š..

4. Be to, S. G. nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. Š.– tvirkinimo veiksmus, o būtent, nenustatytą kiekį kartų prašė leisti pačiulpti D. Š. lytinį organą, lietė D. Š. pečius, plaukus, lytinius organus, D. Š. matant čiulpė mažamečių N. B., D. J. ir D. G. lytinius organus, prašė D. Š. atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš D. Š. atneštas dvejas apatines kelnaites.

5. Taip pat S. G. nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio D. G., gim. (duomenys neskelbtini) bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip tris kartus, čiulpdamas D. G. lytinį organą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį D. G..

6. S. G. taip pat nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. G.– tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti D. G. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių ir paėmė iš D. G. atneštas dvejas apatines kelnaites, D. G. matant čiulpė mažamečių D. Š., D. J. lytinius organus.

7. Taip pat S. G. nuteistas dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip vieną kartą, čiulpdamas D. J. lytinį organą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį D. J..

8. Be to, S. G. nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – D. J. – tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti D. J. lytinį organą, nenustatytą kiekį kartų glostė ir lietė įvairias kūno vietas bei lytinius organus, prašė atnešti apatinių kelnaičių, D. J. matant čiulpė mažamečio D. G. lytinį organą.

9. S. G. taip pat nuteistas dėl to, kad jis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, prieš nukentėjusiojo valią, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį kartų, bet nemažiau kaip vieną kartą, čiulpdamas V. B. lytinį organą tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį V. B..

10. S. G. taip pat nuteistas dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu ir laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametis, tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, atliko jaunesnio nei šešiolikos metų asmens – V. B. – tvirkinimo veiksmus, o būtent, prašė leisti pačiulpti V. B. lytinį organą, prašė atnešti apatinių kelnaičių, V. B. matant čiulpė mažamečių D. G. ir D. Š. lytinius organus.

11. S. G. taip pat nuteistas dėl to, kad jis 2020 m. gegužės 27 d., apie 12.30 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), bendrame koridoriuje, pasinaudodamas D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, pavartodamas fizinį smurtą – sučiupdamas ir jėga laikydamas mažametį – liepė leisti jam pačiulpti D. Š. lytinį organą, tokiu būdu pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu mažamečio atžvilgiu, bet nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametis ištrūko iš jo rankų ir pabėgo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

15. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į nuteistajam S. G. jau nustatytus psichikos sutrikimus, sprendžiant jo pakaltinamumo klausimą, jam privalėjo būti paskirta stacionarinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė. Pasak gynėjo, atmesdamas gynybos prašymą dėl šios ekspertizės paskyrimo nuteistajam S. G., pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis augo vaikų globos namuose, kur, jo paties teigimu, buvo seksualiai išnaudojamas ir prievartaujamas. S. G. mokėsi specialiojoje internatinėje mokykloje, kurioje mokomi vaikai, turintys psichinę negalią. Apeliaciniame skunde pažymima, kad tiek nuteistajam S. G. inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, tiek jo elgesys teismo proceso metu leidžia pagrįstai manyti, kad jis turi psichikos sutrikimų. Teisme kaip liudytoja apklausta namo bendrijos pirmininkė V. M. taip pat patvirtino, kad nuteistasis S. G. „turi problemų su galva“, yra suluošintas žmogus, kartais nusišneka. Anot gynėjo, šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar nuteistasis S. G. neserga pedofilija, kuri taip pat laikytina psichikos sutrikimu. Teisme apklausta specialistė S. G., neištyrusi nuteistojo, o tik pabendravusi su juo 10–15 min., nurodė, kad S. G. tikriausiai serga pedofilija, tačiau tai neturi įtakos jo pakaltinamumui. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, kad, nuteistojo S. G. teigimu, visą jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atliko būdamas psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Nuteistojo S. G. gynėjo A. Cemnolonsko apeliacinis skundas atmetamas.

18. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, to neginčija ir pats nuteistasis S. G., kad, kaltinime nurodytu laiku ir faktinėmis aplinkybėmis jis tvirkino ir seksualiai prievartavo mažamečius N. B., D. Š., D. G., D. J. V. B. ir pasikėsino seksualiai išprievartauti mažametį D. Š.. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo pripažinti nuteistojo S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir švelninti jam paskirtą bausmę, taip pat spręsti nuteistojo S. G. nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo klausimą. Apeliantas neginčija S. G. kaltės dėl pastarajam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų atlikimo, jų apimties, byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl S. G. pakaltinamumo

22. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis dėl S. G. psichinės sveikatos bei siekiant išsamiai ir visapusiškai įvertinti jo psichinę būklę, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu taip pat buvo nutarta paskirti S. G. ambulatorinę komisijinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. 2022 m. sausio 12 d. teisme buvo gautas ekspertizės aktas Nr. 86TPK-280/2021, kuriame nurodoma, kad S. G. nusikalstamų veikų padarymo metu (laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. ir 2020 m. gegužės 27 d.) yra nustatomas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie nei jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu netrukdo nuteistajam suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. S. G. taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia. Ekspertų teigimu, nuteistasis šiuo metu gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus. Taigi, įvertinę nuteistojo medicininių dokumentų duomenis, jo psichikos būseną ir atlikę psichologinį nuteistojo įvertinimą, nors ir nustatę nuteistajam tam tikrus psichikos sutrikimus, ekspertai konstatavo, kad S. G. gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Remiantis šiomis specialių žinių turinčių ekspertų išvadomis, konstatuotina, kad pagal BK 17 straipsnio 1 dalį nuteistojo S. G. pripažinti nepakaltinamu pagrindo nėra.

23. Su tokia išvada sutiko ir nuteistojo gynėjas, tačiau baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad šiuo atveju visgi turėtų būti svarstomas S. G. riboto pakaltinamumo klausimas, nes, nustatę S. G. psichikos sutrikimus, ekspertai nenurodė, kad jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto teiginiu. Priešingai, šioje nutartyje jau buvo minėta, kad vien psichikos sutrikimo nustatymas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, apibendrindami psichologinio įvertinimo rezultatus, ekspertai konstatavo, jog S. G. bendrieji intelektiniai gebėjimai yra lengvo protinio atsilikimo diapazone, jis pilnai sugeba suvokti jam inkriminuojamos veikos juridinę reikšmę. Taip pat ekspertizės akte pažymima, kad pirmiau nurodyti nuteistajam S. G. nustatyti psichikos sutrikimai netrukdė jam suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti riboto pakaltinamumo instituto taikymui būtini medicininis ir juridinis kriterijai, todėl pripažinti nuteistąjį ribotai pakaltinamu, o tuo pačiu ir švelninti jam skirtiną bausmę ar svarstyti klausimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 18 straipsnio 2 dalimi, pagrindo taip pat nėra.

24. Dėstydamas duomenis apie nuteistojo S. G. psichikos sveikatą, apeliantas taip pat nurodo, kad nuteistasis galbūt serga pedofilija ir į tai taip pat turi būti atsižvelgta skiriant jam bausmę. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais, pedofilija nelaikytina kaltininko baudžiamąją atsakomybę šalinančia ir (ar) lengvinančia aplinkybe, todėl, priešingai nei teigia apeliantas, šis psichikos sutrikimas, net jei ir būtų nustatytas nuteistajam, neturėtų savarankiškos reikšmės bausmės skyrimui.

Dėl nuteistojo S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas. Gynėjas teigia, kad 2020 m. gegužės 9 d. S. G. buvo pareikštas įtarimas tik dėl dviejų mažamečių seksualinio prievartavimo, o apie kitus mažamečius ir prieš juos atliktus neteisėtus veiksmus šios apklausos metu papasakojo pats nuteistasis S. G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam apelianto argumentui.

26. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurią apibūdina tam tikrų sąlygų visuma. Visų pirma, būtinas kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką. Antra, reikalinga dar viena iš alternatyvių sąlygų – kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, turi nuoširdžiai gailėtis arba padėti išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, prisipažinęs padaręs baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką, ne tik nuoširdžiai gailisi, bet ir padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tačiau BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai baudžiamąją atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti neturi reikšmės, ar yra nustatoma viena ar kelios iš alternatyvių sąlygų. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai laikoma viena baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurios pagrindinė sąlyga (kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nurodytą veiką) gali būti siejama tiek su viena iš alternatyvių sąlygų, tiek su šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2020).

27. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad, skirdamas S. G. bausmes už jo įvykdytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino savo kaltę padarius visas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas jau nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir atsižvelgė į ją parinkdamas nuteistajam S. G. skirtinos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nustatydamas šią baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas ne tik formaliai konstatavo, kad S. G. gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, bet akcentavo, jog jis viso proceso metu davė išsamius parodymus, taip prisidėdamas prie objektyvios tiesos nustatymo nagrinėjamoje byloje.

28. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką nėra savarankiška baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip kad teigia apeliantas, o tėra tik viena iš jau nagrinėjamoje byloje nustatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, alternatyvių sąlygų, tenkinti apelianto prašymą – nustatyti dar vieną, savarankišką, S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dėl to švelninti jam skirtiną bausmę, nėra teisinio pagrindo.

29. Kita vertus, pagal galiojančią teismų praktiką padėjimas išaiškinti baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ar joje dalyvavusius asmenis paprastai pripažįstamas tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat savo valia nurodo kitų tą nusikalstamą veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar lankymosi vietą, kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis. Šioje byloje duomenų apie kitus nei S. G. nusikalstamų veikų padaryme dalyvavusius asmenis nėra ir apie juos nuteistasis nieko neparodė. Taip pat nustatyta, kad S. G. pats į teisėsaugos institucijas neatvyko ir apie savo padarytus nusikaltimus ar juose dalyvavusius asmenis nepranešė. Tai, kad apklausų metu jis užsiminė ir apie kitus nuo jo veikų nukentėjusius asmenis, kolegijos nuomone, negali būti laikoma nei aktyviu, nei savanorišku padėjimu tas nusikalstamas veikas išaiškinti. Taigi padėjimą išaiškinti nusikalstamas veikas laikyti papildomu alternatyviu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės požymiu, kolegijos nuomone, nėra pakankamo pagrindo. Kita vertus, dar kartą pažymėtina, kad teismas šią baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę jau pripažino ir į ją jau pakankamai atsižvelgė skirdamas S. G. bausmes.

Dėl paskirtų bausmių

30. Apeliantas nurodo, kad S. G. švelnesnė bausmė turi būti skiriama ir dėl jam nustatytų psichikos sutrikimų, neįgalumo ir vaikystėje patirto smurto. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

31. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, darytina išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo nuteistajam S. G. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam S. G., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos.

32. Akcentuotina, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (švelninti ar griežtinti) tik tada, kai nustato, kad atskiros reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima. Skiriant bausmę nuteistajam, buvo įvertintos visos, tarp jų ir apelianto nurodomos, skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, nei vienos iš jų nelaikant išskirtine.

33. Skundžiamame nuosprendyje taip pat yra pagrįstai nurodoma, kad šiuo atveju nuteistajam S. G. negali būti skiriama švelnesnė nei įstatymo numatyta bausmė vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes jų taikymui nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo (nuteistasis nebuvo pats atvykęs ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas (BK 62 straipsnis); byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu (BK 54 straipsnio 3 dalis)).

34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas nuteistajam S. G. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vienuolika tyčinių nusikaltimų, tarp jų penkis labai sunkius nusikaltimus (BK 150 straipsnio 4 dalis), penkis apysunkius nusikaltimus (BK 153 straipsnio 1 dalis) ir pasikėsino padaryti vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 4 dalis); šių nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį; ankstesnius nuteistojo teistumus (praeityje buvo aštuonis kartus teistas, tarp jų vieną kartą už seksualinio pobūdžio nusikaltimo padarymą) ir baustumus; nustatytą S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą; nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (piktnaudžiauja alkoholiu, netvarkingas, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje); S. G. sveikatos būklę (jam nustatytus psichikos sutrikimus) ir į tai, kad nuteistojo įvykdyti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai ir (ar) spontaniški, nes praeityje jis jau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistajam S. G. už jo įvykdytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis yra artimas BK 150 straipsnio 4 dalies ir BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų bausmių vidurkiams.

35. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad S. G. nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir 153 straipsnio 1 dalyje, kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl jam už šių veikų padarymą skirtinos bausmės tarpusavyje bendrinamos bausmių apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę. Po to skundžiamu nuosprendžiu šios bausmės tarpusavyje buvo subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskiriant S. G. už vienuolika tyčinių nusikalstamų veikų, įvykdytų prieš mažamečius, galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė nėra aiškiai per griežta, dar labiau švelninti ją dėl apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš S. G. valstybės naudai priteistinos 292,82 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis.

37. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).

38. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. G. gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo sveikatos būklę (nustatytą 45 proc. darbingumą, jam nustatytus psichikos sutrikimus), jo turtinę padėtį (nedirbantis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. G. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo S. G. gynėjo Antano Cemnolonsko apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 292,82 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš S. G. netenkinti.