Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja Z. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 21RE-342(AG-260/03-2023) (toliau – ir LAGK Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2023 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. BR6-5313252 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos sankcijos; 3) įpareigoti NMA pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. pateiktą paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką įvertinti ir administruoti iš naujo pripažįstant, kad pareiškėja neprivalėjo turėti tręšimo plano bei neskiriant pareiškėjai sankcijų už tręšimo plano neturėjimą.

2. Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Sprendimu jai buvo pritaikytos sankcijos, kurių bendra suma sudaro 3 257,47 Eur. Šia suma buvo sumažinta pareiškėjai skirtos galutinės paramos suma pagal pareiškėjos 2022 m. birželio 14 d. pateiktą paraišką (toliau – ir Paraiška). NMA Sprendimu sankcija paskirta už kompleksinės paramos reikalavimų netyčinį pažeidimą. Pažymi, kad NMA Sprendime nurodyta, kad pagal pareiškėjos laikomų galvijų skaičių ir deklaruojamos žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja esą privalėjo laikytis Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 (toliau – ir Aprašas) 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.

2.2. LAGK išdėstė bylos faktines aplinkybes ir labai plačiai pacitavo teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, nuostatas, tačiau iš esmės nepateikė NMA Sprendimo vertinimo bei byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato. Todėl LAGK Sprendimas iš esmės grįstas NMA Sprendimo bei NMA atsiliepimo į pareiškėjos skundą motyvais.

2.3. LAGK Sprendime yra tik formaliai konstatuota, kad NMA Sprendimas yra teisėtas, tačiau LAGK netiria ir nemotyvuoja, kodėl ir ar iš tikrųjų jis teisėtas ir atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Mano, kad faktinių bylos aplinkybių ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančių nuostatų išdėstymas bei NMA atsiliepimo motyvų atkartojimas, neatlikus ginčo dalykui reikšmingų teisės aktų nuostatų ir įrodymų reikiamos analizės bei nedavus joms teisinio įvertinimo, neatitinka reikalavimų, kurie keliami sprendimo formai ir turiniui.

2.4. NMA pritaikė sankcijas, nors nenustatė visų būtinų sąlygų sankcijų taikymui. NMA netinkamai taiko ir aiškina Aprašo 9 punkto bei Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (toliau – ir Aplinkosaugos aprašas) 23-24 punktų nuostatas. LAGK dėl šių teisės aktų nuostatų išvis nepasisakė ir jų neaiškino bei tinkamai netaikė.

2.5. Reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, bet nuo tręšiamo žemės ploto. Tuo labiau, kad tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis yra atliekamas technikos pagalba. Tai aktyvus veiksmas ir tai nėra savaiminis procesas, galintis priklausyti vien tik nuo turimo žemės ploto. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad tręšimo planą reikalaujama sudaryti kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą (t. y. prieš atliekant aktyvius tręšimo veiksmus). Be to, nei Apraše, nei Aplinkosaugos apraše nėra reikalavimo, kad visas sukauptas mėšlas (jei toks yra sukaupiamas) privalo būti panaudotas tręšimui konkrečiu metu. Mėšlas gali būti tiek kaupiamas, tiek perleidžiamas kitiems asmenims.

2.6. Tręšimas mėšlu ir (ar) srutomis nėra ir negali būti tapatinamas su gyvulių ganymu. Tokia išvada be kita ko darytina atsižvelgiant į Aplinkosaugos aprašo 16 punktą, kuriame, nustatant maksimalų į dirvą patenkančio azoto kiekį, tręšimas mėšlu ir srutomis yra atskiriamas nuo gyvulių ganymo, t. y. gyvulių ganymas nesutapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Ganymo metu galvijų ekskrementų ganyklose pasklidimas nėra tręšimas mėšlu ar srutomis ir tokiems laukams, nepriklausomai nuo ploto, tręšimo planas neprivalomas.

2.7. NMA taip pat netinkamai taiko ir nepagrįstai siaurinamai aiškina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 (toliau – ir AGRO taisyklės) 19.8 papunkčio nuostatas. LAGK visiškai dėl jų nepasisakė. Kadangi AGRO taisyklių 19.8.1 papunktyje yra įtvirtinanti blanketinė norma nustato, jog ir šiuo atveju ūkiai privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, kaip tai nustatyta Aplinkosaugos apraše, t. y., tręšimo planas privalomas tręšiant 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Nei AGRO taisyklėse, nei Aplinkosaugos apraše nėra numatytų išimčių, kurioms esant tręšimo planas būtų privalomas tręšiant mažiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

2.8. Nepagrįsta laiko NMA Sprendime padaryta išvadą, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, jog pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja neva privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. NMA turėjo nustatyti ne galimą tręšti plotą, bet realiai tręšiamų žemės ūkio naudmenų plotą. Tokių duomenų patikros metu tikrintojas nenustatė. Nei Aprašo 9 punktas, nei Aplinkosaugos aprašo 23-24 punktai, nei kituose teisės aktuose tręšimo plano privalomas turėjimas nėra siejamas su galimu tręšti plotu.

