Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-914-1204/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-10-22
Bylos Nr.
1-914-1204/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46390-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Diana Jakubėnė
Kaltinamasis
M. E.
Nukentėjusysis
E. E.
Advokatai
Irma Bekerė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-914-1204/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46390-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.9.9; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Diana Jakubėnė,sekretoriaujant Eglei Šlivinskienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam M. E., jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei-Baranauskienei,nukentėjusiojo E. E. įstatyminėms atstovėms S. P., A. E.,įgaliotai atstovei advokatei Irmai Bekerei,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2024 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 300 straipsnio 2 dalį, nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirti įpareigojimai. Numatoma bausmės pabaiga 2025 m. spalio 28 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs:

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. E. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo mažamečiui sūnui, o būtent: 2024-07-21, apie 21-22 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis kartus ranka per kairįjį skruostą, ne mažiau kaip du kartus ranka per galvą ir vieną kartą ranka per sėdmenis savo mažamečiui sūnui E. E., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam E. E. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. E. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Neatsimena, kas įvyko 2024 m. liepos 21 d. apie 21-22 val., nes buvo išgėręs. Nepamena, kiek kartų sudaviau sūnui. Jam sudavė, nes jis ,,pasiuntė“ jo sugyventinę. Atsimena, kad išgirdęs atėjo paauklėti sūnų. Negali atsakyti, kiek smūgių sudavė, bet sudavė. Blaivus nebūtų taip pasielgęs, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido. Nukentėjusiojo atsiprašė tada, kai jis (E. E.) pradėjo jam rašyti. Sūnus jam galėjo parašyti 2025 metų pavasarį, bet tiksliai neprisimena. Kai atsiprašė, sūnus jam atrašė, kad atleidžia. 700 Eur civilinį ieškinį atlygino. Išlaidų (72,08 Eur) už psichologo dalyvavimą mažamečio apklausoje neatlygino, nes nežino, kur reikia sumokėti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, nes neatsiminė. Pradžioje kaltę pripažino iš dalies, o dabar kaltę pripažįsta visa apimtimi. Iki įvykio sūnus buvo sužalotas, jo veide buvo mėlynė, bet nežino, iš kur ji buvo atsiradusi. Pripažinti kaltę jį paskatino paties sąžinė. Anksčiau sūnaus niekada nemušė. Šiuo metu alkoholį vartoja kartais. Kitą dieną po įvykio pamatė vaiką, nes jis buvo grįžęs namo. Tada jis atrodė normaliai, bet jam ant žando buvo mėlynė. Nežino, ar ta mėlynė atsirado dėl jo veiksmų. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Dėl alkoholio vartojimo dalyvavo ,,Minesotos“ programoje, buvo išvykęs į ,,Detoksą“. Vaistai padeda dėl alkoholio vartojimo, ne taip norisi gerti. Teikia išlaikymą vaikui tiek kiek gali kol jis būna pas globėją. Bendrauju dėl sūnaus su mama (globėja), kalba apie jo kasdienybę. Jo atžvilgių kitų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Iki to įvykio nebuvo jokių konfliktų. Mano, kad santykiai su sūnumi suprastėjo, nes prasidėjo paauglystė. Pati motina sūnų perdavė globėjai (kaltinamojo mamai). Mano, kad santykiai su sūnumi toliau bus normalūs. Su kaltinimu sutinka visa apimtimi. Nurodo, kad 72 eurų išlaidas už psichologo dalyvavimą mažamečio apklausoje sumokės, kai sužinos, kur juos reikia sumokėti.

