Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. ir jo atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens S. V. 2004 m. liepos 13 d. sudaryta gyvenamosios patalpos, buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr(duomenys neskelbtini); sutarties 2 punkte nurodyta, kad trečiojo asmens (nuomininkės) šeimą sudaro 1 asmuo – sūnus A. V.

Ieškovas yra trečiojo asmens brolis. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas iki 18 metų gyveno pamotės bute. Suėjus 18 m. pamotė pareikalavo ieškovą iš namų išsikelti ir nuo 2016 m. birželio 1 d. ieškovas apsigyveno pas trečiąjį asmenį. VĮ „Registrų centras“ 2019 m. liepos 4 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis ieškovo A. S. gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. buvo deklaruota adresu I(duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, o nuo 2019 m. kovo 27 d. ieškovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Klaipėdos mieste.

Bylos duomenimis 2019 m. kovo 27 d. trečiasis asmuo S. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti deklaruoti ieškovo A. S. gyvenamąją vietą nuomojamame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens prašymas netenkintas motyvuojant tuo, kad nėra duomenų, jog ieškovas yra trečiojo asmens šeimos narys, be to nėra įtrauktas į nuomos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalimi, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi minėtas straipsnis nepateikia artimųjų giminaičių sampratos, tai aiškinant šią normą, turi būti taikoma bendroji tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje vartojama artimųjų giminaičių sąvoka, nustatyta CK 3.135 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-166). CK 3.135 straipsnyje reglamentuojama, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Taigi, teisės normomis pripažįstama, kad asmuo faktiškai gali gyventi keliose vietose.

Ieškovas ir trečiasis asmuo S. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas gyvena pas trečiąjį asmenį atsakovei priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 1 d. Ieškovas gyvenimą trečiojo asmens nuomojamame bute įrodinėjo tarp ieškovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. vasario 13 d. sudaryta darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą nurodė adresu - (duomenys neskelbtini). Pagrindo abejoti šalių paaiškinimais nėra. Tai patvirtina ir rašytiniai byloje esantys dokumentai, todėl, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, teismo vertinimu labiau tikėtina, kad ieškovas nuo 2016 m. birželio 1 d. gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Aplinkybes, kad ieškovas prisidėjo prie bendro ūkio teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo S. V. Jos paaiškinimais ieškovas nuo gyvenimo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pradžios prie komunalinių paslaugų prisidėdavo grynaisiais pinigais, o už paslaugas apmokėdavo trečiasis asmuo. Kartu remontavo būstą, ieškovas prisideda prie namų tvarkos; taip pat ieškovas į bylą teikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jog nuo 2019 m. gegužės 16 d. pats apmoka komunalines paslaugas.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Esant paminėtų aplinkybių bei tirtų įrodymų visumai, teismas sprendžia, kad ieškovas byloje neįrodė jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2016 m. sausio 10 d. Pažymėtina, kad tiek ieškovas tiek ir trečiasis asmuo patvirtino, kad ieškovas pas trečiąjį asmenį atsikėlė 2016 m. birželio 1 d. Tai, kad ieškovas nuo 2016 m. sausio 10 d. pradėjo mąstyti apie gyvenimą pas trečiąjį asmenį, nėra pagrindas teismui patvirtinti ieškovo gyvenimą pas trečiąjį asmenį nuo 2016 m. sausio 10 d. Esant paminėtų aplinkybių visumai, teismas laiko labiau tikėtina, kad ieškovas bute (duomenys neskelbtini), gyveno, tačiau ne nuo 2016 m. sausio 10 d., o nuo 2016 m. birželio 1 d. Šių aplinkybių pagrindu ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pagal ieškinio reikalavimus byloje turėtų būti mokamas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad valstybė patyrė 246 Eur išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalies reglamentavimu, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais tik teismo tvarka, t.y. pačiai atsakovei tokia teisė įstatymo nėra suteikta ir ji nėra atsakinga, kad ieškovas, įgyvendindamas savo teisę būti pripažinta nuomininkės šeimos nariu, kreipėsi į teismą dėl šio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovės kaltės bei vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovą A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto/ patalpos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės nuomininkės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu nuo 2016 m. birželio 1 d.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.