2.9. NMA nenustatė, kad pareiškėja mėšlu ir (ar) srutomis tręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Pareiškėjos duomenimis, ji 2022 m. mėšlu tręšė tik 25,45 ha ploto žemės ūkio naudmenas. Ekologinio žurnalo 1 lentelėje yra užfiksuota, kad per 2022 m. iš viso yra ištręšta 600 t. kraikinio mėšlo ant 25,45 ha ploto žemės ūkio naudmenų. Šių duomenų patikros metu NMA nesiaiškino ir nenustatinėjo. Pažymi, jog duomenis apie tręšiamą plotą teikė NMA 2023 m. sausio 30 d., bet NMA, priimdama Sprendimą, nepagrįstai juos ignoravo. LAGK taip pat šių įrodymų nevertino bei neanalizavo, neapibendrino ir nenurodė, kodėl šiuos įrodymus atmetė ir jais nesivadovavo.

2.10. Kaip nurodė NMA, ji apskaičiavo pareiškėjos galimą tręšti plotą, kuris sudaro 75,27 ha. Tačiau NMA nenurodo ir nepaaiškina, kaip šis rodiklis buvo apskaičiuotas. Pareiškėjos gyvuliai 2021-2022 m. fermoje (tvarte) buvo laikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., t. y., tik 4 mėnesius. Ekologinio žurnalo 3 lentelėje „Pervarymo / ganymo / mociono taikymo apskaita“ yra užfiksuota, kad galvijai buvo ganomi, taikomas mocionas lauko ganyklose 2022 m. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 9 d. (dalis bandos) ir 2022 m. lapkričio 14 d. (kita dalis bandos). Vadinasi, tik tuo metu, kai galvijai buvo laikomi tvarte (fermoje) buvo kaupiamas mėšlas. Laikotarpis, kai gyvuliai nebuvo laikomi tvarte ir buvo ganomi lauke, nėra ir negali būti tapatinamas su tręšimu mėšlu ir srutomis. Kaip matyti iš Aplinkosaugos aprašo 3.3 punkto bei Aplinkosaugos aprašo priedo, mėšlo šaltinis yra nusakomas sutartiniais gyvuliais ir pagal juos yra nustatomas mėšlo bei srutų skleidimo metinis plotas. Vadinasi, jei, pagal NMA, pareiškėjos metinis galimas tręšti plotas yra 75,27 ha, tuomet tuo laikotarpiu, kai pareiškėjos gyvuliai buvo laikomi tvarte, galėjo susidaryti tik toks mėšlo ir (ar) srutų kiekis, kuris leidžia patręšti 25,09 ha plotą (75,27 ha x 4 mėn. / 12 mėn. = 25,09 ha). Teigia, jog tai iš esmės atitinka plotą, kurį pareiškėja 2022 m. mėšlu realiai ir tręšė – 25,45 ha. Tuo tarpu 146,78 ha ploto žemės ūkio naudmenos buvo naudojamos gyvulių ganymui. LAGK dėl šių argumentų išvis nepasisakė, nurodytų įrodymų nevertino ir nenurodė, kodėl juos atmetė bei jais nesivadovavo.

2.11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos vertinimu, mėšlu ir (ar) srutomis ji netręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, todėl neprivalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.

2.12. LAGK nurodo, jog buvo atliktos 3 patikros skirtingu laiku. Bandoma sudaryti įspūdį, kad NMA tikrintojas su pareiškėja susitiko tris kartus. Visgi pareiškėja nurodo, kad NMA tikrintojas fiziškai su ja bendravo vienintelį kartą – 2022 m. lapkričio 10 d. Pareiškėja pasirašė elektroninėje formoje prieš fizinės patikros pradžią (2022 m. lapkričio 10 d.), tačiau tikrintojas parašą suformavo patikros ataskaitoje Nr. 22-1011538015-D4-1 tik pabaigęs patikrą (2022 m. gruodžio 2 d.). Tuo tarpu NMA tikrintojai susipažinimui nepateikė nei patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D5-1, nei patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D4-2. Pareiškėja negalėjo pateikti patikrai reikšmingos informacijos.