Po kaltinamojo M. E. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. E. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo prisipažinimu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2024 m. gruodžio 11 d. nepilnamečio nukentėjusiojo E. E. parodymais, kuris apklausiamas parodė, kad su tėčiu sutarė iš pat pradžių gerai, kol jis nepradėjo gerti. Visada sakydavo, kad taisysis, nebegers, sakydavo, kad gydysis, bet jam tas nepadeda vis tiek. Jis vis tiek vartoja alkoholį. Jis išgėręs kelia ranka, pradeda daryti nesąmones prieš jį, prieš mamą kelia ranką. Prieš jį yra pakėlęs ranką tėtis 2 kartus. Pirmo karto nepamena, bet pamena, kad kėlė ranką. O antrą kartą buvo viskas šią vasarą. Mėnesio nepamena. Viskas vyko namuose, Kelmėje, (duomenys neskelbtini). Jo tėvas pagalvojo, kad jis pasiuntė savo pamotę ,,nahui“, nes ji buvo girta ir jai taip pasigirdo. Pamotė iš jo buvo atėmusi telefoną. Jis nuėjo jos paklausti, kodėl ji atėmė telefoną, ji pasakė - todėl. Jis nuėjo į savo kambarį, užsidarė duris ir atsigulė ant lovos. Bandė įsijungti teliką, tada atėjo tėvas ir pamotė. Ir pamotė sakė nemušti manęs, nes nereikia. Jie atėjo į jo kambarį. Jis jam nuėmė akinius, kad nesulaužytų, pradėjo daužyti veidą su ranka. Davė jam (rodo) delnu. Daug trenkė jam, pamena 6-7 kartus. Per veidą trenkė(rodo kairį žandą ir visą veidą, pakaušį). Per pakaušį trenkė gal 2 kartus. Jam skaudėjo. Mėlynė buvo ant kairio žando. Jam kelias dienas buvo ta vieta raudona, matėsi rankų pirštai. Močiutė buvo nusifotkinusi ta žandą, prašė, kad jam ji atsiųstų nuotrauką, bet ji slėpė. Kai trenkė į žandą skaudėjo jam iš 10 balų 5-6 balai. Pakaušį skaudėjo iš 10 balų, 7-6 balais. Po to skaudėjo galvą. Galvą skaudėjo iki 22.00 val. vakaro, kol ėjo miegoti. Viskas vyko apie 18.00-19.00 val. vakaro. Įvykio niekas nematė, bet girdėjo kaimynai, barškinosi į duris, bandė padėti. Močiutei paskambino kaimynai. Jo sesuo F. verkė. Ji buvo kitame kambaryje, bet ji yra maža. Kaimynai išgirdo pro langą, kad jis cypia ir atėjo. Močiutė vaikščiojo su savo drauge, buvo ne namuose, bet netoli jo namų. Jie labai arti gyvena. Atėjo kaimynai, paskui tėtis trenkė kaimynui. Kaimynų vardų nežino, jie nesenai atsikraustė. Atėjo kaimynai, atėjo močiute iš priekio. Jo tėtis bandė pulti ant močiutės. Jie įsiveržė i vidų. Jis išbėgo pas močiutę, nes ji jam liepė bėgti. Jis bėgdamas matė, kad kaimynas ėjo iš paskos ir jo tėtis užsiundė šunį. Girdėjo, kaip šuo loja. Bet jis nelabai puola. Bėgo pas močiutę (duomenys neskelbtini), ant kalno. Savo mamai pasakojo, kas vyko, ir močiutei, tokiai R., mamos sesei, pasakojo nesenai. Daugiau niekam nepasakojo. Pamotė tuo metu buvo kitame kambaryje, ji viską girdėjo. Sakė, kad jo nemuštų, ji matė, kai jam sudavė tėtis. Ir ji paskui išėjo iš kambario. Jam gydytojų pagalbos nereikėjo, tiesiog šaldė. Jo telefonas buvo šaltas, tai prisidėjo su telefonu. Ant veido matėsi žymė, po to įvykio kitą dieną nustojo raudonuoti, nors buvo labai raudona. Susitaikė su tėčiu, bet jis vėl pradėjo gerti, dažnai pykosi. Daugiau po to įvykio tėtis nėra jo mušęs. Pirmas įvykis vyko namie, kai buvo 4-5 klasėje, bet nelabai pamena, negali papasakoti. Po antro įvykio verkė, baimė buvo, bijodavo namo eiti. Jis pamotei nieko nesakė, jai pasigirdo tik, kad pasiuntė. Įvykio metu tėvas buvo girtas. Abu buvo girti su pamote. Dar jo draugė matė, kaip tėtis buvo šunį užsiundęs. Jam močiutė sakė, kai grįžo pas ją, kad kaimynai skambino jai. Močiutė A. E.. Kaimynai gyvena pirmame aukšte. Yra daugiabutis, (duomenys neskelbtini), jų buto nepamena, jis net nežino. Kaimynai jauni. Nelabai pamena, koks butas, nes jis bėgo, nematė koks kaimynų butas. Norėtų gyventi su mama, nes ji jam viską perka, gerai bendrauja su ja dabar. Rūpinasi ji juo, jaudinasi. Tėtis jam nieko nepirkdavo. Paprašydavo batų, tėtis sakydavo ,,apseisi“. Tėtis jo neatsiprašė. Jis dar turėjo atsiprašyti. Iki tol veidas buvo sveikas, nebuvo sužalojimų. Tėtis jam sudavė į pakaušį 2-3 kartus, į žandą apytiksliai 7-6 kartus (1 t., b. l. 108-110);

2024 m. gruodžio 13 d. liudytojos L. Š. parodymais, kuri apklausta parodė, kad yra įtariamojo M. E. sugyventinė, su kuriuo kartu gyvena apie 5 metus, adresu Kelmė (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį, kartu augino jo sūnų E. E. iki šių metų 2024 m. lapkričio 21 d. ir kartu turi bendrą dukrą F. E., gim. (duomenys neskelbtini). Žinodama savo teises, neatsisako duoti parodymų byloje, kurioje įtariamas jos sugyventinis M. E.. Parodo, kad su E. E. tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau nuo šių metų spalio mėnesio pabaigos jų tarpusavio santykiai tapo prasti. Suprastėjo jo mokymosi rezultatai, gaudavo dažnai pastabas iš mokyklos, dėl to kilo tarp jų konfliktų. Ji drausmindavo pakėlusi balsą, fizinio smurto prieš E. E. nenaudojo. Šių metų vasara, mėnesio neprisimena, įvyko jos ir E. E. konfliktas dėl to, kad jo neišleido vakarop į lauką, apie 17.00 val., tada E. E. atsidaręs savo kambario langą, kieme buvusiems draugams pasakė, kad manęs neišleidžia ta ,,padla“ į lauką, tai išgirdusi, atidarė jo kambario duris ir liepė padėti telefoną ant stalo, kaip bausmę už negražų elgesį. Tada E. E. pasakė jai eik ,,nahui“. M. E. visą tai išgirdęs nuėjo prie sūnaus ir pasakė, tu turi ją gerbti, tuo metu jo sūnus E. E. gulėjo lovoje, o prie jo lovos M. E. stovėjo. M. E. toliau kalbėjosi su E. E.. Ji paprašė M. E., kad paliktų vaiką ramybėje, nes M. E. buvo neblaivus, tačiau M. E. liepė leisti pasikalbėti ir ji išėjo į kitą kambarį. Todėl jokio jų tarpusavio konflikto nematė. E. E., kada bendravo su tėvu, netriukšmavo, nesigirdėjo, kad M. E. smurtautų prieš sūnų, tik vėliau M. E. pasakė, kad sudavė iš rankos E. E. per sėdmenis. Tą patį vakarą, šiek tiek vėliau, E. E. išėjo pas močiutę A. E.. Ant E. E. veido jokių sužalojimų nematė. Pats E. E. jai tėvo elgesiu nesiskundė. Daugiau jokių konfliktų tarp E. E. ir M. E. nėra mačiusi. Šią vasarą matė E. E. ant veido įbrėžimą, tiksliai įvardinti negali, nuo ko jis atsirado, nežino, tačiau po konflikto su M. E. jo tikrai nebuvo (1 t., b. l. 173-174);

