- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- eI-1559-463/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04496-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- N. R.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės
- Advokatai
- Aušra Saulėninė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai N. R., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėninei, atsakovės atstovei Rasai Mažeikienei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. spalio 5 d. raštą Nr. A51-74338 „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti teikti siūlymą Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) skirti pareiškėjai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Pareiškėja su atsakovės išdėstyta pozicija nesutinka ir teigia, kad ji su vyru susilaukė ir užaugino 10 savo vaikų. Nei vieno vaiko atžvilgiu nebuvo apribota motinos ar tėvo valdžia. Šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupes. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu įsivaikino V. R.. Įvaikinant buvo nurodyta, kad mergaitė turi širdies ligą ir yra sudėtingo charakterio, tačiau vėliau paaiškėjo, kad mergaitė yra labai agresyvi, nereagavo į pastabas, puldinėjo ir smaugė miegančius šeimos vaikus. Taip pat elgėsi ir darželyje. Po darželio auklėtojos skundų, pareiškėja Įvaikinimo tarnybai parašė prašymą dėl nesutikimo toliau auklėti mergaitę. Jiems buvo pranešta, kad vienintelė teisinė galimybė atsisakyti vaiko, yra tėvo ir motinos valdžios apribojamas. Pareiškėja su tuo sutiko. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu neterminuotai apribojo pareiškėjos ir jos vyro, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu bei priteisė išlaikymą vaikui.
Pareiškėjos teigimu, atsakovės nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nepagrįstai ji yra neteikiama Komisijai skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl pensijos skyrimo, nurodė, jog ji pagimdė 10 vaikų ir išaugino bei išauklėjo 6 vaikus. Pabrėžė, kad nors pažymoje nurodoma, jog pareiškėja buvo įvaikinusi dukterį Virginiją, apie ją daugiau duomenų nebuvo pateikta.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas įsakymu Nr. A30-1624 „Dėl teikimo skirti Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją N. R.“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 255 „Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai), 16 ir 17 punktais, pareiškėjos kandidatūrą teikė Komisijai, tačiau 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. A51-68870/16(3.3.12.2-EM4), paaiškėjus, jog pareiškėja neatitinka Nuostatų 27.3 punkto, kreipėsi į Komisiją dėl daugiavaikės motinos N. R. dokumentų grąžinimo. Atsakovė, gavusi dokumentus, ginčijamu Raštu informavo pareiškėją.
Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1685-807/2011 buvo įvaikinta V. B., kuri pripažinta N. R. ir A. R. dukra ir jai suteikta V. R. pavardė. Pareiškėja nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.227 straipsnio 1 dalimi, yra laikoma V. R. motina jai tenka visos motinos pareigos, nustatytos CK 3.155 str. 2 d., CK 3.165 str. 1 ir 2 d. Atsakovė nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-296-494/2014, tėvai šių pareigų tinkamai nevykdė, todėl neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė, remdamasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1075-619/2016, nustatė, kad įvaikinant mergaitę buvo atskleista esminę reikšmę turinti informacija, jog būsimas įvaikis gali būti agresyvus ir pavojingas kitų vaikų sveikatai ir gyvybei. Teismas konstatavo, kad patys įtėviai nepakankamai įsigilino ir išanalizavo jiems pateiktą informaciją apie įvaikinamosios asmenybės ypatumus, nors iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo jie turėjo galimybę ir buvo susipažinę su mergaitės sveikatos problemomis, sudėtingu charakteriu, elgesiu, šeimos istorija, buvo su ja bendravę ir žinojo, kad mergaitei reikia individualaus ir ypatingo dėmesio.
Kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-296-494/2014 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, tai atsakovė padarė išvadą, kad N. R. elgesys neatitinka visuomenės pripažintų elgesio normų, kaip tai nustato Nuostatų 27.3 punktas ir pareiškėja nėra tinkamas subjektas antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės išskirti įvaikintus vaikus iš kitų pagimdytų ir auginamų vaikų bei neatleidžia nuo pareigos juos auginti ir auklėti dorais valstybės piliečiais.