2.13. NMA tikrintojas prie ataskaitų pridėjo pavyzdinį trešimo planą, kuris neturi nei teisinės galios, nei atitinka faktinės situacijos. Kaip matyti iš ataskaitų, tai tręšimo plano pavyzdys arba juodraštis. NMA nurodomo tręšimo plano nėra pasirašęs joks asmuo. Tuo tarpu, pagal Aprašo 9 punktą, tręšimo planas turi būti patvirtintas žemės ūkio veiklos subjekto parašu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tai laikytina tręšimo planu. Toks dokumentas yra pridėtas prie ataskaitos, nereiškia, kad jis buvo privalomas pagal teisės aktus. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog buvo padarytas pažeidimas, reikia nustatyti realiai (o ne galimą) tręšiamą plotą ir tai padaryti remiantis ne dokumentais, kurie net nepasirašyti, o realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis. To nepadarė nei NMA, nei LAGK. Iš to darytina išvada, kad LAGK teiginiai, kad pareiškėja esą antros patikros metu pateikė NMA tręšimo planą ir tai reiškia, jog iš esmės pareiškėja sutiko su tuo, kad toks planas turi būti pateiktas NMA, visiškai nepagrįsti.

2.15. Pasak LAGK, prie ataskaitų pridėtas tariamas tręšimo planas patvirtina, jog jis buvo privalomas, tačiau tuo pačiu teigia, kad jis neatitinka reikalavimų. Be to, jis net nėra pasirašytas. Tuo tarpu nustatinėjant tręšiamą plotą šis neaiškus dokumentas jau, anot LAGK, yra tinkamas. Tokia LAGK išvada apskritai neatitinka logikos reikalavimų, nes negalima to paties ir teigti, ir neigti. Tariamame tręšimo plane nėra niekur nurodyta, jog yra tręšiama 30,14 ha. Teigia, kad nurodytame dokumente yra stulpelis su pavadinimu „Plotas ha“. Paaiškina, jog tai galėjo būti ir deklaruotas plotas, ir konkretaus žemės sklypo plotas ir pan. Tačiau niekur nėra įvardijama, kad tai tręšiamas plotas.

2.16. Pabrėžia, jog LAGK klaidingai nurodo, kad NMA pareiškėjai pritaikė sankcijas vadovaudamasi tuo, kad esą nustatyta, jog buvo tręšta 30,14 ha. Kaip matyti iš NMA Sprendimo, jame nurodyta, jog NMA nustatė, kad pagal laikomų galvijų skaičių ir deklaruojamos žemės ūkio naudmenų plotą nustatyta, kad galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Taigi NMA Sprendime nėra nurodyta, jog tręšimo planas buvo reikalingas dėl to, kad buvo tręšta virš 30 ha. Nurodyta, kad planas reikalingas dėl to, kad, pagal turimų galvijų skaičių, galima patręšti daugiau kaip 30 ha. Taigi NMA Sprendime nenustatinėjo, koks yra realiai tręšiamas žemės plotas.

2.17. LAGK išvada nepagrįsta, kad pareiškėja neskundė NMA ataskaitų. Dėl NMA ataskaitų, įskaitant dėl galimo tręšti ir tręšiamo ploto, teikė nė vieną skundą (teiktus skundus prideda prie bylos). NMA patikros ataskaita, kuri išimtai grindžiama tik tariamu nepasirašytu tręšimo planu, nėra pakankamas įrodymas, kuriuo būtų galima vadovautis konstatuojant, kad faktiškai pareiškėjos tręšiamas žemės plotas buvo didesnis nei 30 ha.

2.18. Ekologinį žurnalą, kuriuo pareiškėja kartu su kitais įrodymais grindžia savo skundą, tikrino ir NMA tikrintojas. Tačiau jokių pažeidimų neužfiksavo. Pareiškėja, be kita ko, dalyvauja NMA administruojamoje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“, kurios įgyvendinimą tikrina NMA, o ekologinių taisyklių laikymąsį kontroliuoja viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“, kiekvienais metais atlikdama fizines patikras. Viena iš privalomų ekologinių taisyklių sąlygų yra ekologinio žurnalo pildymas bei privalomas galvijų ganymas šiltuoju metų laiku, kai tik tai leidžia oro sąlygos. Ekologinio žurnalo pildymas privalomas ir pagal NMA administruojamą priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ ir pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles, kurių kontrolę atlieka VšĮ „Ekoagros“. Nei NMA, nei Všį „Ekoagros“ patikrų metu jokių pastabų dėl žurnalo pildymo neturėjo ir jokių pažeidimų nei pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, nei pagal ekologinio ūkininkavimo taisykles 2022 m. nebuvo nustatyta.

2.19. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja būtų nesilaikiusi Aprašo 9 punkte nurodyto valdymo reikalavimo, Aplinkosaugos aprašo ar AGRO taisyklių nuostatų. Todėl nėra pagrindo sankcijų taikymui. Tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad, pagal AGRO taisyklių 19.8 punkto nuostatas, tręšimo planas privalomas neatsižvelgiant į tręšiamą plotą, tuomet sankcijos galėtų būti taikomos tik pagal priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“.