2025 m. vasario 5 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu liudytoja L. Š. ir įtariamasis M. E. parodė: L. Š.. Klausimas. Ar jums žinoma apie konfliktą, vykusį 2024 m. liepos mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, tarp M. E. ir jo mažamečio sūnaus E. E.? 1. Atsakymas. 2024 m., gali būti liepos mėnesį, pirmiausia konfliktas įvyko jos ir E. E., kad neišleido jo vakare į lauką, jis pasakė draugams, mažamečiams, atsidaręs savo kambario langa, ta padla manęs neišleidžia, tai išgirdusi nuėjo į kambarį sudrausminti, tada jai pasakė, eik nahui. M. E., visą tai išgirdęs, nuėjo prie sūnaus ir pasakė- tu turi ją gerbti, tuo metu jo sūnus E. gulėjo lovoje, o prie jo lovos M. atsisėdo šalia. M. E. toliau kalbėjosi su E. Jie abu tą dieną buvo neblaivūs, tačiau jau buvo pamiegoję, todėl įvykio aplinkybes pamena gerai. Ji paprašė M., kad paliktų vaiką ramybėje, tačiau M. liepė leisti pasikalbėti ir ji išėjo į kitą kambarį, todėl jokio jų tarpusavio konflikto nematė. M. E., kada bendravo su E. E., netriukšmavo, nesigirdėjo jokio smurto, tik vėliau M. pasakė, kad sudavė iš rankos E. per sėdmenis. Po vykusio jų pokalbio, E. E. išėjo pas savo močiutę A. E..

M. E.. Klausimas. Ar supratote duotus L. Š. parodymus ir juos tvirtinate?1. Atsakymas. Taip, supratau duotus L. Š. parodymus, tvirtinu juos pilnai. Prisimenu, kada 2024 m., liepos mėnesį įvyko tarp mano sugyventinės ir mano sūnaus E. E. konfliktas, kada jis ją išvadino L. Š. nurodytais žodžiais, tada aš nuėjęs į kambarį jam paaiškino, kad turi L. gerbti ir pakalbėjęs su juo, eidamas iš kambario, tuo metu E. išlipo iš lovos susitvarkyti patalynę ir atsuko nugarą į jį, jam sudavė vieną kartą delnu per sėdmenis, mano, kad sudavė nestipriai, sūnus dėl to nepravirko, nieko nesakė ir jis išėjo iš kambario. Mano, kad dėl sudavimo vieną kartą delnu sūnui E. E. fizinio skausmo sukelti negalėjo (1 t., b. l. 177-178);

2024 m. lapkričio 27 d. nepilnamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą S. P. parodymais, kuri apklausta parodė, kad yra E. E. mama, su sūnumi kartu negyveno apie penkis metus. Bendraudavo su sūnumi socialiniais tinklais, paskutinį kartą sūnų realiai matė 2022 m. gruodžio mėnesį. Jų tarpusavio santykiai su sūnumi šiuo metu geresni, artimesni. 2024 m. lapkričio 24 d. grįžo iš Anglijos, nes jai paskambino jos draugė G. K., kurios dukra sutaria su jos sūnumi ir pasakė, kad E. E. planuoja išvežti į vaikų namus arba perduoti globai. Bijodama, kad taip nenutiktų nedelsiant grįžo į Lietuvą pas sūnų. Šiuo metu yra apsistojusi kartu su sūnumi pas savo seserį V. P., kuri gyvena adresu Kelmės r., (duomenys neskelbtini). Vaikų teisių apsaugos specialistai, 2024 m. lapkričio 25 d., jai sūnų perdavė, pasirašė laikiną sūnaus globą, todėl prašo būti pripažinta sūnaus atstove pagal įstatymą. Ikiteisminiame tyrime jį visais klausimais atstovaus tik ji. Sūnus E. E., būdamas jau pas jos seserį namuose, skundėsi savo tėvo M. E. elgesiu, sakė, kad tėvas būdavo agresyvus, dažnai išgerdavo, netinkamai elgdavosi, skundėsi, kad jį mušė, kada ir kaip, tiksliau nepasakojo. Sakė, kad buvo pabėgęs į Kelmėje esantį parką ir pats pranešė vaikų teisėms, kad bijo tėvo. Taip pat nurodė, kad tėvo M. E. sugyventinė L., jos pavardės nežino, ant jo dažnai šaukdavo, apie tai, kad būti ji smurtavusi, nesakė. Apie tai, kad tėvas M. E. smurtauja prieš sūnų E. E., anksčiau nėra girdėjusi, kada anksčiau bendraudavo, dažniausiai per ,,Messenger“ programą, sūnus jai nesiskundė dėl netinkamo tėvo elgesio. Su M. E. susituokusi nebuvo, išsiskyrė po šešerių metų draugystės, galimai 2017 m., jis tada sėdo į kalėjimą. Kadangi jai buvo vienai sunku išlaikyti vaiką, ji išvyko į užsienį dirbti, vaiką paliko pas buvusio sugyventinio mamą A. E.. Kai M. E. grįžo iš kalėjimo, jis taip pat grįžo gyventi pas savo mamą, nuo tada M. E. perėmė jų sūnaus globą. Lietuvoje gyventi neplanuoja, šiuo metu tvarkosi dokumentus dėl pilnos sūnaus globos, nes nori jį kartu su savimi išsivežti į Angliją, kur turi nuolatinį darbą, namus. E. E. šiuo metu neatrodo sutrikęs, atrodo linksmas, apie tėvo smurtą nepasakoja daugiau, dažniau klausinėja apie gyvenimą užsienyje. Daugiau šiuo metu apie įvykį nieko negali papasakoti, nes pati nieko daugiau nežino. Sutinka, kad vaikas būtų apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Sutinka, kada bus numatyta apklausos data, jį atvežti apklausai į teismą (1 t., b. l. 57-58);