Paaiškino, kad ginčijamas raštas yra informacinis, parengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir yra pačios pareiškėjos pareigų nevykdymo pasekmė, todėl skundo reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo pasėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl Skyriaus Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 18 d. prašymu kreipėsi į Skyrių su prašymu skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, nes pagimdė ir išaugino bei gerai išauklėjo 10 vaikų. Su prašymu pateikė vaikų charakteristikas, biografiją.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A30-1624, vadovaudamasis Nuostatais, teikė Komisijai skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją pareiškėjai, pagimdžiusiai, išauginusiai ir gerai išauklėjusiai 5 ir daugiau vaikų.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. A51-68870/16(2.11.2.15-SR2) prašė grąžinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyrių pareiškėjos dokumentus, kadangi ji neatitinka Nuostatų 27.3 punkto reikalavimų, pareiškėjos elgesys nelaikyta atitinkančiu visuomenės pripažintų elgesio normų. Minėtas departamentas 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu grąžino savivaldybės administracijai pareiškėjos pateiktus dokumentus.
Skyrius 2016 m. spalio 5 d. raštu Nr. A51-74338/16(2.11.2.15-SR2) „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos“ informavo pareiškėją, kad ji neatitinka Nuostatų reikalavimų, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos ir tėvo valdžia pareiškėjos vaiko V. R. atžvilgiu, kuriai nustatyta nuolatinė institucinė globa ir jos globėju paskirtas viešoji įtaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras. Nurodė kad dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisės teikti pasiūlymo Komisijai skirti pareiškėjai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Pareiškėja su Raštu nesutinka ir teigia, kad ji nepagrįstai neteikiama Komisijai skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad motinos, Lietuvos Respublikos pilietės, pagimdžiusios (įvaikinusios) 5 ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki 8 metų ir gerai išauklėjusios, turi teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. To paties įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad daugiavaikių motinų pagimdytų (įvaikintų) ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina Vyriausybė.
Nuostatų (ginčui aktuali galiojanti nuo 2016 m. balandžio 30 d.) 4 punktas nustato, kad Komisija Valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybių administracijų teikimus skirti antrojo laipsnio valstybines pensijas motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (5.2 p.).
Vadovaujantis nuostatų 23 punktu, nustatant daugiavaikės motinos teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, atsižvelgiama į šiuos kriterijus, t. y. daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) vaikai turi būti gerai išauklėti; daugiavaikės motinos elgesys turi atitikti visuomenės pripažintas elgesio normas. Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad daugiavaikės motinos pagimdyti (įvaikinti) ir išauginti vaikai laikomi gerai išauklėtais, jeigu jie išauginti dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, gerbia savo tėvus, kitus šeimos narius, globoja juos senatvėje ar negalios atveju, tausoja jų palikimą, laikosi visuomenės nustatytų elgesio normų.
Daugiavaikės motinos vaikas nelaikomas gerai išauklėtu, jeigu, neatsižvelgiant į amžių, jis nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (Nuostatų 25 punktas).
Nuostatų 27 punkte nurodyti atvejai, koks daugiavaikės motinos elgesys nelaikomas atitinkančiu visuomenės pripažintų elgesio normų. Minėtų Nuostatų 27.3 papunktyje nustatyta, kad neatitinkančiu visuomenės pripažintų elgesio normų laikomas motinos elgesys, jei vaikai buvo globojami (rūpinami) valstybės kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose ir (ar) motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo apribota tėvų valdžia (atimtos motinystės ar vaikų auklėjimo teisės arba apribotos tėvystės teisės).
Atsakovė Raštą grindžia būtent Nuostatų 27.3 papunkčiu, t. y. įvaikintos dukros V. R. nuolatinės globos neterminuoto tėvų valdžios apribojimo faktu.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1685-807/2011 buvo įvaikinta V. B., kuri pripažinta N. R. ir A. R. dukra, jai suteikta V. R. pavardė. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-296-494/2014 neterminuotai apribota motinos N. R. ir tėvo A. R. (A. R.) valdžia jų vaiko V. R. atžvilgiu buvo neterminuotai apribota.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-12664-967/2016 atsisakė priimti A. R. ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1075-619/2016 paliko minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovas, įvertinęs tai, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-296-494/2014 konstatavo, kad pareiškėjos elgesys neatitinka visuomenės pripažintų elgesio normų, kaip tai nustato Nuostatų 27.3papunktis.