16. Atsakovas NMA su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

17. NMA nurodo tokius argumentus:

4.1. Negalima sutikti, kad pareiškėja nepažeidė Aprašo 9 punkte nurodyto valdymo reikalavimo. Pareiškėja, pateikdama paraišką patvirtino, kad yra susipažinusi su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Kontrolės taisyklės) taip pat įsipareigojo visoje valdoje visus metus laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Apraše. LAGK Sprendime taip pat patvirtinta, jog pareiškėja privalėjo turėti ir esant reikalui pateikti NMA tręšimo planą. LAGK Sprendime pažymėta ir tai, kad pareiškėja antros patikros metu teikė NMA tręšimo planą – tai reiškia, jog iš esmės pareiškėja sutiko su tuo, jog toks planas turi būti pateiktas NMA, todėl pareiškėjos argumentą, jog pagal Aprašo ir Aplinkosaugos aprašo nuostatas tręšimo plano ji teikti neprivalėjo, laiko nepagrįstu.

4.2. Nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, o nuo tręšiamo žemės ploto. Aprašo 9 punkto reikalavimas siejamas ne su faktiškai tręšiamu, o galimu tręšti plotu, nes Aprašo 9 punkto 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Taigi, iš Aprašo 9 punkto nuostatų reikalavimo galima daryti pagrįstą išvadą, jog reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas su turimu, o ne su tręšiamu žemės plotu.

4.3. NMA nustatė, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Reikalavimas turėti tręšimo planą ir nėra tapatinamas su gyvulių ganymu. Šiuo atveju laikomų gyvulių skaičius reikalingas apskaičiuoti galima tręšti plotą, nes sutartinis gyvulys yra sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis.

4.4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. paraiškoje pareiškėja nurodė, jog dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – ir Priemonė) veiklose „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (toliau – ir Veiklos). AGRO taisyklių 19.8. papunktyje nurodyta, jog jei valdoje yra naudojamos organinės trąšos, ūkiai pagal Aplinkosaugos aprašą, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše (AGRO taisyklių 19.8.1 papunktis). Vadinasi, pareiškėja, dalyvaudama Priemonėje ir Veiklose turėjo laikytis AGRO taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų, t. y. naudojant organines trąšas (mėšlą) pagal Aplinkosaugos aprašą, privalėjo turėti tręšimo planus ir tręšti laukus pagal tręšimo planus.

4.5. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji negalėjo pateikti NMA reikšmingos informacijos. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su patikrų metu nustatytais pažeidimais 2022 m. gruodžio 13 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. sausio 29 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 9 d. skundais kreipėsi į NMA, prašydama atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir netaikyti sankcijų už nustatytus pažeidimus. NMA 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. BR6-90 „Dėl atsakymo į skundus“, 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. BR6-1017 „Dėl atsakymo į skundą“, 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-1189 „Dėl atsakymo į skundą“ išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus skundus ir informavo pareiškėją, jog patikros vietoje atliktos tinkamai, o pagrindo naikinti patikrų rezultatų ir netaikyti pareiškėjai sankcijų nėra.

4.6. NMA 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. BR6-1753 „Dėl atsakymo į skundą“ atsakė į pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. skundą, nurodydama, kad 2023 m. kovo 9 d. skunde pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti NMA atliktų patikrų vietoje ir pateiktų atsakymų pagrįstumu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. skundo dalis dėl patikrų vietoje metu nustatytų pažeidimų nenagrinėjama.

4.7. Pareiškėja naudojosi savo teise teikti NMA įrodymus dėl patikrų metu nustatytų pažeidimų, tačiau NMA nustatė, kad jos pateikti įrodymai ir dokumentai nepaneigia pareiškėjos pareigos turėti tręšimo planą. NMA manymu, LAGK Sprendime yra aiškiai ir išsamiai pasisakyta tiek dėl pareiškėjos 2023 m. balandžio 4 d. pateikto skundo argumentų tiek dėl NMA Sprendimo pagrįstumo, todėl tenkinti pareiškėjos skundo ir naikinti LAGK sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

6.2. Pareiškėja 2022 m. gruodžio 12 d. NMA pateikė skundą „Dėl patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D4-1“ teigdama, kad per 2022 m. netręšė daugiau kaip 30 ha, todėl neprivalėjo parengti tręšimo plano. Atsižvelgiant į tai prašė atlikti patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D4-1 vertinimą ir ištaisyti tikrovės neatitinkančius teiginius, neva pareiškėja privalėjo turėti tręšimo planą ir, kad tariamai ne visi galvijai yra užregistruoti ir suženklinti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

6.3. Atitinkamai dėl patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D5-1 pareiškėja 2022 m. gruodžio 23 d. taip pat pateikė skundą NMA, nurodydama, kad 2022 m. sukaupė 600 t. kraikinio mėšlo ir jį visą ištręšė mažesniame nei 30 ha plote, todėl tręšimo plano nereikėjo rengti. Atsižvelgusi į tai prašė atlikti komplesinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitos Nr. 22-1011538015-D5-1 vertinimą, ištaisyti tikrovės neatitinkančius teiginius.