2024 m. gruodžio 19 d. liudytojos A. E. parodymais, kuri apklausta parodė, kad žinodama savo teises, pareigas, atsakomybę, žinodama, kad mano sūnus M. E. įtariamas nusikaltimo padarymu, ji turėdama teisę, atsisako duoti parodymus. Daugiau nieko nepaaiškins. Apie anūką E. E. taip pat nieko nepasakos, jo necharakterizuos (1 t., b. l. 136);

2025 m. vasario 7 d. liudytojo D. E. parodymais, kuris apklaustas parodė, kad žinodamas savo teises, pareigas, atsakomybę, žinodamas, kad jo brolis M. E. įtariamas nusikaltimo padarymu, jis turėdamas teisę, atsisako duoti parodymus. Daugiau nieko nepaaiškins. Apie E. E. taip pat nieko nepasakos, jo necharakterizuos (1 t., b. l. 171);

2025 m. kovo 5 d. liudytojo B. B. parodymais, kuris apklausiamas parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, Kelmėje, (duomenys neskelbtini), tiksliau buto numerio neprisimena, vasaros metu, dviem savaitėm, kartu su žmona I. B., apsistojo pas žmonos močiutę. Tiksliai datos neprisimena, vakare, būnant bute kartu su žmona girdėjo vaiko verksmą, pamanė, kad tas vaikas bute vienas. Vaikščiojo su žmona po kiemą, norėdami suprasti, iš kur sklinda verksmas. Tada prie jų priėjo, kaip vėliau suprato, tų vaikų močiutė, kaimyno mama. Kaimyno asmeniškai nepažįsta, vardo, pavardės nežino, apie 1.70 cm., ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių akių, tamsių plaukų, iš matymo mano atpažintų. Minėta močiute nuėjo tiesiai į butą, kur verkė vaikas. Tiksliai buto numerio šiuo metu neprisimena, bet kur gyvena atvykusiems pareigūnams parodė jis. Močiutė bute, kaip suprato, pažadino tėvus, ji išėjusi į lauką, taip jiems su žmona pasakė. Dar šiek tiek pakalbėję su močiute, ji jiems pateikė savo telefono numerį, kurį įsirašė žmona, ji jiems nurodė, jeigu kiltų dar koks triukšmas, skambinti. Kartu su žmona grįžo į savo butą, po kiek laiko vėl kaimynų bute girdėjosi triukšmas, vaikų verksmas. Girdėjosi moters, galimai vaikų mamos, pokalbis su vyru, ji, kiek prisimena, sakė, kad nelystų prie vaikų, nes vaikai neliečiami. Išgirdę, kad vėl verkia vaikai, jo žmona I. B. paskambino vaikų močiutei, kuri labai greitai atėjo pas juos į butą. Ji paprašė, kad jis nueitų pasižiūrėti, kas vyksta, nes, kiek suprato, ji bijojo savo sūnaus. Jis kartu su vaikų močiute nuėjo į antrame aukšte esantį butą. Jis pasibeldė, močiutė stovėjo šalia. Duris atidarė moteris, paklausė, kas vyksta. Moteris sako, kad nieko nevyksta, netrukus priėjo vyras ir jį įsitempė į vidų ir užrakino savo buto duris. Vyras jam sudavė iš delno per veidą, vieną kartą, tačiau moteris įsikišo į konfliktą ir patraukė savo vyrą, jis nugriuvo ant žemės. Bute buvo didelis šuo, vyras, gulėdamas ant žemės, pasakė šuniui pulti, jis lojo ir šokinėjo ant jo, bet nekando. Dėl šuns jis labai išsigando, atsirakinęs duris pabėgo, laiptinėje sutiko savo žmoną, kuri kartu su juo parbėgo į butą. Kiek matė, bėgo ir močiutė į lauką. Žino, kad minėtame bute gyvena su tėvais du mažamečiai vaikai, vienas, kurį matė, buvo apie 10 metų amžiaus, antrojo vaiko amžiaus negali nurodyti, jo nematė. Berniukas atrodė išsigandęs, verkė, negali nurodyti, ar ant jo veido buvo sužalojimų, tačiau berniuką atpažintų. Po jų konflikto su jam nepažįstamu vyru, žmona iškvietė policiją. Matė, kad vyras ir moteris išvyko su ,,Volvo“ markės automobiliu iki atvykstant policijos pareigūnams, ar kartu buvo vaikai nurodyti negali. Tačiau kai atvyko policijos pareigūnai, jiems parodė butą, kur vyko konfliktas ir kur girdėjo verkiančius vaikus, tačiau bute nesigirdėjo jokių asmenų, nes jie iki atvykstant policijai pasišalino. Po įvykio buvo susitikęs kieme vyrą su kuriuo konfliktavo, tačiau vienas kitam nieko nesakė. Jo vaikų po konflikto daugiau taip pat nematė. Akistatos su minėtu vyru nepageidautų, nes tokie įvykiai jį neigiamai veikia, taip pat nebenorėtų to vyro daugiau matyti (1 t., b. l. 127-129);

