- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- 2A-741-492/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Šilo bitė“, A. D.
- Ieškovas
- A. S.
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-741-40/07
26.6.; 42.2.4.2.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2007 m. liepos 19 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine žodinio proceso tvarka civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-163-590/06 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šilo bitė“, A. D. , V. K. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. prašė pripažinti, kad neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą 2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“ teiginiai:
„<...> Tas, kas valdo „Rubicon“ juodąją buhalteriją, priverčia savo kolegas Seime elgtis taip, kaip naudinga kompromato turėtojui... Prieš informacijai patenkant į viešumą, prie jos padirbėjo kažkoks nežinomas cenzorius... aišku, kad jos valdytojas gali būti tik A. S. ...būtent A. S. galėjo spręsti, kurią jos dalį viešinti, o kurią ne.“
„<...> A. S. turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems „Rubicon“ mokėjo kyšius, galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti.“
„<...> tuos duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui galėjo A. S. ...A. S. visus šantažuoja...A. S. naudojasi šantažu ir teroru.“
Taip pat teiginiai 2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga“ ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“
„<...> ... išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija....“.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovus savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ savo vardu ir savo lėšomis adekvačia forma (tuose pačiuose puslapiuose, tokiu pat šriftu, tokiame pat leidinių skaičiuje, kaip buvo paskelbti straipsniai išspausdinti tokio turinio paneigimą: 2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m, gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“ autorius A. D. , buvo paskelbti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai, kad A. S. yra kaip nors susijęs, cenzūravęs ir valdo „Rubicon“ juodąją buhalteriją, ją naudoja politiniams tikslams pasiekti, kad A. S. naudoja kompromatą prieš Seimo narius, priverčia juos elgtis naudingai A. S. , juos šantažuoja, naudoja prieš juos terorą, yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę.
2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga“ ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“ autorius A. D. , buvo paskelbti duomenys neatitinkantys tikrovės, žeminantys A. S. garbę, gerą vardą bei orumą. Šiuo pranešimu paneigiame minėtame straipsnyje paskleistus duomenis ir nurodome, jog paskelbti teiginiai, kad A. S. rinkiminė kampanija buvo finansuojama neteisėtu ir nusikalstamu būdu gautais pinigais yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo patenkino visiškai, paskleistas žinias pripažino neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovo garbę ir orumą, priteisė jo naudai iš atsakovų solidariai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Lt žyminio mokesčio. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė, jog savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ išspausdinti teiginiai atitinka tikrovę. Šie teiginiai laikytini ne nuomone, o žinia, jiems galima pritaikyti tiesos kriterijų ir objektyviai įvertinti ar jie atitinka tikrovę. Teismas nustatė, kad žinios viešai, sąmoningai ir akivaizdžiai buvo paskleistos apie ieškovą, tą pripažino ir patys atsakovai. Jie nepateikė įrodymų, kad ieškovas, kaip Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „<...> turėdamas STT duomenis apie tuos, kuriems „Rubicon“ mokėjo kyšius galėjo juos sumaniai panaudoti savo politiniams tikslams pasiekti“, bei kad „<...> tuos duomenis panaudoti šantažui ir psichologiniam terorui galėjo A. S. ...A. S. visus šantažuoja...A. S. naudojasi šantažu ir teroru“. Toks nepagrįstas kaltinimas šantažu ir teroru žemino ieškovo garbę ir orumą. Atsakovo V. K. pateikta teismui medžiaga nepatvirtino fakto, kad ieškovo 2000 m. rinkiminė kompanija į Lietuvos Respublikos Seimą buvo finansuojama neteisėtais būdais gautais pinigais. Šio fakto nenustatė ir Vyriausioji rinkimų komisija bei Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija. Teismas pažymėjo, kad tikrovės neatitinkančios žinios kenkė ieškovo reputacijai ir teisėtiems interesams, ir kad visuomenės informavimo priemonė privalėjo užtikrinti, jog melagingi teiginiai nebūtų skleidžiami. Ieškovas žinių paskleidimo metu buvo viešasis, o ne privatus asmuo ir atsakovų paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, turėjo rezonansą visuomenėje bei galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimui, kadangi žinios buvo paskelbtos viešai spaudoje. Ieškovui, kaip valstybės pareigūnui, geras vardas ir gera reputacija yra itin svarbūs.
