Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-10-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-446-917/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-24
Bylos Nr.
II-446-917/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01604-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Pareiškėjas
R. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-446-917/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01604-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.4; 21.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo „Atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas R. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su skundu dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo „Atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą“, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18081721211, panaikinimo. Skunde prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje baigtą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 18081721211 teiseną; pripažinti negaliojančiu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18081721211 neatitinkantį tikrovės Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą Nr. 39-ANR_P-109646-2018; pripažinti negaliojančiais tikrovės neatitinkančius administracinio nusižengimo protokolus, suformuotus šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-109646-2018 pagrindu; įpareigoti panaikinti Administracinių nusižengimų registre suformuotą šio neatitinkančio tikrovės Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-109646-2018 pagrindu suformuluotą nusižengimo bylą.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2018-04-27 gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-29528-2018 (ROIK: 18081721211) su administraciniu nurodymu, kuriame nurodoma, kad 2018-04-01 15:01 val. magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 101,1 km, dešinėje pusėje stacionarus greičio matuoklis MultaRadar S580 užfiksavo pareiškėjui priklausančio automobilio Ford valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančio Klaipėdos kryptimi, važiavimo greitis (įvertinant 3 km/h paklaidą) yra 97 km/h, kai leistinas greitis šioje kelio vietoje yra 80 km/h. Pareiškėjas pažymi, kad tą dieną tik jis naudojosi automobiliu, minėto kelio dešine dalimi tuo laiku nevažiavo, panašiu laiku grįžo iš Klaipėdos pusės į Kauną ir važiavo kairiąja kelio dalimi Vilniaus kryptimi, o iš Kauno išvyko žymiai anksčiau. Stacionarus greičio matuoklis yra nurodytoje vietoje, bet fiksuoja automobilius kairėje kelio pusėje. Stacionarus greičio matuoklis užfiksavo jo vairuojamą automobilį, bet protokolas buvo suformuotas taip, kad važiavo dešine kelio dalimi. Kairėje kelio pusėje važiuojant Vilniaus kryptimi jokių papildomų greičio apribojimų nebuvo, todėl pagal galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus leistinas greitis šiame kelio ruože - 90 km/h.

Pareiškėjas pažymi, kad gavęs nurodytą dokumentą jis minimą kelio ruožą su visais jame esančiais ir eismą reguliuojančiais kelio ženklais nufilmavo vaizdo registratoriumi ir jį pateikė susipažinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistei K. K., kuri buvo jam surašiusi administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-29528-2018. Pas minėtą specialistę jis buvo supažindintas su Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39-ANR_P-109646-2018, kuriame nurodyta, kad jo vairuojamas automobilis, važiuojantis dešiniąja kelio puse - Klaipėdos kryptimi viršijo leistiną 80 km/h greitį. Specialistė pripažino, kad suformuotas Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas yra klaidingas, jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl bus priimtas sprendimas jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-29528-2018 su administraciniu nurodymu pripažinti negaliojančiu, tačiau vadovaujantis minėtu Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu veika bus perkvalifikuota ir surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas nutarimas – jam skirti nuobaudą – įspėjimą.

Toliau skunde pareiškėjas pažymi, kad jokių sprendimų bei kitų naujų dokumentų paštu jam nebuvo atsiųsta, todėl suprato, kad pareigūnės K. K. minėti procesiniai sprendimai nepriimti, jam atsiųsto administracinio nusižengimo protokolo niekas nepripažino negaliojančiu, o naujo nutarimo pagal naujai suformuotą protokolą niekas nepriėmė. Vėliau, pagal pareiškėjo reikalavimą, dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, iš Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. K. elektroniniu paštu gavo pranešimą, kad administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 20-ANR_P-29528-2018 (ROIK: 18081721211), dėl padaryto pažeidimo 2018 m. gegužės 3 d. buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi formuojant pažeidimą buvo klaidingai nurodytas leistinas greitis kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 101,l km, tačiau apie nusižengimo vietą pranešime neminima. Taip pat buvo nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 12 str. l d., greičio viršijimas iki 10 km/h laikytinas mažareikšme veika, pagal kurį ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, o teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir asmeniui pareikšti žodinę pastabą. Taip pat specialistės nurodyta, kad 2018 m. gegužės 3 d., adresu Kaunas, Chemijos g. 4 B, 306 kabinete jam buvo pareikšta žodinė pastaba, bylos nagrinėjimas nevyko, nes administracinio nusižengimo teisena baigta.