6.4. NMA 2023 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. BR6-90 atsakė į pareiškėjos pateiktus 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 23 d. skundus, nurodydama, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas plotas sudaro 75,27 ha., todėl ji privalo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėja dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės Priemonėje ir Veiklose, o pagal AGRO taisyklių 19.8. papunktį, jei valdoje yra naudojamos organinės ir (arba) mineralinės trąšos ir (arba) augalų apsaugos produktai, skirti neprofesionaliajam naudojimui, ūkiai pagal Aplinkosaugos aprašą, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše (AGRO taisyklių 19.8.1. papunktis). Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad pareiškėja turi laikytis AGRO taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų ir naudojant organines trąšas pagal Aplinkosaugos aprašą, privalo turėti tręšimo planus ir pagal juos tręšti laukus.

6.5. NMA 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. 84709 pareiškėjai nurodė, kad atlikus pateiktos paraiškos patikrą vietoje, nustatyti neatitikimai. Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 22-1011538015-D4-2 nurodyta, kad atlikus patikrą 2023 m. sausio 17 d. – 2023 m. sausio 19 d. laikotarpiu nustatyta, jog atlikta užsakomoji patikra pagal KPMG auditą. Patikrai atrinkti laukai pamatuoti pagal NP 2022 sluoksnį. Patikrai atrinktas laukas Nr. 1 KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) pamatuotas patikros vietoje metu. Patikros duomenys paimti iš atliktos 2022 m. gruodžio 2 d. patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015-D4-1. Atliktos patikros metu pareiškėja nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančio tręšimo plano.

6.6. 2023 m. sausio 29 d. pareiškėja NMA pateikė dar vieną skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikros ataskaitų Nr. 22-1011538015-D4-1 ir Nr. 22-1011538015-D5-1 bei priimto sprendimo NMA atsakyme į skundus 2023 m. sausio 6 d. Nr. BR-6-90“. Skunde nurodė, kad NMA priimdama sprendimą visiškai neatsižvelgė į tai, kad teisės aktuose yra įtvirtinta, jog mėšlo tręšimo planas reikalingas tik tuo atveju, kai yra tręšiama mėšlu virš 30 ha, o ne tuo atveju, kai ūkio subjektas turi tiek galvijų, iš kurių susidarančio mėšlo galėtų patręšti daugiau kaip 30 ha. Be to nurodė, kad Aplinkosaugos aprašo 23 punktas jog asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Aplinkosaugos aprašo 24 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti, o tai reiškia, kad reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo galvijų skaičiaus, turimos žemės ploto, bet nuo tręšiamo žemės ploto.

6.7. NMA 2023 m. vasario 10 d. raštu „Dėl atsakymo į skundą“ Nr. BR6-1017 dar kartą akcentavimo, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl ji privalo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Taip pat pažymėjo, jog 2022 m. planas su pažymėtu tręšimo mėšlu plotu nepaneigia atliekant patikrą vietoje ir CC patikrą vietoje nustatyto fakto, jog pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti tręšimo planą ir esant reikalui pateikti jį NMA tikrintojui.

6.8. 2023 m. vasario 9 d. pareiškėja NMA pateikė dar vieną skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos patikros ataskaitos Nr. 22-1011538015 D4-2“, kurioje vėlgi nurodė, jog pagal teisės aktus reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo galvijų skaičiaus, turimos žemės ploto, bet nuo tręšiamos žemės ploto. Atsižvelgiant į tai prašė ištaisyti tikrovės neatitinkančius teiginius.

6.9. NMA 2023 m. vasario 22 d. raštu BR6-1189 „Dėl atsakymo į skundą“ nurodė, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl ji privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Pažymėjo, kad kartu su skundu pateiktas 2022 m. planas su pažymėtu tręšimo mėšlu plotu ir 2022 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita faktūra serija UZD Nr. 22-2, už parduotas 10 tonų kraikinio mėšlo, nepaneigia patikros vietoje metu nustatyto fakto, jog Pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti tręšimo planą ir esant reikalui pateikti jį NMA tikrintojai.

6.10. Pareiškėja 2023 m. kovo 9 d. NMA pateikė skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos patikros ataskaitų Nr. 1011538015-D4-1 ir Nr. 22-1011538015-D5-1 bei priimto sprendimo NMA atsakyme į skundus 2023 m. vasario 10 d. BR6-1017“. NMA 2023 m. kovo 9 d. rašte „Dėl atsakymo į skundą“ BR6-1753 nurodė, kad pareiškėja 2023 m. kovo 9 d. skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti NMA atlikto patikros vietoje Nr. 1 CC patikros vietoje ir patikros vietoje Nr. 2 bei 2023 m. sausio 6 d. NMA rašto, 2022 m. vasario 10 d. NMA rašto ir 2023 m. vasario 22 d. NMA rašto pagrįstumu.