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą iš dalies panaikinant tą sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, jog neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę bei orumą savaitraščio „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio 12 – 26 d. Nr. l (104) 2006 01 12 d. straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji sąjunga ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“ paskelbti teiginiai ,/.../ išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...“ bei priteista iš atsakovų solidariai ieškovo naudai 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti ir 300 Lt žyminio mokesčio, bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti jam iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad teismas sprendime padarė neteisingą ir nepagristą išvadą, kad 2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio 12 – 26 d. Nr. l (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji sąjunga ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“ atsakovų paskelbti teiginiai laikytini ne nuomone, o žinia. Apie Naujosios sąjungos bei ieškovo rinkiminės kompanijos finansavimą „Laisvame laikraštyje“ buvo išreikšta nuomonė, kuria atsakovas susidarė pateiktų dokumentų, išrašų iš dokumentų bei spaudos straipsnių pagrindu. Teismas nepagrįstai įvardijo apeliantą kaip straipsnio autorių, kuris nėra leidėjo darbuotojas, nes jis duodamas interviu „Laisvam laikraščiui“ reiškė savo nuomonę kaip šiaulietis, Šiaulių miesto tarybos bei Seimo narių rinkėjas.
Ieškovas A. S. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Nurodė, kad apelianto teiginys „/.../ išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kampanija...“ laikytinas nuomone, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo teiginiu yra konstatuota žinia, kuri buvo paskleista, neturint ją patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto nurodytą žinią. Tokia žinia rodo kryptingą siekimą sumenkinti ieškovą, kaip viešąjį asmenį, o žinių pobūdis, įvardinant neva nusikalstamu būdu gautų pinigų panaudojimą viešojo asmens rinkiminei kampanijai sudaro teisinį pagrindą priteisti solidariai iš apelianto ir kitų atsakovų 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Priteistas žalos dydis nepažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. kasaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad teismai savo procesiniuose sprendimuose neatribojo nuomonės nuo žinios, todėl ginčijamame straipsnyje kasatoriaus išreikštą nuomonę įvertino kaip žinią. Atriboti žinią nuo nuomonės teismo priimtame procesiniame sprendime yra būtina. Iš viso interviu konteksto matyti, kad jo pasisakymas apie ieškovą yra tik epizodinis, išplaukiantis iš bendro viso straipsnio pagrindinės minties konteksto, todėl jokio kryptingo siekimo sumenkinti ieškovą, kaip viešąjį asmenį, nėra. Atsakymas į korespondento klausimą, kuris abiejų instancijų teismų buvo įvertintas ne kaip nuomonė, bet kaip žinia, prasideda žodžiu „manau“ nurodant, kad būtent nuomonė, o ne kokios nors žinios yra pateikiamos skaitytojui. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys ir idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais, kad nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi būti pagrįsta tikrais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006), todėl neteisingai pripažino žinia ir pritaikė jai tiesos kriterijų. Bylą nagrinėję teismai kasatoriaus pareikštą nuomonę nepagrįstai pripažinę žinia, be jokio teisinio pagrindo netaikė CK 2.24 straipsnio 6 dalies ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kurioje yra pripažinta, kad viešas asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl viešas asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą informaciją ar nuomonę, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas, o sprendžiant apie dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę, koliziją, pirmenybė teiktina pastarajai. Ieškovas A. S. yra viešasis asmuo, tačiau nepaisant šios esminės teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės bylą nagrinėję teismai jo atžvilgiu taikė tokius pačius garbės ir orumo gynimo principus kaip ir privačiam asmeniui. Apeliantas nurodė, kad teismai netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl neteisingai taikė solidariosios atsakomybės institutą. Teismai visiškai nesiaiškino ir netyrė civilinio teisinio subjektiškumo klausimo, todėl padarė neteisingą išvadą dėl solidariosios atsakomybės taikymo kasatoriaus, kaip interviu davusio asmens bei kitų atsakovų atžvilgiu. Teismai, visų atsakovų atžvilgiu taikydami solidariąją atsakomybę, visiškai neišsakė ir nenurodė, už kokį konkrečiai ieškovo prašomą paneigti žodžių junginį jam yra taikoma solidarioji atsakomybė. CK 6.250 straipsnio nuostatos nustato, kad kiekvieno iš atsakovų civilinės atsakomybės klausimas bei iš jo priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti sprendžiamas individualiai.