2025 m. kovo 6 d. liudytojos I. B. parodymais, kuri apklausta parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, apie 12 dienų apsistojo su vyru B. B. ir vaikais M. ir N. B. jos močiutės I. K. bute, adresu Kelmė (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte. Tiksliai buto numerį nurodė teikdama pranešimą įvykio metu, šiuo metu neprisimena. Būtent tuo metu, kada teikė pranešimą policijai, 2024 m. liepos 21 d., 21.00 val., būnant namuose kartu su vyru, ilgesnį laiką girdėjo verkiančią mergaitę apie 1 metų amžiaus, kurią anksčiau yra mačiusi kieme su jos, kaip suprato, tėvu. Kartu su sutuoktiniu išėjo į kiemą ir klausėsi, iš kur sklinda vaiko verksmas. Prie jų priėjo vyresnio amžiaus moteris, kaip vėliau suprato verkiančios mergaitės tėvo mama, mergaitės močiutė. Ji pasakė, kad žino iš kur sklinda garsas, nuėjo pažiūrėti. Girdėjo, kaip močiutė pažadino tėvus. Ji išėjusi į lauką, pasakė, kad jie tiek neblaivūs, ji įvardino kominiai, kad buvo įmigę ir negirdėjo verkiančio vaiko. Tada prie jų ji paskambino vyresniajam berniukui, apie 10-12 metų amžiaus, kurio paprašė, kad grįžtų ir pasirūpintų sese. Kai grįžo berniukas nematė, tačiau girdėjo, nes buto sienos laibai plonos ir girdisi viskas aiškiai, ką kalba kaimynai. Girdėjosi aiškiai, kaip vaikų mama garsiai pasakė, kad E. neliečiamas. Praėjus kelioms minutėms po mamos pasakymo, kad E. neliečiamas, išgirdo virš jų bute vykstantį triukšmą. Girdėjo garsų vaikų verksmą, klykimą, bute girdėjosi trenksmai, smūgiai tada tuoj pat paskambino vaikų močiutei, kuri lauke buvo davusi savo telefono numerį. Ji tuoj pat atėjo pas juos į butą, nes gyvena netoliese, paprašė jos vyro B. B., kad nueitų į jos sūnaus butą ir pažiūrėtų, kaip vaikai. Jos vyras kartu su vaikų močiute nuėjo į butą, kur vyko konfliktas, ji pati kartu su vyru nėjo, nes namuose miegojo jų vaikas N.. Ji išgirdo, kaip minėto buto durys garsiai užsitrenkė ir išgirdo, kaip pliaukštelėjimo garsą, ji suprato, kad įvyko konfliktas su jos vyru. Ji išėjo į laiptinę, užbėgo į antrą aukštą ir tuo metu iš buto, kuriame vyko konfliktas, išbėgo močiutė ir jos vyras, o už vyro buvo šuo, dobermano veislės, kuriam buvo duota komanda pulti, ji su savo vyru parbėgusi užsirakino savo bute, o vaikų močiutė išbėgo į lauką. Kiek vėliau jos vyras sakė, kad pirmiausia iš buto išbėgo berniukas E., tik vėliau jie. Berniuko laiptinėje nesutiko ir nepastebėjo jo. Tuo pačiu metu, kai įvyko konfliktas, jos vyro sesuo A. J. parvežė į kiemą jos vyresnį sūnų M. ir sakė, kad sutiko kieme vaikų močiutę, kuri prašė pagalbos ir pati vėliau pranešė apie įvykį policijai, kad moteris prašosi pagalbos. Jie, matydami vyro seserį, kieme telefoninio pokalbio metu liepė su vaikais pasišalinti iš kiemo, ji išvyko į savo namus. Vyro sesuo pačio konflikto nematė. Jie su vyru kai grįžo į savo butą, tuoj pat informavo policijos pareigūnus apie galimą smurtą prieš vaikus. Patys iš buto daugiau išėję iki kol atvyko policijos pareigūnai nebuvo, nors konfliktavęs vyras trankė jų buto duris, vaikščiojo aplink jų buto langus, tačiau daugiau su juo nebendravo. Kai atvyko policijos pareigūnai, jos vyras nurodė butą, kuriame buvo kilęs konfliktas, tačiau asmenys iki atvykstant policijai jau buvo pasišalinę. Matė kaip moteris su mažamete mergaite įsėdo į atvykusį juos pasiimti automobilį ir pasišalino, kiek vėliau atvyko dar kartą tas pats, mano, kad ,,Volvo“ markės automobilis ir tada pasišalino konfliktavęs vyras, šunį palikęs bute. E. su tėvais niekur nesimatė, kur buvo E. nurodyti negali, jo nematė. Po įvykio, kelių dienų bėgyje, buvo sutikę konfliktavusį vyrą su dukrele, lauke, tačiau su juo visiškai nebendravo. Konfliktavęs vyras atrodė lieso kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, mano, atpažintų, tačiau jo asmeniškai nepažįsta, jo vardo ir pavardės nežino. Tačiau, kur jis gyvena jos vyras parodė policijos pareigūnams. Su minėto vyro šeima asmeniškai nebendravo, jokių konfliktų anksčiau nėra turėję, tai buvo pirmas kartas. Taip pat nori papildyti, kad tame bute, kuriame vyko konfliktas, po konflikto girdėjo šaukiančią vaikų mamą, daugiausiai girdėjo kaip šaukia ant mergaitės, vartodama necenzūrinius žodžius šaukdavo ant mergaitės, kai ji verkdavo, kitaip negražiai elgdavosi. Su vyru B. B. planuoja grįžti iš Norvegijos tik šių metų rugpjūčio mėnesį. Ji nepageidautų atlikti akistatos su minėtu vyru, nes pati įvykio, kad būtų smurtavęs prieš savo vaikus ar prieš jos vyrą nematė, tik viską girdėjo ir dėl to pranešė apie tai policijos pareigūnams (1 t., b. l. 132-134);

