Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „M.“ skundą dėl antstolio G. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. S., BUAB „K.“ bankroto administratorius P. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde nurodoma, kad nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra per maža, vertė nustatyta netinkamai, neprofesionaliai, neatsižvelgiant, jog nekilnojamasis turtas yra verslo objektas, generuojantis pajamas. Be to, pagal patvarkymą turto ekspertizę turėjo atlikti VĮ Registrų centro ekspertas, tačiau viešojoje erdvėje nėra informacijos apie šios įstaigos nekilnojamojo turto ekspertus, kas suponuoja, kad nekilnojamojo turto vertintoja I. K. neturi reikiamos kompetencijos atlikti turto ekspertizę. Taip pat, pareiškėjai nebuvo pateikta informacija, kiek nekilnojamojo turto ekspertų antstolis prašė atlikti ginčo turto ekspertizę ir, atitinkamai, ar jie atsisakė ją atlikti. Skolininkei nesuprantama ir tai, dėl ko gauta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra pavadinta nekilnojamojo turto ekspertize. Nekilnojamojo turto vertintojų atliktas nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas ir pačių nekilnojamojo turto vertintojų veiklą prižiūri Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri, be kita ko, vertina, ar atlikta nekilnojamojo vertinimo ataskaita atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl šiuo atveju dėl nekilnojamojo turto vertintojos atliktos nekilnojamojo turto ekspertizės pareiškėja negali kreiptis į minėtą tarnybą su prašymu dėl turto vertinimo ataskaitos atitikimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams būtent dėl neteisingai pavadinto nekilnojamojo turto vertinimo akto. Tokiu būdu pareiškėjai užkertamas kelias ginti savo teisėtus interesus kreipiantis į turto vertintojus ir ekspertus prižiūrinčias tarnybas, nes ekspertizę atliko ne ekspertas, ir tuo atveju, jei minėta turto vertintoja savo atlikta ginčo turto ekspertize pažeidė pareiškėjos interesus, pareiškėja neturės iš ko išsiieškoti žalos, nes, galimai, turto vertintoja neturi civilinės atsakomybės draudimo, apimančio žalą, kurią patirtų pareiškėja.

Antstolis G. S. 2023 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 0182/23/00031 pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-581-924/2021 dėl 186 037,62 Eur skolos išieškojimo iš UAB „M.“ išieškotojos BUAB „K.“ naudai. Atsižvelgiant į skolos dydį, išieškojimą nukreipė į skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertei nustatyti paskyrė ekspertizę. Pažymėjo, jog iki ekspertizės paskyrimo vykdomojoje byloje nebuvo gauta skolininkės pozicija dėl areštuoto turto rinkos vertės nustatymo bei siūlymo paskirti konkretų turto vertintoją ekspertizei atlikti. Tuo tarpu išieškotojos atstovas pateikė antstoliui prašymą turto vertinimo atlikimui paskirti teismo ekspertą /turto vertintoją V. S., todėl 2023 m kovo 20 d. patvarkymu buvo nutarta paskirti areštuoto nekilnojamojo turto ekspertizę atlikti šiam teismo ekspertui /turto vertintojui. Minėtą antstolio patvarkymą skolininkė apskundė, nurodydama, jog paskirtas ekspertas yra šališkas. 2023 m. gegužės 23 d. patvarkymu vykdomojoje byloje antstolis paskyrė kitą turto vertintoją – UAB „C.“. Šį patvarkymą skolininkė taip pat apskundė, nurodydama, kad UAB „C.“ gali būti įtakojama suinteresuotų asmenų ir nekelia pasitikėjimo, jai buvo skirta drausminė nuobauda už teisės aktų neatitinkantį vertinimą. 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu antstolis turto ekspertizę atlikti paskyrė turto vertintojui VĮ Registrų centrui. Šalys prieštaravimų dėl paskirto turto vertintojo nepareiškė, skundų nepateikė. 2023 m. liepos 11 d. vykdomojoje byloje buvo gautas VĮ Registrų centro atliktas turto vertinimas – nekilnojamojo turto ekspertizės aktas. Antstolis 2023 m. liepos 13 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriuo įvertino skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą ekspertizės akte turto vertintojos nustatytomis vertėmis. Antstolio vertinimu, skolininkė, skųsdama minėtą jo 2023 m. liepos 13 d. priimtą patvarkymą, pateikia tik deklaratyvius teiginius, nepagrįsdama jų jokiais įrodymais, argumentais, skaičiavimais, turto vertinimo ataskaitomis ar kitais dokumentais. Skolininkės teiginys apie netinkamą turto rinkos vertės nustatymą, neatsižvelgiant į tai, kad turtas yra verslo objektas, generuojantis pajamas, neatitinka tikrovės, kadangi turto vertinimo ekspertizės akte yra aiškiai nurodyta, jog turtas buvo vertintas lyginamuoju metodu ir pajamų metodu. Taip pat akcentuotina, kad antstolis, siekdamas objektyvaus ir pagrįsto turto įvertinimo, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę atlikti pavedė šios srities profesionalui – ekspertui /turto vertintojui. Tokiu būdu antstolis, paskyręs ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, kurią atliko kvalifikuota turto vertintoja, ir nustatęs, kad ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, neturėjo pagrindo abejoti atliktu turto vertinimu ir neturi pareigos skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Priešingu atveju, tai reikštų vykdymo proceso nepagrįstą vilkinimą, ekonomiškumo, operatyvumo principų ir kitų vykdymo proceso šalių teisėtų interesų pažeidimą. Kadangi skolininkė teikia jau trečią skundą dėl vykdomojoje byloje paskirto turto vertintojo, nors pati nei karto nepasiūlė turto vertintojo kandidatūros, tikėtina, kad tokiais veiksmais siekiama vilkinti vykdymo procesą ir turto pardavimą.

Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) BUAB „K.“ bankroto administratorius P. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašymų negauta.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas ar išduotas vykdomasis dokumentas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, suponuojančiais, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – ir SVI). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0182/23/00031 medžiagos nustatyta, kad antstolis G. S. vykdo Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-581-924/2021 dėl 186 037,62 Eur skolos išieškojimo iš UAB „M.“ išieškotojos BUAB „K.“ naudai. Atsižvelgiant į skolos dydį, skolos išieškojimas nukreiptas į skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: administracinį pastatą, gamybinį pastatą, sandėlius, ūkinį pastatą, kiemo rūsį, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šio skolininkės nekilnojamojo turto vertėms nustatyti antstolis 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymu Nr. S-23-182-10503 paskyrė ekspertizę, pavedant ją atlikti VĮ Registrų centrui. 2023 m. liepos 11 d. VĮ Registrų centras ekspertė I. K. atliko nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę ir ginčo turtą įvertino: pastatą – administracinį pastatą (duomenys neskelbtini) – 209 000 Eur, pastatą – gamybinį pastatą ((duomenys neskelbtini)) – 295 000 Eur, pastatą – sandėlį ((duomenys neskelbtini)) – 1 300 Eur, pastatą – sandėlį ((duomenys neskelbtini)) – 2 700 Eur, pastatą – sandėlį ((duomenys neskelbtini)) – 0 Eur (turto vertintojo/eksperto pastaba: pastatas sunaikintas), pastatą – sandėlį ((duomenys neskelbtini)) – 5 500 Eur, pastatą – sandėlį ((duomenys neskelbtini)) – 200 000 Eur, pastatą – ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini)) – 0 Eur (turto vertintojo/eksperto pastaba: pastatas sunaikintas), pastatą – kiemo rūsį ((duomenys neskelbtini)) – 690 Eur, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (tvorą, kiemo aikštelę – betoną/skaldą, lauko tualetus ((duomenys neskelbtini)) – 36 000 Eur. Antstolis 2023 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-23-182-13921 ginčo turtą įkainojo minėtomis ekspertės nustatytomis sumomis, su kuriomis pareiškėja nesutinka, manydama, jog turto vertė yra per maža, nustatyta netinkamai, neatsižvelgus, jog turtas yra verslo objektas, generuojantis pajamas. Pareiškėjos teigimu, turto vertinimą atliko nekompetentinga turto vertintoja, todėl turi būti paskirtas nešališkas teismo ekspertas / turto ir verslo veiklos vertintojas.

Turto vertinimą atlieka kvalifikuoti turto vertintojai. Ginčo turto vertinimo ekspertizę atliko vertinimo įmonė VĮ Registrų centras (Išorės turto arba verslo vertinimo veikla turinčių asmenų teisę verstis asmenų sąrašo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) ekspertė I. K. (Nekilnojamojo turto vertintojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, jog, kaip matyti, ekspertė turi galiojantį 2020 m. vasario 18 d. išduotą nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei yra įrašyta į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą (https://avnt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/vertinimas-1/vertintojai-ir-vertinimo-imones/vertintojai-ir-ju-asistentai). Byloje pateiktas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas patvirtina, kad tiek ekspertizės išvada, tiek ir Pastatų, kiemo statinių apžiūros aktas yra pasirašyti tos pačios turto vertintojos. Kadangi minėtas asmuo nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl ekspertizės akte ji (I. K.) yra patvirtinusi, kad yra susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsniu, nustatančiu atsakomybę už melagingas išvadas. Kaip teisingai nurodo antstolis, pareiškėja minėto jo 2023 m. gegužės 30 d. patvarkymo Nr. S-23-182-10503 CPK 510-512 straipsniuose numatyta tvarka neskundė, CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka nušalinti turto vertintojo neprašė. Taigi sutiktina, jog turto vertintojos kandidatūra nagrinėjamu atveju nėra spręstinas klausimas, tačiau atsižvelgiant į skolininkės teiginius, pažymėtina, kad įstatyme numatytas turto vertinimo skyrimas yra sietinas su teisingu turto vertės nustatymu; įstatyme nenumatyta pareiga antstoliui vykdymo procese užklausti eilę turto vertintojų, ar, kad turto vertinimą vykdymo procese privalu atlikti būtent teismo ekspertui. Paminėtina ir tai, jog pareiškėja neprašė skirti konkretaus turto vertintojo turto vertei nustatyti, o tik, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, nesutiko su anksčiau antstolio skirtomis turto vertintojų kandidatūromis. Pažymėtina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta išimtinai antstoliui (CPK 681 straipsnio 1 dalis), nes tik tokiu būdu užtikrinamas skiriamo turto vertintojo nešališkumas, kadangi antstolis išieškojimo procese neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama įkainoti skolininko turtą rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Areštuojant turtą nustatyta turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Taigi, antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina. Šioje vietoje kartu atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog 2023 m. liepos 11 d. ekspertizės aktas laikytinas eksperto išvada CPK taikymo prasme, taigi jai taikytina CPK nuostatų prioritetinė reikšmė prieš kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tame tarpe ir Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, todėl atmestini kaip nepagrįsti jos teiginiai dėl netinkamo nekilnojamojo turto ekspertizės akto pavadinimo ir su tuo sietinų teisinių pasekmių.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymą vykdomojoje byloje 2023 m. liepos 11 d. buvo gautas Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas, kuriuo remdamasis bei vadovaudamasis CPK 681 straipsnio nuostatomis, antstolis 2023 m. liepos 13 d. priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo.

