- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-06
- Bylos Nr.
- e2-3528-962/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24242-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- G. Z.
- Trečiasis asmuo
- E. Z.
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė, Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Ž. ieškinį atsakovui G. Z. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, trečiasis asmuo E. Z., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų S. Z. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir M. Z. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove J. Ž., priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaikų motiną J. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo ir posėdžio metu paaiškino, kad šalys, gyvendamos kartu, susilaukė dviejų vaikų – S. Z. ir M. Z., vaikai yra nepilnamečiai. Dėl nesutarimų su atsakovu kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2017 m. vasario 1 d. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų motina neprieštarautų vaikų interesams, nes vaikai nuo gimimo prie jos labai prisirišę, su mama juos sieja glaudus emocinis ryšys, be to, tokio amžiaus vaikams labiau reikalinga motinos globa ir priežiūra. Nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, iš faktinių bylos aplinkybių negalima daryti išvados, kad sūnus yra labiau prisirišęs prie tėvo, nemano, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu atitiktų vaiko interesus, kad būtų naudinga vaiką atskirti nuo motinos, su kuria vaikas gyvena ir yra tinkamai prižiūrimas nuo gimimo, be to, netikslinga atskirti mažametį vaiką nuo sesers, tikslinga, kad sesuo ir brolis augtų kartu, mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos glaudiems socialiniams vaikų ryšiams. Atsakovas vengia teikti vaikams išlaikymą, šalims gyvenant skyrium, yra keletą kartų vaikų išlaikymui skyręs po 100 Eur, nevykdo nutarties, kuria vaikams priteistas laikinas išlaikymas, vaikų poreikių tenkinimu rūpinasi viena ieškovė. Aplinkybė, jog atsakovas teikia išlaikymą savo vaikams iš pirmos santuokos, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti šalių vaikus. Atsakovo pateiktas kvitas apmokėjimui už elektros energiją, taip pat 2017 m. kovo 5 d. pinigų gavimo kvito kopija nepatvirtina nuolatinio vaikų išlaikymo fakto. Sutinka, kad iš prašomos priteisti 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos būtų išskaičiuota 300 Eur suma, kurią atsakovas suteikė vaikų išlaikymui. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, siūlė pakoreguoti atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktą, numatant, jog vaikai bendrauja su tėvu kas antrą savaitgalį nuo 20.00 val. penktadienį ir grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. užtikrinant, kad vaikai bus paruošę namų darbų užduotis.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškovės reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį tenkinti iš dalies, nustatant abiejų vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą ir nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, priešieškiniu prašo nustatyti nepilnametės dukters S. Z. gyvenamąją vietą su mama J. Ž., nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu G. Z., priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. Z. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai S. Z. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo kaip nepagrįstą, nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukters S. Z. bendravimo tvarką:
kas antrą savaitgalį tėvas pasiima vaiką nuo penktadienio 15.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val. Apie atvykimą pasiimti vaiko arba neatvykimą tėvas informuoja vaiko motiną SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas. Ligos atveju G. Z. bendrauja su dukra jos namuose. kas antras Katalikiškas šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas dukra S. Z. šventes praleidžia su tėvu nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 17.00 val. kas antrus Naujuosius metus dukra S. praleidžia su tėvu G. Z. nuo gruodžio mėn. 31 d. 15.00 val. iki sausio mėn. 1 d. 17.00 val.; dukra S. Z. savo gimimo dieną praleidžia kartu su mama J. Ž. ir tėvu G. Z.. Abu tėvai įsipareigoja likus mėnesiui iki gimimo dienos sutarti dukters šventės laiką ir vietą; tėvas G. Z. ne mažiau kaip pusę vasaros atostogų praleidžia kartu su dukra S. Z.. Konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iš anksto tėvų tarpusavio sutarimu SMS žinutėmis. tėvas G. Z. netrukdomai gali bendrauti su dukra S. Z. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis bei susitikti su dukra vakarais vaiko namuose arba bet kurioje kitoje vietoje, laiką suderinus iš anksto.