2024 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų dokumentų protokolu, kuriame užfiksuota, kad apklausos metu, liudytoja A. E. pareikalavus pateikė savo naudojamą mobiliojo ryšio telefoną ,,R. N. 12 Pro+ 5G“ (1 t., b. l. 137-140);

2024 m. gruodžio 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja A. E. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną R. N. 12 Pro+ 5 G., IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), kartu su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

Peržiūrėjus MRT galeriją, šiukšliadėžę, rasta 2024 m., liepos 22 d., nuotrauka, kurioje pilnai atvaizdo nesimato, matomas tik galimai vaiko žandas, ant kurio matomi sužalojimai, taip pat matomas sužalojimas ant kaklo, peržiūrėjus nuotraukos išsamią informaciją, matoma nuotraukos sukūrimo data 2024 m. liepos 22 d., (Pirmadienis) 11.41 val., fotografavimo vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė.

Patekus į ,,Messenger“ susirašinėjimo programą, užėjus ant ,,Messenger“ programos savininko profilį, matoma nuotrauka kur liudytoja A. E. apsikabinusi su vyru.

Toliau apžiūrint ,,Messenger“ programą matomas susirašinėjimas su ,,E. E.“

A. E. rašo: ,,Labas rytas, vakar kažką rasei bet istrynei“

E. E. rašo: ,,Labas Gali atsiusti ta fotke kur kai mane tievas muse ir tu turi fotke kaip mano veidas atrodė“

A. E. rašo: ,,Ką ce sneki kokią nuotrauka E. jokių nuotraukų neturiu“

E. E. rašo: ,,Nemeluok bus tik blogiau Gi visiem dar rodei is po to karto kai tievas gėrė su l. ir tada kaimynai dar padėjo nebepamnei? ???“

A. E. rašo: Matomas praleistas skambutis

E. E. rašo: ,,Rasyk“

A. E. rašo:,,Nu aciliepk“

E. E. rašo: ,,Negaliu“

A. E. rašo: ,,Kodėl negali“, matomas dar vienas praleistas skambutis.

E. E. rašo: ,,Nu rašyk Nepameni?“

A. E. rašo: ,,Juk aš e. tikrai nemačiau kad mustu tavęs ir tu dar man esi sakęs jai mane mustu pabekciau, apie kokias muštynes tų kalbi“

E. E. rašo: ,,Vasara Tu dabar meluoji Bus tik blogiau tau ir tievui Tievas jau nebeišsisuks Nes yra kaimynai kurie irgi matė dar šuni siundė tievas ant kaimyno Nebemeluok Gi pameni Nu bet jei tu taip jau nori ginti tieva tai gink as nieko nepakeisiu Bet jei nori man kad geriau butu tai sakyk tiesa“

A. E. rašo: ,,Man trūksta žodžių kaip taip galima tave primokinti ir kas mokina tave taip“

E. E. rašo: ,,Nori meluok bus tik blogiau“

A. E. rašo: ,,Nu kaip pasjambinsi pasnekesim“

E. E. rašo: ,,Ne Sakyk daba nes gali būt kad nebebendrausiu išvis su tavim uz tai kad nepripažysti tiesos“

A. E. rašo: ,,E. aš už visus labiausiai mylių tave tiek nuo mamos tiek meilės ir šilumos ir lepinimo negavai o tų mane grasini, taip E. nedaroma“

E. E. rašo: ,,Tai kad meluoji net nemyli jei daba meluoji“

A. E. rašo: ,,Mylių ir visada milesiu“

E. E. rašo: ,,Tu sakau meluok kiek nori mane tik labiausiai nervina kad tu dabar ale nezinai nieko Nope Jei tu taip myli mane tai ko nrpripažysti kad jis muse mane nes taip ir buvo Kam tu meluoji“

A. E. matomas praleistas skambutis

E. E. matomas video pokalbis 1 min. 50 s.,

E. E. rašo: ,,Norėsi bendrauti zinai ka padaryti“

Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui susirašinėjant su E. E. neužfiksuota. ??

Toliau programoje "Messenger" matomas susirašinėjimas su ,, (duomenys neskelbtini)“. Atvertus pagrindinę ,, (duomenys neskelbtini)“ nuotrauką, matoma bendra liudytojos L. Š. ir įtariamojo M. E. nuotrauka.