6.11. Atsižvelgiant į visą tai, NMA 2023 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. BR6-5313252 pareiškėjai skyrė 105 324,56 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Papildomai nurodė, kad 2022 m. birželio 28 d. – 2022 m. gruodžio 2 d. atliko pareiškėjos 2022 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų patikrą vietoje. Pirmos patikros metu nustatė, jog pareiškėja tręšdama mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha, nepateikėte tręšimo planams keliamus reikalavimus atitinkančių dokumentų. Taip pat pažymėjo, jog 2022 m. lapkričio 10 d. – 2022 m. gruodžio 9 d. atliko pareiškėjos 2022 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų antrą patikrą vietoje. Antros patikros metu nustatė, jog pareiškėjos tręšimo plane nėra įvykdyta visų Aplinkosaugos aprašo 24 punkto reikalavimų (pateiktame plane tyrimai senesni nei 3 metai; nėra duomenų apie mineralinio azoto kiekio tyrimus). Galiausiai nurodė, kad 2023 m. sausio 17 d. – 2023 m. sausio 19 d. atliko pareiškėjos 2022 m. Paraiškoje deklaruotų duomenų trečią patikrą vietoje. Jos metu taip pat nustatė, kad pareiškėja nepateikė nustatytus reikalavimus atitinkančio tręšimo plano.

6.12. NMA, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, nustatė, jog pareiškėja nesilaikė Aprašo 9 punkte nurodyto valdymo reikalavimo, kad žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Aplinkosaugos apraše nurodytą tręšimo planą. Taip pat nurodė, jog jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. NMA pažymėjo, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl ji privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2022 m. Paraiškoje pareiškėja nurodė, jog dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas" veiklose „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius" ir „Rizikos" vandens telkinių būklės gerinimas", o atsižvelgiant į tai, ji turėjo laikytis AGRO taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų, t. y. naudojant organines trąšas, privalėjo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus. Atsižvelgiant į tai, NMA Sprendimu pareiškėjai, be paskirtos paramos, buvo pritaikytos sankcijos, kurių bendra suma – 3 257,47 Eur.

6.13. Pareiškėja nesutikdama su NMA Sprendimu dalimi dėl paskirtos sankcijos, kreipėsi į LAGK. LAGK Sprendimu nusprendė Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėja nesutikdama su LAGK Sprendimu, kreipėsi į teismą.

8. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą.

9. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismas nevertino aplinkybių visumos bei visų pareiškėjos paaiškinimų. Šioje byloje teismas išdėstė bylos faktines aplinkybes ir plačiai pacitavo teisės aktų, reguliuojančių ginčo santykius, nuostatas, tačiau iš esmės nepateikė NMA sprendimo vertinimo bei byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato. Teismo priimtas sprendimas iš esmės grįstas NMA sprendimo bei NMA atsiliepimo į pareiškėjos skundą motyvais. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo šiai bylai reikšmingų aplinkybių ir šalių ginčo neišsprendė iš esmės ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui bei neteisingam bylos išsprendimui.

14.2. Teismas, taikydamas ir aiškindamas nurodytas Aprašo 9 punkto ir Aplinkosaugos aprašo 23 ir 24 punktų nuostatas, nepagrįstai daro išvadą, kad reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas su turimu, o ne su tręšiamu žemės plotu. Teismas tokią išvadą padarė dėl to, kad Aprašo 9 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Pareiškėjos nuomone, aiškinant ir taikant nurodytas Aprašo 9 punkto nuostatas, turėtų būti padaryta priešinga išvada nei padarė teismas. Kaip matyti iš nurodyto reglamentavimo, akivaizdu, kad reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo ar galimai galimo patręšti, bet tik nuo tręšiamo žemės ploto. Tręšimo planą reikalaujama sudaryti prieš pradedant laukų tręšimą, t. y. prieš atliekant aktyvius tręšimo veiksmus. Tokį nurodytų nuostatų aiškinimą patvirtina ir Aprašo 6 punktas (kuris yra tame pačiame Aprašo skyriuje, reglamentuojančiame vandenų apsaugą), kuriame nustatyta, kad per metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg/ha. Akivaizdu, kad yra siekiama, jog realiai (o ne hipotetiškai) tręšiant nebūtų viršytas nurodytas azoto kiekis.