Pareiškėjas nurodo, kad jokia žodinė pastaba nurodytame kabinete jam nebuvo pareikšta, joks dokumentas nebuvo įteiktas ir jam nebuvo atsiųstas, nors kabinete tuo metu buvo priimtas ir spausdinamas, todėl jis 2018-06-14 adresu kaunovpk.kpv@policija.lt išsiuntė prašymą - pateikti su juo susijusius priimtus procesinius sprendimus bei išrašą apie jo administracinius baustumus.

Toliau skunde pažymima, kad pareiškėjas paštu gavo registruotą pranešimą, kuriame nurodoma, kad procesinis sprendimas pripažinti negaliojančiu klaidingai suformuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą priimtas nebuvo, o administracinio nusižengimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu vadovaujantis Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. S. tarnybiniu pranešimu Nr. 39-ANR K-3973-2018, kuriame nurodoma, kad minėta pareigūnė informavo savo vadovą apie tai, kad iš Automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos gautas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad nuo kovo 30 d. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda eilėje vietų, tame tarpe ir 101,1 km stacionarūs greičio matuokliai fiksavo 2654 greičio viršijimo atvejus, kai leistinas 80 km/h greitis, nors minėtose vietose leistinas greitis yra 90 km/h, iš kurių pradėtos 234 administracinių nusižengimų teisenos. Taip pat pareiškėjui su minėtos pareigūnės pranešimu buvo pridėtas administracinių nusižengimų registro išrašas, kuriame nurodoma, kad 2018-05-03 jo veika kvalifikuota pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 416 str. 1 d., ši veika įtraukta į Administracinių nusižengimų registrą, o išraše taip pat nurodyta, kad nusižengimas padarytas ne kelyje A1K, bet kelyje A1D, kas neatitinka tikrovės, todėl prašoma pripažinti negaliojančiu administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18081721211 neatitinkantį tikrovės Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą Nr. 39-ANR_P-109646-2018; pripažinti negaliojančiais tikrovės neatitinkančius administracinio nusižengimo protokolus, suformuotus šio Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-109646-2018 pagrindu bei įpareigoti panaikinti Administracinių nusižengimų registre suformuotą šio neatitinkančio tikrovės Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-109646-2018 pagrindu suformuluotą nusižengimo bylą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą sprendimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius per nustatytą terminą teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, už pažeidimą, numatytą ANK 416 str. 1 d. R. S., atvykus į policijos įstaigą, buvo pareikšta žodinė pastaba. Naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad R. S. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė K. K. 2018 m. balandžio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-29528-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18081721211 už tai, kad R. S. 2018 m. balandžio 1 d., 15 val. 01 min., magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešine puse) Kauno m. sav., 101,10 km, vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant leistinam 80 km/h greičiui važiavo 100 km/h (paklaida 3 km/h) ir viršijo leistiną greitį 17 km/h, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu pateikta informacija, kad už nusižengimą, numatytą ANK 416 str. 2 d. nustatyta bauda nuo 12 Eur iki 30 Eur, todėl R. S. iki 2018 m. gegužės 9 d. siūloma sumokėti 6 Eur baudą.

R. S. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės K. K. 2018 m. balandžio 19 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje padarymą ir nurodymu pasiūlyta sumokėti 6 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. balandžio 1 d. 15 val. 01 min. magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešine puse) Kauno m. sav., 101,10 km, vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijo leistiną greitį 17 km/h, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, nesutiko ir nurodė, kad nurodytu laiku važiavo ne dešine kelio puse link Klaipėdos pusės, o važiavo kaire kelio puse link Vilniaus ir kairėje magistralinio kelio A1 pusėje, kurio kryptis link Vilniaus nebuvo greitį ribojančių ženklų.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Nagrinėjamo skundo duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pripažintas negaliojančiu 2018 m. balandžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-29528-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18081721211, tačiau nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, taip pat liko neišspęstų kitų esminių prieštaravimų, o buvo vadovautasi tik Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. S. surašytu tarnybiniu pranešimu Nr. 39-ANR K-3973-2018, kuriame pateikiama bendra informacija, jog iš Automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos gauti duomenys, kad nuo kovo 30 d. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda eilėje vietų, tame tarpe ir 101,1 km stacionarūs greičio matuokliai užfiksavę nurodytą kiekį greičio viršijimo atvejų, kai leistinas greitis 80 km/h, nors minėtose vietose leistinas greitis buvo 90 km/h.