Liepos 21 d., matomas susirašinėjimas

A. E. rašo: ,,Vistiek jūs nerimstat isgere vazinesites nu ar norit vel bėdų, kaip jūs nebemastot vapse“

L. Š. rašo: ,,Maatom ir kazin kas cia isgiere? Gal alotesterio rodmenis reikia parodyti ir aplamai noresim ir gersim niresim ir negersim cia musu gyvenimas ir musu pasirinkimas M. rase“

A. E. rašo: ,,Nu darykis kaip norit jūsų pasirinkimas“

L. Š. rašo : ,,Iki Mylim tave“

Toliau matomas susirašinėjimas liepos 22 d., 11.31 val.,

A. E. rašo: ,,Kaip norit taip vaikui akinius atneskit“

L. Š. rašo : ,,Tai lai pareina ir pasiims tuos akinius ir telefona“

A. E. rašo: ,,E. bijo ir neis“

L. Š. rašo : ,,As nenesiu, zino kur namai lai pareina, nera ko bijoti“

A. E. rašo: ,,Ira dėl ko bijot“

Toliau matomas susirašinėjimas liepos 22 d., 14.50 val.,

A. E. rašo: ,,A namie esat“

L. Š. rašo: ,,Aha“

A. E. rašo :,,Ateinu aš pajimti suruosk“

L. Š. rašo : ,,ok“

Toliau matomas susirašinėjimas liepos 22 d., 16.39 val.,

A. E. rašo: ,,Na parodisiu pirmosios jūsų gerimo pasekmės O čia antrosios“

L. Š. rašo : ,,Kudie tu da neistrynusi tos filmuotos medzegos? Kad e. gavo per veida cia labai baisu bet ne uzdyka trenke jam! As ji bandziau apginti“

A. E. rašo: ,,Aš neturių žodžių jūs abu neverti tokių elgesiu vaikas nieko nepadarė baisaus o jūs padarėte viskas nebeturiu ką pasakyti.“

L. Š. rašo : ,,As jam nieko nepadariau, jis pradejo nx siuntineti todel ir patriko m., ne uz nieka O tu nevaidink sventuoles kad pas pacia viskas idealu, nesmerkim vieni kitu Ir cia manes nekaltink as jam nieko nepadariau“

Toliau A. E. ir L. Š. susirašinėjime reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota.

Toliau programoje ,,Messenger“ matomas susirašinėjimas su ,,D. E.“.

Lapkričio 29 d., matomas susirašinėjimas

D. E. rašo: ,,E. pasake kad visi garaze narkotikus naudoj socialinei ir visiems mokykloj sako as pats per juos narkomanas Kad prie kazkokios drauges prsitrint bled bled“

A. E. rašo:,,Aini naciort kad jis į tą garažą net neateidavo iš kur jis ištraukė tokių dalykų“

D. E. rašo: „Nzinau pasaki visi kas atein i garaza vartoj narkotikus ir as pats esu narkomanas to e. del to Bled bled kaip jis cia nor pas ta motina jus jam nieka neberasykit da toi tv pagalba iskvies kad jy kad prievartava“

A. E. rašo: „Tai niekas nedraudžia su tą motina būti, tai juk vakar S. norėjo man laikiną globą kad pasiimciau, bet aš sakau tai kad jis su tavimi norį r žaidėjai jam kad su je guvens tai sakau tai dabar tesek žodį ir augink“

D. E. rašo: „Tai as suprantu ir s. suprant Bet jis ne DB kenk visiems“

A. E. rašo: „Nu jį dabar isives į Plungę ir ten eis į mokykla“

D. E. rašo: „Nu ir tegul pabun su ta ubage pamatys skrobna gyvenimas gal atsigaus jei ne tada lai buna Nes matai kad m. su tavim jam atsibodot mandras palikes Pasedes nejedes parleks O tada auklesis kaip vaiks“

A. E. rašo: „Taip taip aš ir s. sakau jai tu man jį erleisi globoti tai jis problemų man pridarys kad neleidau gyventi su motina,tai aš ir sakau augink nes taves norį“

D. E. rašo: „Teisingai pasakei O del m. jei liudisi kad sakei neapsisprendi ar musa nemusa prisimink kaip mumis tevs lupa kam mes pasiskundem? Ar tai itakoja uzaugus? O jis gava ne uz nieka.. ir esme kad uz tokius melavimus narkotikus smeizimus palauk grys as jy nuangsiu.“

A. E. rašo: „Aišku“

Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui Messenger programoje neužfiksuota.

Kitų programų telefone neįdiegta. Peržiūrėjus telefono žinutes, skambučius, el. paštą „Gmail“ reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota (1 t., b. l. 144-148);

2025 sausio 21 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja A. E. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną ,,R. N. 12 Pro+ 5 G“, IMEI (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini), kartu su jame buvusia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus MRT galeriją, šiukšliadėžę, rastas 2024 m. liepos 15 d., vaizdo įrašas Nr. VID_20240715_162831.mp4, 1.29 min., trukmės, vaizdo įraše matoma liudytoja L. Š., kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vyriškiu. Namuose matoma netvarka, alkoholio taros ant stalo. Toliau matoma, ant lovos sėdinti mažametė ir toje pačioje lovoje miegantis, galimai M. E.. Vaizdo įrašą fiksuoja liudytoja A. E.. Vaizdo įraše matoma, kaip liudytoja A. E. išvijo iš buto įraše matomą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą, vyriškį. Toliau liudytoja A. E. bendrauja su liudytoja L. Š., A. E. klausia L. Š. ar jai reikia gerti, nurodo, kad trečią dieną geria. Daugiau reikšmingos informacijos tyrimui neužfiksuota. Peržiūrėjus vaizdo įrašo išsamią informacija, matoma sukūrimo data 2024 m. liepos 15 d., (pirmadienis)16.30 val., filmavimo vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini) Kelmė, Lietuva (1 t., b. l. 167-169);