14.3. Pareiškėjos teigimu, reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso tik nuo tręšiamo žemės ploto nepriklausomai nuo turimo galvijų skaičiaus ir hipotetiškai galimo patręšti ploto. Apraše nėra nurodyta, kad tręšimo planą privaloma turėti tada, kai asmuo turi tiek gyvulių, kad galėtų patręšti virš 30 ha. Planas reikalingas tik tuomet, kai asmuo realiai tręšia 30 ar daugiau ha. Reikalavimas turėti tręšimo planą privalomas ir asmeniui, kuris visiškai neturi jokių gyvulių, tačiau per kalendorinius metus įsigyja mėšlo ir patręšia mėšlu virš 30 ha. Aiškinant priešingai susidaro absurdiška situacija, nes asmuo, kuris turi atitinkamą skaičių gyvulių, bet tręšia mažiau kaip 30 ha, turi turėti tręšimo planą. Tuo tarpu asmuo, kuris neturi išvis gyvulių, bet yra įsigijęs mėšlo iš trečiųjų asmenų ir patręšia daugiau kaip 30 ha, tręšimo plano turėti neprivalo, nes hipotetiškai jam išvis nesusidaro galimas tręšti plotas. Nei Apraše, nei Aplinkosaugos apraše nėra reikalavimo, kad visas sukauptas mėšlas (jei toks yra sukaupiamas) privalo būti panaudotas tręšimui ar tręšimui konkrečiu metu. Mėšlas gali būti tiek kaupiamas, tiek perleidžiamas kitiems asmenims. Priešingu atveju, Aprašo 9 punkte nebūtų nuostatos, kad tokiu atveju, jei „subjektas netręšia , tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau, turi pateikti mėšlo pardavimo ar perdavimo dokumentus“.

14.4. Pareiškėjai akivaizdu, kad ši Aprašo 9 punkto nuostata aiškintina taip, kad reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas būtent su tręšiamu, o ne su turimu žemės plotu. Ši nuostata taikoma tiems subjektams, kurie netręšia mėšlu ir (ar) srutomis žemės ūkio naudmenų, tačiau laiko tiek gyvulių, kad galėtų patręšti 30 ir daugiau ha. Tačiau šiuo atveju privaloma pateikti ne tręšimo planą, bet mėšlo perdavimo dokumentus. NMA nei patikros ataskaitose, nei sprendime nenurodė, kad pareiškėja privalėjo pateikti mėšlo pardavimo dokumentus ir kad jų nepateikė. Nepaisant to pareiškėja NMA su skundais pateikė dalies mėšlo pardavimo dokumentus. Tiek NMA, tiek teismas taip pat netinkamai taiko ir nepagrįstai siaurinamai aiškina AGRO taisyklių 3 19.8 papunkčio nuostatas. AGRO AK taisyklių 19.8.1 papunktyje nustatyta, jog, jei valdoje yra naudojamos kalkinimo medžiagos, organinės ir (arba) mineralinės trąšos, ūkiai pagal Aplinkosaugos aprašą privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše. Kadangi AGRO taisyklių 19.8.1 papunktyje yra įtvirtinanti blanketinė norma, vadinasi, ir šiuo atveju ūkiai privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, kaip tai nustatyta Aplinkosaugos apraše. Tai reiškia, kad tręšimo planas privalomas tręšiant 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus. Nei AGRO AK taisyklėse, nei Aplinkosaugos apraše nėra numatytų išimčių, kurioms esant tręšimo planas būtų privalomas tręšiant mažiau nei 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus.

14.5. NMA nurodo, kad NMA apskaičiavo pareiškėjos galimą tręšti plotą, kuris sudaro 75,27 ha. Šia aplinkybe vadovaujasi ir teismas. Tačiau nei NMA, nei teismas nenurodo ir nepaaiškina, kaip šis rodiklis buvo apskaičiuotas. Pareiškėja mėšlu ir (ar) srutomis netręšė 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, todėl neprivalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą.

14.6. Pareiškėja pateikia ir kitus argumentus, analogiškus teiktiems pareiškėjos skunde, ir kuriais nepasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo pagrįstumo ir teisėtumo.

Šalies argumentai

16.2. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, o nuo tręšiamo žemės ploto. NMA su šiuo pareiškėjos teiginiu nesutinka. Aplinkosaugos aprašo 22 punkte nurodyta, kad sąlyginių gyvulių skaičius (toliau – SG) ir atitinkamas mėšlo ir (ar) srutų skleidimo plotas, reikalingas vieno SG susidarančiam mėšlui ir srutoms paskleisti, pateikti Aplinkosaugos aprašo priede. Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 9 punkto reikalavimas taip pat siejamas ne su faktiškai tręšiamu, o galimu tręšti plotu, nes Aprašo 9 punkto 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad jei žemės ūkio veiklos subjektas netręšia žemės ūkio naudmenų mėšlu ir (ar) srutomis, tačiau turi 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų bei laiko tiek gyvūnų, kurių susidarančio mėšlo kiekio užtenka patręšti 30 ha ir daugiau turi kontroliuojančiajai institucijai pateikti mėšlo ir (ar) srutų pardavimo ar perdavimo dokumentus. Taigi, iš Aprašo 9 punkto nuostatų reikalavimo galima daryti pagrįstą išvadą, jog reikalavimas turėti tręšimo planą siejamas su turimu, o su tręšiamu žemės plotu.