Iš pateikto ekspertizės akto matyti, jog nekilnojamojo turto vertės skaičiavimai buvo atlikti taikant lyginamąjį, pajamų ir išlaidų (kaštų) metodus. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas, taigi šio metodo pagrindas – skaičiavimai, kiek turtas duotų pelno kaip verslo objektas; taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas (2023 m. liepos 11 d. ekspertizės akte nurodyta, jog skolininkei priklausančių statinių vertė nustatyta vertinant panašių objektų pasiūlos kainas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio); išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Ekspertizės akte nurodyta, kad lyginamuoju metodu nustatyta turto vertė, kuomet yra pakankamai panašaus parduoto turto, yra patikimesnė ir labiau atspindi rinkos situaciją, todėl galutinėje išvadoje nurodytos lyginamuoju metodu apskaičiuotos turto vertės. Atkeiptinas dėmesys, kad pajamų metodu nustatytos turto rinkos vertės yra mažesnės už lyginamuoju metodu nustatytas turto vertes.

Taigi, kaip aukščiau nustatyta, ekspertizę atliko kvalifikuota turto vertintoja, VĮ Registrų centro pateiktame ekspertizės akte yra, be kita ko, nurodomi naudoti informacijos šaltiniai ir sąvokos, išsamiai aprašytas vertinamas turtas, vertinimo metodai bei pagrįstos išvados.

Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju sutiktina su antstoliu, jog pareiškėja, kvestionuodama antstolio 2023 m. liepos 13 d. patvarkymu nustatytas jai priklausančio nekilnojamojo turto vertes bei teigdama, jog sumos yra per mažos ir nustatytos netinkamu būdu, neįvertinus turto kaip verslo objekto, nepateikė jokių, tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie realią turto vertę šiai dienai: atliktų skaičiavimų, turto vertinimo ataskaitų ar kt., atitinkamai, pareiškėja nepateikė ir jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, kad priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta turto vertinimo ekspertizės akte. Pažymėtina, jog pareiškėjai teiginių nepagrindus rašytiniais įrodymais apie konkretaus turto rinkos vertę, antstoliui nekyla pareiga skirti papildomą ar pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo abejoti atlikto turto vertinimo teisingumu, atitikimu teisės aktų reikalavimams, turto vertės nustatymo metodika, nustatytų turto verčių pagrįstumu, o pareiškėja nepateikė jokio kito alternatyvaus ekspertizės akto, kitokią turto vertę pagrindžiančių argumentų, tik deklaratyviai nurodė nesutinkanti su atliktu nekilnojamojo turto vertinimu, savo teiginių nepagrįsdama jokiais rašytiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šioje vietoje atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), o teismui nėra priskirtas aktyvus vaidmuo. Pažymėtina, jog teikti įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjos argumentus dėl netinkamai atlikto turto vertinimo, tenka būtent pareiškėjai. Todėl vien tai, kad atliktas turto vertinimas neatitinka jos lūkesčių, negali būti priežastimi nustatytas turto vertes vertinti kaip neteisingas ar pan.

Teismas, įvertinęs vykdomosios ir civilinės bylų medžiagą, daro išvadą, kad nenustatyta ginčo turto vertės nustatymo pažeidimų, antstolio veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl konstatuotina, kad antstolio atlikti veiksmai yra teisėti, nepažeidžiantys šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų. Pareiškėjos deklaratyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti teiginiai, nesudaro pagrindo abejoti nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „M.“ skundą dėl antstolio G. S. veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.