Nustatyti ieškovės ir sūnaus M. Z. sekančią bendravimo tvarką:
kas antrą savaitgalį motina pasiima vaiką nuo penktadienio 15.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val. Apie atvykimą pasiimti vaiko arba neatvykimą motina informuoja vaiko tėvą SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas.kas antras Katalikiškas šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas sūnus M. Z. šventes praleidžia su mama nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.kas antrus Naujus metus sūnus M. praleidžia su mama J. Ž. nuo gruodžio mėn. 31 d. 15.00 val. iki sausio mėn. 1 d. 17.00 val.;sūnus M. Z. savo gimimo dieną praleidžia kartu su mama J. Ž. ir tėvu G. Z.. Abu tėvai įsipareigoja likus mėnesiui iki gimimo dienos sutarti sūnaus šventės laiką ir vietą;mama J. Ž. ne mažiau kaip pusę vasaros atostogų praleidžia kartu su sūnumi M. Z.. Konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iš anksto tėvų tarpusavio sutarimu SMS žinutėmis.mama J. Ž. netrukdomai gali bendrauti su sūnumi M. Z. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis bei susitikti su sūnumi vakarais savo namuose arba bet kurioje kitoje vietoje, laiką suderinus iš anksto.
Priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja, jog dukters S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prašo sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, nes sūnus prie atsakovo yra labai prisirišęs, atsakovas rūpinasi vaikais, nuolat bendrauja su abiem vaikais, leidžia su jais laisvalaikį, išlaiko vaikus, dukters ligos laikotarpiu ją slaugė, pirko vaistus, vitaminus, be to, sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu. Sutinka teikti nepilnametei dukrai išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neturi galimybės teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, nes turi išlaikyti vaikus iš pirmos santuokos, be to, ne visos ieškovės pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodytos sumos yra pagrįstos, jis nuperka dukrai reikalingus vaistus ir vitaminus, yra pirkęs vaikams drabužių, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo šias sumas vaikų poreikių lentelėse. Turi aukštąjį išsilavinimą, yra informacinių technologijų specialistas, užsiima individualia veikla, pajamos – apie 530 Eur per mėnesį, būsto nuoma sudaro 450 Eur per mėnesį, su juo gyvena pilnametis sūnus iš pirmos santuokos, kuris studijuoja, todėl jį reikia išlaikyti, taip pat teikia išlaikymą nepilnametei dukrai iš pirmos santuokos, nekilnojamojo turto savo vardu neturi. Nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimo, paaiškino, kad šalių santykiai prastėjo nuo 2017 m. vasario mėnesio, iki 2017 m. birželio mėnesio bandė taikytis, atsakovas pirko maistą, visi kartu leisdavo laisvalaikį, sumokėjo įsiskolinimą už teiktą elektros energiją, nuo 2017 m. birželio mėnesio negyvena kartu su ieškove.
Atsakovo atstovė posėdžio metu atstovaujamojo argumentus palaikė, prašė priešieškinį tenkinti pilnai, ieškinį – iš dalies.
