- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- e2-21878-1044/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16459-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui A. Š. (A. Š.) dėl skolos už vartojimo kreditą, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau ir atsakovas) 2017,70 Eur skolos, 350,63 Eur palūkanų, 213,15 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodoma, kad 2008 m. gegužės 14 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas – AB DNB bankas) ir atsakovas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2416-2008-42581, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 4778,73 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012 m. balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį mokant grafike nustatyto dydžio mėnesines įmokas ir palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu. Ieškovo teigimu, atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 2017,70 Eur vartojimo kredito bei 350,63 Eur mokėjimo palūkanų. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 15 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, ieškovui buvo perduotas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalimi, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo į teismą neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. VSDFV duomenimis atsakovas niekur nedirba. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienį (duomenys neskelbtini) (CPK 179 straipsnis 3 dalis). Ieškovo prašymu, ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartimi viešo paskelbimo būdu paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 straipsnis).
Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. gegužės 14 d. pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas – AB DNB bankas) ir atsakovas A. Š. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2416-2008-42581, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 4778,73 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2012 m. balandžio 30 d. kiekvieną mėnesį mokant grafike nustatyto dydžio mėnesines įmokas ir palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu. Ieškovo teigimu, atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui 2017,70 Eur vartojimo kredito bei 350,63 Eur mokėjimo palūkanų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).
Nustatyta, kad pradinis kreditorius AB Luminor Bank 2017 m. birželio 15 d. sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutartį, kuria pradinis kreditorius reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido užsienio juridiniam asmeniui Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą Lietuvoje veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2017 m. liepos 14 d. rašytiniu pranešimu. Be to, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Dėl nurodytų aplinkybių atsakovui nevykdant sutartinės prievolės pradiniam kreditoriui, atsakovo civilinė (sutartinė) atsakomybė kyla prieš naująjį kreditorių, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas CPK numatyta tvarka.
Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi sutarties sąlygas ar būtų atsiskaičiusi dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė paskolos sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2017,70 Eur vartojimo kredito ir 350,63 Eur palūkanų yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 27 punkte nustatyta 0,05 procento dydžio delspinigių norma už kiekvieną pradelstą atsiskaityti kalendorinę dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas, remdamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei sutarties nuostatomis, iš atsakovo prašo priteisti 213,15 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 0,05 procento maksimalų netesybų dydį už 180 dienų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 2020 m. gegužės 30 d. Bylos įrodymų pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino vartojimo kredito, ieškovo reikalavimas dėl 213,15 Eur delspinigių priteisimo laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2581,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas ieškovo sumokėtas 58 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) iš atsakovo A. Š. (A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2017,70 Eur (du tūkstančiai septyniolika eurų, 70 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 350,63 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų, 63 ct) palūkanų, 213,15 Eur (du šimtai trylika eurų, 15 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bendros priteistos sumos (2581,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 58 Eur (penkiasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.