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį, kurią išspręstas moralinės žalos atlyginimas, panaikino ir šioje dalyje bylą grąžino tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo teiginys ...“išprievartauto ir paimto kyšio pinigais buvo finansuojama ir A. S. rinkiminė kompanija...“ pripažintinas žinia, kuri buvo paskleista ją tvirtinant ir įrodinėjant. Nagrinėjant bylą teismuose, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius. Kadangi buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, pažeidžianti ieškovo garbę ir orumą, tai teismas pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl šios informacijos paneigimo, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 42 straipsniu bei CK 2.24 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas įvertino tai, kad ieškovas A. S. žinių paskleidimo metu buvo viešasis, o ne privatus asmuo ir atsakovų UAB „Šilo bitė“, A.D., V. K. paskleistos žinios turėjo rezonansą visuomenėje ir galėjo įtakoti neigiamos nuomonės apie jį susiformavimui. Teisėjų kolegija nurodė, kad priteisdamas neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismas neatribojo 2005 m. gruodžio 15-29 d. straipsnio epizodų nuo 2006 m. sausio 12-26 d. straipsnio epizodų. Kiekvienas straipsnio atvejis nėra tapatus, o skirtingas savo objektine dalimi, todėl kiekvienas epizodas turi būti įvertintas savarankiškai ir tik tuomet nuspręsta, iš kokių subjektų ir kokio dydžio moralinė žala yra priteistina.
Nagrinėjant civilinę byla Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo apeliantas V. K. prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį – šiuo metu jis neturi nuolatinio darbo bei pajamų ir nuo neturtinės žalos atlyginimo, bei remiantis CK 2.24 str. 6 d., jį atleisti, nes ieškovas yra viešasis asmuo, o apeliantas duomenis paskleidė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su viešu asmeniu bei jo veikla.
Atsakovo A. S. atstovas prašė teismą už tikrovės neatitinkančias žinias, žeminančias ieškovo garbę ir orumą, paskleistas 2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“ priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Lt solidariai iš atsakovų UAB „Šilo bitė“ ir A. D. , o už paskleistas 2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga“ ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“ priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 5 000 Lt solidariai iš atsakovų UAB „Šilo bitė“ ir V. K. . Kiekvienu iš paskelbtų straipsnių buvo paskleista savarankiška informacija, iš esmės vienodai pakenkusi ieškovo – viešojo asmens garbei ir orumui, nepriklausomai nuo to, kiek konkrečiame straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkančių teiginių, todėl reikalaujama vienodo žalos atlyginimo už kiekvieną publikaciją. Mano, kad mažinti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, nes ieškovas, įvertinęs savo – viešojo asmens – statusą, bei susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, prašo minimalaus neturtinės žalos atlyginimo, nors patirta žymiai didesnė, be to, apeliantas sistemingai apie ieškovą skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias, tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, kuria apeliantas nuteistas už ieškovo šmeižimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo V. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi konstatavo, jog tiek Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. liepos 5 d. sprendimu, tiek Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 16 d. nutartimi pagrįstai pripažino, kad atsakovai UAB „Šilo bitė“, A. D. , V. K. 2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“ bei 2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio mėn. 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“ paskleidė tikrovės neatitinkančias ir ieškovą šmeižiančias žinias. Todėl nagrinėjimo apeliacine tvarka pakartotinai civilinės bylos ribas apibrėžia tik tie apeliacinio skundo argumentai ir motyvai, kurie susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Pagal suformuotą Lietuvos Respublikos teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti atsižvelgiama į neigiamą paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių įtaką asmens profesinei ir visuomeninei veiklai.