Trečiasis asmuo E. Z. atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, posėdyje, apie kurį pranešta viešo paskelbimo būdu, nedalyvavo.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu palaiko teismui pateiktą išvadą (e. b. 1 t., b. l. 49-51, 2 t., b. l. 81-82). Nurodė, jog šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma dėl nepilnamečių vaikų tėvų tarpusavio konfliktų, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, tikslinga įvertinti vaikų amžių, jų emocinį ryšį su kiekvienu iš tėvų, į aplinkybę, kad brolis ir sesuo turėtų gyventi kartu. Priteisiant išlaikymą vaikui svarbu įvertinti vaiko poreikius ir teisę gauti poreikius atitinkančio dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad S. Z. gimė (duomenys neskelbtini), M. Z. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai G. Z. ir J. Ž. (e. b. 1 t., b. l. 29-30). S. Z. diagnozuota (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 19, 31). J. Ž. skaičiavimu nepilnamečių vaikų S. Z. ir M. Z. išlaikymui per mėnesį reikalinga 320 Eur suma kiekvienam vaikui (e. b. 1 t., b. l. 5-10). J. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), pajamos – apie 600 Eur per mėnesį (e. b. 1 t., b. l. 20, 182). G. Z. pareiškė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (e. b. 1 t., b. l. 16-17). G. Z. pareiškė ieškinį J. Ž. dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir turto padalijimo (e. b. 1 t., b. l. 21-24). Iš G. Z. vykdomas priverstinis vykdymo išlaidų išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 26-28). G. Z. verčiasi individualia veikla (e. b. 1 t., b. l. 55-56), per 2017 metus gavo 6400 Eur pajamų (e. b. 1 t., b. l. 132). Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 31 d. G. Z. dirbo (duomenys neskelbtini), pajamos – 499,54 Eur per mėnesį (e. b. 1 t., b. l. 96). G. Z. nuosavybės teise valdo transporto priemones (e. b. 1 t., b. l. 57-63). J. Z. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai G. Z. ir E. Z. (e. b. 1 t., b. l. 95). J. Z. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) pagal vidurinio ugdymo programą ir santechniko formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti iki 2018 m. birželio 30 d. (e. b. 1 t., b. l. 97). 2017 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartimi G. Z. išsinuomojo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 98-99). J. Ž. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą (e. b. 1 t., b. l. 111-123). Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš G. Z. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. M. Z. po 200 litų (57,92 Eur) nuo 2015 m. vasario 21 d. iki dukters pilnametystės (e. b. 1 t., b. l. 124-127). G. Z. vaikų S. Z. ir M. Z. išlaikymui 2017 m. liepos 31 d. perdavė J. Ž. 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. perdavė 100 Eur, 2017 m. spalio 4 d. perdavė 100 Eur (e. b. 1 t., b. l. 128-130). G. Z. 2017 m. gegužės 31 d. sumokėjo AB „ESO“ 140 Eur už elektros energiją (e. b. 1 t., b. l. 131). Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos S. Z. ir M. Z. laisvalaikio akimirkos (e. b. 1 t., b. l. 133-144). Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi patvirtintas prokurorės 2018 m. birželio 27 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atleisti G. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (e. b. 2 t., b. l. 166-167). Byloje pateikti pirkinių išlaidas patvirtinantys čekiai (e. b. 2 t., b. l. 168-174).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Todėl teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobūdį sprendžia, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).
Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio M. Z. gyvenamosios vietos nustatymo – ieškovė prašo abiejų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas neprieštarauja, kad nepilnametės S. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau prašo šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu – atsakovu G. Z.
Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar vaiko interesais yra būtinas šios aplinkos keitimas. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos, vaiko poreikių tenkinimas, bendravimo ryšių susiformavimas, susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu, ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis, kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).
