Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-418-929/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
AN2-418-929/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01880-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rasa Paužaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-418-929/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01880-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.;21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Ž. (toliau ir – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Institucija) 2020 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 520 eurų pinigine bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2020 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. (-) (toliau – nutarimas) A. Ž. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalyje, nes jis, būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per ANK numatytą laikotarpį nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nepranešė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumento išdavusios institucijos), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2020-03-05 14 val. 24 min. (duomenys neskelbtini) naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone ,,BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu A. Ž. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje. Institucija A. Ž. paskyrė administracinę nuobaudą – 520 Eur dydžio baudą.

2. 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. birželio 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020 m. birželio 8 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad remiantis ANK 573 straipsniu šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą gyvenamąją vietą arba jo darbovietę. Anot pareiškėjo, remiantis minėta norma, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra – kuriam nors kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba užimtumo tarnyboje – asmeniui atsakingam už korespondencijos priėmimą.

4. Apeliantas pažymi, kad nors procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroniniu paštu ir registruotu laišku, tačiau laiškas siųstas tik į įmonę, nors turėjo būti siųstas pareiškėjo oficialiai deklaruotos vietos gyvenamosios vietos adresu ir būtinai įteiktas asmeniškai. Rašytiniuose paaiškinimuose jis nurodė, jog nėra gavęs registruotų laiškų, todėl kreipėsi į paštą reikalaudamas paaiškinti, kas atsiėmė minimą korespondenciją. Pašto atstovas paaiškino, kad karantino metu laiškai kurių statusas buvo „registruoti nepirmenybiniai“ buvo įmetami į pašto dėžutę, laiško asmeniškai nepristatant gavėjui. Taigi, dokumentai buvo įteikti netinkamai, nes nebuvo siųsti A. Ž. adresu ir neįteikti asmeniškai.

4.1. Pabrėžia, kad nors elektroninis laiškas buvo siųstas į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas šios elektroninio pašto paskyros seniai nenaudoja ir net negali prie jos prisijungti. www. Rekvizitai.lt buvo nurodytas dabartinis įmonės elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad kitus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių valdybos pranešimus įmonė gaudavo ir tebegauna naujuoju el. pašto adresu ir į juos atsako laiku. Dėl to paties pažeidimo įmonė gavo ir Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pranešimus, todėl akivaizdu, kad įmonės teisingi kontaktiniai duomenys yra viešai prieinami.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo A. Ž. skundas netenkintinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, kai toks pažeidimas padaromas pakartotinai.

8. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, be kita ko, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

9. ANK 611 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

10. Nors apeliantas nurodo, kad registruotas laiškas turėjo būti siunčiamas jo gyvenamosios vietos, o ne įmonės buveinės adresu, Vilniaus apygardos teismas sprendžia, kad šis teiginys nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, automobilis „BMW“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso apelianto vadovaujamai įmonei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ o ne pačiam apeliantui, todėl šiuo atveju pranešimai jam buvo siunčiami kaip įmonę atstovaujančiam, o ne kaip fiziniam asmeniui. Antra, ANK 573 straipsnio norma alternatyviai numato galimas registruoto laiško siuntimo vietas, šioje normoje nėra imperatyviai numatyta, kad procesiniai dokumentai siunčiami tik asmens deklaruotos vietos adresu, o tarp galimų siuntimo vietų numatyta ir asmens darbovietė. Nors apeliantas nurodo, kad registruoti laiškai turėjo būti įteikti jam asmeniškai, tačiau ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, dokumentai įteikiami, darbovietėje, – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Kaip matyti iš byloje esančios Lietuvos pašto sekimo informacijos (b. l. 28-29) pirmasis registruotas laiškas buvo įteiktas 2020-03-27. Nors skunde nurodoma, neva apeliantui pradėjus domėtis kas atsiėmė jo korespondenciją pašto atstovas nurodė, kad karantino metu nepirmenybiniai laiškai būdavo tiesiog įmetami į pašto dėžutę, tačiau kaip matyti iš pirmojo laiško siuntimo informacijos 2020-03-21 siuntos įteikti nepavyko, 2020-03-24 nurodyta atvykti į paštą atsiimti siuntos, o 2020-03-27 siunta įteikta gavėjui. Taigi, pirmasis laiškas iš pirmo karto įteiktas nebuvo, buvo saugomas pašto skyriuje, o vėliau siuntos statusas pasikeitė į įteiktą. Vilniaus apygardos teismo vertinimu šie duomenys paneigia apelianto versiją, kad laiškas nebuvo įteiktas jam asmeniškai arba už korespondenciją atsakingam įmonės darbuotojui, kuris privalėjo jį informuoti apie gautą laišką.

11. Taip pat apeliantas nurodo, kad Institucija siuntė pranešimus netinkamu elektroniniu paštu. Su šiuo teiginiu sutiktina, tačiau jis nekeičia apelianto veikos teisinio vertinimo. Pabrėžtina, kad Institucija ne tik du kartus siuntė pranešimą elektroniniais laiškais, tačiau taip pat ir du kartus siuntė pranešimą su prašymu pateikti informaciją registruotais laiškais. Pirmasis buvo išsiųstas 2020-03-20, įteiktas 2020-03-27, o antrasis išsiųstas 2020-04-23, įteiktas 2020-04-25, taigi tarp registruotų laiškų gavimo buvo maždaug vieno mėnesio tarpas. Atsižvelgiant į tai pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog Institucija net keletą kartų siuntė pranešimus, bandydama išsiaiškinti automobilį vairavusį asmenį, tačiau A. Ž. abejais atvejais Institucijos siųstus pranešimus ignoravo ir Institucijos nustatytu laiku (per tris darbo dienas) neinformavo.

12. Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ANK nuostatų, o pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo šią nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. Ž. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-374-270/2020 netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Rasa Paužaitė