Viešos informacijos rengėjas ir savininkas, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 23 straipsnio 7 punktu, yra atsakingas už informacijos turinį. Leidėjo ir straipsnio autorių, kurie nėra leidėjo darbuotojai, atsakomybė solidari. CK 2.24 str. įtvirtinta taisyklė, kad už skleidžiamą informaciją atsako tokią informaciją paskleidęs asmuo (leidėjas ir straipsnio autorius). Visuomenės informavimo priemonė privalėjo užtikrinti, kad melagingi teiginiai nebūtų skleidžiami. Darytina išvada, kad tiek už 2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“ (straipsnio autorius A. D. ) paskleistas tris tikrovės neatitinkančias žinias, tiek 2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio mėn. 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“ (interviu autorius V. K. ) paskleistą tikrovės neatitinkančią žinią atsakovų atsakomybė yra solidari, nes duomenys paskleisti tyčia, turint tą patį tikslą – pažeminti ieškovo garbę ir orumą. Atsakovai melagingus teiginius paskleidė plačiu mastu, sistemingai, pakartotinai ir ilgą laiką – atsakovai skleidė tikrovės neatitinkančius ir ieškovą šmeižiančius duomenis ir po anksčiau kitų teismų taikytų sankcijų (Vilniaus apygardos teismo 2004-12-29 nutartis (1t., l. 25-30), Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis (1 t., l. 31-32), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-29 nutartis, baudž. byla Nr. 2K – 7 – 408/2007). Tai, kad galima kritikuoti viešojo asmens elgesį, nereiškia galimybės skleisti žinias, neatitinkančias tikrovės ir žeminančias viešojo asmens garbę ir orumą. Atmestinas V. K. argumentas, jog teiginiai buvo paskleisti siekiant apginti viešąjį interesą, sąžiningai veikiant, todėl taikytina CK 2.24 straipsnio 6 dalis ir atsakovai atleistini nuo atsakomybės. Ginti viešąjį interesą nėra apelianto pareiga. Be to, apelianto veikla skleidžiant tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovą yra sistemingo pobūdžio, tai patvirtina aukščiau minėti teismų sprendimai ir nuosprendis. Ieškovas abiem straipsniais paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių sukeltą žalą vertina vienodai ir prašo už kiekvienu straipsniu paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias priteisti po 5 000 Lt iš žinias paskleidusio asmens ir informacijos rengėjo solidariai, iš viso 10 000 Lt. Ieškovas yra viešasis asmuo – Seimo narys, politikas, todėl melagingų duomenų paskleidimas daro tiesioginę įtaka visuomenės pasitikėjimui politiku, šokiruoja skaitytojus. Padarytą žalą geram politiko vardui sunku įvertinti konkrečiu dydžiu. Priteisiant ieškovo prašomą neturtinę žalą atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovo prašoma priteisti suma nėra didelė, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, atitinka teismų praktikos suformuotas ribas. Apelianto pateiktas rašytinis įrodymas (ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos 2 priedas, patvirtinantis, jog V. K. yra bedarbis) nesudaro teisinio pagrindo mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, nes žinias paskleidęs asmuo atsako solidariai su leidėju, duomenų apie sunkią kito atsakovo – UAB „Šilo bitė“ turtinę padėtį byloje nėra.
Remiantis aukščiau aptartais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra keistina, priteistinas žalos atlyginimas atskirai už kiekvieną straipsnį, diferencijuojant pagal žinias paskleidusius subjektus - iš atsakovų UAB „Šilo bitė“ ir A. D. solidariai ir iš UAB „Šilo bitė“ ir V. K. solidariai po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovo naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. liepos 5 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
priteisti solidariai iš UAB „Šilo bitė“ (savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjas, įmonės kodas 8475066, Goštauto g. 12, Vilnius) ir A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Goštauto g. 12-430, Vilnius) 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) naudai už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą 2005-12-15 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2005 m. gruodžio mėn. 15-29 d. Nr. 25 (102)) straipsnyje „Kas valdo „Rubicon“ kompromatus?“;
priteisti solidariai iš UAB „Šilo bitė“ (savaitraščio „Laisvas laikraštis“ leidėjas, įmonės kodas 8475066, Goštauto g. 12, Vilnius) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) naudai už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą 2006-01-12 savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ (2006 m. sausio 12-26 d. Nr. 1 (104)) straipsnyje „Ar iš tiesų Naujoji Sąjunga“ ir jos pirmininkas prievartauja bei ima kyšius?“.
Priteisti ieškovo A. S. naudai iš atsakovų po 100 Lt (viso 300 Lt) žyminio mokesčio.