Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui Č. M., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo Č.M. priešieškinį ieškovei N. K., tretysis asmuo D. M., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

nagrinėjamu atveju tik nuginčijus Č.M. tėvystę, ieškovė įgijo teisę pareiškėjui reikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Šiuo požiūriu teismo sprendimas pakeitė apelianto teisių ir pareigų apimtį;pareiškime dėl proceso atnaujinimo apeliantas nurodė, jog jis būtų nesutikęs su Č.M. priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo, būtų reikalavęs taikyti ieškinio senatį, kas savo ruožtu užkirstų kelią ieškovei galimybę reikšti atitinkamus reikalavimus naujoje byloje;pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kuriuos įvertinus būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti priimtą sprendimą yra formalus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto pareiškime išdėstytų pagrindų visumą ir pareiškimo pagrįstumą išnagrinėjo išimtinai CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyti proceso atnaujinimo pagrindu. Teigia, kad byloje, kurioje procesą apeliantas prašė atnaujinti, dėl ieškovės nesąžiningumo pareiškėjas neturėjo galimybės dalyvauti, o teismas – įvertinti visų bylai reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju spėjamo ieškovės dukros biologinio tėvo nurodydamas vertintinas kaip naujai bylos nagrinėjimo metu nežinoma ir vėliau paaiškėjusi aplinkybė (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Be to, materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, bylos išnagrinėjimas visiškai nukrypus nuo LAT suformuotos praktikos tėvystės nuginčijimo bylose sudaro pagrindą pripažinti egzistuojant ir CPK 366 str. 1 d. 9 p.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-22 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai neatnaujino proceso civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011 dėl pareiškėjo S.P. prašyme nurodytų aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų), todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjo atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nustato, ar subjektas įgijo jo nurodomas teises, kad būtų galima spręsti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia šio subjekto teises.

Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjas neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, tai yra naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, jog priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1345-391/2011 pagal ieškovės N.K. ieškinį atsakovui Č.M. dėl D. M. gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, išlaikymo iš atsakovo nepilnametėms dukroms D.M.ir S. M. priteisimo, bei atsakovo Č.M. priešieškinį ieškovei dėl tėvystės S.M. nuginčijimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-08-18 sprendimu nustatė nepilnametės D. M. gyvenamąją vietą su motina N. K., priteisė iš atsakovo Č. M. išlaikymą dukrai D. M., periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo 2010-09-28 iki D. M. pilnametystės, bei panaikino duomenis, esančius S. M. gimimo įraše ir gimimo įrašo pagrindu išduotame gimimo liudijime apie tėvą Č. M. (b.l. 110-113). 2011-11-14 ieškovė N.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovą S.P. dukros S.M. tėvu ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kasmėnesinėmis 400 Lt išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kol dukrai sueis pilnametystė.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011, konstatuoja, jog nei motyvuojamoje, nei rezoliucinėje sprendimo dalyse nepasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, taip pat teismo sprendimas nesukuria pareiškėjui jokių teisių ar pareigų. Tą aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju tik nuginčijus Č.M. tėvystę S.M., ieškovė įgijo teisę pareiškėjui reikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo S.M., nesudaro pagrindo teigti, jog šiuo požiūriu teismo sprendimas pakeitė apelianto teisių ir pareigų apimtį. Be to, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nurodytu teismo sprendimu yra pažeisti pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Iš pareiškėjo pateikto atskirojo skundo matyti, jog pareiškėjo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011 tikslas yra nesutikti su atsakovo Č.M. priešieškinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Atnaujinus procesą aukščiau minėtoje civilinėje byloje apeliantas reikalautų taikyti ieškinio senatį, prašytų Č.M. priešieškinio reikalavimus atmesti, kas užkirstų ieškovei N.K. galimybę reikšti reikalavimus S.P. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Taigi vadovaujantis aukščiau nurodytu prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu darytina išvada, jog atnaujinus procesą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1345-391/2011 ir pritaikius apelianto prašomą ieškinio senaties terminą ir palikus įrašą apie tai, jog Č.M. yra S. M. tėvas, nukentėtų tik nepilnamečio vaiko S.M. interesai.

Dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto pareiškime išdėstytų pagrindų visumą ir pareiškimo pagrįstumą išnagrinėjo išimtinai CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatyti proceso atnaujinimo pagrindu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, vien ta aplinkybė, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta ne ta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, negali būti pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą, kai iš prašyme išdėstytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui yra aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Tačiau atsižvelgiant į pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis remdamasis jis prašė atnaujinti procesą, galima padaryti neabejotiną išvadą, jog jis prašė atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Taigi atskirojo skundo argumentai, jog šiuo atveju spėjamo ieškovės dukros biologinio tėvo nurodydamas vertintinas kaip naujai bylos nagrinėjimo metu nežinoma ir vėliau paaiškėjusi aplinkybė (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) o materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai, bylos išnagrinėjimas visiškai nukrypus nuo LAT suformuotos praktikos tėvystės nuginčijimo bylose sudaro pagrindą pripažinti egzistuojant ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, dėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti ginčijamą teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.