Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSIMEKSA“ atstovei advokatei Eglei Krikščiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,TRANSIMEKSA“ dėl sprendimo pakeitimo, žalos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2229-727/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TRANSIMEKSA“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) ieškinį atsakovui G. K. (toliau – atsakovas, darbuotojas) ir pastarojo priešieškinį ieškovei dėl sprendimo peržiūrėjimo, teismas 2016-02-05 priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino, pakeitė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2015-09-16 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas sprendimas), papildomai pripažindamas, kad ieškovė atsakovo atžvilgiu pažeidė Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – Lygių galimybių įstatymas) 9 straipsnio, 2 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 10 straipsnio nuostatas, o Darbo ginčų komisija nepagrįstai atleido darbdavę nuo Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos. Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-1813-803/2016 2016-06-30 priėmė nutartį, kuria teismo 2016-02-05 sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė nagrinėti iš naujo, kitą teismo 2016-02-05 sprendimo dalį, pagal kurią buvo atmestas ieškovės ieškinys, paliko nepakeistą.

Teismas nagrinėja bylos dalį (priešieškinį), kurią Vilniaus apygardos teismas perdavė nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Eglė Krikščiūnienė papildomai nurodė, kad atsakovas klaidingai patikslintame priešieškinyje yra nurodęs jo nesiuntimo į komandiruotes laikotarpį. Advokatė teigė, jog atsakovas į komandiruotes nebuvo siunčiamas ne nuo 2015-02-28, o nuo 2015-03-28. Kartu prašė taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypstant nuo bylinėjimosi išlaidų paskirtymo taisyklių dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesu.

Motyvuojamoji dalis

Priešieškinis atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl Lygių galimybių įstatymo nuostatų pažeidimo ir žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Darbo ginčų komisija 2015-05-19 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 32–35), kuriuo darbuotojo prašymą dėl dienpinigių iš įmonės išieškojimo bei darbo sutarties vykdymo atmetė; Darbo ginčų komisija 2015-09-16 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 11–16), kuriuo darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – pripažino, kad darbuotojo atžvilgiu įmonė nuo 2015-04-01 iki 2015-08-10 pažeidė lygiateisiškumo principą, įtvirtintą DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nes ribojo darbuotojo realią galimybę gauti dienpinigius dėl motyvo, nesusijusio su darbuotojo dalykinėmis savybėmis – dėl dalyvavimo profsąjunginėje veikloje.

Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu; 4 dalyje įtvirtinta, kad netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje „Draudimas diskriminuoti narystės ir dalyvavimo organizacijose atžvilgiu“ nustatyta, kad draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu narystės ir dalyvavimo darbuotojų ir darbdavių organizacijose ar kitose organizacijose (asociacijose), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą, atžvilgiu.

Lygių galimybių įstatymo 10 straipsnyje „Lygių galimybių pažeidimas“ nustatyta, kad lygių galimybių pažeidimu laikomas šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys <...>.

