Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. I. J. įstatyminės atstovės A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., K. J., V. J., Z. P., VĮ Turto bankas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Suinteresuotas asmuo K. J. su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. LR CK 5.50 str. 2 d. yra nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas nėra naikinamasis, todėl remiantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti. Jeigu šis terminas yra praleistas, LR CK 5.57 str. 1 d. numato galimybę pratęsti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2006). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. I. J. sutuoktinis K. A. J.. Po K. A. J. mirties liko nekilnojamasis turtas: Butas/patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai buvo surašę bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį po kiekvieno iš jų mirties, turtas lieka kitam sutuoktiniui. Pareiškėja savo sutuoktinio mirties metu sirgo psichine liga, kuri iš esmės užkirto kelią jai įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises. Pareiškėjos įstatyminė atstovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti ar Pareiškėja sirgo psichine liga ir jeigu taip - nustatyti jai neveiksnumą atitinkamose srityse. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškimą pripažinti Pareiškėją neveiksnia visose jos gyvenimo srityse patenkino bei globėja ir turto administratore paskyrė A. V.. Pareiškimas teismui dėl pripažinimo Pareiškėjos neveiksnia visose jos gyvenimo srityse bei globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo buvo pateiktas nepraėjus LR CK 5. 50 str. 3 d. numatytam trijų mėnesių terminui - (duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog Pareiškėjos atstovai savalaikiai užtikrino jos teisę į teisinius procesus, o tuo pačiu į palikimą. Dėl šios priežasties pareiškėjos atstovė įsitikinusi, kad teismas turi pagrindą atnaujinti terminą trims mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje notarinių veiksmų atlikimui - pateikti prašymą dėl paveldėjimo teisių įgyvendinimo. Prie pareiškimo pridedamoje notaro biuro pažymoje nurodyta, jog po K. A. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas.

Nustatyta, kad po K. A. J. mirties nei pareiškėja, nei kiti paveldėtojai į notarų kontorą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: asmens dokumentai, medicininės pažymos kopija, turto dokumentai, mirties liudijimai, notaro pažyma, teismo nutarties kopija. Tokiu būdu, teismas nenustatė nei pareiškėjos nei jos atstovės elgesyje nesąžiningumo ar aplaidumo požymių, ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Laikytina, kad pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių ir aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios, teismo nustatytos aplinkybės patvirtintos pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, dėl ko terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str.).

LR Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą.

Teismas sutinka su pareiškėjos nurodytais motyvais ir teismo nustatytomis aplinkybėmis: Pareiškėja savo sutuoktinio mirties metu sirgo psichine liga, kuri iš esmės užkirto kelią jai įgyvendinti savo kaip įpėdinio teises; nei pareiškėja, nei jos įstatyminė atstovė nežinojo, kad į notarą reikia kreiptis per 3 mėnesius, todėl terminą palikimui priimti praleido dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo dėl palikimo priėmimo tvarkos; K. A. J. palikimas nėra priimtas, pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, galinti pretenduoti į mirusiojo palikimą. Atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo byla nėra užvesta, pareiškėjos atstovė iš karto ėmėsi visų nuo jo priklausančių veiksmų, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas būtų atnaujintas, t.y. elgėsi apdairiai ir rūpestingai, pagal protingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t.y. į susidariusią teisinę situaciją, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principais, o taip pat ir protingumo bei sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą dėl svarbių priežasčių, todėl spręstina, kad palikimo priėmimo termino atnaujinimas atitinka Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia apie pareiškimo pagrįstumą (CPK 576 str.).

Iš pareiškėjos priteistinos valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos: 79,51 Eur teismo pašto išlaidos (CP{K 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti po K. A. J., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymų numatytą trijų mėnesių terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti ne teisme, t. y., pateikti pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notaro kontorai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš pareiškėjos V. I. J., a/k (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas 79,51 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 51 ct) teismo pašto išlaidų valstybei.

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.