Iš 2018 m. balandžio 18 d. Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-109646-2018 matyti, kad stacionariu greičio matavimo prietaisu MultaRader S580, 593-072/71044, 0647519 2018 m. balandžio 1 d. 15.01 val., Kauno m. sav., magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (dešine puse) 101,10 km, buvo užfiksuotos artėjančios transporto priemonės valstybiniu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) greitis 97 km/h (po paklaidos), kai leistinas važiavimo greitis buvo 80 km/h. Protokole užfiksuotas automobilio ir jo valstybinio numerio vaizdas (b. l. 11). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 18081721211 dokumentuose yra pateikiami du kelių eismo taisyklų pažeidimo duomenų protokolai 2018 m. liepos 18 d. Nr. 39-ANR_P-205278-2018 dėl 2018 m. balandžio 1 d. pažeidimo, kuriuose tas pats radaras, tame pačiame kelio ruože, tuo pačiu laiku ir dėl tos pačios transporto priemonės fiksuoja dvigubą analogišką informaciją, tačiau viename protokole nurodoma informaciją apie pažeidimo vietą (adresą) su pažymėjimu – d pusė (t.y. dešinė pusė), o kitame – k pusė (t.y. kairė pusė) (b.l. 5-6).

Institucijos pareigūnų skundžiamų dokumentų nepagrįstumą pareiškėjas argumentuoja tuo, jog administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas už greičio viršijimą važiuojant magistralinio kelio A1 dešine puse (Klaipėdos kryptimi), Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole fiksuota analogiškai, kad pareiškėjo vairuojama transporto priemonė stacionariu greičio matuokliu užfiksuota važiuojanti minėto magistralinio kelio dešine puse, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2018-10-19 raštu Nr. (6.42 E) 2E-4085 teismas buvo informuotas, kad stacionarus greičio matuoklis magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 101,10 km įrengtas kelio skiriamojoje juostoje, skiriančioje po dvi eismo juostas skirtingomis kryptimis, greičio matuoklis nukreiptas kontroliuoti eismo juostas Vilniaus kryptimi (artėjantį transportą) ir neturi galimybės fiksuoti transporto priemonių, vykstančių Klaipėdos kryptimi, o minėto greičio matuoklio gedimo 2018 m. balandžio 1 d. užfiksuota nebuvo, kas priešingai nurodoma aukščiau paminėtame tyrėjos S. S. surašytame tarnybiniame pranešime. Taip pat teismas pažymi, kad šiuo atveju kilo ginčas ir dėl stacionariu greičio matuokliu fiksuoto pažeidimo vietos (magistralinio kelio A1 pusės), t. y. pareiškėjui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kurį surašant buvo vadovautasi 2018 m. balandžio 1 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39-ANR_P-109646-2018, kuriame fiksuojami prieštaringi duomenys. Taip pat pažymėtina, kad pažeidimo metu greičio matuokliu padaryta nuotrauka yra prastos kokybės, neryški. Nors pažeidimo tyrimo metu R. S. nuosekliai teigė, kad įvykio metu automobilį vairavo ne dešine magistralinio kelio puse, kaip fiksuotas pažeidimas, tačiau kaire – Vilniaus kryptimi, bet tokios versijos Institucija neištyrė, tačiau šis faktas nėra paneigtas. Teismas daro išvadą, kad esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, laikytina, kad užfiksuoti klaidingi ir tikrovės neatitinkantys bei prieštaraujantys vieni kitiems duomenys, kurių teismui, net ir išreikalavus papildomos, naujos informacijos iš atitinkamų institucijų, pašalinti nepavyko.

Lietuvos Respublikos ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Sprendžiant dėl asmens kaltės svarbu pažymėti, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ir kt. Tokia išvada darytina analizuojant ANK 569 straipsnio nuostatas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu nėra išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri daroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (ANK 569 str. 4 d.).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti įvykdytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu indubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-704-195/2011).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad jų nepakanka, kad R. S. 2018 m. balandžio 1 d. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su leistino greičio viršijimu.

Dėl R. S. pareikštos žodinės pastabos bei dėl veikos mažareikšmiškumo taikymo pagal ANK 12 straipsnio 1 dalį

Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju kilo ginčas ne tik dėl stacionariu greičio matuokliu fiksuoto pažeidimo vietos, tačiau fiksuoto pažeidimo metu, paaiškėjus duomenims, kad tame magistralinio kelio ruože (keliose atkarpose) leistinas greitis buvo ne 80 km/h, o 90 km/h, todėl pažeidėjo R. S. atžvilgiu dėl klaidingai suformuluoto greičio, buvo pripažintas negaliojančiu 2018 m. balandžio 19 d. administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje padarymo, jos procesinis sprendimas nebuvo priimtas, tačiau vadovaujantis ANK 12 straipsnio 1 dalimi R. S. pareikšta žodinė pastaba, ką pareiškėjas šiame skunde ginčija.