Teismas, spręsdamas dėl M. Z. gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje esančių duomenų visumą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje aplinkoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, tačiau mažametis nuo pat gimimo gyvena su ieškove, šalims pradėjus gyventi skyrium, vaikas liko gyventi su motina, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė nesudarytų tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis, priešingai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 5 d. išvadoje nurodoma, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos ilsėtis, mokytis, žaistis, ugdytis. Atsakovas gyvena nuomojamame name, kartu gyvena ir jo pilnametis sūnus iš pirmos santuokos, atsakovo gyvenamojoje vietoje būtų užtikrintos sąlygos vaikui augti ir vystytis (2 t., b. l. 81-82). Prašydamas nustatyti nepilnamečio M. Z. gyvenamąją vietą su tėvu atsakovas teigia, kad sūnus yra prie jo labai prisirišęs, jis nuolat bendrauja su abiem vaikais, tėvo ir vaikų ryšys yra labai stiprus, be to, nepilnametis M. Z. yra išreiškęs norą gyventi su tėvu, mano, jog berniukas turėtų augti su tėvu, žala dėl sesers ir brolio išskyrimo vaikams nekiltų, Mantui gyvenant su tėvu, vaikams būtų geriau. Nepilnametis M. Z., apklausiamas vaiko teisių specialistės nurodė, kad santykiai su abiem tėvais yra geri, vaikas myli abu tėvus, negalėjo apsispręsti, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, nurodė, jog norėtų gyventi su abiem tėvais, teigė, kad, nors ir pasipyksta su seserimi Simona, jam patinka leisti laiką su ja (2 t., b. l. 81-82).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad nepilnamečių vaikų motina tinkamai prižiūri ir rūpinasi vaikais, vaikai yra prisirišę prie mamos, be to, nors atsakovas teigė, jog jo nuomone, išskyrus vaikus, žala dėl tokio išskyrimo nebūtų padaryta, teismas laiko, kad išskyrus vaikus, kuriuos sieja glaudūs santykiai, yra panašaus amžiaus, jie tarpusavyje bendrauja ir būna kartu, pažeistų vaikų interesus. Pažymėtina, kad brolio ir sesers atskyrimo klausimas galėtų būti svarstomas tik tuomet, jei kitaip nebūtų galimybių užtikrinti geriausius vaikų interesus, šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė, be to, atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra mažamečiai, laikoma, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų motina geriausiai atitiktų vaikų interesus, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti nuolatinę nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina J. Ž.. Teismas pažymi, kad atsakovo teisė dalyvauti vaikų auklėjime gali būti užtikrinta tėvams bendradarbiaujant bei užtikrinant maksimalų vaikų ir tėvo bendravimą.
Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaikų motiną J. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Atsakovas nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, nurodo, jog galėtų teikti 130 Eur dydžio išlaikymą, ieškovės prašomo dydžio išlaikymo teikti neturi galimybių, nes jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ieškovės, nekilnojamojo turto, skirtingai nei ieškovė, atsakovas nuosavybės teise nėra įgijęs, jo pajamos per mėnesį yra apie 530 Eur, gyvena nuomojamame būste, nuomos mokestis – 430 Eur per mėnesį, be to, su juo gyvena pilnametis sūnus, kuris studijuoja, todėl jį reikia išlaikyti, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai. Teigia, kad ieškovės pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodyti patiriamų išlaidų dydžiai neatitinka tikrovės, jis yra ne kartą pirkęs dukrai vaistų, maisto papildų, pirkęs vaikams drabužių, vaikiškų knygelių, todėl šias išlaidas ieškovė nepagrįstai įtraukia į pateikiamas vaikų poreikių lenteles.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 320 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, į šią sumą įskaičiuotos išlaidos maistui, higienos priemonėms, aprangai, ugdymui, sveikatai, laisvalaikio poreikiams bei kitos nenumatytos išlaidos. Ieškovė taip pat nurodė ir bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė S. Z. turi specialiųjų poreikių – jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl yra reikalingi vaistai, maisto papildai. Ieškovė pateikė pirkinių kvitus, kuriais įrodinėja prašomo priteisti 160 Eur išlaikymo sumą kiekvienam vaikui. Nors atsakovas teigė, kad ieškovės pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodytos sumos yra nepagrįstos, tačiau su tokia atsakovo pozicija nesutiktina. Teismas, spęsdamas dėl išlaikymo dydžio vaikams, įvertino, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai maistui, aprangai, ugdymui, sveikatai ir kt. nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, be to, šalių nepilnametė dukra turi specialiųjų poreikių, todėl mergaitei yra būtina vartoti vaistus, maisto papildus. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir jų materialinė išraiška (320 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui) yra pagrįsti, atitinka teismų praktikoje orientacine laikomą išlaikymo sumą. Nustačius, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį būtina skirti apytiksliai 320 Eur kiekvienam vaikui, analizuotini byloje esantys duomenys dėl vaikų tėvų turtinės padėties.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaikų poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – vidutiniškai apie 600 Eur per mėnesį gaunamas darbo užmokestis, ieškovė nuosavybės teise yra įgijusi nekilnojamojo turto. Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, yra įgijęs transporto priemonių, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jo pajamos iš individualios veiklos yra 530 Eur, paaiškino, kad yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, yra informacinių technologijų specialistas. Atsakovas, motyvuodamas aplinkybe, jog jo turtinė padėtis yra prastesnė, nei ieškovės, be to, jis išlaiko savo pilnametį sūnų, kuris studijuoja, teikia išlaikymą nepilnametei dukrai iš pirmos santuokos, teigia, kad neturi galimybių teikti vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Teismas pažymi, kad pajamų neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas negali būti būtiniems vaiko poreikiams patenkinti reikiamo išlaikymo dydžio mažinimo priežastimi, šiame kontekste vertintina tai, kokių pastangų asmuo ėmėsi savo turtinei padėčiai pagerinti. Teismas tai pat pažymi, kad atsakovas yra darbingas, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, sveikas, neturintis specialiųjų poreikių (priešingų duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą, aplinkybė, jog atsakovas teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai iš pirmos santuokos, taip pat tai, kad su atsakovu gyvena pilnametis sūnus iš pirmos santuokos, kurį atsakovas išlaiko, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti šalių nepilnamečiams vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas turi dėti visas pastangas, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertintinos vaikų interesų naudai. Teismas sprendžia, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais teikdamas jiems išlaikymą, kuris atitiktų vaikų poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas teikiantis išlaikymą prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei.
Pastebėtina, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjant atsakovo teiktino išlaikymo dydžio klausimą. Atsižvelgtina, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, atsakovas vaiko teisių specialistams ir teismo posėdžio metu bylos nurodė, jog nevykdo teismo nutarties, kuria iš jo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, todėl teismas vertina, kad ieškovė pakankamai prisideda prie vaiko išlaikymo.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkinamas priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 160 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (ieškinys teisme gautas 2017 m. gruodžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną ieškovę J. Ž. (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Ieškovė nurodo, jog atsakovas neteikė šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., susidarė 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas nesutinka, kad jis ieškovės nurodytu laikotarpiu neteikė vaikams išlaikymo, teigia, jog tuo laikotarpiu šalys pykosi, bet dar gyveno kartu, atsakovas pirko maistą, mokėjo mokesčius, atsakovo teigimu, šalys kartu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio pabaigos. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie šalių gyvenimą skyrium paneigia teismui pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. sausio 5 d. išvada, kurioje teigiama, kad G. Z. 2017 m. gegužės 29 d. socialiniams darbuotojams pripažino, kad daug konfliktuoja su sugyventine J. Ž., buvo susipykę, tačiau susitaikė, nori gyventi kartu. J. Ž. 2017 m. gegužės 31 d. socialiniams darbuotojams nurodė, jog nenori išeiti gyventi atskirai nuo sugyventinio G. Z., 2017 m. birželio 8 d. atvejo peržiūros metu G. Z. ir J. Ž. teigė, jog susitaikė ir nori gyventi kartu, 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. birželio 21 d. fiksuoti sugyventinių konfliktų atvejai (e. b. 1 t., b. l. 49-51). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad šalys laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. gyveno atskirai ir kad tuo laikotarpiu atsakovas neprisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Nagrinėjamu laikotarpiu, gyvenamoji vaikų vieta su ieškove nebuvo nustatyta, konkretus išlaikymas vaikams minėtu laikotarpiu priteistas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. yra įsiskolinęs 1600 Eur išlaikymo sumą.