Atsakovas jokių papildomų duomenų dėl įvaikintos mergaitės atžvilgiu apribotos tėvų valdžios nerinko ir nevertino, o tik rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo surinkti papildomą informaciją, kokios aplinkybės lėmė susiklosčiusią faktinę situaciją ir įvertinti, ar nėra Nuostatų 29 punkte nustatytų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pareiškėją teikti Komisijai antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.
Žemesnės instancijos teismas
Nuostatų 29 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos gali teikti Komisijai pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikei motinai tais atvejais, kai daugiavaikė motina pateikia asmens sveikatos priežiūros sistemos įstaigų išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jos pagimdyti vaikai (vienas iš vaikų) buvo globojami (rūpinami) kūdikių namuose ar kitose globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose dėl jos sveikatos būklės, neleidžiančios jai atlikti savo pareigų, arba dėl jų sveikatos būklės, reikalingos specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi minėta nuostata, 2016 m. birželio 3 d. priėmė įsakymą teikti pareiškėją antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siūlęs pareiškėjai pateikti paaiškinimus ar papildomus duomenis dėl susidariusios faktinės situacijos, kodėl buvo apribota tėvų valdžia. Pareiškėja teigia, kad jai nebuvo atskleistos tikrosios aplinkybės dėl įvaikintos dukros sveikatos, elgesio sutrikimų. Šių aplinkybių atsakovas netyrė. Jokių duomenų papildomai neišsireikalavo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų rinkęs papildomą informaciją (prašęs iš pareiškėjos ar kitų institucijų), todėl neaišku, kuo remdamasi savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyrių dėl pateiktų dokumentų grąžinimo, pati nustačiusi, jog pareiškėja jau nebeatitinka Nuostatų reikalavimų. Tokių aplinkybių nepaaiškino ir atsakovės atstovė teismo posėdyje.
Konstatuotina, kad atsakovas formaliai atliko savo pareigas, netinkamai ištyrė pareiškėjos prašymo aplinkybes ir pareiškėjai nesudarė galimybės pateikti papildomos informacijos, kuria remiantis, atsakovė turi vertinti Nuostatų 29 punkto taikymo galimybę. Pažymėtina, kad Komisija nerenka papildomos informacijos, o remiasi savivaldybių administracijos pateiktais duomenimis. Būtent atsakovui kyla pareiga surinkti ir pateikti reikiamą informaciją Komisijai (Nuostatų 33 punktas). Taigi, atsakovui kyla pareiga surinkti visą būtina informaciją ir nesudaryti kliūčių pareiškėjai siekti gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Ta aplinkybė, kad pareiškėja gyvena Vilniaus rajone, nėra kliūtis atsakovui išreikalauti būtiną medžiagą iš institucijų, kurios tokią informaciją turi.
Nuostatų 33 punktas reglamentuoja savivaldybių administracijos pareigą surinkti reikalingus dokumentus antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti. Byloje nustatyta, kad atsakovas, vykdydamas šią funkciją, priėmė 2016 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 30-1624, kuriuo teikė pareiškėją antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti.
Remiantis Nuostatų 14 punktu, Komisija turi teisę priimti sprendimą atsisakyti teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymą skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją ar atsisakyti skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Byloje tokio Komisijos priimto sprendimo nėra pateikta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyrių, prašydama grąžinti pateiktus dokumentus, kuriuos departamentas 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu grąžino savivaldybės administracijai.
Minėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2016 m. birželio 3 d. įsakymas Nr. A30-1624, kuriuo pareiškėja buvo teikta Komisijai skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją, yra galiojantis. Byloje nėra duomenų, kad yra priimtas pareiškėjos atžvilgiu sprendimas, kuriuo atsisakoma ją teikti antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai savo priimtus teisės aktus gali sustabdyti ir juos pakeisti ar panaikinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pagal kompetenciją priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti jis pats arba savivaldybės administracijos direktorius. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kuri šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybės institucija, panaikinusi kito savivaldybės viešojo administravimo subjekto norminį administracinį teisės aktą, prireikus perduoda klausimą iš naujo nagrinėti tam pačiam administravimo subjektui, kurio aktas panaikintas, arba pati jį išnagrinėja ir priima tuo klausimu norminį administracinį teisės aktą, arba pripažįsta, kad tokio akto priimti nereikia. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.
Teismo vertinimu, atsakovas nesilaikė administracinės procedūros, t. y. savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. A51-68870/16(2.11.2.15-SR2) kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyrių, prašydama grąžinti pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriuos departamentas 2016 m. rugsėjo 29 d. raštu jai grąžino, tačiau jokio sprendimo užbaigiančio procedūrą neteikti pareiškėjos antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti nepriėmė. Darytina išvada, kad savivaldybės administracija turėjo priimti sprendimą neteikti pareiškėjos kandidatūros antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti ir panaikinti savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 3 d. priimtą įsakymą Nr. A30-1624 teikti pareiškėją skirti antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, nurodant motyvus.
Teismo vertinimu, nesant priimto sprendimo neteikti pareiškėjo antrojo laipsnio valstybinei pensijai skirti, ji savo teises galėjo ginti tik ginčydama atsakovo Raštą teismui. Nors Rašte pateikta informacija dėl aplinkybių, kodėl savivaldybės administracija neturi teisės teikti pareiškėjos Komisijai skirti jai antrojo laipsnio valstybinę pensiją, tačiau būtent šiuo Raštu pareiškėja ir buvo informuota, kad jos prašymas skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją netenkinamas. Jokių kitų dokumentų, išskyrus ginčijamą Raštą, atsakovas pareiškėjai nesiuntė. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja savo teises gali ginti tik ginčydama Raštą teismui.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes, ginčijamas Raštas, kaip individualus administracinis aktas, turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Teismas nustatė, kad Rašte atsakovas remiasi Nuostatais ir teismo sprendimu. Tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai administracinis aktas priimamas visapusiškai neįvertinus skundo pagrindo ir aplinkybių, pažeidžia ne tik viešojo administravimo subjektui VAĮ nustatytas pareigas, bet ir gero administravimo principą, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.).
Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su tėvų valdžios apribojimu, taip pat netyrė aplinkybių dėl vaiko sveikatos, o rėmėsi tik Nuostatų 27.3 punktu bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-296-494/2014, konstatuoja, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, netinkamai įvertino pareiškėjos prašymą, neatliko objektyvaus ir visapusiško aplinkybių tyrimo, nesudarė galimybių pareiškėjai pateikti paaiškinimų, papildomų duomenų. Ginčijamas Raštas naikinamas. Be to, atsakovas pažeidė administracinę procedūrą, t. y nebuvo priimtas sprendimas neteikti pareiškėjos antrojo laipsnio valstybinei pensijai gauti. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turi iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 18 d. prašymą ir tinkamai įvertinti visas su įvaikintos dukros V. R. sveikatos būkle susijusias aplinkybes, surinkti papildomus duomenis ir, esant pagrindui spręsti dėl galimybės taikyti Nuostatų 29 punkte nustatytą išimtį, bei laikantis Nuostatų reikalavimų įgyvendinti administracinę procedūrą.
Pareiškėjos prašymas įpareigoti teikti siūlymą Komisijai skirti jai Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinę pensiją negali būti tenkinamas, kadangi tik savivaldybės administracijai tokia teisė suteikta. Šiuo atveju atsakovas iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą atitinkamai spręs, ar yra pagrindas ją teikti Komisijai spręsti dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriaus 2016 m. spalio 5 d. raštą Nr. A51-74338/16(2.11.2.15-SR2) „Dėl Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. gegužės 18 d. prašymą skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.