Atsakant į pareiškėjo skundo argumentus, pažymėtina, kad teismas užklausė Instituciją dėl pareiškėjo prašomo garso įrašo, daryto pareigūnės kabinete, tačiau teismui pateikta informacija, kad Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 306 kabinete (specialistės K. K.) ir 304 kabinete (vyr. specialistės A. K.) įrengtomis vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuoti vaizdo arba vaizdo ir garso duomenys, susiję su nurodytu laikotarpiu (2018-04-27 iki 2018-06-12) laikmenoje buvo saugomi du mėnesius nuo jų įrašymo, todėl reikalingo vaizdo ir garso įrašo pateikti nėra galimybės. Be to, teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas atlikti kitų institucijų funkcijų, t. y. šiuo atveju nusižengimą tyrusios Institucijos funkcijų atlikimu dėl veikos mažareikšmiškumo. Akcentuotina, kad teismo aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu.

ANK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu (TAR, 2016-12-27, Nr. 2016-29570) (toliau – Įsakymas). Įsakymo 1.3 papunktyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, jei, yra visi šio įsakymo 1.1 papunktyje nustatyti kriterijai. Įsakymo 1.1. papunktyje numatyta, jog šie kriterijai, taikomi visiems ANK 12 straipsnio 1 dalyje nurodytiems, iš jų ir šiuo atveju aktualiame ANK 416 straipsnio 1 dalyje numatytam, administraciniam nusižengimui, dėl kurių policijos pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną: 1.1.1. kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti; 1.1.2. administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą arba žala padaryta vairuojant transporto priemonę, kuri apdrausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; 1.1.3. nenustatyta ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, jog jis nepripažino ir nepripažįsta kaltės dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Vien tai Institucijos pareigūnas turėjo spęsti, jog toks sprendimas – pareikšti R. S. žodinę pastabą, negali būti priimtas, nes neatitinka išvardytų kriterijų visumos ir tuo aspektu jo teisės yra neleistinai suvaržytos. Todėl tokios formos ir turinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti patikrintas. Pažymėtina, jog ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis).

Nors žodinė pastaba nėra administracine nuobauda ANK 23 straipsnio normos prasme, tačiau tokia priemonė parinkta turinčio teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną pareigūno iniciatyva, atlikus ginčijamo įvykio aplinkybių tyrimą, tačiau ne visiškai išsiaiškinus pareiškėjo (ne) kaltės klausimą ir kitas aplinkybes.

Pripažinus padarytą administracinį nusižengimą mažai pavojinga veika ir pareiškus nusižengimą padariusiam asmeniui žodinę pastabą, tai pažymima Administracinių nusižengimų registre (Įsakymo 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, toks policijos sprendimas, o ypač, kaip asmuo ginčija kaltę, neabejotinai liečia jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisinę padėtį. Žodinės pastabos galia nėra bereikšmė, o skiriama, be kita ko, tik kaltam ir kaltę pripažįstančiam administracinėn atsakomybė traukiamam asmeniui. Be to, pagal teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose turi būti surinka pakankamai įrodymų, kad nekiltų jokių abejonių skiriant nuobaudą. Jei yra abejonės, jos turi būti traktuojamos administracinio nusižengimo asmens naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad šiuo atveju skundą teismui pateikęs asmuo R. S. nepripažino nusižengimo, Institucijos pareigūnas šios aplinkybės nesiaiškino, R. S. galimai padaryta kaltė vertinta remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus, todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ANK 12 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymas R. S. nebuvo galimas. Įvertinus virš nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų visumą, pareiškėjo R. S. skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, 661 straipsniu, teismas

nutaria:

R. S. skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. rugsėjo 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Atnaujinti dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus baigtą administracinio nusižengimo bylą ROIK 18081721211.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 3 d. R. S. pareikštą žodinę pastabą administracinio nusižengimo byloje ROIK 18081721211 dėl administracinio nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalyje, numatyto pažeidimo padarymo.

Pripažinti negaliojančiais administracinio nusižengimo byloje ROIK 18081721211 Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolą Nr. 39-ANR_P-109646-2018 bei jo pagrindu suformuotus protokolus.

Panaikinti Administracinių nusižengimų registre Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-109646-2018 pagrindu suformuluotą nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 1 dalį dėl R. S. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Sigita Meškauskienė