Nustatyta, kad atsiliepime į priešieškinį ir rašytiniuose paaiškinimuose įmonė teismo prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, prašymą motyvuodama tuo, kad Darbų ginčų komisijos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra tapačios, abiejų darbo bylų šalys sutampa, pareikšti reikalavimai iš esmės tapatūs, abejose bylose remiamasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1813-803/2016 konstatavo, kad įmonė nepagrįstai teigia, jog darbuotojo inicijuotos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra tapačios, nes darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčas kilo dėl intereso gauti didesnę dienpinigių sumą, bet ne dėl pažeistos teisės, o darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo objektu buvo darbo teisės subjektų lygybės pažeidimas, jei darbuotojas jaučiasi diskriminuojamas, jis turėjo teisę reikšti dėl to savarankišką reikalavimą, o teisės į dienpinigius sąsaja negali būti kliūtimi ginti savo teises. Teismas konstatuoja, kad tiek pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2010), kai įsiteisėjusiame procesiniame sprendime tarp tų pačių šalių buvo nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, jie negali būti iš naujo peržiūrimi byloje tarp tų pačių šalių, taigi, teismas neturi teisės vertinti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-30 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1813-803/2016 tarp tų pačių šalių konstatuotų aplinkybių ir turi pareigą jomis vadovautis, todėl laiko, kad darbuotojo inicijuotos darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tapačios, todėl bylą nutraukti nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju darbuotojas nesutinka su Darbo ginčų komisijos skundžiamame sprendime pateiktu išaiškinimu, kad įmonė nepažeidė Lygių galimybių įstatymo nuostatų, nes, jo nuomone, diskriminacija dėl dalyvavimo darbuotojų asociacijų (profsąjungų) veikloje patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, su kuo įmonė nesutiko, teigdama, kad šio įstatymo reglamentavimo ribos neapima diskriminacijos dalyvavimo profsąjunginėje (asociacijų) veikloje pagrindo. Teismas akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-969/2017 išaiškino, jog Lygių galimybių įstatymas netaikytinas nagrinėjant asmenų skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl galimos diskriminacijos dalyvavimo profsąjunginėje veikloje pagrindu, vadinasi, įmonės teiginys, jog Lygių galimybių įstatymo reglamentavimo ribos neapima diskriminacijos dalyvavimo profsąjunginėje (asociacijų) veikloje pagrindo, yra pagrįstas, o atsakovo teiginys, jog diskriminacija dėl dalyvavimo darbuotojų asociacijų (profsąjungų) veikloje patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, atmetamas kaip nepagrįstas. Taigi, nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos skundžiamo sprendimo pakeitimo, pripažįstant kad ieškovė pažeidė Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį, 10 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju darbuotojas prašė priteisti jam iš įmonės 3 957,64 Eur žalos už laikotarpį nuo 2015-02-28 iki 2015-08-10, nes, jo teigimu, per šį laikotarpį dėl įmonės neteisėtų, diskriminacinių veiksmų jis negavo 3 957,64 Eur dienpinigių. Atsakovas nurodė, kad aplinkybę, jog jis nebuvo komandiruojamas į užsienio valstybę nuo 2015-02-28 iki 2015-08-10 konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2016-06-30 nutartyje. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas padarė rašymo apsirikimo klaidą, nes Vilniaus apygardos teismas 2016-06-30 įsiteisėjusioje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1813-803/2016 konstatavo, kad atsakovas nebuvo komandiruojamas į užsienio valstybę nuo 2015-03-28 iki 2015-08-10. Teismas sutinka su įmonės teiginiu, jog dienpinigiai yra skirti padengti su komandiruote susijusias išlaidas, todėl suteikus atsakovui darbo sutartyje sulygtą darbą, nevykus jam į komandiruotes užsienyje ir nepatyrus jokių papildomų išlaidų nėra jokio pagrindo atsakovui priteisti dienpinigius, priešingu atveju, būtų pažeistas pats dienpinigių mokėjimo principas. Be to, patikslintą priešieškinį atsakovas grindė būtent Lygių galimybių įstatymo nuostatų pažeidimu, todėl aukščiau jau konstatavus, kad nagrinėjamam ginčui jis netaikomas, nėra pagrindo dienpinigių priteisimui ir šiuo aspektu.

Taipogi darbuotojas prašė priteisti jam iš įmonės 5 % dydžio procesines palūkanas nuo 2015-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau netenkinus atsakovo reikalavimo dėl dienpinigių priteisimo, atmetamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Vilniaus apygardos teismas 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1813-803/2016 perdavė bylinėjimosi išlaidų klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl teismas įvertinęs tai, kad įmonės ieškinys buvo atmestas, apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovo priešieškinis atmestas, atsižvelgęs į CPK, Rekomendacijų nuostatas, bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, šalių elgesį procese ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (el. b. t. II, b. l. 196–200, t. III, b. l. 59–62, t. V, b. l. 122–126, 184–187) tenkina iš dalies ir priteisia jai iš atsakovo 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

atsakovo G. K. priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TRANSIMEKSA“ (į. k. 144903169) iš atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.