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate 2024 m. lapkričio 22 d. gautu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu, Nr. 86-G-11841, kuriame nurodyta, kad nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytoje vietoje, M. E. galimai naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų E. E., gim. (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, informuoja, kad 2024 m. lapkričio 21 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, jog nepilnametis E. E., gyv. Kelmė, (duomenys neskelbtini), bijo grįžti namo, nes jį sumuš tėvas. Teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais reaguojant į pranešimą Skyriaus specialistams susitikus ir bendraujant su vaiku, nepilnametis papasakojo, kad jo, mokykloje, paprašė kitas vaikas, kurio nepažįsta, ištiesti delną, ir jam įdėjo elektroninę cigaretę, tada pamatė pavaduotoja ir paskambino tėvams, tėtis pasakė, kad kai grįš namo nuplaks, o ryt į mokyklą neateis. Kalbant apie tinkamas drausminimo priemones, vaikas išsakė, kad tėvas jį jau ne vieną kartą yra mušęs. Paskutinį kartą smurtavo vasarą, berniuko teigimu jam grįžus iš lauko, atėmė telefoną, jis nuėjo į savo kambarį, trenkė durim, tėvui pasigirdo, kad jo sugyventinei pasakė kažką negražaus, tada atėjęs trenkė su delnu ne vieną kartą į veidą. Nepilnamečio teigimu jam skaudėjo, buvo mėlynė. Atsižvelgdami į tai, jog Skyrius savo veikloje naudojamais metodais ir priemonėmis neturi galimybės įvertinti ir nustatyti ar šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, prašome Jūsų ištirti nurodytas aplinkybes ir informuoti apie priimtus procesinius sprendimus (1 t., b. l. 15-16).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kilti svarbu tai, kad būtų įrodyta, jog kaltininkas sukėlė atitinkamus, šioje normoje nurodytus padarinius, šiuo atveju pavojingus padarinius vaiko kūno neliečiamumui, t. y., realų fizinį skausmą. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išvardintų įrodymų visumą, sprendžia, jog M. E. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisinga kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis savo namuose, tyčia sudavė ne mažiau kaip šešis kartus ranka per kairįjį skruostą, ne mažiau kaip du kartus ranka per galvą ir vieną kartą ranka per sėdmenis savo mažamečiui sūnui E. E., tokiais savo veiksmais sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam E. E. fizinį skausmą.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Toks prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumą, o ne pagal bendrus kaltininko pareiškimus. Kadangi M. E. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, t. y. ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų šioje baudžiamojoje byloje visumos. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad nenustatyta M. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad anksčiau M. E. jau buvo skirtos laisvės apribojimo, laisvės atėmimo bausmės, tačiau minėtos bausmės M. E. nebuvo pakankamos išvadoms dėl savo elgesio padaryti ir nebenusikalsti.

Kaltinamojo M. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Kaltinamasis M. E. padarė vieną nusikalstamą veiką, įstatymo leidėjo priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala mažamečio nukentėjusiosios sveikatai, atlygino byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis yra teistas 6 kartus (2 t. 42-58), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 61-67), yra dirbantis, vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 73). Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančią, lengvinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis M. E. teisiamas 7 kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti M. E. skyrus įstatyme numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. E. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Kaltinamajam M. E. į paskirtos bausmės laiką įkaitytinas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. spalio 7 d. nuosprendžiu atliktas ir įskaitytas laikas.

Teisiamojo posėdžio metu valstybinis kaltintojas išreiškė nuomonę, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. E. atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, įgaliota atstovė advokatė, kaltinamojo gynėja advokatė taip pat prašė bausmės vykdymą atidėti.

BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, gailėjosi, nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino neturtinę žalą, kad gydosi nuo alkoholio vartojimo, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, turi du nepilnamečius vaikus. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir trejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.

Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo E. E. įgaliota atstovė advokatė Irma Bekerė byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 700 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo M. E.. BPK 107 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys buvo pareikštas bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad kaltinamasis M. E. yra atlyginęs nukentėjusiajam 700 Eur neturtinę žalą. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis visiškai atlygino E. E. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, ji pretenzijų kaltinamajam neturi. Teismas, vadovaudamasis BPK 107 straipsniu konstatuoja, kad procesas dėl civilio ieškinio šioje byloje nutrauktinas, kaltininkui visiškai įvykdžius byloje pareikštą civilinį ieškinį.

Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi (kai dėl nusikalstamos veikos nukentėjo nepilnametis asmuo), nukentėjusiajam E. E. parinko gynėją advokatę Irmą Bekerę. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl 739,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje priteistinos iš M. E..

BPK 103 straipsnio 3 punkte numatyta, kad proceso išlaidos sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Nagrinėjamu atveju Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas psichologei atlygino 72,08 Eur už dalyvavimą mažamečio apklausoje. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. E..

Kaltinamajam M. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (2 t. b. l. 39–41).

Laikmenos su garso ir vaizdo įrašais paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

M. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. E. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo subendrinti su 2024 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes sudedant iš dalies ir skirti galutinę – 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti 2024 m. spalio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu įskaitytą ir atliktą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 7, 8, 10 punktais, M. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams ir M. E. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

1) neišeiti iš namų 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu M. E. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu įpareigoti M. E. dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, ją įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Procesą dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti.

Priteisti iš M. E. 72,08 Eur proceso išlaidas Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Priteisti iš nuteistojo M. E. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 739,59 Eur (septynių šimtų trisdešimt devynių eurų penkiasdešimt devynių centų) išlaidas už nukentėjusiajam E. E. suteiktas advokatės Irmos Bekerės teisines paslaugas.

Kaltinamajam M. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) vienetus kompaktinių plokštelių su vaizdo įrašais, saugomus voke prie proceso dalyvių asmens duomenų – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti M. E., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Diana Jakubėnė