Atsakovas teigia, jog šalys atskirai pradėjo gyventi po 2017 m. birželio mėnesį įvykusio konflikto, šią aplinkybę iš dalies patvirtina 2017 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartis, kuria G. Z. išsinuomojo gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 98-99). Aplinkybę, kad šalys kartu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio pabaigos patvirtina ir tai, kad J. Ž. 2017 m. liepos 20 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. priteisimo iš G. Z. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Ieškovė su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo kreipėsi į teismą 2017 m. gruodžio 11 d., todėl išlaikymas vaikams priteistinas būtent nuo šios dienos, o ne nuo 2017 m. birželio 30 d., kaip prašoma ieškinyje. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytą aplinkybę, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2017 m. birželio pabaigos, šalims pradėjus gyventi atskirai, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su motina, ieškovė nurodė, jog iki kreipimosi į teismą atsakovas savo vaikams išlaikymo neteikė, bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (kreipimosi į teismą dienos) atsakovas yra pervedęs 300 Eur vaikų išlaikymui, todėl laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. nepilnamečiams vaikams priteisiamas ne išlaikymas, bet susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, atskaičius 300 Eur, kuriuos atsakovas pervedė ieškovei vaikų išlaikymui. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas atsižvelgia į vaikų poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į byloje nustatytą aplinkybę, jog kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti atsakovo skirtina suma yra 160 Eur, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams S. Z. ir M. Z. priteisiamas 1406,60 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d. (320 Eur x 5 mėn. + 106,60 Eur – 300 Eur).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo dalis netgi tais atvejais, kai tėvų tarpusavio santykiai nutrūko (žr. Keegan v. Ireland, 26 May 1994, par. 50, Series A no. 290; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 170).
Šioje byloje nėra nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams kenktų maksimalus bendravimas su tėvu, priešingai iš pateikiamų fotonuotraukų matyti, jog tėvo ir vaikų emocinis ryšys yra tvirtas, vaikai mielai leidžia laisvalaikį su tėvu, tačiau vertinant aplinkybę, jog šalių santykiai yra konfliktiški, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, tikslinga nustatyti tėvo, negyvenančio kartu su vaikais, bendravimo tvarką. Atsakovas prašo nustatyti jo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką numatant, kad kas antrą savaitgalį tėvas pasiima vaiką nuo penktadienio 15.00 val. ir jį grąžina į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17.00 val., apie atvykimą pasiimti vaiko arba neatvykimą tėvas informuoja vaiko motiną SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas, ligos atveju G. Z. bendrauja su dukra jos namuose; kas antras Katalikiškas šventes – Kūčias, Šv. Kalėdas, Šv. Velykas dukra S. Z. šventes praleidžia su tėvu nuo penktadienio 15.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.; kas antrus Naujuosius metus dukra Simona praleidžia su tėvu G. Z. nuo gruodžio mėn. 31 d. 15.00 val. iki sausio mėn. 1 d. 17.00 val.; dukra S. Z. savo gimimo dieną praleidžia kartu su mama J. Ž. ir tėvu G. Z., abu tėvai įsipareigoja likus mėnesiui iki gimimo dienos sutarti dukters šventės laiką ir vietą; tėvas G. Z. ne mažiau kaip pusę vasaros atostogų praleidžia kartu su dukra S. Z., konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iš anksto tėvų tarpusavio sutarimu SMS žinutėmis; tėvas G. Z. netrukdomai gali bendrauti su dukra S. Z. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis bei susitikti su dukra vakarais vaiko namuose arba bet kurioje kitoje vietoje, laiką suderinus iš anksto. Ieškovė prašomai nustatyti bendravimo tvarkai iš esmės neprieštaravo, siūlė numatyti, kad vaikus bendravimui kas antrą savaitgalį atsakovas pasiima ne penktadienį 15.00 val., bet 20.00 val. užtikrinant, kad vaikai bus paruošę namų darbų užduotis, kad ji spėtų vaikus suruošti, be to, nustatyti, kad švenčių pirmąją dieną vaikai švęstų su vienu iš tėvų, o antrąją šventinę dieną – su kitu. Be to, atsakovė dėl šalių konfliktiškų santykių prašė nenustatyti vaikų ir tėvo bendravimo ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu abiejų vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina, tenkinamas priešieškinio reikalavimas ir nustatoma atsakovo bendravimo tvarka su abiem nepilnamečiais vaikais, numatant, kad bendravimui su tėvu vaikai iš jų gyvenamosios vietos pasiimami kas antrą penktadienį 17 val. ir grąžinami į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val. užtikrinant, kad vaikai bus paruošę namų darbų užduotis. Dėl tėvo bendravimo su vaikais švenčių dienomis, atsižvelgiant į tai, kad Šv.Kūčių bei Šv. Kalėdų šventės nebūtinai gali sutapti su savaitgaliu, bei į tai, kad tiek Šv.Kalėdos, tiek Šv.Velykos turi dvi šventines dienas, nustatytina, jog poriniais metais tėvas su vaikais bendrauja tokia tvarka: Šv. Kūčių vakarą nuo 17 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų 1-ąją dieną iki 17 val. grąžinant juos į gyvenamąją vietą; Šv. Velykų 2-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Neporiniais metais atsakovas su vaikais bendrauja tokia tvarka: Šv. Kalėdų 1-ąją dieną 17 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.; Šv. Velykų 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir vaikus grąžinat Šv. Velykų 2-ąją dieną iki 12 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas poriniais metais praleidžia su vaikais Šv.Kūčias, nustatytina, jog per Naujuosius Metus atsakovas su vaikais bendrauja neporiniais metais.
Atsakovas prašė nustatyti, kad jis su skyrium gyvenančiu vaiku netrukdomai gali bendrauti telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis bei susitikti vakarais vaiko namuose arba bet kurioje kitoje vietoje, laiką suderinus iš anksto. Vertinant aplinkybę, kad vaikai yra mokyklinio amžiaus, užimti užklasinėje veikloje, pamokų ruošoje, taip pat atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, nustatytina, jog atsakovas su vaikais bendrauja vieną kartą per savaitę – kiekvieną trečiadienį, juos 17:00 val. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20:00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Kadangi sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, kokius būrelius vaikai lankys ateinančiais mokslo metais, savaitės diena, šalių susitarimu ir atsižvelgiant į vaikų užimtumą, gali būti keičiama kita savaitės diena, išskyrus penktadienį. Atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, atsakovo bei vaikų bendravimo tvarka nenustatoma vaikų gyvenamojoje vietoje.
Atsakovas prašė nustatyti, jog su sergančiu vaiku jis bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje. Teismas pažymi, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Kaip nustatė teismas, šalių santykiai itin konfliktiški, ieškovė nesutiko, jog vaikai su tėvu vakarais bendrautų jų gyvenamojoje vietoje, kadangi kyla konfliktai. Teismas atsižvelgia į vaiko interesų viršenybę prieš tėvo teisę betarpiškai kasdieną kontaktuoti su vaiku ir paiso išimtinai vaiko interesų. Ieškovės ir atsakovo bendravimas yra sudėtingas, konfliktiškas, pasireiškiantis neigiamomis emocijomis, be to, teismas sprendžia, jog ligos atveju nustatomas bendravimas neatitiktų vaiko interesų, kadangi priklausomai nuo ligos pobūdžio, trukmės, eigos, vaikas gali ne tik nenorėti, bet objektyviai negalėti bendrauti su tėvu, todėl šioje dalyje atsakovo prašymas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Byloje iš ieškovės pareikštų reikalavimų du reikalavimai patenkinti pilnai, vienas reikalavimas patenkintas iš dalies, todėl tenkinta 70 procentų ieškinio reikalavimų. Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ji patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 183-184) ir 75 Eur dydžio išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 375 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinio reikalavimai patenkinti 50 procentų. Atsakovo pateiktais duomenimis atsakovas patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. 1 t., b. l. 155-156, 157) ir 150 Eur dydžio išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio, iš viso – 650 Eur. Atmetus 50 procentų ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 325 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš ieškovės atsakovui priteisia 62,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (325 Eur – 262,50 Eur).