16.3. NMA nustatė, kad pagal pareiškėjos laikomų gyvulių skaičių ir deklaruojamų žemės ūkio naudmenų plotą, pareiškėjos galimas tręšti plotas sudaro 75,27 ha, todėl pareiškėja privalėjo laikytis Aprašo 9 punkte įtvirtinto reikalavimo turėti tręšimo planą. Tręšiamas plotas apskaičiuojamas pagal Aplinkosaugos aprašo priedą „Sutartinių gyvulių skaičiaus, mėšlo ir srutų skleidimo ploto nustatymas“, kuriame nurodyta, jog karvės, buliaus skleidimo plotas yra 0,59 ha, telyčios (nuo 1 iki 2 m.) – 0,41 ha, veršiuko iki 1 m. – 0,15 ha. Pareiškėjos ūkyje patikrų vietoje metu buvo 98 karvės ir 3 buliai, kurių skleidimo plotas yra 59,59 ha, 28 telyčios, kurių skleidimo plotas 11,48 ha, 28 veršiukai, kurių skleidimo plotas 4,20 ha, sudėjus gaunasi, jog pareiškėjos tręšiamas plotas yra 75,27 ha.

16.4. Tai, kad pareiškėjos argumentas, jog reikalavimas turėti tręšimo planą priklauso ne nuo turimo, o nuo tręšiamo žemės ploto yra nepagrįstas, patvirtinta tiek LAGK sprendime, tiek ir teismo sprendime. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad tręšimas mėšlu negali būti tapatinamas su gyvulių ganymu. Reikalavimas turėti tręšimo planą ir nėra tapatinamas su gyvulių ganymu. Šiuo atveju laikomų gyvulių skaičius reikalingas apskaičiuoti galima tręšti plotą, nes sutartinis gyvulys yra sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis (Aplinkosaugos aprašo 3.3 papunktis).

16.5. 2022 m. Paraiškoje Pareiškėja nurodė, jog dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ (toliau – Priemonė) veiklose „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ (toliau – Veiklos). AGRO taisyklių 19.8 papunktyje nurodyta, jog jei valdoje yra naudojamos organinės trąšos, ūkiai pagal Aplinkosaugos aprašą, privalo turėti ir tręšti laukus pagal tręšimo planus, nurodytus minėtame apraše (AGRO taisyklių 19.8.1 papunktis). Vadinasi, pareiškėja, dalyvaudama Priemonės Veiklose, turėjo laikytis AGRO taisyklėse įtvirtintų įsipareigojimų, t. y., naudojant organines trąšas (mėšlą) pagal Aplinkosaugos aprašą, privalėjo turėti tręšimo planus ir tręšti laukus pagal tręšimo planus. Pareiškėjos Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia fakto, kad pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti tręšimo planą.

16.6. Kartu su skundu teismui pateiktas 2022 m. planas su pažymėtu tręšimo mėšlu plotu, 2022 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 22-2 kopija dėl parduoto 10 tonų kraikinio mėšlo, Ekologinio žurnalo lentelė Nr. 1 nepaneigia patikrų vietoje metu nustatyto fakto, jog pareiškėja nesilaikė teisės aktuose nustatyto reikalavimo turėti tręšimo planą ir esant reikalui pateikti jį NMA tikrintojui. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negalėjo pateikti NMA reikšmingos informacijos.

16.7. Pareiškėja, nesutikdama su patikrų metu nustatytais pažeidimais 2022 m. gruodžio 13 d., 2022 m. gruodžio 23 d., 2023 m. sausio 29 d., 2023 m. vasario 9 d., 2023 m. kovo 9 d. skundais kreipėsi į NMA, prašydama atsižvelgti į jos nurodytas aplinkybes ir netaikyti sankcijų už nustatytus pažeidimus. NMA 2023 m. sausio 6 d. raštu Nr. BR6-90 „Dėl atsakymo į skundus“, 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. BR6-1017 „Dėl atsakymo į skundą“, 2023 m. vasario 22 d. raštu Nr. BR6-1189 „Dėl atsakymo į skundą“ išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus skundus ir informavo pareiškėją, jog patikros vietoje atliktos tinkamai, o pagrindo naikinti patikrų rezultatų ir netaikyti pareiškėjai sankcijų nėra. Be to, NMA 2023 m. kovo 29 d. raštu Nr. BR6-1753 „Dėl atsakymo į skundą“ atsakė į pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. skundą, nurodydama, kad 2023 m. kovo 9 d. skunde pareiškėja nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti NMA atliktų patikrų vietoje ir pateiktų atsakymų pagrįstumu, todėl vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu Pareiškėjos 2023 m. kovo 9 d. skundo dalis dėl patikrų vietoje metu nustatytų pažeidimų nenagrinėjama. Taigi, kaip matyti, pareiškėja naudojosi savo teise teikti NMA įrodymus dėl patikrų metu nustatytų pažeidimų, tačiau NMA nustatė, kad jos pateikti įrodymai ir dokumentai nepaneigia pareiškėjos pareigos turėti tręšimo planą.