Teismas šioje byloje patyrė 9,79 Eur pašto išlaidų (elektroninės bylos popierinė kopija, b. l. 2). Dalis šių išlaidų – 4,90 Eur priteistinos valstybei iš atsakovo proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis iš ieškovės valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Sprendimui įsiteisėjus, naikinamos Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų S. Z. (gimusios (duomenys neskelbtini)) ir M. Z. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su vaikų motina ieškove J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams S. Z. (gimusiai (duomenys neskelbtini)) ir M. Z. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), mokamą periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. gruodžio 11 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant vaikų motiną J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams S. Z. (gimusiai 2009 m. balandžio 27 d.) ir M. Z. (gimusiam 2011 m. birželio 2 d.) 1406,60 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešių eurų 60 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 10 d.
Nustatyti G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais S. Z. (gimusia (duomenys neskelbtini)) ir M. Z. (gimusiu (duomenys neskelbtini)):
Kas antrą savaitgalį G. Z. pasiima vaikus S. Z. ir M. Z. nuo penktadienio 17 val. ir juos grąžina į vaikų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 17 val. užtikrinant, kad vaikai bus paruošę namų darbų užduotis. Apie atvykimą pasiimti vaikų arba neatvykimą tėvas informuoja vaikų motiną SMS trumpąja žinute ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki būsimo susitikimo. Poriniais metais švenčių dienomis atsakovas G. Z. su vaikais S. Z. ir M. Z. bendrauja tokia tvarka: Šv. Kūčių vakarą nuo 17 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų 1-ąją dieną iki 17 val. grąžinant juos į gyvenamąją vietą; Šv. Velykų 2-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant tą pačią dieną iki 20 val. į jų gyvenamąją vietą.Neporiniais metais švenčių dienomis atsakovas G. Z. su vaikais S. Z. ir M. Z. bendrauja tokia tvarka: Šv. Kalėdų 1-ąją dieną 17 val. vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų 2-ąją dieną iki 17 val.; Šv. Velykų 1-ąją dieną 11 val. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ir vaikus grąžinat Šv. Velykų 2-ąją dieną iki 12 val. į jų gyvenamąją vietą.Neporiniais metais per Naujuosius Metus atsakovas G. Z. su vaikais S. Z. ir M. Z. bendrauja nuo gruodžio 31 d. 15:00 val. iki sausio mėnesio 1 d. 17:00 val. Dukra S. Z. ir sūnus M. Z. savo gimimo dienas praleidžia kartu su mama J. Ž. ir tėvu G. Z.. Abu tėvai įsipareigoja likus mėnesiui iki gimimo dienos sutarti vaikų šventės laiką ir vietą.Tėvas G. Z. ne mažiau kaip pusę vaikų vasaros atostogų praleidžia kartu su dukra S. Z. ir sūnumi M. Z.. Konkretus vasaros atostogų laikas suderinamas iš anksto tėvų tarpusavio sutarimu SMS žinutėmis.Tėvas G. Z. netrukdomai gali bendrauti su vaikais S. Z. ir M. Z. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis bei vieną kartą per savaitę – kiekvieną trečiadienį, juos 17:00 val. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną iki 20:00 val. grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Kadangi sprendimo priėmimo metu nėra žinoma, kokius būrelius vaikai lankys ateinančiais mokslo metais, savaitės diena, atsižvelgiant į vaikų užimtumą šalių susitarimu, gali būti keičiama kita savaitės diena, išskyrus penktadienį.
Likusioje dalyje ieškinį bei priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62,50 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,90 Eur (keturių eurų 90 ct) pašto išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.